Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-3455-763/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
2YT-3455-763/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Pareiškėjas
L. S.
Kreditorius
Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3455-763/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00217-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.5.11(S)VILNIAUS REGIONO APYLINĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 9 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, antstolė Tereza Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas L. S. kreipėsi į antstolę Terezą Gerasimovič su skundu dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, ir tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodoma, kad pagal antstolės nusiųsta patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms – nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Daugiau jokių konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių skunde nenurodo.

Antstolė Terezą Gerasimovič 2019 m. vasario 27 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą Nr. S-19-45-3672 vykdomojoje byloje Nr. 0045/18/00666 atsisakė tenkinti skolininko L. S. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąją byla persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė, kad jos kontorai priverstiniam vykdymui pateiktas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3252-809/2018 dėl 127,70 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. S. išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai. Patvarkyme nurodė, kad iš skundo matyti, kad skolininkas iš esmės nesutinka su antstolės priimtu 2019- 02-07 patvarkymu Nr. 3.5.-S001319 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, todėl nustačiusi šias aplinkybes, antstolė 2019-02-07 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S001319, kuriuo nurodė (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijai išskaičiuoti (I) iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų bei (II) iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Skolininkui palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, visa 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jos negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius. Skolininkas ginčija 2019-02-07 patvarkymą, priimtą tęsiant dar 2018 metais pradėtą skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0045/18/00666, po to, kai jau buvo priimti patvarkymas išieškoti skolą iš skolininko pajamų. Būtent dėl šio aspekto, t. y. dėl to, kad ginčijamu patvarkymu buvo ne pradedamas priverstinis išieškojimas, bet pakartotinai sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų arešto išieškojimo, ginčijamame patvarkyme nebuvo pagrindo nustatyti 1 MMA sumą, į kurią pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokios pozicijos laikosi teismai, nagrinėję analogiškas civilines bylas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1577-945/2018, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-243-590/2019). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolė darė išvadą, kad priimdama patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų vykdomojoje byloje laikėsi išieškojimą iš pajamų ir turto reglamentuojančių normų, todėl skolininko L. S. skundas dėl priimto patvarkymo yra nepagrįstas ir netenkinamas, o naikinti skundžiamo patvarkymo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0045/18/00666 medžiagos, matyti, kad antstolė Terezą Gerasimovič vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3252-809/2018 dėl 127,70 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. S. išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai ir 130,98 Eur vykdymo išlaidų antstolei.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) L. S. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje.

2019-02-07 patvarkymu Nr. 3.5.-S001319 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.

2019-02-07 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S001319 dėl 127,70 Eur skolos, 13,33 Eur palūkanų ir 130,98 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 272,01 Eur išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigos sąskaitoje.

Sprendžiama, kad šabloniniu skundu pareiškėjas ginčija minėtą patvarkymą, nors konkrečių vykdymo duomenų skunde nenurodo, ir nesutinka su skolos (žalos atlyginimo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pareiškėjo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo pinigus, neviršijančius 1 MMA dydžio, nes šios lėšos užtikrina minimalių gyvybiškai svarbių ir būtiniausių jo poreikių tenkinimą.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (nutarties 45 punktas). Teismas konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Tokį apribojimą teismas paaiškino tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (nutarties 26 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas (nutarties 27 punktas).

Išskaitų iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų) dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.

CPK 739 straipsnis reglamentuoja, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Kaip matyti, kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į šį sąrašą nepatenka. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.

Šioje byloje skundžiamu 2019-02-07 patvarkymu Nr. 3.5.-S001319 antstolė, vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, nukreipė išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, reikalaudama iš šių skolininko lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo minėtų sumų dalies, neviršijančios 1 MMA. Antstolė patvarkyme taip pat aiškiai nurodė, kad paliekama skolininkui disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių (CPK 739 str. 9 p.). Iš to matyti, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 668 str. 1 d., 736 str. nustatytos tvarkos bei išskaitų dydžių, taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis taisyklėmis. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą. Patvarkymu iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, be to, patvarkyme aiškiai nurodyta, kad skolininkui palikta teisė disponuoti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, taigi likusią pinigų dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (nutarties 27 punktas). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, vienkartinis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į 1 MMA neviršijančią pinigų sumą, yra taikomas pradėjus išieškojimą. Minėtos praktikos laikėsi analogiškoje byloje ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2019 m. vasario 26 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-243-590/2019. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš L. S. pradėtas 2018-07-04, o skundžiamu 2019-02-07 patvarkymu nutarta išieškoti ne iš jo turto, o iš jo darbo užmokesčio bei kitų pajamų, todėl šis apribojimas skolininkui nėra taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Tereza Gerasimovič pagrįstai 2019-02-07 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-S001319 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigos sąskaitoje, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. S. 2019-02-26 skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas