Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-724-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-19
Bylos Nr.: e2A-724-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06187-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: M. V., V. V.

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-724-856/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06187-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. (S)

šiaulių apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei A. J.,atsakovų M. V. ir V. V. atstovei pagal įstatymą D. V., jos atstovei advokatei K. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1188-676/2025 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. V. ir V. V., atstovaujamiems atstovės pagal įstatymą D. V., dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė: atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ieškovo kreditoriniams reikalavimams pareikšti Ž. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinių atsakovų M. V. ir V. V. atžvilgiu; priteisti iš atsakovų M. V. ir V. V. lygiomis dalimis 6 661,26 Eur dydžio skolą, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3 330,63 Eur dydžio sumą, lygiomis dalimis 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 661,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. su Ž. K. sudarė rašytinę paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurią ranka surašė Ž. K., nurodydamas, jog jis pasiskolino iš A. K. 23 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. vasario 14 d., patvirtino parašu ranka, pasirašydamas kaip paskolos gavėjas, o A. K. – kaip paskolos davėjas. Ieškovas 23 000 Lt (6 661,26 Eur) paskolą Ž. K. išmokėjo grynaisiais pinigais prieš Sutarties pasirašymą. Ieškovas suteikė paskolą paskolos gavėjui įkalbėtas J. D., kuris paprašė padėti paskolos gavėjui ir patikino, kad paskolos gavėjas yra sąžiningas, patikimas žmogus, kuriam reikalinga finansinė pagalba. Nors paskolos gavėjas negrąžino ieškovui nustatytu terminu skolos, tačiau ieškovas, kuris ryšius su paskolos gavėju palaikė per savo draugą J. D., buvo jo vis patikinamas, kad ateityje ieškovas atgausiąs paskolintą pinigų sumą. Maždaug prieš dvejus metus J. D. mirė, todėl ieškovo ryšiai su paskolos gavėju nutrūko, tačiau, nepaisant to, ieškovas vis vien tikėjosi, kad paskolos gavėjas jam grąžins šiuos paskolintus pinigus. 2024 m. birželio 19 d. ieškovas sulaukė žinutės telefonu iš D. V., kuri jam pasiūlė susitikti ir pakalbėti apie Ž. K.: susitikus pastaroji nurodė, kad yra paskolos gavėjo įpėdinė ir pareikalavo atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas dar iki Sutarties sudarymo, įkalbėtas J. D., buvo perleidęs paskolos gavėjui, tačiau žodiniu susitarimu su paskolos gavėju ieškovas su šeima visą laiką gyveno šiame bute. Ieškovas paprašė D. V. pateikti įrodymus, kad paskolos gavėjas yra miręs ir kad ji yra įpėdinė, tačiau D. V. nurodė, jog visi dokumentai yra pas teisininką. Ieškovui D. V. nurodytas teisininkas nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais, kad paskolos gavėjas yra miręs, jei taip – tai kada, kas yra paskolos gavėjo įpėdiniai ir kt. Faktą, kad paskolos gavėjas tikrai miręs, ieškovas sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 3 d., kuomet pašto dėžutėje rado teismo dokumentus: teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11251-965/2024, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centras dėl žalos atlyginimo; teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-973-838/2023 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d. D. V. pirmą kartą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su ieškovo žmona, kalbėjo su ieškovu telefonu. D. V. nurodė ieškovui, kad šis turi iš buto išsikraustyti, tačiau ieškovas nurodė, jog iš buto nesikraustys, nes Ž. K. jam yra skolingas, ragino D. V. padengti šią skolą. D. V. parodė ieškovo žmonai VĮ Registrų centro išrašą, kuriame buvo nurodyti buto savininkai – atsakovai; ieškovo žmona šį VĮ Registrų centro išrašą nusifotografavo. 2024 m. birželio 20 d. D. V. susitiko su ieškovu, ieškovas parodė D. V. paskolos sutartį. D. V. tik 2024 m. birželio 20 d. pirmą kartą sužinojo, kad egzistuoja toks dokumentas. Ieškovas, pasinaudodamas D. V. paskolos sutarties sudarymo aplinkybių nežinojimu ar galimai buvusiu pilnu ar daliniu Ž. K. atsiskaitymu su ieškovu, bei nenorėdamas išsikraustyti iš buto, reikšdamas pretenzijas dėl skolos, siekia arba papildomai pasipelnyti, arba vilkinti išsikraustymą iš buto. Taigi, ieškovas apie tai, kad Ž. K. mirė, sužinojo jau 2024 m. birželio 11 d., o D. V. apie paskolos sutarties egzistavimą sužinojo tik 2024 m. birželio 20 d. Pagal ieškovo ir Ž. K. 2006 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį, skola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. vasario 14 d. Daugiau nei 7 metus ieškovas neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų skolą Ž. K. dar esant gyvam, taip pat nesidomėdamas Ž. K. kaip skolininku ir jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su ieškovu, nereikšdamas jam jokių reikalavimų prarado ir galimybę sužinoti Ž. K. mirties datą. Taigi, ieškovas nesiekė susigrąžinti skolos nuo 2017-02-15 elgėsi nerūpestingai ir pasyviai. Ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tik dėl subjektyvių, nesvarbių priežasčių, kurios priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos, bei atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, 3 mėnesių terminas, numatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ieškovo reikalavimui dėl skolos iš atsakovų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neturi būti atnaujintas. Ieškovas, būdamas pasyvus siekiant susigrąžinti neva paskolintus pinigus, Ž. K. esant gyvam taip pat nesistengė, kad pradėtų derybas dėl paskolos grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokių atsiskaitymo būdų, fiksuoti susitarimą, kad paskola būtų grąžinama dalimis, inicijuoti klausimą dėl palūkanų mokėjimo ir kt. Laikytina, kad pinigų perdavimas pagal šią paskolos sutartį neįvyko, ieškovas šios aplinkybės neįrodė, todėl tarp ieškovo ir palikėjo nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – atnaujino ieškovui A. K. terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti Ž. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinių atsakovų M. V. ir V. V. atžvilgiu; priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo M. V. 3 330,63 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 330,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 028 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo V. V. 3 330,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 330,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 028 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog paskolos gavėjo įsiskolinimas ieškovui nebuvo periodinio pobūdžio, o iš esmės vienkartinis – grąžinti Sutartyje nurodytos paskolos sumą ieškovui nustatytu terminu. Taigi, ieškovas nebuvo įgaliotas nuolat valdyti informaciją apie paskolos gavėją ir tikrinti, ar jis yra gyvas, ar miręs. Teismas nurodė, kad ieškovas su paskolos gavėju nepalaikė jokių asmeninių santykių, jie vienas su kitu nebendravo. Ieškovą su paskolos gavėju siejo tik jau minėtas J. D., kuris, juos abu pažinodamas, tik pradiniame jų santykių etape tarpininkavo ieškovui ir paskolos gavėjui sudarant Sutartį, taip pat vėliau perduodavo žinias vienam apie kitą. Bylos duomenimis, J. D. mirus, ieškovo ryšiai su paskolos gavėju nutrūko, tačiau ieškovas visuomet buvo tikras, kad paskolos gavėjas, kai tik jam leis finansinės galimybės, paskolą vis dėlto anksčiau ar vėliau atiduos. Taigi, šiuo atveju ieškovas, kurio su paskolos gavėju nesiejo santykiai nei asmeniniame gyvenime, nei darbinėje veikloje ir kurių nesaistė reguliarūs įsipareigojimai vienas kitam, neturėjo galimybių operatyviai sužinoti apie Ž. K. mirtį ir jo įpėdiniams pareikšti kreditorinius reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių trukmės terminą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ieškovo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

6. Teismas nurodė, kad sutarties sudarymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 litų, o to paties straipsnio 3 dalis nustatė, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi, ieškovui sudarant Sutartį su paskolos gavėju, tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė privalomos notarinės formos paskolos sutarčiai, kai paskolos suma 3 000 Eur, sudaryti. Vadinasi, ieškovo ir Ž. K. sudaryta Sutartis atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra rašytinės formos, joje įvardinta pinigų suma, yra paskolos gavėjo įtvirtintas įsipareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra nurodytas paskolos gavėjo vardas, pavardė, paskolos sutartis pasirašyta. Taip pat sutartyje yra aiškiai išreikštas paskolos gavėjo patvirtinimas apie jau gautą paskolą, nurodant „Aš Ž. K. pasiskolinau“ ir įsipareigojimas grąžinti paskolą ieškovui iki 2017 m. vasario 14 d. Teismo vertinimu, šie paskolos gavėjo ranka parašyti žodžiai ir pirmuoju asmeniu suformuoti patvirtinimai įrodo faktą, kad ieškovas nurodytą pinigų sumą, kaip paskolą, iš tiesų buvo perdavęs Ž. K., o šis nurodytą sumą, rašydamas Sutartį, jau buvo gavęs. Nors bylos nagrinėjimo metu pateiktas šalių sudarytas paskolos raštelis buvo perplėštas, tačiau atsakovų atstovai jokių argumentų ar abejonių dėl šio raštelio tikrumo, įrašo jame teisingumo nekėlė, ekspertizės skirti atsakovai dėl šio dokumento neprašė, todėl, teismo vertinimu, net ir perplėštas skolos raštelis nepanaikina mirusio Ž. K. pareigos atsiskaityti su kreditoriumi.

Atsiliepimas

7. Teismas nurodė, kad nors atsakovai atsiliepime į ieškinį teigė, jog paskolos sutartyje naudojami žodžiai „pasiskolinau pinigus“ ir „įsipareigoju grąžinti“, niekaip neįrodo fakto, kad būtent paskolos sutarties sudarymo metu ar vėliau paskolos sutartyje nurodyta suma buvo perduota būtent Ž. K., kad galbūt apskritai Ž. K. su ieškovu jau buvo pilnai atsiskaitęs arba tarp šių asmenų buvo kitas susitarimas, susijęs su skolos dydžiu ir jos daliniu ar pilnu padengimu, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų teiginius/versiją, byloje nepateikė, skolos raštelio įstatymų nustatyta tvarka neginčijo/nenuginčijo. Tuo tarpu byloje pateikti ieškovo įrodymai, kurie iš esmės vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, ir leidžia teismui suformuoti pakankamą vidinį įsitikinimą dėl ieškovo pozicijos didesnio tikėtinumo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovų įstatyminė atstovė paaiškino ir patvirtino, kad Ž. K. turėjo ir daugių skolų kreditoriams, kad tai yra ne vienintelis jo pasirašytas skolos raštelis.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, kompleksiškai bei visapusiškai įvertinęs visus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pritaikęs įrodymų vertinimo civiliniame procese principus ir taisykles, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo principais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos ieškovo nurodytos aplinkybės, o atsakovų pateikti argumentai nepaneigia mirusio Ž. K. pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir skolos raštelyje nurodytos skolos sumos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovai M. V. ir V. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. V. ir V. V. atmesti; iš naujo paskirstyti šalių pirmojoje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovams iš ieškovo visas atsakovų apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavęs atsakovų ar palikimo atsiradimo vietos notaro, arba kitu būdu išviešinęs reikalavimo teisės egzistavimo fakto ir (ar) jos dydžio, o tai lėmė, kad atsakovų įstatyminė atstovė neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu jį priimti.

