Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-4570-670/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
e2-4570-670/2018
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00504-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
I. Š.
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4570-670/2018;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00504-2018-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1.; (S) 2.6.1.1.; 3.1.7.4.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 5 d.Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

dalyvaujant ieškovei S. G. ir jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,atsakovui I. Š. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui I. Š. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2017 m. spalio 22 d., 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. spalio 27 d. sudarytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius.

Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu susipažino 2004 m. balandžio mėnesį ir artimai draugavo iki 2017 m. birželio mėnesio. Draugystės metu atsakovas dirbo tik kelis mėnesius, todėl save išlaikyti jam lėšų nepakakdavo. Nuo 2010 m. iki dabar dirba VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, atsakovą remdavo materialiai. 2017 m. birželio mėnesį su atsakovu buvo išsiskyrę dėl jo priekaištų, kad ši nesiima aktyvių veiksmų įsigyti gyvenamąjį būstą ir neima paskolos. Norėdama išsaugoti santykius su atsakovu, kreipėsi į bankus, buvo paaiškinta, kad jos pajamos yra per mažos ir paskolos gavėjas privalo turėti pradinį įnašą. Tada atsakovas pradėjo įtikinėti, kad ji atsakovo atžvilgiu pasirašytų kelis vekselius, nes jų pagrindu galima įrodyti, kad paskolos gavėjas turi pakankamai lėšų. Po nuolatinių įtikinėjimų vieną vakarą atsakovas ieškovei pateikė iš anksto parengtus du vekselius kuriuos ji pasirašė, o kitą vakarą pasirašė dar du vekselius. Po vekselių pasirašymo visą laiką jai buvo neramu ar ji elgiasi tinkamai, siekdama gauti paskolą. 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovui pranešė, kad nutraukia santykius su juo ir paprašė sunaikinti vekselius, tačiau atsakovas jų nesunaikino, bet kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Vekselių pateikimas apmokėti yra teisėtas, nes ieškovė gavo iš atsakovo vekseliuose nurodytas lėšas ir privalo jas grąžinti. Jis su ieškove buvo pora, tačiau niekada nevedė bendro ūkio, ieškovė niekada jo neišlaikė, bet atvirkščiai – jis nuolat finansavo ieškovę. S. G. nesakydavo kiek uždirba, tačiau guosdavosi, kad neturi pinigų. Buvo žinoma, kad turi 20 000 Eur paskolą. 2017 m. pabaigoje ieškovė pradėjo ieškoti parduodamo namo Kaune, kadangi turėjo finansinių sunkumų paprašė atsakovą paskolinti pinigų. Pirmuosiuose vekseliuose nurodytas sumas ieškovei perdavė prie bankomato ir ji pinigus įnešė į savo sąskaitą, o 2017 m. spalio 24 d. tuos pačius pinigus pervedė kreditui padengti. Pagal kitus vekselius pinigus perdavė ieškovės namuose. Pinigų ieškovė prašė pradiniam įnašui namo pirkimui, tačiau gavusi pinigus pareiškė, kad namo nepirks ir savo iniciatyva nutraukė santykius.

Šalies argumentai

Ieškovė S. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal vekselius ji pinigų negavo ir negalėjo jų gauti. Atsakovas visada norėjo turėti daug, siūlė imti paskolą būsto pirkimui. Konsultavosi su banko darbuotojais, sužinojo, kad reikia padengti turimas skolas, palaukti kelias dienas, kad pasikeistų reitingai banke. Atsakovas sakė, kad pasitarė su protingais žmonėmis kurie patarė pasirašyti vekselius kaip įrodymą, kad ji turi pinigų pradiniam įnašui. 2017 m. spalio 23 d. vakare atsakovas ją atvežė prie bankomato, į sąskaitą ji įnešė savo pinigus, per 4 kartus įdėjo 2 100 Eur. Įnešimo čekiai buvo namuose ir atsakovas juos pasiėmė. Tą patį vakarą su I. nuvažiavo į jos darbą, jis iš savo kompiuterio į jos elektroninį paštą atsiuntė vekselių užpildytas formas, ji juos atsispausdino ir pasirašė. Sekančią dieną padengė turimą banko skolą. Paskui atsakovas sakė, kad dar reikia pasirašyti kelis vekselius. Ji jautė jausmus atsakovui, juo pasitikėjo. Po vekselių pasirašymo pinigų negavo. Pasikeitė jų bendravimas, prašė grąžinti vekselius, paskui jis dingo. Su atsakovu bendravo nuo 2004 metų, draugavo 13 metų. Ji studijavo Vilniuje, nuo 2010 m. dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Atsakovas gyveno ir studijavo Kaune, atvykdavo pas jį, prisidėjo prie komunalinių mokesčių už butą. Sakydavo, kad jo pajamos didelės, tačiau jai kildavo abejonių, nes prašydavo pinigų kurui, jam pirko rūbus, laikrodį ir kitus daiktus, darydavo pavedimus, duodavo pinigų grynais. Kad būtų skolinęs pinigus savo giminaičiams jai nebuvo žinoma, kad pardavė autorines teises neteko girdėti. Vekseliai buvo pas ją namuose, paskui jie dingo. Atsakovas sakė, kad juos turi ir žadėjo grąžinti. 2017 m. spalio mėnesį ketino pirkti būstą, nuosavybė būtų buvusi lygiomis dalimis. Atsakovui reikėjo, kad vekselių suma būtų pasirašyta apie 60 000 Eur sumai. Ji buhalterė, tačiau dirba su fiziniais asmenimis, veda žemės ūkio apskaitą, su vekseliais nebuvo susidūrusi. Jos algos atsakovo poreikiams patenkinti neužtekdavo, reikėjo imti kreditus. 2013 m. gruodžio mėnesį atsakovas sudaužė savo automobilį, o 2014 m. ji su DnB banku pasirašė paskolos sutartį, gavo 19 500 litų ir pinigus atidavė atsakovui automobiliui pirkti. Kad atsakovas su kolegomis būtų atlikęs mokslinius atradimus nežinojo, jo bakalaurinis darbas buvo „Signalų daviklis“, kurį ji padėjo parašyti. Atsakovas studijavo Kauno technologijos universitete, nuomojo butą su grupiokais, duodavo pinigų komunaliniams mokesčiams. 2016-2017 m. nuomojo butą Neries krantinėje, davė 1000 Eur nuomai, 2017 m. balandžio mėn. davė 900 Eur ir sekantį mėnesį dar 400 Eur. Savo darbo užmokestį ji išgrynindavo, duodavo atsakovui, kartais vėl įnešdavo, nes reikėdavo jam padaryti pavedimą. Jos darbo užmokestis kintantis, per naktis rašydavo projektus, gaudavo priedus. Su atsakovu į kelionę važiavo už savo pinigus. Pasirašė vekselius nes tikėjo juo kaip žmogumi, negalvojo, kad apgaus, dabar viską supranta. Atsakovo paliepimu ieškojo pirkti namą ir baldus. Pinigus įnešė, kad padengti turimą paskolą ir gauti naują paskolą. (2017 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 04 min. 12 sek. – 53 min. 40 sek). Dėl išradimų žino, kad tai jo bakalaurinis darbas, kad jį pardavė nežinojo. Automobilį „Audi A6“ pirko Vilniuje. Internetiniame puslapyje „Autoplius“ buvo skelbimas, į jos elektroninį paštą atsiuntė prancūziškus dokumentus, tai buvo po automobilio pirkimo. Kuriant įmonę ji tarpininkavo tarp Verslo centro ir I. Š., jis tuo metu gyveno Kaune, įmonė veiklos nevykdė, ar įmonė gavo pelno ji nežino (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 02 min. 12 sek. – 08 min. 45 sek).

