Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-119-565/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
2S-119-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22299-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-119-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22299-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. (J. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.Teismas ieškinį priėmė, tačiau 2017 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą.Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino, kad pateikdamas ieškinį nurodė, jog jam žinoma paskutinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė atsakovės elektroninio pašto adresą. Kartu su prašymu pateikė savo atstovės elektroninio susirašinėjimo su atsakove išrašą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą.Ieškovas pateikė teismui pranešimą, kad paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą ir turto buvimo vietą teismui nurodė, o dabartinės atsakovės gyvenamosios vietos nežino ir negali nurodyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas konstatavo, kad rengiantis nagrinėti bylą teisme paaiškėjo, jog ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nenurodė atsakovės gyvenamosios vietos adreso, taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog ėmėsi visų priemonių atsakovės, deklaruojančios išvykimą į Vokietiją, gyvenamajai vietai nustatyti. Teismas nurodė, kad Lietuvos gyventojų registro duomenys apie tai, kad L. Š. neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, nereiškia, kad atsakovės gyvenamoji vieta nėra žinoma, nes nepateikta įrodymų apie oficialių duomenų apie jos gyvenamąją (darbo) vietą Vokietijoje nebuvimą. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad yra nepagrįstas prašymas procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 str. tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad negali ieškovo nurodytu elektroninio pašto adresu išsiųsti atsakovei ieškinio ir kitų procesinių dokumentų, kadangi be atsakovės patvirtinimo nėra galimybės ieškinyje nurodytą elektroninio pašto adresą laikyti atsakovės elektroninio pašto adresu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir nagrinėti bylą pagal galiojančius įstatymus, kai ieškinys pateikiamas pagal paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismas nuo ieškinio priėmimo dienos vilkina bylos nagrinėjimą. Ieškovas du kartus teismui raštu nurodė, kad pateikė ieškinį pagal CPK 30 str. 1 d. ir kad kita atsakovės gyvenamoji vieta ieškovui nežinoma. Tačiau teismas nuo 2017 m. birželio 6 d. nesiėmė jokių priemonių dėl bylos nagrinėjimo, nei vienoje nutartyje nenurodė, kokius veiksmus turi atlikti ieškovas, kad ieškinys būtų pradėtas nagrinėti. Ieškovas pagal įstatymą neprivalo nustatinėti atsakovės gyvenamosios vietos, nes neturi tam nei kompetencijos, nei įgaliojimų. Tuo tarpu teismas duomenis apie naują atsakovės gyvenamąją vietą galėjo operatyviai gauti internetu iš atitinkamų institucijų, taip pat įpareigoti atsakovę nurodyti kitą savo adresą ir tokį įpareigojimą išsiųsti jai elektroniniu paštu.Ieškovo manymu, teismas tyčia nenagrinėjo ieškinio ir vilkino bylos nagrinėjimą, nes iš savo atstovės ieškovas sužinojo, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo į ieškovo atstovę kreipėsi atsakovės advokatas, kas įrodo, kad atsakovei žinoma apie bylą, tačiau ji tyčia nori vilkinti bylos nagrinėjimą.Ieškovas neprašė teismo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, o tai nurodė tik kaip vieną iš įteikimo būdų, nustatytų CPK. Tuo tarpu teismas nei karto nepasiūlė ieškovui pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdo, o tiesiog reikalavo pašalinti ieškinio trūkumą.Ieškinio pateikimas pagal paskutinę atsakovės gyvenamąją vietą nėra ieškinio trūkumas.Ieškovas niekada nesiūlė siųsti atsakovei procesinius dokumentus elektroniniu paštu, o savo atstovės elektroninį susirašinėjimą su atsakove pateikė teismui kaip įrodymą, kad atsakovei žinoma apie bylą, tačiau ji vengia bylos nagrinėjimo.Pagal CPK 72 str. 1 d., teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Tačiau ieškovo klausimo nagrinėjimas vilkinamas nuo 2017 m. birželio 6 d., ir po pusės metų bylos vilkinimo skundžiama nutartimi ieškinys paliekamas nenagrinėtas dėl ieškinio trūkumo, kad ieškovas nenurodė atsakovės gyvenamosios vietos.Skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesniam bylos nagrinėjimui ir pažeidžia ieškovo teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.Bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimis įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi visų priemonių atsakovės, kuri deklaravo išvykimą į Vokietiją, gyvenamajai vietai nustatyti.Ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, kad teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pusę metų vilkino bylos nagrinėjimą, nes ieškovas nežino kitos, nei nurodė ieškinyje, atsakovės gyvenamosios vietos adreso. Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principu, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso. Pažymėtina, kad dėl nepagrįstai teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad nors pirminis ieškinys pateiktas 2017 m. birželio 6 d., byla iškelta 2017 m. rugsėjo 12 d., tačiau teismas nepasiūlė ieškovui pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdo, jam aiškiai nurodžius, kad atsakovės gyvenamosios vietos nežino. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Pažymėtina, kad CPK 130 str. 1 d. įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos; 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra išvykusi į Vokietiją ir duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą nėra (b. l. 43). Vadovaujantis nuostata, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma, atsižvelgiant į aplinkybes, kad teismas dar 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė ieškovo ieškinį, ieškovas du kartus šalino ieškinio trūkumus pagal teismo 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis, nurodęs, kad neturi duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, nesant duomenų apie netinkamą ieškovės procesinį elgesį, bylos nutraukimas šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškovo teisės į tinkamą teisminį nagrinėjimą ir bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes ieškinį palikus nenagrinėtą, nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, pažeidžiama ieškovo teisė į jos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką ir proceso dalyviai, pateikus ieškinį iš naujo, pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Šiuo atveju palikus galioti skundžiamą nutartį užsitęs ir taip jau pakankamai ilgas bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, nes ieškovas turi teisę pasirinkti kitą leistiną procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (CPK 130 str. 1 d.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė