Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam V. J. ir jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei (gynėjos dalyvavimas užtikrintas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas – vaizdo ir garso perdavimo platformą „ZOOM“),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. J., 2024 m. spalio 12 d., apie 21.36 val., Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį „VW (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,70 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 290 ir 291 straipsniai).

Tarnybiniu pranešimu 2024 m. spalio 13 d. vyresnysis tyrėjas pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 6-7, 1-5).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir sąsajumo reikalavimus. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos bylos duomenis teismas laiko įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo V. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime ir teisme pripažino vairavęs neblaivus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir ištirti bylos įrodymai: alkotesterio rodmenys; tarnybiniai pranešimai; liudytojo parodymai. Kaltinamasis vairavo, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (konkrečiu atveju, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), 2) neteistas (b. l. 69-71; LITEKO duomenys), administracine nuobauda baustas tik kartą (b. l. 73), už greičio viršijimą, bauda sumokėta; 3) visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką; 4) yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis kaltę pripažino nuo pat šį sustabdžius policijos pareigūnų. Tad, jis nesiekė išvengti gręsiančios griežtos atsakomybės. Kaltinamasis nuoširdžiai viso proceso eigoje gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Tai patvirtino ir pastarojo sutuoktinė, kai teismas klausėsi jos paaiškinimų, siekdamas įsitikinti jos tinkamumą būti kaltinamojo laiduotoja. Taigi, tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis dirba, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sutuoktinės apibūdinamas teigiamai, tarpusavio santykis šiltas, palaikantis, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš byloje esančių registrų išrašų matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik kartą, jo padarytas administracinis nusižengimas nešiurkštus. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimas priklausomybes psichiką veikiančioms medžiagoms. Visa tai, kas nustatyta, sudaro pagrindą konstatuoti teigiamą kaltinamojo charakteristiką. Kaltinamojo teismui glaustai išdėstyti sunkumai, susiję su pastarojo sveikata ((duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini)), patvirtina, jog šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika laikytina netinkamu savo asmeninės problemos sprendimo būdu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajam toks elgesys nėra būdingas, padarytas nusikaltimas laikytinas atsitiktiniu, o ne sistemingu kaltinamojo elgesiu. Tam neprieštarauja ir jau aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sutuoktinė I. J., kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos manymu, ji gali būti laiduotoja. Su kaltinamuoju (duomenys neskelbtini) yra jau (duomenys neskelbtini), kartu (duomenys neskelbtini). Apie įvykį jai pranešė pats V. J., paskambino iš policijos, ji telefonu padėjo išspręsti situaciją, patarė, ką daryti. Mano, kad vyras supranta ir atsižvelgia į jos pastabas, šeimoje ji daro gerą įtaką visiems. Niekada nekontroliuoja, vyras linkęs ištaisyti klaidas. Pripažįsta, jog pati automobilio nevairuoja, todėl, kai vyras nevairuos, bus sunku, tačiau vertina tai, kaip gerą pamoką jam. Dėl įvykio papildomai pažymėjo, kad vyrui iš tikrųjų labai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino apie šeimą prieš (duomenys neskelbtini), kai V. J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jis (duomenys neskelbtini), bet jie kartu su šeima (duomenys neskelbtini). Labai padėjo dukra, jos vyras, ji. Ji patarė vyrui dirbti, jis tą ir padarė, šiuo metu dirba. Šitoje situacijoje ji pasiryžusi sumažinti darbo krūvį. Darbe ją visi pažįsta ir vertina. Yra rimtai pasirengusi padėti sutuoktiniui. Negali pasakyti, kad V. J. neatsakingas, prieš porą metų jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jis vertingas žmogus. Mano, kad gali jam padėti. Jie labai daug būna kartu, suplanavę savaitgalį vykti aplankyti (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs laiduotojos asmenybę bei išklausęs ją betarpiškai teisme, teismas mano, jog pagrindo abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja, nėra. Pažymėtina ir tai, kad laiduotoja kaltinamąjį palaiko šioje ir jam, bei visai jų šeimai, sudėtingoje situacijoje ir yra pasiryžusi padėti. Jų bendro gyvenimo patirtis leidžia spręsti, kad jų abipusė pagarba ir nusistovėję santykiai leis I. J. daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, kad šis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Tai teismo laikytina vienu iš esminių momentų, nustatant laiduotojos tinkamumą prisiimti nemažą atsakomybės naštą už kaltinamojo padarytą nusikaltimą. Vadinasi, laiduotoja ir toliau rūpinasi jų bendrojo gyvenimo sukurtomis vertybėmis, užtikrindama jų tęstinumą bei šeimos gerovę. Svarbūs ir kiti byloje pateikti laiduotoją teigiami charakterizuojantys duomenys (neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, darbe charakterizuojama teigiamai), kas sudaro pagrindą spręsti, jog I. J. ir laidavimo instituto taikymo prasme gali kaltinamajam padaryti teigiamą įtaką.