Atsiliepimas

Atsakovas I. Š. su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove S. G. bendravo nuo 2004 m., niekada nevedė bendro ūkio ir neturėjo bendrų planų, išskyrus 2014 m. Nuo 2008 m. ieškovė studijavo Vilniuje, jis 2008-2010 m. dirbo užsienyje, grįžęs turėjo pinigų. 2010 m. pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete, lėšų pakako ir mokslams. Su T. G. ir E. B. nuomojo butą, jiems leido savo vardu imti kreditus, tačiau vaikinai gavę pinigų iš savo tėvų visada grąžindavo. Disponavo grynais pinigais, tėvui paskolino 21 000 litų, močiutei G. B. paskolino 25 000 litų, 2013 m. už 33 000 litų nusipirko automobilį. Nuo 2010 m. gaudavo įvairių pajamų, jam mokėjo stipendiją, gavo pašalpas. S. G. davė 20 000 litų, o kada jam reikėdavo paprašydavo, kad ši padarytų pavedimą. 2013 m. planavo kartu pirkti namą. Liepos mėnesį važiavo į kelionę, o grįžus ieškovė turėjo paimti paskolą savo vardu, nes ji buvo dirbanti. Grįžus ieškovė pasakė, kad turi 20 000 Eur skolą, davė jai pinigų, kad galėtų padengti dalį skolos. Duodavo po 3 000-5 000 Eur, o kai jam pačiam reikėdavo pinigų prašydavo, kad pervestų. Automobilis prancūziškas, buvo pirktas už grynus pinigus, kodėl sugalvojo tokią versiją paaiškinti negali. 2014 m. balandžio mėnesį, prieš bakalaurinio darbo baigimą, su draugu M. iš Kinijos parsisiuntė mikroschemą, dirbo, per 2 mėnesius atliko daug tyrimų, žiūrėjo kaip ją galima panaudoti, ko reikia rinkai ir ją pristatė. Atsirado didelis dėmesys, siūlė studijas Danijoje, 2014 m. laimėjo apdovanojimus, amerikiečiai norėjo nupirkti autorines teises. Liepos mėnesį S. G. davė apie 2 000 Eur, ji įkūrė įmonę, padėjo tvarkyti dokumentus, svarstė gal parduoti šias teises. M. išvažiavo studijuoti į Daniją, S. G. prašė, kad jis liktų su ja. Pagal Autorinių teisių sutartį amerikiečiui pardavė autorines teises už 85 000 Eur, susitiko Lenkijoje, Varšuvos mieste, pinigus gavo grynais, dalį jų paliko saugioje vietoje, bankais nepasitiki. Mano, kad ieškovė apie šias pajamas žinojo. Šių pajamų nedeklaravo. Vėliau santykiai su S. G. nutrūko, bendravo kaip draugai. 2017 m. rugsėjo mėnesį ji vėl pradėjo rašyti SMS žinutes, siūlė kartu pirkti namą, kadangi pasitikėjimo neturėjo pasakė, kad duos pinigų tik reikės pasirašyti vekselius. Atvažiavo prie banko, padavė 2 100 Eur, dar diskutavo ar ji tikrai supranta kas tai yra, ar sugebės padengti skolas. Kad nereikėtų vekselių tvirtinti notarine tvarka rašė du vekselius. Į bankomatą dėjo pinigus per kelis kartus, nes jie buvo susiglamžę. Tada nuvažiavo pas ieškovę į darbą, jis kompiuteryje turėjo tuščią vekselio formą, kartu užpildė, paskui pasiuntė jai į elektroninį paštą. Pagal kitus du vekseliu pinigai buvo paduoti ieškovės namuose. Gavusi pinigus po savaitės pasakė, kad tu niekada negalėsi įrodyti pinigų davimo fakto, nes niekada nedirbai ir neturėjai oficialių pajamų. Paskui jis kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo, kurį perdavė antstoliui. Dabar ieškovė bendrauja su K. L., jis susidoros jei neatiduos vekselių. Antrą ir ketvirtą vekselius ieškovė pataisė kompiuteryje, ji suvokė ką daro, ištaisė rašymo klaidas. 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais davė ieškovei 20 000 litų, jokio raštelio nepaėmė. Spalio mėn. perduoti pinigai buvo gauti pardavus autorines teises. Pinigai pagal trečią ir ketvirtą vekselius buvo paduoti spalio 26 d. vakare, pasirašė vieną vekselį ir sekančią dieną kitą. Tėvas pagal paskolos raštelį pinigus grąžino spalio 29 d. (2017 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 54 min. 38 sek. – 2 val. 14 min. 40 sek). Automobilį pirko Vilniuje sausio 5 d., padavė grynus pinigus, dėl komplektacijos trūkumų Sandrai buvo pasiųsta sutartis į paštą kaip dublikatas. Pačią sutartį surašė prancūzas, jis tik pasirašė (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 08 min. 03 sek. – 10 min. 36 sek).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau-ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014).

Vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Iš to darytina išvada, kad tarp šalių susiklostęs teisinis santykis laikytinas galiojančiu, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju, kai vekselio davėja (ieškovė) teigia, kad paskolos sutarties tarp jos ir atsakovo nebuvo, kad ji negavo pinigų iš atsakovo, todėl būtent ji, o ne vekselio turėtojas (atsakovas) turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovė įrodinėjo, kad vekseliai pripažintini negaliojančiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais – dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kad sandoris buvo sudarytas dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodo ieškovė šiuo atveju psichologinis spaudimas pasireiškė tuo, kad atsakovas nuolatos „spaudė“ (įtikinėjo, vertė) ieškovę kreiptis dėl būsto paskolos gavimo bei nuosavo būsto įsigijimo. Atsakovas nuolatinėmis savo kalbomis vertė ieškovę jaustis kalta, kad ji negali gauti būsto paskolos bei įsigyti nuosavo būsto, įtikinėjimai neretai peraugdavo į tiesioginius ir netiesioginius grasinimus nutraukti ilgalaikius santykius, kas ieškovei tuo metu buvo vienas iš svarbiausių dalykų. Ieškovė nurodo, kad išduotais vekseliais nebuvo siekiama sukurti jokių teisių ir pareigų. Pasirašant vekselius atsakovas įtikinėjo ieškovę, kad jie sudaromi tik dėl akių, kad jie skirti tik tariamai padidinti ieškovės pajamas siekiant gauti iš banko paskolą būstui įsigyti. Ieškovė, prašydama pripažinti vekselius negaliojančiais nurodo, kad pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji, todėl kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Šiuo atveju atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu ir pažeidžiančiu ieškovės teises, prieštaraujančiu gerai moralei ir piktnaudžiavimu teise, todėl tokio elgesio dėl ko priverstinai išrašyti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

Nagrinėjamoje byloje vekselio davėja (ieškovė) prašo pripažinti vekselius negaliojančiais, nes jos pasirašyti vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys, kadangi šalys nesiekė ir nenorėjo sukurti jokių tarpusavio teisinių pasekmių, t. y. ieškovė pagal juos nebuvo skolinga, pinigų iš atsakovo niekada pagal juos negavo. Vekselių pasirašymo metu šalys buvo pora, jie siekė bendro tikslo-gauti būsto paskolą, jų nesiejo paskoliniai, verslo ar kitokie prievoliniai santykiai, tarp šalių nebuvo jokių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindų. Ieškovės teigimu atsakovas negalėjo jai duoti pinigų, kadangi jis tokių pinigų neturėjo ir negalėjo jų turėti.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių parodymais teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovė atsakovui išdavė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2017 m. spalio 22 d. išdavė atsakovui 2 100 Eur vertės vekselį, 2017 m. spalio 23 d. išdavė 2 500 Eur vertės vekselį, 2017 m. spalio 26 d. išdavė 2 600 Eur vertės vekselį ir 20107 m. spalio 27 d. - 2 550 Eur vertės vekselį. Ieškovė teigia, kad negavo pinigų pagal minėtus vekselius, todėl nebuvo pagrindo jų pasirašyti.

