- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1449-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23586-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Christal LT“
- Kategorijos
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 2.6.26Vežimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Christal LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Axis transport“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės atliktą 6 897 Eur sumos priešpriešinį prievolių įskaitymą; 2) priteisti iš atsakovės 6 897 Eur atlyginimą už įvykdytas pervežimo paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sudaryta krovinio ekspedijavimo sutartis Nr. 1193/190304/166071, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį (alkoholinius gėrimus) iš Anglijos į Lietuvą. Pervežimo metu, t. y. 2019 m. kovo 7 d., Anglijos teritorijoje buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pavogta dalis krovinio. Ieškovės teigimu, atsakovė, vadovaudamasi CMR 17 straipsnio 1 dalimi, dėl vagystės prarastą krovinio dalį laikė patirtais nuostoliais dėl vežėjos (ieškovės) kaltės, todėl vienašaliu 2019 m. kovo 18 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu savo įsipareigojimą sumokėti ieškovei 6 897 Eur sumą už atliktas ekspedijavimo paslaugas, įskaitė į savo patirtus 22 737,27 Eur dydžio nuostolius. Nurodė, jog toks atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatoms, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Ieškovės teigimu, jai nekyla pareiga atlyginti nuostolius, kadangi vagystė pagal formuojamą teismų praktiką atleidžia vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Pažymėjo, kad atsakovė tai pat neturėjo teisės įskaityti reikalavimų, kadangi jie akivaizdžiai nelygiaverčiai vykdytinumo prasme, tokių reikalavimų įskaitymas yra draudžiamas. Ieškovės teigimu, jai nebuvo pateikti įrodymai apie žalos dydį, apie tai, ar atsakovė nebuvo apdraudusi krovinio, ar negavo draudimo išmokos. Kadangi priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, ieškovei turėtų būti priteisima iš atsakovės 6 897 Eur dydžio atlyginimas už pervežimo paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė negali remtis CMR nuostatomis, ribojančiomis jos atsakomybę, kadangi ieškovės veiksmai dėl dalies krovinio praradimo atitinka didelio neatsargumo sąlygas. Atsakovės pavedimu vežtas krovinys buvo pavogtas iš vežėjos transporto priemonės, vairuotojui miegant naktį nesaugomoje aikštelėje, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai nepasirūpino krovinio ir transporto priemonės saugumu, neatliko veiksmų reikalingų žalai išvengti, kadangi buvo pasirinkta netinkama vieta nakvynei. Atsakovės teigimu, ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir pareiginga, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti, ir taip išvengti krovinio praradimo. Vairuotojo veiksmai, tokie kaip krovinio laikymas nesaugomoje, bet kuriam asmeniui iš visų pusių lengvai prieinamoje aikštelėje ir, esant pakankamam vairuotojo darbo laiko limitui, nevykimas iki saugesnės vietos sustojimui, laikytini nerūpestingais. Ieškovė neįrodė, kad vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu, todėl toks vežėjo nerūpestingumas prilyginamas tyčiai CMR konvencijos 29 straipsnio prasme. Nurodė, jog dėl tokių aplinkybių ieškovė privalo atlyginti visus atsakovės patirtus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančiu atsakovės UAB „Axis Transport“ 2019 m. kovo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu atliktą 6 897 Eur sumos įskaitymą; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Axis Transport“ ieškovei UAB ,,Christal LT“ 6 897 Eur užmokestį už krovinio pervežimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 897 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą įskaitymui atlikti yra būtinos visos CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos sąlygos: skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.
6. Teismas konstatavo, jog ginčijamo įskaitymo atlikimo metu (2019 m. kovo 18 d.) atsakovė neturėjo priešpriešinės apibrėžtos reikalavimo teisės į ieškovę. Teismas įvertino atsakovės argumentus bei rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovės įrodinėjama 22 737,27 Eur dydžio reikalavimo teise ieškovei, kurią sudaro prarasto (pavogto) krovinio vertė, ir nustatė, jog atsakovė nėra prarasto krovinio savininkė. Pažymėjo, kad vien krovinio dalies praradimo faktas savaime nepagrindžia atsakovės nuostolių, o prarasto krovinio vertė – atsakovės nuostolių dydžio. Teismas, remdamasis atsakovės atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog atsakovė nėra atlyginusi savininkui jokios dalies nuostolių, atsiradusių dėl prarasto krovinio, taip pat net ir atsakovės pačios paskaičiuotos prarasto krovinio vertės (22 737,27 Eur), be to vyksta ginčai dėl nuostolių dydžio. Taip pat vertino ir atsakovės atstovo argumentus, jog nėra duomenų apie tai, ar krovinio savininkas buvo apdraudęs krovinį, ar krovinio savininkui išmokėta draudimo išmoka. Atkreipė dėmesį į tai, jog pati Eurogate Logistics Ltd pretenzija atsakovei dėl nuostolių atlyginimo pateikta žymiai vėliau (2019 m. spalio 15 d.) nei atsakovė atliko įskaitymą (2019 m. kovo 18 d.), o atsakovė nepateikė įrodymų, kad pretenziją išrašęs asmuo (Eurogate Logistics Ltd) yra krovinio savininkas ar atsakovės paslaugų užsakovas (pateiktame užsakymo lape krovinio siuntėjas yra kita įmonė – Whyte & Mackay).
