Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1893-460/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
2S-1893-460/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11588-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
S. M.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1893-460/2015

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-11588-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 3.1.18.1KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13949-838/2015 pagal pareiškėjo S. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas antstoliui pateiktu ir teismui parsiųstu skundu prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00236 pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui, panaikinti 2015-02-09 patvarkymą Nr. 0172/10/00236 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei panaikinti 2015-02-06 patvarkymą Nr. 0172/10/00236 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodė, jog 2009 metais pradėtai vykdomajai bylai išieškojimo senaties terminas yra suėjęs, todėl vykdomoji byla nutrauktina. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas nuo 2011 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nemokus ir negali vykdyti įsipareigojimų. Nurodė, kad darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų negauna, todėl išieškojimas negalimas, vykdomoji byla nutrauktina dėl senaties termino suėjimo.

Antstolis 2015-09-09 patvarkymu Nr. 0172/10/00236 skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, pagrindų nutraukti vykdymo veiksmus ar vykdomąją bylą nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo S. M. skundą atmetė. Nurodė, jog iš pareiškėjo yra išieškoma ne administracinė nuobauda, o žyminis mokestis, kuris nepatenka į šį išieškomų sumų ratą ir jam nėra taikoma išieškojimo vykdymo senatis. Pažymėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijose nustatyta, jog išieškojime iki 57 eurų antstolis įsiskolinimo, būtinų vykdymo išlaidų ir pašto (kurjerių) išlaidų išieškojimą nukreipia į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Šalies argumentai

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį; nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00236 pasibaigus įstatyme nustatytam išieškojimo senaties terminui; panaikinti antstolio 2015-02-09 patvarkymą; panaikinti antstolio 2015-02-05 patvarkymą. Nurodo, jog sprendžiant bylą reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-182/2010. Mano, kad nutarimas skirti baudą turi būti vykdomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 – 316 straipsniais. Tikina, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nėra išieškoma. Teigia, kad teismas saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, paisyti aukštesnės instancijos teismų taisyklių. Pateikia savo nuomonę dėl vykdymo išlaidų.

Atsiliepimas

Antstolis pateikė atsiliepimą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš skolininko yra išieškomas žyminis mokestis, o ne bauda, dėl to apelianto nurodomas senaties terminas netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Ginčas byloje kilo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio Jono Petriko kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0172/10/00236 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-24 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8321-613/2009 dėl 5,58 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš S. M. išieškotojai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Antstolis J. Petrikas 2015-02-09 patvarkymu Nr. 0172/10/00236 areštavo 5,58 Eur skolos, 56,24 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 61,82 Eur sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje skolininkui (pareiškėjui) S. M..

Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0172/10/00236, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi darbo, negauna pajamų. Prašymą motyvuoja tuo, jog išieškojimas iš pareiškėjo negalimas, kadangi yra suėjusi išieškojimo vykdymo senatis. Prašymą grindžia Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo išaiškinimu pagal kurį taikomas dviejų metų išieškojimo senaties terminas administracinėms nuobaudoms išieškoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-02-10 raštu Nr. (12.11)-D2-1621 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-8321-613/2009 vykdyti pateikė antstoliui Jonui Petrikui 2010-02-10, t. y. nepraleidus dešimties metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos termino (CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2011-09-30). Taigi, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nebuvo praleistas ir 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI1480, įsigaliojusiu 2011-10-01, pakeitus CPK 606 straipsnio 2 dalį, t. y. nuo 10 metų iki 5 metų sutrumpinus terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, nedelsdamas, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą (LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005, Nr. 130-4682 su vėlesniais pakeitimais) – 4 punktas.

Pabrėžtina, kad apeliantas apie iš jo valstybei priteistą žyminį mokestį žinojo nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8321-613/2009 priėmimo, žinojo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), tačiau skolos valstybei geranoriškai nemokėjo net ir pradėjus vykdomąją bylą. Pareiškėjui apie priverstinį skolos išieškojimą buvo žinoma. Pareiškėjas pats savo neveikimu sudarė tokias sąlygas, kad skolos išieškojimas užsitęsė iki dabar. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko geranoriškai sumokėti priteistą žyminį mokestį valstybei, tačiau prievolės nevykdė ir apeliuoja į tai, kad yra suėjęs išieškojimo vykdymo senaties terminas.

Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia administracinių baudų išieškojimo vykdymo senaties terminą. Nagrinėjamu atveju iš skolininko S. M. išieškomas žyminis mokestis valstybei ir išieškojimo vykdymo senaties terminai nustatyti CPK, o ne ATPK teisės normomis, todėl nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomojoje byloje nuo pat vykdomųjų bylų pradėjimo reguliariai atlikinėjo vykdymo veiksmus, rinko duomenis apie skolininko S. M. turtinę padėtį, socialinį draudimą, šeiminę padėtį (teikė užklausas į atitinkamus registrus) bei priiminėjo procesinius dokumentus ir vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl vykdomojo dokumento vykdymo, todėl negali būti teigiama, kad skolos išieškojimo vykdymo senaties terminas yra suėjęs.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas? tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K3-108/1999? 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byla Nr. 3K-3-100/2013? kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu. <...> Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

Įstatymas įpareigoja antstolį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išspręsti motyvuotu patvarkymu, kuris išsiunčiamas vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnis) registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnis), o priverstinio vykdymo priemonės reglamentuotos CPK 624 straipsnyje. Sutiktina su antstoliu, jog skolininko turtinės padėties patikrinimas atliekant užklausas kas mėnesį yra protingas terminas priverstinai išieškant skolas pagal vykdomas vykdomąsias bylas siekiant nustatyti skolininkų turtinės padėties pokyčius. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra apibrėžtas antstolio patikrinimų atliekant užklausas skaičius ir periodiškumas, t. y. antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti į kokias institucijas ir kokiu periodiškumu pateikti atitinkamas užklausas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nekartą yra konstatavęs CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis. CPK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas privalo apmokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Nagrinėjamu atveju antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas vykdomojoje byloje atliktas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos, galiojančios 2015-02-05 patvarkymo Nr. 0172/10/00236 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“ priėmimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0172/10/00236 metu, nuostatomis. Skolininkui vengiant padengti įsiskolinimą, antstolis priėmė 2015-02-09 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas skolininkui priklausančių piniginių lėšų, į kurias išieškojimo nukreipimas negalimas. Pareiškėjas S. M. nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, esančioje Vilniaus pataisos namuose, gali būti ar bus lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolio 2015-02-09 patvarkymą.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje antstolis naudojosi advokato paslaugomis, jos kainavo 55 EUR. Šiuo aspektu svarbu tai, jog Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo nuolat kelti kvalifikaciją (Antstolių įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Minėtų nuostatų analizė suponuoja išvadą, jog antstolis, atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, pats yra kompetentingas spręsti su vykdymo procesu iškilusius klausimus. Atskirajame skunde nebuvo išsakyta jokių motyvų, kurie reikalautų platesnių ir specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Tai reiškia, kad antstolis nepagrįstai prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kitos bylos šalies. Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Antstolio pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutarties civilinėje byloje 3K3-617/2013 taisyklės netaikytinos, kadangi minėtoje byloje buvo spendžiami specifiniai mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarkos klausimai, reglamentuojami Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje ir jį detalizuojančiose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA–186 patvirtintose Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 336 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė