Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo už netinkamą teismo sprendimo vykdymą, suinteresuoti asmenys D. A., C. D. (C. D.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas antstolis A. N. (toliau – ir antstolis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas paskirti suinteresuotam asmeniui D. A. (toliau – ir skolininkė) baudą už teismo sprendimo, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą.

2. Antstolis pareiškime nurodo, kad jam yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. vykdomasis raštas Nr. e2-846-1040/2022 dėl vaiko bendravimo su C. D. (toliau – ir išieškotojas). Antstolio 2022 m. lapkričio 24 d. patvarkymu skolininkė įpareigota laikytis teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Patvarkymas dėl įpareigojimo vykdyti teismo sprendimą 2022 m. lapkričio 25 d. persiųstas skolininkės advokatei. Antstolis 2023 m. liepos 21 d. surašė sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-157-18652 (toliau – ir sprendimų neįvykdymo aktas), kuriuo konstatuota, jog antstolio įpareigojimas neįvykdytas.

3. Suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad išieškotojas, elgdamasis piktybiškai ir visais būdais siekdamas pakenkti skolininkei, teikia antstoliams melagingus pranešimus apie tai, jog ji neleidžia jam pasimatyti su vaiku. Skolininkė teikia įrodymus, kurie patvirtina, kad išieškotojas tik atvyksta prie skolininkės namų, nufotografuoja duris ir nueina. Nesant įrodymų, kad skolininkė nevykdo nustatytos išieškotojo ir vaikų bendravimo tvarkos, pareiškimas turi būti atmestas.

4. Suinteresuotas asmuo C. D. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodoma, kad suinteresuotų asmenų šeimai taikoma atvejo vadyba. Teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaikų interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, turėtų įvertinti ne tik tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

6. Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį jis informuotas tinkamai (per elektroninių paslaugų portalą). Procesinių prašymų teismui nepateikta.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens D. A. atstovė prašė netenkinti pareiškimo, priteisti iš suinteresuoto asmens C. D. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovė pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo C. D. elgėsi nesąžiningai teigdamas, kad skolininkė neleidžia jam matytis su vaikais. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jis atvykdavo prie suinteresuoto asmens D. A. laiptinės durų ir iš karto pasišalindavo.

8. Skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, per elektroninių paslaugų portalą. Procesinių prašymų teismui nebuvo pateikta.

9. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-846-1040/2022 buvo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka, nustatyta nepilnamečių vaikų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta, suinteresuoto asmens C. D. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo C. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. D. ir D. A. tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. išdavė suinteresuotam asmeniui C. D. vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0157/22/01926 vykdo Vilniaus miesto apylinkes teismo 2022 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-846-1040/2022 dėl matymosi su vaikais tvarkos. Pagal vykdomąjį raštą suinteresuotas asmuo C. D. bendrauja su vaikais: 1) vieną savaitę (neporinėmis mėnesio savaitėmis) bendrauja su sūnumis trečiadieniais ir sekmadieniais pagal susitarimą su D. A. nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (D. A. tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su sūnumi A. D. penktadieniais pagal susitarimą su D. A. C. D. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val.; 2) kitą savaitę (porinėmis mėnesio savaitėmis) C. D. bendrauja su sūnumis trečiadieniais ir penktadieniais pagal susitarimą su D. A., nuo 11.00 val. iki 14.00 val. arba po vaikų pietų miego nuo 16.00 val. iki 19.00 val. D. A. gyvenamojoje vietoje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (D. A. tėvams ar kitiems asmenims), tuo tarpu su sūnumi A. D. sekmadieniais C. D. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. iki 20 val. Suinteresuotas asmuo C. D. kreipėsi į antstolį su pranešimais, kad suinteresuotas asmuo D. A. 2023 m. birželio 25, 28, 30 d., liepos 2, 5, 7, 9, 14, 16 d. neleido jam pasimatyti su vaiku. Antstolis 2023 m. liepos 21 d. priėmė sprendimų neįvykdymo aktą, kuriuo konstatuota, kad antstolio įpareigojimas neįvykdytas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

12. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

14. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).

15. Sistemiškai analizuojant kasacinio teismo nurodytą jurisprudenciją, Instrukcijų nuostatas, darytina išvada, kad piniginė sankcija skolininkei už teismo sprendimo neįvykdymą gali būti paskirta tik už veiksmus, nurodytus antstolio sprendimų neįvykdymo akte, ir tik šio antstolio surašyto dokumento pagrindu. Sprendimų neįvykdymo akte nenurodyti ir neaptarti skolininko veiksmai negali suponuoti sankcijos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį taikymą. Kitaip tariant, byla dėl baudos skyrimo nagrinėjama sprendimų neįvykdymo akte nurodytų veiksmų apimtyje ir šis antstolio surašytas aktas sudaro juridinį pagrindą skolininko baudimui.

16. Teismas byloje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-16358-1169/2023 pagal pareiškėjos D. A. (šioje byloje suinteresuotas asmuo) skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kurio ji prašo panaikinti 2023 m. liepos 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-23-157-18652, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. A. neleido išieškotojui C. D. pasimatyti su vaiku 2023 m. birželio 25, 28, 30 d. ir 2023 m. liepos 2, 5, 7, 9, 14, 16 d. Civilinė byla Nr. e2-16358-1169/2023 išnagrinėta priėmus nutartį, kuri įsiteisėjo 2023 m. spalio 25 d. Teismas tenkino pareiškėjos D. A. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio A. N. 2023 m. liepos 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-23-157-18652.

17. Nagrinėjamojoje byloje antstolis prašo skirti baudą skolininkei už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą sprendimų neįvykdymo akto pagrindu. Šio antstolio priimto sprendimų neįvykdymo akto teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir nuginčytas civilinėje byloje Nr. e2-16358-1169/2023. Vadinasi, analizuojamu atveju neliko teisinio pagrindo, sudarančio prielaidas suinteresuotam asmeniui D. A. skirti baudą.

18. Dar daugiau, spręsdamas dėl sprendimų neįvykdymo akto teisėtumo, teismas civilinėje byloje Nr. e2-16358-1169/2023 analizavo sprendimo dėl bendravimo tvarkos neįvykdymo epizodą, nurodytą šiame antstolio priimtame dokumente. Teismas vertino, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad suinteresuotas asmuo C. D. realiai siekė pasimatyti su vaikais, o pareiškėja jam to daryti neleido; tam, kad pareiškėja galėtų vykdyti teismo sprendimą, teismo sprendimą turi vykdyti ir C. D., t. y. jis turi realiai atvykti į D. A. namus pasimatyti su vaikais, o ne tik ateiti iki pareiškėjos namų, juos nufotografuoti ir nueiti.

19. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

20. Nagrinėjamoje ir civilinėje byloje Nr. e2-16358-1169/2023 dalyvavo tie patys proceso dalyviai (antstolis, suinteresuoti asmenys); civilinėje byloje Nr. e2-16358-1169/2023 buvo sprendžiama dėl 2023 m. birželio 25, 28, 30 d. ir 2023 m. liepos 2, 5, 7, 9, 14, 16 d. įvykių, t. y. šių dienų įvykiai buvo įrodinėjimo objektu civilinėje byloje Nr. e2-16358-1169/2023. Todėl teismo nustatytos aplinkybės dėl suinteresuoto asmens C. D. veiksmų, kuomet jis pats netinkamai vykdė teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju turi prejudicinę reikšmę.

21. Apibendrindamas išdėstytą, teismas pripažįsta nesant pagrindo tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui D. A. skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Vadovaujantis bendra taisykle, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

23. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 33, 36 punktai).

24. Šiuo atveju vertintina, kad procesinis teismo sprendimas priimtas suinteresuoto asmens D. A. naudai, kadangi pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Suinteresuotas asmuo C. D. palaikė antstolio prašymą, būtent jo iniciatyva antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo. Taigi, suinteresuotas asmuo C. D. turėjo priešingą, nei skolininkė, interesą.

25. Suinteresuotas asmuo D. A. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 568,70 Eur (423,50 Eur už atsiliepimo parengimą + 145,20 Eur už dalyvavimą posėdyje). Prašymas įrodinėjamas 2023 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitomis faktūromis Nr. CON-ET-1487, Nr. CON-ET-1573, 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. lapkričio 30 d. banko pavedimais.

26. Netenkinus antstolio pareiškimo skirti baudą suinteresuotam asmeniui D. A., jos patirtos 568,70 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens C. D. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoto asmens D. A. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio, t. y. 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5; 0,1(kaip už atsiliepimą į ieškinį, Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), todėl jos yra priteistinos visa apimtini.

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš suinteresuoto asmens C. D. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 771 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui D. A. atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens C. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 568,70 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens C. D. 13,28 Eur (trylika eurų 28 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.