7. Kadangi nenustatė atsakovės priešpriešinės reikalavimo teisės į ieškovę kaip vienos iš būtinosios įskaitymo sąlygos, teismas atsakovės 2019 m. kovo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu atliktą 6 897 Eur sumos įskaitymą pripažino negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad kitų įskaitymui būtinų sąlygų (ne)egzistavimas neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakė.
8. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti 6 897 Eur už krovinio pervežimą yra pagrįstas, todėl, esant ieškovės reikalavimui, minėtą sumą priteisė iš atsakovės. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (2019 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 6 897 Eur (su PVM), transporto užsakymą), aplinkybę, jog ieškovė įvykdė užsakymą. Pažymėjo, jog prievolę atlyginti ieškovei 6 897 Eur sumą už atliktas krovinio pervežimo paslaugas atsakovė pripažino įskaitydama šią sumą, o ieškovės teisės į sulygtą atlyginimą už atliktą pervežimą neginčijo. Kadangi tenkino ieškovės reikalavimą, priteisė iš atsakovės procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Axis Transport“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriame prašo: 1) skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Kadangi ieškovė, vykdydama pervežimo paslaugas, dėl iš ieškovei priklausančios transporto priemonės vagystės nepristatė dalies prekių, atsakovė gavo pretenziją iš krovinio vežimo užsakovo, o atsakovė savo ruožtu pateikė pretenziją dėl 22 737,27 Eur sumos žalos atlyginimo ieškovei ir 2019 m. kovo 18 d. atliko įskaitymą. Ieškovė iš esmės neginčijo žalos dydžio, jos apskaičiavimo, aplinkybės, jog atsakovė dar nebuvo atlyginusi patirtos žalos, tačiau rėmėsi argumentais, jog ieškovė nėra atsakinga už krovinio praradimą pagal CMR konvenciją ir įskaitymas negalėjo būti atliktas.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įskaitymo teisinius santykius, ir peržengė ieškinio ribas, nedetalizuodamas ir nesiaiškindamas aplinkybių, ar ieškovė yra atsakinga už padarytą žalą. Mano, jog byloje esminis klausimas yra ieškovės atsakomybės už prarastą krovinį nustatymas, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės atsakomybės klausimo netyrė ir nevertino, nepagrįstai teikdamas reikšmę įrodymų, pagrindžiančių atsakovės patirtą žalą, nepateikimui.
9.3. Ieškinio ribas apibrėžia ieškovas, o atsikirtimus pagal ieškinio ribas teikia atsakovas. Kadangi ieškovė neginčijo žalos dydžio, laikydamasi pozicijos, jog apskritai nėra atsakinga už padarytą žalą, todėl atsakovė neteikė žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Nurodo, jog ieškovei ginčijant atsakovės reikalavimo dydį, atsakovė būtų pateikusi visus su žalos dydžiu susijusius dokumentus, tačiau ieškovei neišreiškus tokios pozicijos, atsakovė neturėjo pareigos pateikti papildomus įrodymus dėl prarasto krovinio vertės dydžio ir jo įrodinėti.
9.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime turėjo būti pateikti tikslūs ir išsamūs motyvai bei argumentai dėl ieškovės atsakomybės už prarastą krovinį. Iš skundžiamo teismo sprendimo argumentų galima suprasti, jog ieškovė yra atsakinga už prarastą krovinį, nors tiesiogiai tai nėra nurodyta. Pažymi, jog paprastai teismų praktikoje reiškiant ieškinį dėl atlikto įskaitymo praradus krovinį ar jį sugadinus, aiškinamasi vežėjo atsakomybė.
9.5. Atsakovė galėjo ir turėjo teisę atlikti įskaitymą, kadangi laikytina, jog buvo visos būtinos ir privalomos sąlygos dėl įskaitymo. Nurodo, jog ieškovė ir atsakovė turi viena kitai reikalavimus, o ne trečiajam asmeniui, jų reikalavimai yra vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti. Kadangi visos sąlygos ir aplinkybės įskaitymui atlikti yra įvykdytos, atsakovės atliktas įskaitymas negalėjo būti pripažintas negaliojančiu.
9.6. Įstatymas imperatyviai nenurodo, jog atsakovė turi būti atlyginusi žalą krovinio savininkui ar kitam atsakingam asmeniui, pakanka tik aiškaus ir nedviprasmiško vežėjo atsakomybės už prarastą krovinį nustatymo bei preliminarios pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Pažymi, jog pakanka nustatyti ieškovės kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovės kaltės ir atsiradusių nuostolių bei nuostolius, kurie yra aiškiai apibrėžti ir pateikti byloje, ir kurių dydžio ieškovė neginčija.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
10.1. Atsakovė nepagrįstai įrodinėja, jog teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi neturėjo pagrindo tikrinti žalos fakto ir žalos dydžio.
10.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė neginčijo pretenzijos dydžio, taip pat fakto, kad atsakovė dar nėra atlyginusi žalos, o visi ieškovės argumentai susiję su atsakomybės už krovinio praradimą nebuvimu. Nurodo, jog ginčijo atsakovės atliktą vienašalį priešpriešinių prievolių įskaitymą, kadangi buvo pažeistos CK 6.130 straipsnyje nustatytos sąlygos, o kartu ir reikalavimą taikyti ieškovei civilinę atsakomybę, kuriai nustatyti reikšminga ne tik neteisėtų veiksmų sąlyga, bet ir žala.
10.3. Kadangi atsakovė nepareiškė priešieškinio, teismas pagal ieškovės pareikštą ieškinį privalėjo tik išnagrinėti ir nustatyti CK 6.130 straipsnyje nurodytų sąlygų egzistavimą.
10.4. Atsakovė nei atlikdama priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie žalos dydį, be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, nepatyrė žalos, kadangi nėra atlyginusi nuostolių krovinio savininkui.
Šalies argumentai
10.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog atsikirtimai suformuluoti pagal ieškovės poziciją, dėl ko negalėjo pateikti patirtos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Teismo posėdžio metu atsakovė aiškiai nurodė, kad ji gavo tik 2019 metų spalio 15 d. Eurogate Logistics Ltd pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, aiškinasi šias aplinkybes su Eurogate Logistics Ltd., tačiau duomenys apie krovinio savininką ar krovinio draudimą jai nėra žinomi. Žala apskaičiuota preliminariai pagal pateiktą pretenziją, todėl atsakovė nesąžiningai remiasi aplinkybe, jog įrodymų apie žalos dydį nepateikė dėl ieškovės pozicijos.
10.6. Ieškinio patenkinimas nesudaro kliūčių atsakovei teikti ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygas. Skundžiamu teismo sprendimu tokia atsakovės teisė nebuvo paneigta, kadangi byloje nenustatyta prejudicinių faktų, ribojančių atsakovės teisę įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas.
10.7. Eurogate Logistics Ltd 2019-10-15 pateiktoje pretenzijoje atsakovei minima draudimo sutartis bei atlikus mokėjimą teisių perėmimas, todėl galima daryti išvadą, jog krovinys buvo draustas, krovinio savininkas galimai gavo draudimo išmoką, o atsakovė įgytų reikalavimo teisę tik atlyginusi Eurogate Logistics Ltd žalą. Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti prievolių, kadangi žala padaryta ne atsakovei, ji nėra patyrusi nuostolių dėl krovinio praradimo, o tikimybė, jog turės atlyginti žalą krovinio savininkui, tik hipotetinė.
10.8. Teismas pagrįstai sprendė, jog nėra vienos iš įskaitymo sąlygų – priešpriešinio reikalavimo. Atsakovė nagrinėjamu metu nėra ieškovės kreditorė, nes neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš ieškovės, o reikalavimai nėra priešpriešiniai, kadangi ieškovė atsakinga krovinio savininkui, o ne atsakovei.
10.9. Teismas neprivalėjo nagrinėti ieškovės neteisėtų veiksmų dėl krovinio praradimo, kadangi nebuvo pareikštas priešieškinys dėl ieškovės civilinės atsakomybės, be to, ieškovė ginčijo atliktą priešpriešinių prievolių įskaitymą. Teismo pagrįstai nustatytas sąlygų nebuvimas iš esmės apeliaciniame skunde neginčijamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinių skundų ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
5. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
6. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės atlikto įskaitymo, laikant prievoles priešpriešinėmis, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog vadovaudamasi atsakovės užsakymu Nr. 1193/190304/166071 ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 12 d. vykdė krovinio tarptautinį vežimą ir už suteiktas vežimo paslaugas ieškovė atsakovei 2019 m. kovo 14 d. išrašė 6 897 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą Nr. CHRI001133. Kadangi krovinio vežimo metu įvykdytos vagystės metu buvo pavogta dalis krovinio (alkoholinių gėrimų), atsakovė išrašė ieškovei 22 737,27 Eur sumos 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AXI Nr. 351350, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,už nuostolių dėl krovinio trūkumo kompensavimą“. 2019 m. kovo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu dalį sumos (6 897 Eur) pagal šią PVM sąskaitą faktūrą Serija AXI Nr. 351350 atsakovė įskaitė su atsakovės ieškovei mokėtinu 6 897 Eur dydžio atlyginimu už krovinio pervežimą pagal ieškovės 2019 m. kovo 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CHRI001133.
8. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką).
9. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės 2019 m. kovo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktu atliktą įskaitymą negaliojančiu, nurodė, jog atsakovė nepagrindė priešpriešinio reikalavimo teisės į atsakovę. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėdama, jog priešingai nei nustatė apylinkės teismas, egzistavo visos įskaitymui būtinos sąlygos, tarp jų ir priešpriešinio reikalavimo į ieškovę teisė. Priešpriešinio reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Christal LT“ atsakovė grindė tuo, jog ieškovė yra atsakinga už prarastą dėl vagystės krovinį bei dėl to padarytą žalą.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, neturi pagrindo pritarti apeliantės įrodinėjamiems argumentams, jog prievolės įskaitymo metu apeliantė turėjo 22 737,27 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Iš tiesų, tam, jog būtų pripažinta priešpriešinio reikalavimo teisė į ieškovę, apeliantė turi pagrįsti aplinkybę, jog yra ne tik ieškovės skolininkė, tačiau ir kreditorė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo nekyla, jog apeliantė nėra krovinio savininkė. Dar daugiau, nei iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nei iš atsakovės paaiškinimų nėra galimybės nustatyti krovinio savininko, kadangi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, paaiškinimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apeliantė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog yra atlyginusi krovinio savininkui jo paskaičiuotus nuostolius ar bent pačios atsakovės paskaičiuotą ir 2019 m. kovo 15 d. ieškovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija AXI Nr. 351350 nurodytą 22 737,27 Eur sumą. Teisėjų kolegija, perklausiusi 2020 m. vasario 26 d. posėdį, taip pat nustatė, jog atsakovė ir teismo posėdyje pripažino neatlyginusi krovinio savininkui jokios dalies nuostolių, be to, nurodė vykstančius ginčus dėl nuostolių dydžio.
11. Apeliantė reikalavimo teisę į ieškovę taip pat įrodinėja ir Eurogate Logistics Ltd 2019-10-15 pretenzija, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, iš pretenzijos turinio matyti, jog atsakovė perimtų visas teises bei teisių gynimo priemones atlikusi mokėjimą. Pažymėtina, kad atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie mokėjimo atlikimą ir dėl to patirtus nuostolius (CPK 178, 185 straipsniai). Dar daugiau, pretenzijoje minima ir draudimo sutartis, tačiau vėlgi nėra duomenų apie tai, ar draudimo išmoka krovinio savininkui (ne)išmokėta. Taigi apeliantės argumentas, jog nagrinėjamu atveju priešpriešiniam reikalavimui į ieškovę pagrįsti pakanka preliminarios pretenzijos, laikytinas neturinčiu teisinės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovė patyrė nuostolius.
12. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apeliantės argumentai, jog įrodymų apie patirtą žalą nepateikimą nulėmė ieškovės pozicija. Pažymėtina, jog viena vertus, aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia aplinkybę, kad apeliantė iš tiesų neturėjo nurodomą žalą pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, ieškovė ginčijo atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, įrodinėdama, jog atsakovė neturi priešpriešinio reikalavimo teisės remdamasi be kita ko ir patirtos žalos neįrodymo aplinkybe. Taigi apeliantės argumentai, kuriais remiamasi apeliaciniame skunde grindžiant įrodymų, susijusių su žalos dydžiu, nepateikimą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė nepagrįstai remiasi ir argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės atsakomybę už prarastą krovinį, o spręsdamas dėl žalos fakto ir dydžio, peržengė ieškinio ribas. Iš ieškovės 2019-03-22 atsakymo atsakovei matyti, jog ieškovė apskritai nesutiko su atsakovės atliktu priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, ginčydama CK 6.130 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimą, o kartu ir žalą bei jos dydį. Tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir teikdama ieškinį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (ne)egzistavimą, vertino įrodymus, susijusius atsakovės įrodinėjama žala, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė neteikė priešieškinio, įrodinėdama ieškovės atsakomybę už prarastą krovinį dėl vagystės.
14. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, jog atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovė yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir skolininkė. Kadangi atsakovė neįrodė teisės į nuostolių dėl krovinio praradimo aplinkybės, atlyginimą, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsakovės atliktą priešpriešinį prievolių įskaitymą pripažino negaliojančiu. Atsakovė neginčijo ieškovės reikalavimo priteisti 6 897,00 Eur dydžio užmokestį už atliktus pervežimus, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė priteisti minėtą sumą iš atsakovės ieškovės naudai.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, nustatydamas būtinąsias įskaitymo sąlygas, o ieškovė paneigė atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą. Dėl to yra pagrindas apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepateikė advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.