Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu, taip pat 2017 m. lapkričio 13 d. (registracijos Nr. E1-42550) ir 2017 m. lapkričio 17 d. (registracijos Nr. E1-43369) pateikė įvairius dokumentus. Ieškovė, teikdama šiuos dokumentus, nenurodo, kokias reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes jie patvirtina ar paneigia, išsamiai neargumentuoja prašymų priimti pateikiamus dokumentus, be to, dalis apeliacinės instancijos teismui teikiamų dokumentų jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti paminėtus ieškovės pateiktus dokumentus.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarkos nustatymo, argumentuodamas tuo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti nustatytą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Ieškovė nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą motyvuodama tuo, kad, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodytu būdu, ji negali saugiai ir ramiai bendrauti su sūnumi, kadangi ieškovei lankant sūnų, atsakovas smurtauja prieš ieškovę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde ieškovė pakeitė savo prašymą dėl laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarkos nustatymo ir apeliacinės instancijos teismo ji prašo leisti ieškovei bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio trečiadienį ir ketvirtadienį VšĮ (duomenys neskelbtini), Šeimos santykių institute (Zamenhofo g. 9, Kaunas) arba kitoje viešoje vietoje nuo 12.00 val. iki 15.00 val. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo tokio ieškovės prašymo ir dėl jo nepasisakė. Vadovaujantis CPK 312 ir 338 straipsniais, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodyto atskirojo skundo reikalavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y., kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas (3 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1644-800/2016 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog nepilnamečio sūnaus G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, ieškovė įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. P. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15031-896/2016 buvo patvirtinta kita šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje buvo nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. P. tvarka: kiekvieną savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį ieškovė bendrauja su sūnumi G. P. jo gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 17 val. dalyvaujant atsakovui ar vaiko artimam giminaičiui; nuo 2017 m. birželio mėnesio vieną mėnesio šeštadienį ieškovė su sūnumi G. P. bendrauja nuo 14 val. iki 17 val., ne jo gyvenamojoje vietoje, o dalyvaujant atsakovui vaiko artimam giminaičiui kitoje aplinkoje, dėl konkrečios dienos šalys susitaria iš anksto ryšio priemonėmis; kiekvienų metų Motinos dieną ieškovė bendrauja su sūnumi G. P. nuo 14 iki 17 val. jo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant atsakovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną ieškovė bendrauja su sūnumi G. P. jo gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 17 val. dalyvaujant atsakovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų vasaros atostogų metu ieškovė bendrauja su sūnumi G. P. tris dienas iš eilės nuo 14 val. iki 16 val., atostogų laiką šalys suderina iš anksto ryšio priemonėmis; kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės gimimo dieną, motina su sūnumi G. P. bendrauja nuo 14 val. iki 17 val. jo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant atsakovui ar vaiko artimam giminaičiui; kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), t. y. G. P. gimimo dieną, ieškovė su sūnumi G. P. bendrauja nuo 14 val. iki 17 val. jo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant atsakovui ar vaiko artimam giminaičiui.

Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytą jos bendravimo su sūnumi tvarką, leidžiant jai su sūnumi bendrauti kiekvieno mėnesio darbo dienomis VšĮ (duomenys neskelbtini) arba Šeimos santykių institute (Zamenhofo g. 9, Kaunas), nuo 9.00 val. iki 12.00 val., nedalyvaujant vaiko tėvui ar vaiko artimiems giminaičiams, išskyrus įstaigos darbuotojus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo yra pagrįsta ir teisinga.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės bendravimo su vaiku tvarka negali būti derinama vien tik prie ieškovės poreikių ir galimybių, nustatant ieškovės bendravimo su vaiku tvarką turi būti atsižvelgiama ir į vaiko interesus. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi nustatyta tvarka. Nesant byloje tokių duomenų, ieškovės argumentai apie ribojamą jos teisę bendrauti su mažamečiu sūnumi atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu pradėjimo neįrodo ieškovės teiginių dėl jos negalėjimo bendrauti su sūnumi atsakovo gyvenamojoje vietoje, nes nėra neginčijamų duomenų, kad neteisėtus, ieškovės teigimu, veiksmus jos atžvilgiu atsakovas atliko jai lankant sūnų Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi nustatyta tvarka. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nurodė buvusi atsakovo sužalota 2017 m. birželio 21 d. (trečiadienį), o pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką trečiadienis nėra ieškovės bendravimo su sūnumi diena, taip pat byloje nėra įrodymų, kad 2017 m. birželio 21 d. buvo su atsakovu ryšio priemonėmis suderintas ieškovės atostogų laikas, kuriuo ji galėjo bendrauti su sūnumi. Be to, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių, o atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis). Taigi vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jame tam tikrų aplinkybių nustatymas nepakankamas ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodytu būdu patenkinti, nes ikiteisminiame tyrime daromos tik preliminarios išvados, o tai, ar įtariamasis (kaltinamasis) asmuo (ne)padarė nusikalstamą veiką yra konstatuojama tik teismo priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl netinkamo elgesio su ieškove.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šią aplinkybę patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. išvada Nr. 19-6-564. Šioje išvadoje konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, išvadoje nurodoma, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su sūnumi ugdymo įstaigoje neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ugdymo įstaigoje mažametis yra ugdomas kartu su kitais mažamečiais vaikais, o ugdymo procesas turi būti nuoseklus, ieškovės reiškiamas reikalavimas bendrauti su sūnumi darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 12.00 val. trikdytų vaiko ugdymosi procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad (duomenys neskelbtini) direktorius yra minėjęs ieškovei, jog gali sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku darželyje, nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kad ieškovės bendravimas su sūnumi jos pageidaujamu būdu neatitiktų vaiko interesų, nes ši išvada buvo grindžiama aplinkybe dėl vaiko ugdymo proceso trikdymo, o ne dėl sąlygų ieškovei bendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini) nebuvimo. Ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog byloje nebuvo pateikta Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kadangi šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakovu Kauno mieste, todėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius negali įvertinti ieškovės elgesio bendraujant su sūnumi, atsakovo elgesio užtikrinant ieškovei galimybę bendrauti su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje.

Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas nevykdo ar vengia vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtintą ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog nėra užtikrinama ieškovės teisė bendrauti su sūnumi, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje, todėl yra būtina keisti šią tvarką, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės prašyme ir atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės nepagrindžia, jog galiojanti ieškovės bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi pakeitimas jos pageidaujamu būdu, kuris neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų, nėra galimas, nes, kaip minėta, sprendžiant dėl laikinųjų priemonių reikalingumo, pirmiausia atsižvelgiama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.