Dėl išdėstyto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad V. J., padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o laiduotoja skirtina I. J., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu toks laidavimo terminas padės įgyvendinti BK 40 straipsnio institutą. Baudžiamoji byla nutrauktina.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris kaip matyti antru pūtimu, tik didėjo, tokiais veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei – sukėlė eismo įvykį (kliudė automobilį, taip apgadindamas ne tik savąjį, bet ir svetimą turtą), teismas sutinka su prokurorės argumentais, kad kaltinamajam turi būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė. Visgi, įvertinęs ir tai, kad šeimoje vairuoja tik kaltinamasis, jis turi (duomenys neskelbtini), iš esmės norėdamas (duomenys neskelbtini) ir padarė aptariamą nusikaltimą, nors šios aplinkybes niekaip nesumenkina padaryto nusikaltimo pavojingumo, tai, jog kaltinamasis nuoširdžiai nuo pat pirmų jo sustabdymo akimirkų policijos pareigūnams, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teisme nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, neginčijamai turėtų būti vertinama pastarojo naudai, kas sudaro pagrindą pasitikėti, jog konkrečiu atveju pakaks nustatyti minimalų šios griežtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, išskirtinai šioje situacijoje teismas mato galimybę pasitikėti kaltinamuoju ir paskiria šiam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų ribojimo terminą.

Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, Kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 14 d., kai kaltinamajam buvo apribota galimybė naudotis šia teise (b. l. 53-56).

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Byloje nustatyta, kad automobilis „VW (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo vardu (b. l. 35). Šiuo automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu, todėl turi būti konfiskuotas. Išlygų, kurioms esant ši baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų taikoma, nenustatyta. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2024-10 leidinys), vidutinė 2002 m. laidos automobilio „VW (duomenys neskelbtini)“, kaina Lietuvoje su PVM – 5 364 EUR (b. l. 36). Automobilio vertė nėra pernelyg didele, kad būtų pagrindas konstatuoti tokios vertės turto konfiskavimą kaip neproporcingu.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Baudžiamajame procese nuo 2024 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimu kaltinamajam taikoma kita procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui „VW (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Terminas nustatytas iki 2025 m. balandžio 14 d. Nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis (b. l. 57-59). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdytas turto konfiskavimas.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą (b. l. 53-56), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitrai“.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas bylas nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, pripažįstamas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoja paskirti I. J.

Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 14 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitrą“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, automobilio „VW (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto V. J. vardu, konfiskavimą valstybės naudai.

Iki bus įvykdytas turto konfiskavimas, palikti galioti šiame baudžiamajame procese nuo 2024 m. spalio 14 d. iki 2025 m. balandžio 14 d. prokurorės nutarimu taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – keleiviniam automobiliui „VW (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), o baigus šio konfiskavimo procedūrą – prievartos priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą. Vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitrai“.

Nepriteisti iš V. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatei apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.