Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-10-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1278-259/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-26Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-16Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2018-10-11Kauno apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2019-05-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
e2A-1278-259/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00505-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei, „Žaliakalnio apartamentai“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“
Trečiasis asmuo
Bendrija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1278-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00505-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.;2.6.16.8.; 3.3.1.18.2.;3.3.1.20. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio apartamentai“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, žemės sklypo atlaisvinimo, trečiasis asmuo - Bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 1-11, 2 t. b. l. 12-14), prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (bei ją keičiančius sandorius); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), dalyje dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-139-(8.5.); priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai (tvora t6, aikštelės b1, b6) ir 87/890 dalys kiemo statinių (vartai t4, tvora t7, aikštelė b7), esantys žemės (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypas išnuomotas ieškovei 2004 m. balandžio 28 d. sutarties pagrindu, kurią su valstybe sudarė V. K. 50 metų laikotarpiui. Įsigijusi statinius iš V. K., 2007 m. spalio 12 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo pagrindu, ieškovė tapo ir naująja žemės sklypo nuomininke. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 30 d. išdavė tuometiniam žemės sklypo nuomininkui V. K. Sutikimą statyti naujus statinius/rekonstruoti esamus išnuomotame ar suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype. 2008-2009 m. nekilnojamojo turto rinką ištiko visuotinė krizė, dėl to ieškovė užuot rekonstravus esamą prekybos paskirties pastatą ir stačius naują pastatą, apsiribojo tik esamo pastato rekonstravimo darbais. Ieškovei rekonstravus esamą prekybos paskirties pastatą ir pardavinėjant jį atskirais turtiniais vienetais (2012-2014 m.), kiekvienoje notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo raštu įtvirtinta, kad pirkėjai yra informuoti apie ieškovės planus žemės sklype statyti naują prekybos paskirties pastatą. Tai įrodo, kad ieškovė nuosekliai ruošėsi, atsigavus nekilnojamojo turto rinkai, vykdyti naujo prekybos paskirties pastato statybą. 2013 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas išdavė ieškovei Sutikimą dėl statinių perleidimo, kuriuo leido ieškovei perleisti kai kuriuos jai priklausiusius statinius, buvusius žemės sklype. 2013 m. birželio 20 d. atsakovė rašte Nr. 8SD-(14.8.7.)-3060 išdėstė, kad žemės sklype esantis prekybos pastatas nuosavybės teise priklauso bendrijai, tačiau žemės sklype esantys kiti statiniai – kiemo statiniai, kiemo įrenginiai (t. y. Statiniai) – nuosavybės teise yra valdomi kitų juridinių asmenų, šie statiniai Nekilnojamojo turto registre yra registruoti atskirais objektais. Atsakovė nurodė, kad asmenys, pageidaujantys nuomotis žemės sklypus, kuriuose yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre registruoti atskirais objektais, privalo pateikti naudojamo žemės sklypo planą. Plane turi būti išskirtos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas, kad tik pateikus aukščiau nurodytą planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, nekilnojamojo turto savininkas gali prašyti nustatyti žemės sklypo dalis tarp bendraturčių ir pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė ir Bendrija (duomenys neskelbtini) (Žemės sklype esančių statinių savininkai), atsižvelgdami į atsakovės 2013 m. birželio 20 d. raštą, parengė žemės sklypo planą, kuriame buvo išskirtos kiekvienam statiniui reikalingos funkcionuoti žemės sklypo dalys. 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ atsakovė nustatė kiekvienam iš žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis: 0,4138 ha ploto žemės sklypas buvo paskirstytas dviem naudotojams – ieškovei (0,1305 ha) ir Bendrijai (duomenys neskelbtini) (0,2833 ha). 2013-2015 m. ieškovė atnaujino savo planus dėl naujo prekybos paskirties pastato statybos ir vykdė šio pastato projektavimo žemės sklype darbus. 2015 m. birželio 22 d. atsakovė išdavė Sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-815-(14.8.5.). 2016 m. vasario 23 d. atsakovė išdavė ieškovei Sutikimą statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atraminę sienelę žemės sklype. 2016 m. kovo 25 d. ieškovė gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimą Nr. LNS-21-160325-00166, kuriuo žemės sklype Statinių vietoje leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis. Gavusi statybos leidimą, ieškovė sudarė preliminarią Statinių su techniniu projektu bei statybos leidimu pirkimo-pardavimo sutartį, trišalę rangos sutartį su būsimu investicinio projekto pirkėju ir rangovu bei buvo pradėti vykdyti naujo prekybos paskirties pastato statybos darbai. Siekdama tinkamai įvykdyti preliminariąją sutartį, t. y. parduoti Statinius ir visas statytojo teises bei pareigas, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės sklype stovinčius Statinius. Toks atsakovės sutikimas paprastai yra visada reikalingas, siekiant sudaryti notarinį pirkimo-pardavimo sandorį, jei parduodami statiniai yra valstybinėje žemėje. Atsakovė 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškovei Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), kuriame nurodė, kad sutinka, jog ieškovė perleistų Statinius, tačiau pateikė pastabą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su naujuoju Statinių savininku nebus sudaroma. Anot atsakovės, Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. nustato, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi atsakovė, paneigdama savo 2013 m. birželio 20 d. rašte ir 2015 m. lapkričio 17 d. įsakyme įtvirtintą poziciją, pareiškė, kad Statiniai tėra neturintys aiškios funkcinės priklausomybės/ apibrėžto naudojimo / ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, tarnaujantys pagrindiniam daiktui. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. 8SD-6734-(14.8.7.), kuriuo pranešė vienašališkai nutrauksianti nuomos sutartį suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Po sprendimo nutraukti nuomos sutartį ieškovė įgis pareigą grąžinti atsakovei žemės sklypą, kadangi tokias pasekmes numato CK 6.499 straipsnio 1 dalis. Ieškovė atitinkamai praras teisę nebevaldomame žemės sklype tęsti pradėtus statybos darbus pagal 2016 m. kovo 25 d. išduotą statybos leidimą, kadangi nebeturės nuosavybės ar kita teise valdomo sklypo.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškiniu (2 t. b. l. 19-25) prašė nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“; įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei pašalinti kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškant iš ieškovės. Nurodė, kad ieškovė žemės sklype nevaldo pastato (prekybos pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis 1E2p (buvęs 7E2p), dėl kurio buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o nuosavybės teise valdo tik jame esančius inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priskiriami prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, tarnaujančių pagrindiniam statiniui - pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė nuosavybės teise nebevaldo pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o jam priklauso tik kiti inžineriniai statiniai, atsakovas vertina kaip esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta ir valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atlaisvintas, o jame ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu (5 t. b. l. 183-195) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (bei ją keičiančius sandorius); panaikino: (i) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), dalyje dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo; (ii) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir (iii) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-139-(8.5.); priteisė iš atsakovės ieškovei 3 562 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas yra valstybinės žemės nuomininkas, ar turi statytojo teisę ginčo sklype, ar nuomos sutartis gali būti nutraukta, nustačius esminį jos pažeidimą - statinių nenaudojimą pagal paskirtį bei ar yra pagrindas uždrausti atsakovui nuomos sutartį nutraukti. 2016 m. lapkričio 14 d. Pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo ieškovui atsakovas pranešė, kad, praėjus 2 mėnesiams nuo šio rašto gavimo dienos, atsakovas nutrauks Nuomos sutartį. Ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Pavojaus realumą patvirtina Pranešimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kuriame yra nurodytas preliminarus sprendimo dėl Nuomos sutarties priėmimo laikas – 2017 m. sausio 15 diena (ar iš esmės netolima data). Teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių ieškovo atliktų Nuomos sutarties pažeidimų, kuriuos Nuomininkas turėtų ar galėtų ištaisyti tam, kad Nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo aiškiai išdėstoma atsakovo pozicija ir faktas, kad Nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta nepaisant jokių kitų aplinkybių. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas informuoja apie jau priimtą sprendimą, kuris bus įformintas suėjus 2 mėnesių terminui.