Teismo posėdžio metu ieškovė aiškiai nurodė aplinkybes kuriomis buvo pasirašyti vekseliai. Ji su atsakovu pažįstama nuo 2004 m., kaip pora bendravo 13 metų, ketino įsigyti bendrą būstą. 2017 m. liepos mėnesį atsakovo įkalbinėjama kreipėsi į banką dėl paskolos būstui įsigyti. Kadangi turėjo kreditorinį įsipareigojimą, jai buvo paaiškinta, kad reikia grąžinti esamą paskolą ir palaukti keletą dienų kol pasikeis reitingai banke. 2017 m. spalio 23 d. vakare, kartu su atsakovu, nuvažiavo į banką, į savo banko sąskaitą įnešė savo sutaupytus pinigus (2 100 Eur), tą patį vakarą nuvažiavo į jos darbą, atsakovas iš savo kompiuterio į jos elektroninį paštą persiuntė paruoštas vekselių formas (2017 m. spalio 22 d. ir 2017 m. spalio 23 d.), vekselius atspausdino ir pasirašė. Sekančią dieną padarė pavedimą bankui ir padengė turimą kreditorinį įsiskolinimą. Po kelių dienų atsakovas liepė pasirašyti dar du vekselius, motyvuodamas tuo, kad pirmųjų gali būti per mažai. Dar du vekselius pasirašė savo namuose, pinigų negavo. Vekseliai buvo jos namuose, tačiau vėliau jie dingo, prašė atsakovo grąžinti, bet jis negrąžino. Su atsakovu santykiai nutrūko, 2017 m. balandžio mėnesį gavo raginimą apmokėti skolą pagal vieną iš pasirašytų vekselių, kurio apmokėjimo laikas buvo pasibaigęs 2018 m. balandžio 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas parodė, kad 2017 m. spalio 23 d. į ieškovės sąskaitą buvo įnešti ne ieškovės, tačiau jo asmeniniai pinigai, todėl ir liepė ieškovei pasirašyti vekselį. Jis visada turėjo pinigų, ieškovė niekada jo neišlaikė. Tai jis davė ieškovei pinigų, kad ji galėtų pasidengti turimus kreditus. Iš byloje esančių ieškovės S. G. sąskaitų išrašų matyti, kad 2017 m. spalio 23 d. į jos sąskaitą įnešami grynieji pinigai - 700 Eur, 720 Eur, 640 Eur ir 40 Eur, iš viso 2 100 Eur, būtent tokia suma nurodyta 2017 m. spalio 22 d. vekselyje (šalių paaiškinimais vekselis buvo pasirašytas 2017 m. spalio 23 d.). 2017 m. spalio 24 d. į ieškovės sąskaitą įnešami 1 270 Eur, tą pačią dieną 2 019,92 Eur pervedama UAB „4finance“ kreditui apmokėti (t. 1, b. l. 112). Ieškovė teigė, kad šie pinigai buvo jos asmeninės lėšos, atsakovas pinigų neturėjo ir negalėjo jų turėti, nes per jų draugystės laiką nuolat prašydavo, kad ši jam pravestų pinigų pragyvenimui, kurui, papildytų telefono sąskaitas. Iš SMS žinučių turinio matyti, kad tarp šalių vyksta pokalbis apie tai, kad dirba tik viena ieškovė, ji turi abu išlaikyti, atsakovas prašo pinigų, kad ieškovė praveda atsakovui pinigus, jį myli (t. 1, b. l. 126-133). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu 2015-2017 m. dirbo UAB „Profarma Global“, UAB „Ortomeda“, UAB „Šv. Luko medicinos centras“, UAB „Auto Aves“, gavo pajamas susijusias su darbo santykiais, tačiau šios pajamos palyginus su ieškovės gaunamu darbo užmokesčiu yra ženkliai mažesnės. Teismo posėdžio metu kalbėdamas apie savo turtinę padėtį atsakovas ne kartą akcentavo, kad jis visada turėjo lėšų ir galimybę disponuoti didelėmis pinigų sumomis. 2008-2010 m. dirbo užsienyje, grįžęs 2010 m. pradėjo studijuoti Kauno technologijos universitete. Iš 2012 m. rugsėjo 15 d. skolos raštelio (t. 2, b. l. 46) matyti, kad atsakovas savo močiutei G. B. paskolino 25 000 litų, o 2011 m. sausio 17 d. savo tėvui R. Š. paskolino 21 000 litų (t. 2, b. l. 45), taip pat iš 2013 m. rugsėjo 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas iš tėvo nusipirko 33 000 litų vertės automobilį. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas disponuodamas tokiomis pinigų sumomis, pasinaudojo ir socialiai remtiniems asmenims teikiančiomis lengvatomis, t. y. studijuodamas universitete, 2011-2013 metais gaudavo per mėnesį 390 litų dydžio socialinę stipendiją, kuri mokama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, taip pat 2013 m. Jurbarko rajono savivaldybės administracija jam mokėjo pašalpą. Kad turėjo pakankamai lėšų paskolinti ieškovei vekseliuose nurodytas sumas įvardija Autorinių teisių sutartį, pagal kurią 2014 m. liepos mėnesį Varšuvoje pardavė autorines teises už 85 000 Eur (t. 2, b. l. 36-39) ir kaip nurodė I. Š. pinigai jam buvo sumokėti grynais. Nors visi išradimai turi būti registruojami Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, o tokių duomenų byloje nėra ir teismui kelia abejonių tokios sutarties teisėtumas, tačiau sutartis nebuvo nuginčyta ir ji yra galiojanti.

Ieškovė nurodė, jog ji vekselį pasirašė turėdama tikslą, gauti iš banko paskolą, t. y. tariamai padidinti savo turimas lėšas, tikėjo, kad vekseliai niekada nebus pateikti vykdymui. Toks ieškovės teiginys patvirtina faktą, jog pati ieškovė suvokė kas yra vekselis, kokia yra jo reikšmė ir kokios teisinės pasekmės gali kilti. Ieškovė tikėjo atsakovu, pasitikėjo juo ir nesitikėjo, jog atsakovas pradės išieškojimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kai buvo pradėtas išieškojimas.

Kiekvienas apdairus, rūpestingas asmuo, esant minėtoms aplinkybėms turėjo suvokti kokius įsipareigojimus prisiima, o jei tokie įsipareigojimai nėra aiškūs, matyti, kad turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos. Ieškovė turi aukštąjį buhalterinį išsilavinimą ir turi suprasti kad skolindamasis pinigus ji nepagerins kredito istorijos. Byloje nėra jokių duomenų, ar ieškovė, turėdamos abejonių dėl savo atliekamų veiksmų, kreipėsi į kompetentingus asmenis dėl teisinės konsultacijos, ar apskritai analizavo vekselio pasirašymo teisinius padarinius. Kaip nurodo ieškovė ji tikėjo atsakovu kaip žmogumi, jautė jausmus ir negalvojo, kad gali būti apgauta. Ieškovė jauna mergina, turinti aukštąjį išsilavinimą, būdama atidi ir protinga, turėjo suvokti pasekmes, kurios gali kilti pasirašius vekselį ir imtis priemonių šioms pasekmės šalinti. Šalys draugavo ir buvo pora 13 metų, todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko pažinti atsakovo charakterio savybes, žinoti jo gyvenimo būdą, poreikius ir galimybes.

Šalys yra tiesioginės vekselio teisinio santykio dalyvės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji buvo priversta pasirašyti ginčo vekselį, t. y. kad atsakovas būtų naudojęs prievartą, grasinimus ar spaudimą (CK 1.91 straipsnis). Be to, 2017 m. spalio mėnesį ieškovė pasirašiusi vekselį, kaip sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo iš karto jį ginčyti, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2018 m. gegužės mėnesį ir antstoliui pradėjus išieškojimą.

Siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio tariamumą (fiktyvumą), turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Šioje byloje vekselių pagrindu atsirado ieškovės prievolė sumokėti atsakovui vekseliuose nurodytas sumas, todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ieškovės ieškinys dėl sandorio tariamumo CK 1.86 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė pasirašydama vekselius nebuvo atidi ir rūpestinga ir objektyviai neįvertino sandorio pasekmių. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ginčijamo sandorio negaliojimo dėl prieštaravimo gerai moralei. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad vekseliai negalioja pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad vekseliai buvo pasirašyti priešingai savo tikrajai valiai, dėl apgaulės, grasinimų ar psichologinio spaudimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti minėtų vekselių negaliojančiais. Teismas sprendžia, kad ieškovė suvokė pasirašomų vekselių esmę ir veikė savo rizika (CK 1.91 straipsnio 1 dalis, 1.86 straipsnio, 1 dalis, CK 1.81 straipsnio 1 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintinas iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Sustabdyti antstolio Kęstučio Košio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0118/18/00655, nuo nutarties priėmimo dienos. Teismui netenkinus ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinio netenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis