Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovo atstovas), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. apie 23 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto areštinę. Areštinėje buvo atliekamos pareiškėjo kratos, kurių metu jis buvo priverstas nusirengti apatinius drabužius ir daryti pritūpimus, dėl to jautėsi žeminamas. Po kratos pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą, kurioje buvo dar 2 sulaikytieji, po 2018 m. liepos 18 d. kratos pareiškėjas buvo patalpintas į kitą kamerą, kurioje buvo dar daugiau asmenų. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo karšta, nebuvo jokios ventiliacijos, langai neatsidarė. Pareiškėjui 2018 m. liepos 17 d. paprašius vaistų, buvo paaiškinta, jog galimybė kreiptis į seselę buvo tik ryte, o rytinio patikrinimo metu vaistų paprašyti pareiškėjas nespėjo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog sanitarinis mazgas su 50 cm paaukštinimu nuo kameros ploto buvo atitvertas 130 cm aukščio sienele, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas.

10Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12Vilniaus AVPK nurodė, kad areštinės kameros įrengtos vienodai, kiekvienoje kameroje įrengta tiek lovų, kad vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 5 kv. m ploto. Pareiškėjas 2018 m. liepos 18 d. 6 val. 17 min. buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos, nusiskundimų sveikata neturėjo, apžiūros metu nustatyta, kad bendra pareiškėjo būklė gera, kūno sužalojimų nebuvo. Vilniaus AVPK areštinės gyvenamųjų patalpų mechaninio vėdinimo ir kondicionavimo sistemos atitinka reikalavimus, higienos reikalavimų pažeidimų kompetentingos institucijos nėra nustačiusios. Kamerose sanitariniai mazgai atskirti 140 cm aukščio pertvara. Vilniaus AVPK atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinę pristatytas ne pirmą kartą, todėl asmenų uždarymo į policijos areštinę tvarka jam turėjo būti žinoma.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 15 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo V. K. skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl Vilniaus AVPK galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai; kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 8 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios gyvenamasis plotas 17,4 kv. m (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą), kartu su 2 asmenimis, o 2018 m. liepos 18–19 d. – kameroje Nr. 7, kurios gyvenamasis plotas 27,6 kv. m (išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą), kartu su 4 asmenimis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimas dėl minimalaus kameros ploto. Pareiškėjo argumentus, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas, iš bendro kameros ploto atimant baldų užimamą plotą, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19Įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-5160, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės aktuose įtvirtinti gyvenamųjų patalpų temperatūros reikalavimų pažeidimai kameroje Nr. 11 nenustatyti, kameroje Nr. 11 įrengta ir veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Įvertinęs viešai pateikiamą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją apie 2018 m. liepos mėnesio vidutinę oro temperatūrą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl 2018 m. liepos 17–19 d. kamerose Nr. 7 ir Nr. 11 buvusio nepakeliamo karščio atmetė kaip nepagrįstus.

21Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje vertinama, kad sanitarinio mazgo atskyrimas 120–130 cm sienele nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas; tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

23Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kratų atlikimo, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teisinis reguliavimas įtvirtina, jog asmenį uždarant į policijos areštinę, taip pat asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus jį atgal į policijos areštinę, privalu atlikti jo visuminę asmens kratą. Visuminė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų apieškojimas išrengiant, taip pat drabužių, avalynės, turimų daiktų apžiūra, siekiant patikrinti, ar nėra draudžiamų turėti daiktų. Todėl 2018 m. liepos 17 d. uždarant pareiškėją į Vilniaus AVPK areštinę, taip pat 2018 m. liepos 18 d. išvedus jį iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus atgal į areštinę, pareigūnai teisėtai ir pagrįstai atliko jo visuminę asmens kratą, be kita ko, jį apieškodami išrengiant.

25Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo iš galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (nesuteikto medikamentinio gydymo) kildinamos neturtinės žalos vertinimas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl šią bylos dalį nutraukė.

27Atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Vilniaus AVPK kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – beveik 2 paras (39 val. 53 min.), į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 8 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo pernagrinėti bylą ir priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

32Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, nereagavo į atsakovo pateiktus melagingus paaiškinimus ir tai, kad atsakovas nepateikė visų reikiamų įrodymų. Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus AVPK areštinės pastatas yra senas, sienos storos, neatsidaro kamerų langai, todėl kamerose buvo aukšta temperatūra, ventiliacijos nebuvo arba ji neveikė. Kamerose įrengtuose tualetuose nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, pareiškėjui atvykus į areštinę, jam nebuvo pasiūlytas higienos dušas.

34Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

38Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje.

40Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl Vilniaus AVPK galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus AVPK areštinės kamerų sanitariniuose mazguose pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, priteisė pareiškėjui 8 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

42Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus AVPK areštinės pastatas yra senas, jo sienos storos, neatsidaro kamerų langai, todėl kamerose buvo aukšta temperatūra, ventiliacijos nebuvo arba ji neveikė, o sanitariniuose mazguose nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog atvykus į areštinę, jam nebuvo pasiūlytas higienos dušas. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

44Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

48Kaip minėta, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodo, kad atvykus į areštinę jam nebuvo pasiūlytas higienos dušas, tačiau šių aplinkybių skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo nurodęs, iš jų nekildino prašomos priteisti neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini (ABTĮ 134 str. 6 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; kt.).

50Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės sutinka ir neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu (beveik 2 paras) Vilniaus AVPK areštinėje pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais ir kad Vilniaus AVPK tokiais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę laiko nustatyta ir pakartotinai jos nevertina.

52Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl sąlygų Vilniaus AVPK areštinės kamerose (temperatūros ir vėdinimo) bei pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

54Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

56Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

58Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus (įskaitant pareiškėjo bei atsakovo atstovo paaiškinimus) ir vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis padarė išvadas dėl ginčo aplinkybių. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl areštinės kamerų temperatūros ir vėdinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8)PA-5160, kuriame jokie su tikrintų kamerų temperatūra ir vėdinimu susiję higienos normų reikalavimų neatitikimai nebuvo nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl aptariamų higienos sąlygų neatitikimo Vilniaus AVPK areštinės kamerose pats būtų teikęs skundus areštinės administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) kitoms kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjas jokiais bylos faktais ir teisės aktų normomis nepaneigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo akte nustatytų aplinkybių, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, esą atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, vadovavosi teisingumo, protingumo principais.

62Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apskritai nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad konstatuotas pažeidimas (privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas beveik 2 paras) pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, minėto pažeidimo konstatavimas šiuo atveju būtų buvusi pakankama ir teisinga satisfakcija. Tačiau neblogindama apeliacinį skundą padavusios šalies padėties (ABTĮ 144 str. 3 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjui priteistas 8 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir proporcingas jo patirtiems nepatogumams atlyginti.

64Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

66Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.