Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-20 · Civilinė byla Nr. A2-100-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-20
Bylos Nr.
A2-100-153/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Galina Blaževič, Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
Ritos A, R. A. P.
Ieškovas
R. A. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
O. Č., J. E. A., Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 105.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-100-153/2014;Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS;Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9;102.2;105.5; (S) 114.11;122.3;122.4;124.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ritos A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1997-329/2013 pagal pareiškėjos R. A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1694-435/2007 pagal ieškovės R. A. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. teisių perėmėjos N. K. ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims O. Č., J. E. A. ir Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių ir sprendimų panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė R. A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., b. l. 2–3) ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 bei įpareigoti atsakovę atstatyti pažeistas ieškovės teises ir leisti išpirkti iš valstybės ieškovei kaip bendraturtei tenkančią 196 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo panaikinti Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366, atsisakė 2 p. ir 3.2 p. dalies dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti.

J. P. K. ieškiniu (I t., b. l. 99–100) prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 (dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo panaikinti Kauno m. savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 2 p. ir 3.2 p. dalies dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti. Kitus reikalavimus prašė patenkinti visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 13 d. sprendimu (II t., b. l. 162–172) priėmė ieškovės R. A. P. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. teisių perėmėjos N. K. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 2 p. ir 3.2 p. panaikinimo ir šią civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 dalį nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį patenkino visiškai. Panaikino 2001 m. spalio 9 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1366 1 p. ir 3.1 p., kuriais patvirtintas detalusis planas dėl 2 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, ir siūlyta Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą dėl 196 kv. m valstybinės žemės pardavimo ir prijungimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Panaikino 2002 m. balandžio 9 d. Kauno m. savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 320. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo Detaliųjų planų taisyklių ir Teritorijų planavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimų pažeidimus, kurie leido daryti išdavą, kad tiek sprendimų dalys, susijusios su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimu bei 196 kv. m valstybinės žemės prijungimu ir pardavimu, prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams aktams, tuo pačiu pažeidžia ir ieškovės bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teises.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Jolanta E. A. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 4–8) ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (III t., b. l. 11–14) prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 3 d. nutartimi (III t., b. l. 58–68) sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi (III t., b. l. 135–143) Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškovės R. A. P. ieškinys, o kita ieškinio dalis atmesta, ir visiškai patenkintas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. ieškinys, taip pat sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino. Priėmė naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. K. ieškinius atmetė. Sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priimtas ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsisakymas nuo dalies ieškinių reikalavimų ir civilinė byla dėl jų nutraukta, paliko nepakeistas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje esminiu laikytinas klausimas, ar Kauno miesto savivaldybės valdyba, 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320 patvirtindama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nepažeidė ieškovės (sklypo bendraturtės) teisės nusipirkti prie šio žemės sklypo besiribojančių 100 kv. m ir 96 kv. m valstybinės žemės plotų dalis.

Byloje, esančioje 2001 m. kovo 12 d. numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje, yra nurodytas planavimo tikslas – atidalyti atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės dalį prie naujojo žemės sklypo. Išvadoje nurodyta, kad detaliojo plano derinimo tvarka supaprastinta (Teritorijų planavimo 20 str. 1 d.). Ieškovė ir kiti planavimo organizatoriai pasirašė, kad, nesutikus su išvada, per dešimties dienų laikotarpį galima ją apskųsti Teritorijų planavimo priežiūros institucijai. Tačiau nei ieškovė, nei kiti asmenys šios išvados nurodytai institucijai neskundė. Sutikimą, kad 196 kv. m valstybinės žemės, besiribojančios su trečiajam asmeniui J. E. A. formuojamu nauju žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo, ieškovė, taip pat valstybinių institucijų atstovai ir kiti asmenys išreiškė pasirašydami detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje. Taigi nurodytais veiksmais ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J. E. A.. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyti detaliojo planavimo proceso pažeidimai yra formalaus pobūdžio, neturėjo įtakos ieškovės teisei įsigyti dalį valstybinės žemės, nes ieškovė šios teisės atsisakė trečiojo asmens J. E. A. naudai. Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. P. K. teisių perėmėjos ieškinio nurodė, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parengtas detalusis planas ir 196 kv. m valstybinės žemės prijungimas prie J. E. A. sklypo turės neigiamos įtakos jo naudojamam žemės sklypui.

Šalies argumentai

Ieškovė R. A. P. 2012 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 (IV t., b. l. 4–7). Nurodė, kad pareiškėjai 2012 m. sausio 12 d. paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos civilinės bylos Nr. 2-1697/435/2007 nagrinėjimo metu. 2012 m. sausio 12 d. vyko Kauno apygardos teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-424-429/2011 pagal R. A. P. apeliacinį skundą dėl 2011 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo. Minėtoje byloje ieškovė J. E. A., pareiškusi ieškinį atsakovei R. A. P., prašė teismo iš 2000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinti du žemės sklypus pagal 2002-04-09 Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 320 patvirtintą detalųjį planą ir pateiktus atidalijimo projektus. Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme, pastebėta, kad neatitinka Žemėtvarkos skyriaus patvirtintuose planuose ir detaliajame plane atvaizduotų tų pačių sklypų ribos, konfigūracija ir plotai. Pastebėjus šią aplinkybę, 2011-11-23 Kauno apygardos teismo nutartimi J. E. A. buvo pasiūlyta pateikti įrodymus iš ginčo objekto detaliojo plano projektuotojų ir žemės sklypų planus sudariusių asmenų – dėl nustatyto tarp detaliojo plano, kuriuo suplanuota teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2001-12-10 ir 2002-04-17 parengtų žemės sklypų planų neatitikimo (žemės sklypo konfigūracijos, dislokacijos ir siekiamo prie sklypo prijungti valstybei priklausančio žemės sklypo ribų ir dislokacijos). Atsižvelgdama į šią nutartį, J. E. A. pateikė Kauno apygardos teismui rašytinius įrodymus, kurie buvo įteikti R. A. P. atstovei advokatei S. E. Š. 2012-01-12 Kauno apygardos teismo posėdyje, tai yra ieškovės atstovei buvo pateikti 1253 kv. m ploto ir 747 kv. m ploto sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), planai, nurodant: „Atlikus padalinimą pagal detaliojo plano linijas sklypo plotas (duomenys neskelbtini) gaunasi 786 kv. m, kas prieštarauja Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimui „Dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų savanorių pr. 266, (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pakeitimo, data 2002 m. balandžio 9 d., Nr. 320, 1 punktui: Patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalijamas į 747 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (numatyti 20 kv. m kelio servitutą) ir į 1253 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (papildomai parduodamos 196 kv. m žemės 0,01 ha vertė - 2659,2 Lt, 0,01 ha vertės priedas - 140,83).“ Taip pat nurodant, kad: „Atlikus padalinimą pagal detaliojo plano linijas sklypo plotas (duomenys neskelbtini)gaunasi 1214 kv. m, kas prieštarauja Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimui „Dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pakeitimo, data 2002 m. balandžio 9 d., Nr. 320, 1 punktui: Patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalijamas į 747 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (numatyti 20 kv. m kelio servitutą) ir į 1253 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (papildomai parduodamos 196 kv. m žemės 0,01 ha vertė -2659,2 Lt., 0,01 ha vertės priedas - 140,83).“ Šie planai, kuriuos pateikė J. E. A., patvirtina, kad detalusis planas neatitinka Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendinio Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320. Šie naujai pateikti rašytiniai įrodymai (planai su inžinieriaus R. Ū. paaiškinimais ir paskaičiavimais) patvirtina, kad yra neteisingas ir netikslus ir pats detaliojo plano brėžinys. Tai yra esminės, naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos R. A. P. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1697-435/2007, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pažeistų teisių ir Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, panaikinimo. Sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2008-05-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Tokiu atveju nuo sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję daugiau kaip penkeri metai, todėl nėra praleisti terminai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, numatyti CPK 368 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (IV t., b. l. 112–118) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjai R. A. P. skyrė 2 000 Lt dydžio baudą. Priteisė iš pareiškėjos 520 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui J. E. A..

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi (V t., b. l. 68–75) nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nustatė absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų – N. K., kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kai toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007, priteisė iš pareiškėjos R. A. P. J E. A. 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidas, valstybei – 43,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų, todėl procesą atnaujinti atsisakė (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėja neįrodinėjo ginčijamų Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų bei patvirtinto detaliojo plano neteisėtumo, motyvuodama tuo, kad detaliuoju planu neteisingai nustatytos padalinto žemės sklypo ribos ir plotai, byloje nesirėmė ginčo žemės sklypų planais, todėl civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 jie nebuvo nei ieškinio pagrindas, nei dalykas.

Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos prašymas grindžiamas tik naujai paaiškėjusių (pareiškėjos nuomone) aplinkybių atsiradimu, tačiau nenurodyta, kad šių aplinkybių atsiradimas pagrindžia neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Tikslios žemės sklypų ribos detaliaisiais planais nenustatomos, tokio reikalavimo teisės aktuose nėra. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, detalieji planai yra tik viena iš žemės sklypo kaip nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros dalių, nes tikslios žemės sklypų ribos nustatomos ne detaliuoju planu, o atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė iš esmės yra susijusi ne su ginčijamu detaliuoju planu, o su šio detaliojo plano pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, todėl faktinių aplinkybių dėl žemės sklypų planų vertinimas negali turėti įtakos detaliojo plano teisėtumui bei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 priimtam sprendimui. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procedūros metu atlikti veiksmai negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl detaliojo plano teisėtumo. Jei, pareiškėjos nuomone, atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ir pažeidžia jos teises, pareiškėja turi teisę juos ginčyti atskiroje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Teismas nurodė, kad žemės sklypų planai buvo pateikti išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1697-435/2007 kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į ieškinį (I t., b. l. 59–61, 62, 63), todėl jau nuo tada pareiškėjai buvo žinoma apie nurodytų dokumentų egzistavimą. Pareiškėjos nurodomi paaiškinimai kitoje byloje buvo pateikti ne dėl kokių nors naujų, pareiškėjai nežinomų duomenų, tačiau dėl jau žinomų, išnagrinėtoje byloje esančių dokumentų, minėti paaiškinimai yra naujai pateiktas įrodymas, neegzistavęs civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių bei dokumentų, kurie buvo įvertinti civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo metu, be to, paaiškinimų turinyje nėra nurodytų naujų aplinkybių, kurios neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo metu. Civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo teisme metu pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į specialistą ar ekspertą dėl nurodytų žemės sklypų planų įvertinimo, todėl jei pareiškėja bylos nagrinėjimo metu būtų tinkamai pasinaudojusi savo procesinėmis teisėmis, visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės jai būtų buvę žinomos civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

Kadangi pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi pirmą kartą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens J. E. A. prašymo dėl 20 000 Lt baudos paskyrimo pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir šį prašymą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Atmetęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjos teismas priteisė suinteresuoto asmens Jolantos E. A. patirtas 2000 Lt teisinės pagalbos išlaidas ir valstybei – 43,80 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. A. P., atstovaujama advokatės S. E. Š., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1694-435/2007 (V t., b. l. 136–141).

Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, nurodė, kad pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės yra ne esminės ir nebūtų pagrindas peržiūrėti anksčiau priimtą šioje byloje procesinį sprendimą, tačiau su tokia teismo išvada pareiškėja nesutinka.

Nurodo, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kad detalusis planas neatitinka Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320. Naujai pateikti rašytiniai įrodymai (planai su inžinieriaus R. Ū. paaiškinimais ir paskaičiavimais) patvirtina, kad yra neteisingas ir netikslus pats detaliojo plano brėžinys, o ginčijami administraciniai aktai neatitinka detaliojo plano brėžinio. Tai yra esminės, naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1697/435/2007 pagal jos ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320 panaikinimo. Paaiškėjus šioms naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kad yra esminis neatitikimas tarp detaliojo plano brėžinio ir jį patvirtinančių administracinių aktų, šie administraciniai aktai (Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimai) turėtų būti panaikinti. Be to, teismas pažeidė CPK 366, 370 ir 371 straipsnius, nes išvada dėl anksčiau priimto procesinio sprendimo peržiūrėjimo gali būti padaryta tik išnagrinėjus bylą, o ne vertinant proceso atnaujinimo pagrindus kaip nepakankamus sprendimui pakeisti ar panaikinti.

Taip pat pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog žemės sklypų planai nebuvo nei ieškinio pagrindas, nei dalykas civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 pareiškė reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo ir Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320, kuriais buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, panaikinimo. Todėl detalusis planas bei detaliojo plano sprendinių atitikimo ginčijamiems administraciniams aktams nustatymas buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Detalusis planas yra tvirtinamas administraciniais aktais, todėl detaliojo plano sprendiniai ir Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimai turi atitikti. Šiuo atveju paaiškėjo, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimams. Pažymi, kad kadastrinių matavimų ginčijimas yra atskiras pažeistų teisių gynimo būdas.

Nurodo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės atitinka visus keturis kriterijus, kurie yra suformuluoti LAT 2010-06-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010. Taip pat naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir pagrindu, nes pagrindžia reikalavimą pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais patvirtintas detalusis planas, bei tai susiję ir su faktiniu ieškinio pagrindu, nes ne vieną kartą ieškovė R. A. P. teigė, kad administraciniuose aktuose nurodyta 2000 kv. m ploto žemės sklypą padalinti į du sklypus – 747 kv. m ir 1253 kv. m ploto, tačiau tokie sklypai detaliuoju planu nesuprojektuoti.

Nurodo, kad teismo nutartis priimta tinkamai nepranešus N. K., kuri yra užsienio pilietė. Įstatymas nenumato, kad užsienio piliečiams būtų galima pranešti apie bylos nagrinėjimo datą teismo interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą J. E. A. priteisimo klausimą. Teismas nepagrįstai priteisė iš R. A. P. išlaidas, kurias J. E. A. turėjo nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-3634-615/2012, nes teismas galėjo priteisti tik išlaidas, turėtas civilinėje byloje Nr. A2-1997-329/2013. Kadangi 2013-07-25 nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr. A2-1997-329/2013 rašytinio proceso tvarka, jokių išlaidų, susijusių su atstovavimu, šioje byloje J. E. A. neturėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (VI t., b. l. 5–9). Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė naujai pateiktų įrodymų atitikties naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Atsiliepime nurodo, kad nors apeliantė teigė, jog apie tariamai naujus įrodymus sužinojo tik 2012 m. sausio 12 d. civilinės bylos Nr. 2-424-429/2011 nagrinėjimo metu, tačiau iš tiesų Žemės sklypų planai buvo parengti dar iki civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo, ir apie juos apeliantei buvo gerai žinoma, tačiau ji šiais dokumentais bylos nagrinėjimo metu nesivadovavo, sprendimų bei jais patvirtinto detaliojo plano neteisėtumo šiais įrodymais negrindė, o tai, kad ji byloje 2005-06-14 pateiktų įrodymų neanalizavo ir nekėlė klausimų dėl žemės sklypų planuose ir ginčijamame detaliajame plane pažymėtų žemės sklypų konfigūracijos bei ribų, traktuotina kaip pačios apeliantės neatidumas ar netinkamai pasirinktas savo teisių gynimo būdas. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010), pagrįstai nagrinėjo apeliantės pateiktų įrodymų – paaiškinimų dėl atliktų kadastrinių matavimų – ryšį su nagrinėjamoje byloje ginčytais sprendimais ir detaliojo plano sprendiniais, nes būtent tokiu būdu galima įvertinti tariamai naujų įrodymų svarbą ir reikšmingumą. Nei prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą, nei atskirajame skunde nėra įrodyta, kad matininko R. Ū. paaiškinimai pagrindžia galimai neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantės nurodoma nauja aplinkybė iš esmės yra susijusi ne su ginčijamu detaliuoju planu, o su šio detaliojo plano pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, todėl akivaizdu, kad faktinių aplinkybių dėl Žemės sklypų planų parengimo vertinimas negali turėti jokios įtakos detaliojo plano teisėtumui, atitinkamai ir išnagrinėtos bylos baigčiai. Todėl net tuo atveju, jei apeliantės nurodytos naujos aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant civilinę bylą, teismas nebūtų priėmęs kitokio sprendimo.

Pritaria teismo nuomonei, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu suinteresuotam asmeniui laikytinas tinkamu, nes N. K. apie apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 buvo žinoma (ji teikė atskirąjį skundą), tačiau pati N. K. nesidomėjo bylos nagrinėjimo eiga, nesirūpino greitu prašymo išnagrinėjimu, o pateikusi atskirąjį skundą nebendradarbiavo su teismu, nenurodė savo asmens duomenų, nepatikslino savo gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirojo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti galioti (VI t., b. l. 13–15). Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjos (ieškovės) nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Mano, kad pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Žemės sklypo planai su paaiškinimais, kurie buvo pateikti teismui į pareiškėjos nurodytą 2012 m. sausio 12 d. posėdį, buvo parengti 2001 m. gruodžio 10 d. ir pavirtinti 2002 m. sausį, o byloje Nr. 2-424-429/2011 ginčas kilo būtent todėl, kad R. A. P. tuose planuose nesirašė, todėl visiškai neteisinga būtų spręsti ir teigti, kad apie šiuos planus pareiškėjai nebuvo žinoma ar nebuvo galima sužinoti. Tai, kad minėtuose planuose UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateikė paaiškinimus, negali būti laikoma, kad tai yra naujas dokumentas, o paaiškinimai nelaikytini naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, dėl kurios galėtų būti atnaujinamas procesas. Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procedūros metu atlikti veiksmai negali būti tinkamas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl detaliojo plano teisėtumo. Tuo atveju, jei pareiškėja mano, kad atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ir pažeidžia jos teises, ji turi teisę juos ginčyti, tačiau tai nėra pagrindas, kaip minėta, proceso atnaujinimui ir juo labiau nėra pagrindas sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo panaikinimui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. E. A. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 700 Lt turėtas išlaidas už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą (VI t., b. l. 16–22). Nurodo, kad žemės sklypų planai parengti vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002-04-09 sprendimu Nr. 320 patvirtintu detaliuoju planu. Kadangi detalusis planas 2001 m. buvo nubraižytas ne kompiuteriu, todėl galėjo būti paklaidų, ir brėžinyje buvo pastaba, kad „sklypo ribos ir plotas tikslinami sudarant sklypo ribų geodezini planą“. Sklypų planuose patikslinama padalytų sklypų kraštinės tarp taškų 14-15 (detaliojo plano brėžinyje) vieta, tačiau dėl to patikslinimo detaliojo plano sprendiniai nesikeičia. Žemės sklypų planus suderino ir patvirtino Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypų ribų patikslinimas rengiant geodezinius sklypų ribų planus nėra „naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“ ir nėra pagrindas atnaujinti civilinę bylą. Apeliantė, gerai suvokdama detalioji plano sprendinių reikšmę, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, eilinį kartą gudrauja ir elgiasi nesąžiningai, siekdama panaikinti jai nepalankią 2008-05-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procedūros metu atlikti veiksmai negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs dėl detaliojo plano teisėtumo, nes pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės jokios įtakos detaliojo plano teisėtumui negali turėti. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu laikyti tinkamu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad kitoje civilinėje byloje pateikus naujus rašytinius įrodymus (žemės sklypų planus su inžinieriaus R. Ū. paaiškinimais ir paskaičiavimais), 2012-01-12 paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri pareiškėjai nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1697-435/2007 pagal jos ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2001-10-09 sprendimo Nr. 1366 ir 2002-04-09 sprendimo Nr. 320 panaikinimo, kad yra esminis neatitikimas tarp detaliojo plano brėžinio ir jį patvirtinančių administracinių aktų, todėl šie administraciniai aktai (Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimai) turėtų būti panaikinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai apie žemės sklypų planus buvo žinoma jau civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo teisme metu, nes jie buvo pateikti į bylą (I t., b. l. 62–65), kad pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas – žemės sklypų planai su paaiškinimais, yra dėl pareiškėjai žinomų išnagrinėtoje byloje esančių dokumentų, paaiškinimų turinyje nėra nurodytų naujų aplinkybių, kurios neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 nagrinėjimo metu, pareiškėja nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1697-435/2007 ir sprendžiant ginčo žemės sklypo detaliojo plano ir Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimų, kuriais jis patvirtintas, teisėtumo klausimą, galėjo įvertinti žemės sklypų planus, t. y. žemės sklypų ribas, konfigūracijas, plotus, tačiau pareiškėja tinkamai nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėja šių teismo argumentų atskiruoju skundu neginčija. Pažymėtina, jog įrodinėjimo pareigą byloje turi šalys (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pareiškėjai neneigiant, jog jos nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė jai galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo teismui nurodyta, ir dėl to nebuvo teismo vertinama bylą nagrinėjant iš esmės, tai ši aplinkybė neatitinka aukščiau aptartų naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

Kadangi teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, privalėjo įvertinti pateiktų naujų įrodymų svarbą ir reikšmingumą (esmingumą) bylai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad teismas pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų – paaiškinimų dėl atliktų kadastrinių matavimų – ryšį su išnagrinėtoje byloje ginčytais administraciniais aktais ir detaliojo plano sprendiniais, o atskirojo skundo argumentą, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje vertindamas proceso atnaujinimo pagrindus kaip nepakankamus sprendimui pakeisti ar panaikinti, yra nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog yra neteisingas ir netikslus detaliojo plano brėžinys ir ginčijami administraciniai aktai neatitinka detaliojo plano brėžinio, ir tai yra pagrindas jį patvirtinančius administracinius aktus panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai nurodė teisės aktus, reglamentavusius ginčo detaliojo plano rengimą ir kadastrinių matavimų atlikimą, tinkamai pagrindė skirtingas dokumentų sąvokas, jų rengimo tikslus bei skirtingas šių dokumentų rengimo procedūrų teisinį reglamentavimą: ginčijamo detaliojo plano rengimo metu galiojusios LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 2 straipsnyje nustatyta, jog detalusis planavimas – tai savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (5 p.), o teritorijų planavimo dokumentai – šio įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose raštu ir grafiškai (ant kartografinio pagrindo) užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (10 p.); tuo metu galiojusio LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, teismas pagrįstai nurodė, kad detalieji planai - tai tik viena iš žemės sklypo kaip nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros dalių, nes tikslios žemės sklypų ribos nustatomos ne detaliuoju planu, o atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsta ir teisinga teismo išvada, jog pareiškėjos nurodyta nauja aplinkybė iš esmės yra susijusi ne su ginčijamu detaliuoju planu, o su šio detaliojo plano pagrindu atliktais kadastriniais matavimais, todėl negali turėti įtakos detaliojo plano teisėtumui bei išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtam sprendimui. Taigi pareiškėjos nurodoma aplinkybė nėra esminė, t. y. neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų.

Apeliantė taip pat atskirajame skunde nurodo CPK 3 dalies 1 punkto pažeidimą, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai nepranešęs dalyvaujančiam byloje asmeniui užsienio pilietei N. K.. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir CPK 338 straipsniu, absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. „Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Nagrinėjamu atveju dalyvaujantis byloje asmuo N. K. nėra pateikusi atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties, grįsdama jį bylos išnagrinėjimo jai nedalyvaujant aplinkybe. Be to, pagal bylos duomenis matyti, kad apie teismo procesą pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo pranešta (Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos pateiktas patvirtinimas apie dokumentų įteikimą N. K. (VI t., b. l. 32–39). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

Apeliantė nesutinka su teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė J. E. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-3634-615/2012 pagal pareiškėjos R. A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ir 2012 m. balandžio19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas J. E. A. (IV t., b. l. 112–118). Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir pardavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (V t., b. l. 68–75). Kauno apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priimdamas skundžiamą teismo nutartį (civilinė byla Nr. A2-1997-329/2013), pagrįstai sprendė visame procese nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Byloje pateikti duomenys, kad suinteresuotas asmuo J. E. A. turėjo 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą surašymą (IV t., b. l. 61–63), taip pat 1000 Lt už atstovavimą byloje (IV t., b. l. 103). Šios išlaidos neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (1MMA x (3+0,15). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suinteresuotas asmuo J. E. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 700 Lt išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (VI t., b. l. 23–24). Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, J. E. A. iš R. A. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoto asmens sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 punkte nurodytą rekomenduojamo priteisti užmokestį (1MMA x 0,5), todėl iš pareiškėjos Ritos A. P. priteistinos J. E. A. 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. E. A. (a. k. 4627180075) 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasAlgimantas Kukalis