9.2. Bylos duomenys pirmosios instancijos teismui neteikė pagrindo ieškovo nurodytų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą. Ieškovą ir palikėją siejo ne tik galimai paskoliniai, tačiau ir nuomos teisiniai santykiai – jie buvo sudarę ne tik paskolos sutartį, tačiau ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir ieškovas iki pat 2024 metų rugsėjo mėnesio pabaigos – spalio mėnesio pradžios naudojosi pastarąja sutartimi suteikiamomis nuomininko teisėmis. Be to, ieškovas iki advokato J. D. mirties santykius su palikėju palaikė per minėtą advokatą, todėl mirus advokatui J. D. turėjo pareigą domėtis galimybe susigrąžinti skolą, galimybe toliau nuomotis butą, juolab, kad iš paskolos sutarties matyti, jog palikėjas skolą ieškovui buvo įsipareigojęs grąžinti dar 2017 m. vasario 14 d. Aplinkybės, kad ieškovas daugiau nei septynerius metus nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti skolą, nesidomėjo jos išieškojimo galimybėmis, nesikreipė dėl skolos sugrąžinimo į palikėją, nereiškė ieškinio teisme, o mirus tarpininkui J. D. – nesusiekė su palikėju, nesidomėjo skolos susigrąžinimu daugiau nei pusantrų metų, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios išimtinai nuo ieškovo valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Ieškovo įsitikinimas, kad palikėjas, kai tik jam leis finansinės galimybės, paskolą vis dėlto anksčiau ar vėliau atiduos, nepaaiškina ir nepašalina neigiamų paties ieškovo pasyvumo pasekmių ir turi būti vertinamos ne kaip svarbios termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti priežastys, o priešingai – kaip ieškovo nerūpestingumas, neatsargumas.

9.3. Net jei ieškovas ir nežinojo apie palikėjo mirtį, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių daugiau nei septynerius metus elgėsi pasyviai neatlikdamas jokių veiksmų siekiant susigrąžinti įsiskolinimą, juolab, kad paties ieškovo turtinė padėtis nebuvo gera – 2006 m. gegužės 25 d. vartojimo kredito sutartimi jam buvo suteiktas 33 000 Lt vartojimo kreditas, mokant sutartyje numatyto dydžio palūkanas, o ieškovas ir jo sutuoktinė dar nuo 2011 m. liepos 23 d. iki pat 2024 m. liepos 4 d. nebuvo įvykdę solidarių prievolių kreditoriui AB SEB bankas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3848-676/2011 dėl 7 678,99 Eur skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

9.4. Siekiant įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, įstatyme nustatytos garantijos tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų įpėdiniui tik dėl svarbių priežasčių. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką bei bylos duomenis, prioritetas šiuo atveju turėtų būti suteiktas palikėjo nepilnamečių įpėdinių interesų apsaugai, nuosavybės teisės stabilumui, juolab, kad ieškovas neįrodė ne tik aplinkybių, kad atsakovams laiku pareiškė konkrečius reikalavimus, bet ir nepagrindė objektyvių tai padaryti sutrukdžiusių priežasčių, jų svarbos.

9.5. Teismui pareikalavus pateikti paskolos sutarties originalą, ji į bylą yra pateikta suplėšyta, kai kurios jos dalys neišsaugotos. Į bylą taip pat yra pateikti įrodymai apie kitus ieškovą ir palikėją siejusius teisinius santykius: palikėjas vykdymo procese Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu nupirko ieškovo nuosavybės teise valdytą butą, kuriame ieškovas neatlygintinai gyveno daugiau nei 20 metų. Be to, ieškovas iki paskolos sutarties sudarymo – 2006 m. gegužės 25 d. – su AB SEB Vilniaus banku sudarė atlygintinę vartojimo kredito sutartį dėl 33 000 Lt paskolos, kurios nevykdė – skola pagal šią sutartį yra priteista teismo sprendimu ir iki šiol nei ieškovo, nei solidarios skolininkės jo sutuoktinės nėra grąžinta, nors paskolos grąžinimo terminas baigėsi dar 2011 m. gegužės 24 d. Šie byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovą ir palikėją siejo ne paskoliniai, o kitokie teisiniai santykiai: ieškovas neturėjo finansinių galimybių palikėjui suteikti neatlygintinę paskolą, juolab, ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui; ieškovo turtinė padėtis buvo bloga ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir vėliau, ji yra nepakitusi iki šiol, kadangi jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų AB SEB bankui, todėl ieškovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas, neabejotinai būtų reikalavęs iš palikėjo skolos grąžinimo, jei palikėjas būtų skolingas ieškovui; palikėjas dėl atsakovams nežinomų, o pirmosios instancijos teismo nenustatytų, priežasčių, leido ieškovui daugiau nei 20 metų neatlygintinai gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute; ieškovo turimas paskolos sutarties originalas yra suplėšytas, prarasta jos dalis, labai tikėtina dėl to, kad palikėjo prievolė pagal šią paskolos sutartį yra pasibaigusi, tačiau ieškovas išsaugojo paskolos sutarties dalis; nors ieškovo atstovė yra pateikusi paskolos sutarties nuotrauką su jos metaduomenimis, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis nebuvo suplėšyta, kadangi paskolos sutartis yra surašyta mėlynu rašikliu, tuo tarpu ieškovo atstovės pateikta paskolos sutartis yra nespalvota, t. y. tai yra ne paskolos sutarties originalo, o jos kopijos (juodai – baltos) fotonuotrauka.

9.6. Ieškovas neįrodė palikėjo prievolės atsiradimo faktinių aplinkybių – negalėjo nurodyti, kokiu tikslu palikėjas skolinosi tokią pinigų sumą; negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovas palikėjui skolino neatlygintinai, nors paskolos sutarties sudarymo dieną pats buvo sudaręs atlygintinę vartojimo kredito sutartį; negalėjo pateikti loginio paaiškinimo, kodėl daugiau nei 7 metus po paskolos grąžinimo termino pabaigos nereikalavo grąžinti skolos, nors jo ir sutuoktinės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai pagal dar 2011 metais išduotus vykdomuosius dokumentus ir šie vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti iki šiol; negalėjo paaiškinti tikrųjų savo ir palikėjo teisinių santykių, neatskleidė jų turinio – kokiais motyvais jis daugiau nei 20 metų neatlygintinai gyveno palikėjui asmeninės nuosavybės teise valdomame bute. Todėl paskolos sutarties suplėšymo faktas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas itin rūpestingai ir dėmesingai, kartu su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, nusprendžiant, kad palikėjo prievolė ieškovui pagal paskolos sutartį yra pasibaigusi, o ieškovas, žinodamas, kad atsakovai (dėl savo amžiaus) ir jų įstatyminė atstovė (paskolos sutarties sudarymo metu dar negyvenusi su palikėju) nežinojo nei paskolos sutarties sudarymo, nei jos įvykdymo aplinkybių ir turės ribotą galimybę apsiginti teisme, pasinaudodamas susidariusia situacija pareiškė ieškinį šioje byloje, kurioje sąmoningai neatkleidžia visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o remiasi vien formaliu paskolos sutarties sudarymo faktu ir šiuo faktu siekia pasipelnyti nepilnamečių atsakovų sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

9.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ir atitinkamai netinkamai padarė išvadą, kad ieškovo ir palikėjo paskoliniai santykiai nėra pasibaigę, todėl ieškovo ieškinį tenkino nepagrįstai. Suplėšyta ir iš dalies prarasta paskolos sutartis pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta tinkamu įrodymu spręsti, kad ieškovo ir palikėjo paskoliniai santykiai nėra pasibaigę.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo: apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui per advokatą, taip pat visas kitas ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teiginys, jog „ieškovas daugiau nei septynerius metus nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti skolą“, neatitinka tikrovės. Ieškovas su Ž. K. bendravo per bendrą pažįstamą J. D., taigi, ieškovas būtent per jį teiraudavosi, kada Ž. K. įvykdys savo įsipareigojimą grąžinti skolą. J. D. vis patikindavo, kad Ž. K. yra patikimas žmogus, todėl pagerėjus finansinei situacijai jis grąžins skolą. Ieškovas pasitikėjo J. D. žodžiais, todėl nereiškė ieškinio teisme, tačiau to negalima vertinti kaip pasyvaus ieškovo elgesio. Be to, faktas, kad ieškovas geranoriškai sudarė galimybes Ž. K. grąžinti skolą vėliau sutarto termino, jokiais būdais nepatvirtina, jog ieškovas apskritai atsisakė kreditorinio reikalavimo Ž. K. atžvilgiu.

10.2. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad „prioritetas šiuo atveju turėtų būti suteiktas palikėjo nepilnamečių įpėdinių interesų apsaugai“, turėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino nepilnamečių įpėdinių interesų apsaugą ir šiuo klausimu pasisakė skundžiamame sprendime.

10.3. Nepilnamečiai apeliantai savo tėvo Ž. K. palikimą priėmė būtent pagal paveldimo turto apyrašą. Be to, įstatyminei atstovei buvo žinoma, kad Ž. K. turėjo ir daugiau kreditorių, ką ji pati patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Ž. K. mirė (duomenys neskelbtini). Vadinasi, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2025 m. gegužės 2 d. notarės R. K. pažymos Nr. S-103 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusio Ž. K. turto paveldėjimo byla užbaigta 2023 m. gruodžio 22 d. Taigi, paveldėjimo byla buvo baigta praėjus daugiau nei vieneriems metams po Ž. K. mirties. Taigi, ir laiko tarpas nuo momento, kada apeliantai paveldėjo savo tėvo Ž. K. turtą, ir iki momento, kada sužinojo apie jų atžvilgiu reiškiamą ieškovo kreditorinį reikalavimą yra mažiau kaip metai (9 mėnesiai).

10.4. Kadangi ieškovo ir Ž. K. nesiejo nei asmeniniai, nei profesiniai ryšiai, jis objektyviai neturėjo jokio teisinio pagrindo valdyti informaciją apie Ž. K., kad operatyviai sužinotų jo mirties faktą, ieškovo atžvilgiu ilgą laiką niekas nereiškė pretenzijų dėl to, jog jis su šeima gyvena Ž. K. vardu registruotame bute, todėl ieškovas juo netrukdomai ir neatlygintai toliau naudojosi. Taigi, aplinkybė, kad ieškovas nežinojo apie skolininko mirtį, laikytina svarbia, nuo ieškovo valios nepriklausiusia aplinkybe, egzistavusia termino eigos metu, ir sudarančia pagrindą spręsti dėl termino atnaujinimo, juolab, kad apeliantų įstatyminė atstovė ir pati sudarė kliūtis ieškovui kuo greičiau sužinoti apie paskolos gavėjo mirtį.

10.5. Sutarties suplėšymo aplinkybės byloje buvo tiriamos ir išaiškintos – skundžiamame sprendime yra nurodoma, kad „byloje pateiktas 2006 m. rugsėjo 13 d. skolos raštelis yra perplėštas, nes kraustantis iš mirusiam Ž. K. priklausančio buto, ieškovo žmona E. K. tvarkant stalčiuje esančius dokumentus, netyčia jį suplėšė.“ Tai, kad teismui pareikalavus pateikti Sutarties originalą, į bylą buvo pateikta suplėšyta Sutartis, o kai kurios dalys neišsaugotos, niekaip nepaneigia fakto, kad ši paskolos sutartis tarp ieškovo ir Ž. K. buvo sudaryta. Byloje kaip ieškinio priedas yra pateikta nesuplėšytos Sutarties originalo kopija, kuri buvo padaryta tada, kai ieškovas, sužinojęs apie paskolos gavėjo mirtį, kreipėsi į advokatę A. J. dėl teisinės pagalbos, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo advokatės į bylą pateikti 2006 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties metaduomenys iš advokatės A. J. kompiuterio.

10.6. Apeliantai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo metu paskolos sutarties autentiškumo neginčijo, neneigė, kad ją pasirašė Ž. K., taip pat neprašė skirti teismo ekspertizę, kad būtų įsitikinta, ar į bylą yra pateikta originalios sutarties kopija. Tokiu elgesiu apeliantai patvirtino, kad paskolos sutartis tarp ieškovo ir Ž. K. išties egzistavo.

10.7. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat dėsto versiją esą „ieškovą ir palikėją siejo ne paskoliniai, o kitokie teisiniai santykiai“, nes ieškovas neatlygintinai gyveno daugiau kaip 20 metų Ž. K. vardu įsigytame bute, „ieškovas neturėjo finansinių galimybių palikėjui suteikti neatlygintinę paskolą“, tačiau čia pat patys sau prieštarauja nurodydami, kad atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti, kad „Palikėjo prievolė ieškovui pagal paskolos sutartį yra pasibaigusi“ , taigi, kartu apeliantai pripažįsta, kad paskoliniai santykiai (o ne „kitokie teisiniai santykiai“) tarp ieškovo ir Ž. K. visgi buvo susiklostę, tačiau jie, anot apeliantų, buvo jau pasibaigę.

11. Žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantų M. V. ir V. V. atstovė pagal įstatymą D. V. ir jos atstovė advokatė K. G. palaikė apeliacinį skundą, prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

12. Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. ir jo atstovė advokatė A. J. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ž. K. 2003-06-23 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 4-2433/03 pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą adresu: (duomenys neskelbtini), kuris iki to nuosavybės teise priklausė ieškovui A. K..

15. Ž. K. ir A. K. 2003-06-23 sudarė Sutartį, kuria susitarė, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas tokiomis sąlygomis: Ž. K. sumoka į antstolės V. D. sąskaitą visus A. K. įsiskolinimus, t. y. lygius 22 883,01 Lt sumai, ir papildomai sumoka A. K. 8 000 Lt grynais (sutartyje nurodyta, jog A. K. juos gavo). Taip pat nurodyta, jog tarpusavio susitarimu A. K. nuomojasi iš Ž. K. minėtą butą ir įsipareigoja apmokėti už komunalines paslaugas, pagal pateiktas sąskaitas, už skaitiklių parodymus (elektra, dujos, vanduo) iki kiekvieno mėnesio 30 d.

16. 2006-05-25 A. K. su AB SEB bankas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618051733-24 (toliau – ir VK sutartis), kredito suma – 33 000 Lt.

17. A. K. ir Ž. K. 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurią ranka surašė Ž. K. (atsakovų atstovė tą pripažino teismo posėdžio metu), kurioje nurodyta, jog Ž. K. (paskolos gavėjas) pasiskolino iš A. K. (kreditorius) pinigus - 23 000 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-02-14. Šią S. Ž. K. ir A. K. patvirtino parašais.

18. Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirusio Ž. K. turto paveldėjimo byla užbaigta 2023-12-22, palikimas buvo priimtas pagal paveldimo turto apyrašą, A. K. kreditorių sąraše nenurodytas, paveldimo turto vertė yra didesnė negu 6 661,26 Eur.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai civilinėje byloje Nr. 2-11251-965/2024 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl žalos atlyginimo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškovės D. V. ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Iš bylos kortelės nustatyta, jog nutarties kopija 2024-08-28 išsiųsta D. V. adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

20. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ieškovo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, konstatavo, jog ieškovas, kurio su paskolos gavėju nesiejo santykiai nei asmeniniame gyvenime, nei darbinėje veikloje, ir kurių nesaistė reguliarūs įsipareigojimai vienas kitam, neturėjo galimybių operatyviai sužinoti apie Ž. K. mirtį ir jo įpėdiniams pareikšti kreditorinius reikalavimus per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių trukmės terminą (žr. šios nutarties 5 punktą). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, teismo sprendimą šioje dalyje kvestionuoja iš esmės šiais aspektais: ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavęs atsakovų ar palikimo atsiradimo vietos notaro, arba kitu būdu išviešinęs reikalavimo teisės egzistavimo fakto ir (ar) jos dydžio, dėl ko atsakovų įstatyminė atstovė neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu jį priimti; bylos duomenys pirmosios instancijos teismui neteikė pagrindo ieškovo nurodytų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių pripažinti svarbiomis ir atnaujinti šį įstatyme nustatytą terminą (žr. šios nutarties 9.2. punktą); net jei ieškovas ir nežinojo apie palikėjo mirtį, jis nenurodė priežasčių, dėl kurių daugiau nei septynerius metus elgėsi pasyviai neatlikdamas jokių veiksmų siekiant susigrąžinti įsiskolinimą, juolab, kad paties ieškovo turtinė padėtis nebuvo gera. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti įstatymo numatytą terminą, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

22. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018, 28 punktas). Įstatyme nedetalizuota „svarbios priežasties“ sąvoka, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ž. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti suėjo (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. K. į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi 2024-09-23, t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą, tačiau nesuėjus trijų metų naikinamajam terminui (suėjo (duomenys neskelbtini), todėl jis tokią teisę, įrodinėdamas, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, turėjo. Neabejotina, jog šias CK nuostatas atsakovų atstovei pagal įstatymą notarė išaiškino (privalėjo išaiškinti) priimant palikimą nepilnamečių vaikų vardu, be to, palikimas buvo priimtas pagal paveldimo turto apyrašą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovui neišviešinus reikalavimo teisės egzistavimo fakto ir (ar) jos dydžio, atsakovų atstovė pagal įstatymą neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu jį priimti.

24. Kaip minėta, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. rugsėjo 23 d., savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu nurodė, jog apie Ž. K. mirtį iki 2024 m. birželio mėnesio (kai jam pirmą kartą telefonu žinutę parašė ir pasiūlė susitikti pokalbiui apie Ž. K. atsakovų atstovė pagal įstatymą D. V.) nežinojo, kadangi su juo tiesiogiai nebendravo (buvo porą kartų susitikęs), o bendravimas tarp jų vyko per advokatą J. D. (ieškovo draugas, bendravo šeimomis), kuris taip pat mirė, todėl jokio kontakto su Ž. K. nebeturėjo (be to, pasikeitė telefoną ir nebeturėjo Ž. K. telefono numerio). Ieškovas nurodė, kad apie tai, jog Ž. K. tikrai miręs, ir apie jo palikimą priėmusius įpėdinius sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 3 d., kai pašto dėžutėje rado D. V. skirtus teismo dokumentus: teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11251-965/2024, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centrui dėl žalos atlyginimo, ir teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-973-838/2023, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos D. V. pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ž. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra M. V. ir V. V. tėvas, o M. V. ir V. V. yra Ž. K. sūnūs.

25. Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priežastis, dėl kurių ieškovas praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pripažinti svarbiomis, ir nurodo, jog ieškovas nuo 2017 m. vasario 15 d. (terminas, kuomet Ž. K. turėjo atiduoti skolą) iki 2024 m. rugsėjo mėnesio, t. y. daugiau nei 7 metus, neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų skolą, nesidomėjo Ž. K. kaip skolininku ir jo finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su ieškovu, nereiškė jam jokių reikalavimų, juolab, jog paties ieškovo turtinė padėtis nebuvo gera. Toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip svarbi aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

26. Bylos duomenys patvirtina, jog iki 2003-06-23, kuomet Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu Ž. K. įsigijo butą adresu: (duomenys neskelbtini), minėtas butas nuosavybės teise priklausė ieškovui A. K.. Kaip paaiškino A. K., jis pernelyg pasitikėjo šiuo metu jau mirusiu advokatu J. D., laikė jį savo draugu, minėtą butą, jo įkalbėtas, įkeitė „kažkokiai moteriškei“ (taip nurodė teismo posėdžio metu, J. D. naudai), po ko J. D. jai negrąžino skolos (taip supratęs), dėl to skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei. Ž. K., kaip buto pirkėją, taip pat pasiūlė J. D., kuris nurodė, kad Ž. K. yra sąžiningas ir patikimas žmogus, pastarasis sumokėjo antstolei visą įsiskolinimą – apie 23 000 litų. Taip pat, kaip matyti iš 2003-06-23 Ž. K. ir A. K. sutarties, jie susitarė, kad A. K. ir toliau gyvena minėtame bute, neatlygintinai, susimoka tik komunalinius mokesčius. Kolegijos vertinimu, Ž. K. ir A. K. santykių identifikavimui labai svarbi ta aplinkybė, jog A. K. niekada nemokėjo nuomos mokesčio, o Ž. K. jo mokėti neprašė, leido gyventi minėtame bute neatlygintinai, nors visuotinai žinoma aplinkybė, kad butų nuomos kainos Klaipėdos mieste paskutinį dešimtmetį tikrai nėra mažos, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Ž. K. tik fiktyviai, paprašytas J. D. (akivaizdu, jog Ž. K. ir J. D. siejo kažkokie bendri interesai, apie kuriuos ieškovas nežino), įsigijo minėtą butą neketindamas nei jame gyventi, nei jo parduoti ar dar kaip kitaip gauti iš šio buto pajamų. Tą, teismo vertinimo, pagrindžia ir ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis atpirko iš Ž. K. minėtą butą, tuo tikslu ėmė iš banko paskolą, tuo tikslu atidavė Ž. K. 23 000 litų, tačiau pastarasis tuo metu neperrašė atgal buto ieškovui, kadangi, pasak ieškovo, turėjo nebaigtų piniginių reikalų su J. D. (tikėtina, ir dėl likusių 8 000 litų, kuriuos neva grynais pinigais gavo ieškovas, nors jis tą neigia, ir juos greičiausiai pasiėmė J. D.). Tą patvirtina ir ieškovo nurodytos aplinkybės apie paskolos raštelio surašymą ir pasirašymą – susitiko kavinėje, padavė Ž. K. 23 000 litų (skolos raštelio kitoje pusėje surašytas dienos meniu), tą patvirtina ir chronologinė įvykių seka: 2003-06-23 Ž. K. sumoka antstolei apie 23 000 litų, po ko tampa buto savininku, 2006-05-25 A. K. sudaro VK sutartį su banku ir pasiskolina 33 000 litų, 2006-09-13 perduoda Ž. K. 23 000 litų. Akivaizdu, jog būtent dėl paminėtų aplinkybių, nei ieškovas nereikalavo Ž. K. grąžinti skolą, nei Ž. K. nereikalavo nei nuomos mokesčio, nei išsikraustyti iš minėto buto, kadangi jų iš esmės nesiejo tokie teisiniai santykiai, dėl kurių būtų reikalingas jų tarpusavio bendravimas, o minimalus bendravimas vyko per J. D.. Taigi, labiau tikėtina, kad mirus J. D., ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog mirė ir Ž. K..

27. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

28. Vadovaujantis pirmiau nurodyta įrodinėjimo taisykle, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nežinojo ir negalėjo žinoti apie Ž. K. mirtį bei laiku pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, juolab, kad ir įpėdiniai paaiškėjo tik įsiteisėjus 2023-04-19 sprendimui, kuriuo buvo nustatytas jų giminystės ryšys su mirusiuoju, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį terminą atnaujino.

Dėl skolos priteisimo

29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų M. V. ir V. V. lygiomis dalimis 6 661,26 Eur dydžio skolą (iš kiekvieno po 3 330,63 Eur), darė išvadą, jog ieškovo ir Ž. K. sudaryta Sutartis atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra rašytinės formos, joje įvardinta pinigų suma, yra paskolos gavėjo įtvirtintas įpareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra nurodytas paskolos gavėjo vardas, pavardė, paskolos sutartis pasirašyta, sutartyje yra aiškiai išreikštas paskolos gavėjo patvirtinimas apie jau gautą paskolą ir įsipareigojimas ją grąžinti ieškovui iki 2017 m. vasario 14 d., paskolos gavėjo ranka parašyti žodžiai ir pirmuoju asmeniu suformuoti patvirtinimai įrodo faktą, kad ieškovas nurodytą pinigų sumą, kaip paskolą, iš tiesų buvo perdavęs Ž. K., o šis nurodytą sumą, rašydamas Sutartį, jau buvo gavęs. Nors šalių sudarytas paskolos raštelis buvo perplėštas, tačiau atsakovų atstovai jokių argumentų ar abejonių dėl šio raštelio tikrumo, įrašo jame teisingumo nekėlė, ekspertizės dėl šio dokumento skirti neprašė, todėl, teismo vertinimu, net ir perplėštas skolos raštelis nepanaikina mirusio Ž. K. pareigos atsiskaityti su kreditoriumi.

30. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, sprendimą šioje dalyje ginčija tuo pagrindu, jog rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovą ir palikėją siejo ne paskoliniai, o kitokie teisiniai santykiai: ieškovas neturėjo finansinių galimybių palikėjui suteikti neatlygintinę paskolą, juolab, ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui; ieškovo turtinė padėtis buvo bloga ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir vėliau, ji yra nepakitusi iki šiol, kadangi jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų AB SEB bankui, todėl ieškovas, būdamas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas, neabejotinai būtų reikalavęs iš palikėjo skolos grąžinimo, jei palikėjas būtų skolingas ieškovui; palikėjas dėl atsakovams nežinomų, o pirmosios instancijos teismo nenustatytų, priežasčių, negalėjo nurodyti, kokiu tikslu palikėjas skolinosi tokią pinigų sumą, negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovas palikėjui skolino neatlygintinai, nors paskolos sutarties sudarymo dieną pats buvo sudaręs atlygintinę vartojimo kredito sutartį, negalėjo paaiškinti, kodėl palikėjas leido ieškovui daugiau nei 20 metų neatlygintinai gyventi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

31. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje įvardinta pinigų suma, yra paskolos gavėjo įtvirtintas įsipareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra nurodytas paskolos gavėjo vardas, pavardė, paskolos sutartis pasirašyta, sutartyje yra aiškiai išreikštas paskolos gavėjo patvirtinimas apie gautą paskolą ir įsipareigojimas ją grąžinti ieškovui iki 2017 m. vasario 14 d., paskolos gavėjo ranka parašyti žodžiai ir pirmuoju asmeniu suformuoti patvirtinimai įrodo faktą, kad ieškovas nurodytą pinigų sumą, kaip paskolą, iš tiesų buvo perdavęs Ž. K., o šis nurodytą sumą, rašydamas Sutartį, buvo gavęs. Tačiau, kolegijos vertinimu, šiuo atveju paskolos sutartimi buvo „pridengtas“ kitas šalių ketinamas sudaryti sandoris – turto atpirkimas – kuris neįvyko dėl nepalankiai ieškovo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių (atpirkimą Ž. K. siejo su J. D. veiksmais (kaip nurodė ieškovas, J. D. turėjo grąžinti skolą Ž. K., kad pastarasis perregistruotų butą ieškovo vardu), tačiau mirė ir J. D., o vėliau – ir Ž. K.), tačiau tai nepaneigia to fakto, kad visgi pinigus Ž. K. gavo (iš šios dienos perspektyvos - be jokio teisinio pagrindo) ir jų ieškovui negrąžino jokia forma.

33. Kaip konstatuota šios nutarties 26 punkte, Ž. K. tik fiktyviai, paprašytas J. D., įsigijo minėtą butą neketindamas nei jame gyventi, nei jo parduoti ar dar kaip kitaip gauti iš šio buto pajamų. Todėl nei jis prašė, kad ieškovas mokėtų nuomos mokestį, leido jam toliau neatlygintinai gyventi minėtame bute daugiau nei 20 metų ir išvis nesirūpino šiuo turtu, nei ieškovas, buto atpirkimo tikslu perdavęs Ž. K. pinigus pagal paskolos sutartį, nereikalavo grąžinti pinigų bei mokėti už šiuos pinigus paskolos palūkanų. Akivaizdu, jog Ž. K. nelaikė šio buto savu, jis tik buvo atpirkimo objektas ir tą įrodo faktas, jog asmuo, versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, skolindamas kitiems asmenims pinigus, net nemėgino iš šio buto gauti pajamų, kas, žvelgiant iš jo verslo ir jo, kaip verslininko, perspektyvos, yra neįtikėtina. Dar daugiau, tą, kad butą Ž. K. įgijo tik de jure, bet ne de facto, kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, pagrindžia ir ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis atpirko iš Ž. K. minėtą butą, tuo tikslu ėmė iš banko paskolą, tuo tikslu atidavė Ž. K. 23 000 litų, tačiau pastarasis tuo metu neperrašė atgal buto ieškovui, kadangi, pasak ieškovo, turėjo nebaigtų piniginių reikalų su J. D. (tikėtina, ir dėl likusių 8 000 litų, kuriuos neva grynais pinigais gavo ieškovas, nors jis tą neigia, ir juos greičiausiai pasiėmė J. D.). Tą patvirtina ir ieškovo nurodytos aplinkybės apie paskolos raštelio surašymą ir pasirašymą – susitiko kavinėje, padavė Ž. K. 23 000 litų (skolos raštelio kitoje pusėje surašytas dienos meniu), tą patvirtina ir chronologinė įvykių seka: 2003-06-23 Ž. K. sumoka antstolei apie 23 000 litų, po ko tampa buto savininku, 2006-05-25 A. K. sudaro VK sutartį su banku ir pasiskolina 33 000 litų, 2006-09-13 perduoda Ž. K. 23 000 litų. Taigi, apeliantai nepagrįstai teigia, jog viso to (paskolos suteikimo) priežastys yra neaiškios.

34. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog visgi, kaip konstatuota, pinigus Ž. K. iš ieškovo A. K. gavo (iš šios dienos perspektyvos - be jokio teisinio pagrindo) ir jų ieškovui negrąžino jokia forma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino juos kaip skolą ir priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui. Priešingu atveju, kolegijos įsitikinimu, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

35. Atsakovai teismo sprendimą ginčija ir tuo aspektu, jog ieškovo turimas paskolos sutarties originalas yra suplėšytas, prarasta jos dalis, labai tikėtina dėl to, kad palikėjo prievolė pagal šią paskolos sutartį yra pasibaigusi, tačiau ieškovas išsaugojo paskolos sutarties dalis; nors ieškovo atstovė yra pateikusi paskolos sutarties nuotrauką su jos metaduomenimis, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis nebuvo suplėšyta, kadangi paskolos sutartis yra surašyta mėlynu rašikliu, tuo tarpu ieškovo atstovės pateikta paskolos sutartis yra nespalvota, t. y. tai yra ne paskolos sutarties originalo, o jos kopijos (juodai – baltos) fotonuotrauka. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutinka.

36. Visų pirma, kolegijos įsitikinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Ž. K. pinigų ieškovui negrąžino, nes priešingu atveju ginčo butas nebūtų atsakovų paveldėtas ir ginčas teisme išvis nebūtų nagrinėjamas. Antra, iš paskolos sutarties sugadinimo pobūdžio, t. y. nuplėštas jos dešinysis kampas, kas iš esmės netrukdo perskaityti sutarties turinio (išskyrus grąžinimo terminą), galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šis sugadinimas atsirado esant toms aplinkybėms, kurias nurodė ieškovas – kraustantis iš mirusiam Ž. K. priklausančio buto, ieškovo žmona, tvarkydama stalčiuje esančius dokumentus, netyčia jį suplėšė - nes įprastai nebereikalingi dokumentai plėšiami bent jau pusiau, per vidurį, o ne nuplėšiant kampą. Be to, byloje yra pateikta nesuplėšytos Sutarties originalo kopija, kuri, pasak ieškovo atstovės advokatės, buvo padaryta tada, kai ieškovas, sužinojęs apie paskolos gavėjo mirtį, kreipėsi į advokatę A. J. dėl teisinės pagalbos, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d., ką patvirtina ieškovo advokatės į bylą pateikti 2006 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties metaduomenys iš advokatės A. J. kompiuterio. Nors atsakovų atstovė teigia, jog šie įrodymai nepatvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. paskolos sutartis nebuvo suplėšyta, kadangi paskolos sutartis yra surašyta mėlynu rašikliu, tuo tarpu ieškovo atstovės pateikta paskolos sutartis yra nespalvota, t. y. tai yra ne paskolos sutarties originalo, o jos kopijos (juodai – baltos) fotonuotrauka, visgi kolegija neturi pagrindo šiais rašytiniais įrodymais netikėti, nes, pirma, byloje pakanka kitų aukščiau aptartų įrodymų konstatuoti, jog pinigai ieškovui nebuvo grąžinti, antra, nėra pagrindo netikėti ieškovo atstove advokate.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, yra pagrindas ieškovui iš atsakovų priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiamos 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo po 847 Eur.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėIrena Stasiūnienė