6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, todėl V. K. perleidus pastatus ir statinius ieškovui, jam, kaip naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Pasikeitus statinių savininkui, 2007 m. spalio 12 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“. Šiuo įsakymu buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, su sklypo verte susiję duomenys ir nustatytas naujas nuomininkas – ieškovas, kuris šio įsakymo 5 punktu įpareigotas patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, viešame registre nuomininku nurodomas ieškovas, todėl, teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad su ieškovu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, yra nepagrįsti. Be to, atsakovas yra pareiškęs priešieškinį dėl sutarties su ieškovu nutraukimo, o tai rodo, kad atsakovu, su kuriuo jo manymu turėtų būti nutraukta nuomos sutartis, jis laiko UAB „Žaliakalnio apartamentai“, t. y. atsakovo pozicija dėl nuomos sutarties su ieškove buvimo yra prieštaringa.

7. Vienintelis įstatymas, kuriuo atsakovas vadovaujasi Pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo, yra Žemės įstatymo 9 str. 14 d. Joje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai – ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – naudotų Žemės sklypą. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovas jau daug metų kryptingai ir nuosekliai vykdo veiklą Žemės sklype, vysto jame nekilnojamojo turto objektus, projektuoja ir ketina statyti naujus. Iš Pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą turinio akivaizdu, kad Nuomos sutarties nutraukimo priežastimi atsakovas laiko tik aplinkybę dėl Statinių juridinio statuso, tačiau ne dėl netinkamo Žemės sklypo naudojimo pagal sutartį ar pagal paskirtį. Tiek Statiniai, tiek nuomojamas Žemės sklypas yra ieškovo tinkamai eksploatuojami ir naudojami. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Statiniai yra 100 procentų baigtumo, pastatyti santykinai neseniai (2003 metais), jų statyba užbaigta, nėra jokio Statinių nusidėvėjimo.

9. Nuomos sutarties 5.1 punktas suteikė ieškovui visas teises Žemės sklype (tame tarpe ir Statinių vietoje) statyti naujus statinius bei įrenginius vystyti tai pačiai veiklai, kurios eksploatavimui išnuomotas Žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimas patvirtina, kad naujo prekybos paskirties pastato statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja Nuomos sutartyje nustatytoms žemės naudojimo sąlygoms. Komercinės paskirties objektų teritorijose (tokios paskirties yra Žemės sklypas) leidžiama statyti taip pat ir prekybos paskirties pastatus. Būtent prekybos paskirties pastato statybai ieškovas yra gavęs 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo statiniai yra statomi galiojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu, šio ginčo atveju nėra konstatuota, kad statiniai statomi savavališkai, nukrypstant nuo statinio projekto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (statybos darbų žurnalas, kt.) patvirtina, kad žemės sklype vykdomi statybos darbai, vietoje statinių statomas naujas pastatas. Duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutartį, naudojo žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį ir tokiais veiksmais padarė žalą nuomotojui, byloje nėra.

10. Teismas sutiko su ieškove, kad baigtinis nuomos sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas yra nustatytas tik CK 6.564 straipsnyje bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Atsakovas raštu ir konkliudentiniais veiksmais ne kartą pripažino, jog ieškovei priklausantys statiniai yra savarankiški, atskiri nekilnojamojo turto objektai, įregistruoti atskirais turtiniais vienetais ir nesantys kitų statinių priklausiniais (atsakovo 2013 m. birželio 20 d. raštas , 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas), ir jiems naudoti bei eksploatuoti yra reikalinga išskirta Žemės sklypo dalis. Taigi, teismo vertinimu, bet kokiu atveju ieškovui priklausantys Statiniai nepatenka į kategoriją statinių, numatytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Taisyklės) 28 punkte.

11. Teismas iš pateiktų byloje įrodymų nustatė, kad ieškovė dar iki ieškinio padavimo patyrė apie 5 2640 Eur išlaidų detaliojo plano, prekybos pastato techninio projekto bei darbo projekto parengimui, statybos leidimo gavimui. Kauno apygardos teismui panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė tęsė statybos darbus ir jos išlaidos dar padidėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovui įgyvendinus savo ketinimus nutraukti Nuomos sutartį, ieškovė patirs realią žalą, o tai sudaro pagrindą patenkinti ieškovės reikalavimą uždrausti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (bei ją keičiančius sandorius) su ieškove.

12. Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė pagrindų, reikalingų Nuomos sutarties su ieškovu nutraukimui pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nurodė, kad žemės sklype ieškovas yra pradėjęs vykdyti statybos rangos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. išduotą Statybos leidimą. Statybos leidimu, kuris nėra ginčijamas ir yra galiojantis, ieškovui leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis bei jam funkcionuoti reikalingus inžinerinius tinklus.

13. Teismo vertinimu, ieškovas naudoja Žemės sklypą racionaliai ir tinkamai: ir pagal Nuomos sutartyje nurodytą, ir pagal Nekilnojamojo turto registre išviešintą Žemės sklypo naudojimo paskirtį. Teismas nustatė, kad ieškovas apie dešimtmetį planavo ir rengė naujo pastato statybos Žemės sklype planus ir nuosekliai vykdė teritorijų planavimo dokumentų rengimo, statinio projekto rengimo, statybos darbų vykdymo veiklą. Prekybos paskirties pastatas atitinka Žemės sklypo detalųjį planą; jam statyti yra gauti tiek institucijų, tiek privačių asmenų sutikimai bei leidimai, išankstiniai, 2012-2014 m. gauti fizinių asmenų sutikimus dėl naujo prekybos paskirties pastato statybos Žemės sklype. Naujo prekybos paskirties pastato statyba atitinka Žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Ieškovo vykdoma veikla Žemės sklype atitinka Žemės įstatyme nustatytą principinę pareigą – racionaliai naudoti žemę. Prieš gaudamas Statybos leidimą, ieškovas statinio projektą ne kartą suderino su atsakovu ir gavo visus reikalingus leidimus bei sutikimus pastato statybai: Kauno apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 30 d. išdavė sutikimą Žemės sklype statyti negyvenamąjį pastatą (1 t., b. l. 32); atsakovas 2015 m. birželio 22 d. išdavė ieškovui sutikimą tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas į Žemės sklypą, pagal statinio projekto sprendinius (1 t., b. l. 46), 2016 m. vasario 23 d. išdavė ieškovui sutikimą statyti statinius pagal statinio projektą Žemės sklype, besiribojančiame su valstybine žeme (1 t., b. l. 47-48). Teismo vertinimu, šiais sutikimais atsakovas faktiškai patvirtino, kad ieškovas naudoja Žemės sklypą pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

14. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas jau yra Žemės sklypo nuomininkas, todėl jo atžvilgiu nėra taikytinos teisės normos, nustatančios žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą. Ieškovo Statiniai nepatenka nei į vieną kategoriją statinių/įrenginių, prie kurių valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaroma. Ieškovo Statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų naudojimo terminas nėra ribotas, todėl jie nėra laikini. Ieškovo Statiniai yra kiemo statiniai – aikštelės, vartai ir tvoros. Šiuo atveju ieškovo Statiniai patenka į kategoriją kitų statinių, kurie nėra pastatai. Ieškovo Statiniai nėra aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio neturintys statiniai, tarnaujantys pagrindiniam statiniui. Statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinio daikto priklausiniai, reiškia, patys Statiniai yra pagrindiniai daiktai. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškęs savo poziciją, jog Statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai: 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu atsakovas nustatė Žemės sklypo dalis, reikalingas atskiriems statiniams eksploatuoti. Prie ieškovo Statinių buvo priskirta 0,1305 ha ploto Žemės sklypo dalis. Tokio įsakymo priėmimo pagrindas buvo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas, nustatantis, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Atsakovas savo 2013 m. birželio 20 d. rašte nurodė, kad Statiniai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai ir kad ieškovas gali parengti Žemės sklypo planą, išskirdamas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį. Atsakovo 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas taip pat yra galiojantis, neterminuotas, neginčijamas ir nenuginčytas teisės aktas. Todėl teismas sprendė, kad aplinkybė, jog Statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai, yra visiškai įrodyta (CPK 197 str. 2 d.).

15. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo pateiktas argumentavimas, jog pagrindas nutraukti Nuomos sutartį su ieškovu egzistuoja pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra nepagrįstas ir netaikytinas nagrinėjamu atveju. Nurodė, kad kasacinio teismo Civilinių bylų plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 išaiškino, kad CK 6.564 straipsnis yra specialioji norma (bet tik lyginant su CK 6.218 straipsniu, o ne 6.497 straipsniu), skirta žemės terminuotų nuomos sutarčių nutraukimui, vienareikšmiškai ir išsamiai reglamentuojanti žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę nuomotojui nesikreipiant į teismą, todėl ši norma nagrinėjamo ginčo byloje atveju yra taikytina. O CK 6.497 straipsnis yra kita specialioji norma, lyginant ją su CK 6.218 straipsniu, tačiau skirta reguliuoti kitų nuomos sutarčių (vartojimo nuomos, transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, transporto priemonių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, pastatų ir įrenginių nuomos, įmonės nuomos) nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

16. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinyje nurodomo teiginio, kad Nuomos sutartis turi būti nutraukta dėl tyčinių, esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, ir dėl to ieškovas dar turi būti įpareigotas nugriauti Žemės sklype esančius statinius, pažymėjo, kad CK 6.564 straipsnis yra specialioji norma, lyginant su CK 6.217 straipsniu (sutarties nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo), todėl nėra galimybės šioje byloje nutraukti Nuomos sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad atsakovas siekia nutraukti Nuomos sutartį, remiasi formaliais ir deklaratyviais argumentais. Atsakovas ne tik, kad paneigia savo paties anksčiau išdėstytą poziciją (dėl savarankiškai funkcionuojantiems Statiniams reikalingos Žemės sklypo dalies, dėl naujo pastato statybai išduotų sutikimų), bet ir negali nurodyti aiškaus, tikslaus ieškovo padaryto pažeidimo. Ieškovo teigimu, atsakovas niekuomet nesiuntė ieškovui pranešimo apie tariamo pažeidimo padarymą, niekuomet neprašė ieškovo pašalinti tariamo pažeidimo, nenustatė termino tariamo pažeidimo pašalinimui. Priešingai, atsakovas pritarė visiems ieškovo vykdomiems veiksmams dėl naujo pastato statybos Žemės sklype; šie veiksmai ne tik, kad nebuvo laikomi esminiais pažeidimais, bet juo labiau nebuvo laikomi pažeidimais apskritai. Teismas sutiko su ieškovu, kad nutraukiant sutartį, negali būti remiamasi teisės normomis, nustatančiomis valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygas ir tvarką. Ieškovas yra teisėta Nuomos sutarties šalis; sudarant Nuomos sutartį, nebuvo pažeisti jokie norminiai teisės aktai. Įgyvendindamas iš Nuomos sutarties kylančias teises, ieškovas realizavo savo, kaip statytojo teisę, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teismas pripažino nepagrįstu, dėl ko jį atmetė.

17. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“, nenurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant minėtą įsakymą, dėl ko jis yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, todėl ieškovui perėjo tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu, taip pat ir teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl ko teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog 2007 m. spalio 12 d. įsakymas yra neteisėtas, todėl šį atsakovės reikalavimą taip pat atmetė.

18. Teismas sprendė, jog netenkinus atsakovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį, atmestinas ir išvestinis reikalavimas pašalinti pastatus, esančius sklype, ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, plačiau dėl to nepasisakant.

19. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo įstatymo garantuotą teisę į valstybinės žemės nuomą, nuomos sutarties 5.1 punkte numatyta galimybė įgyvendinti statytojo teisę, todėl sprendė, jog jo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), dalyje dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo, 2016 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-139-(8.5.) yra teisėti ir pagrįsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde (6 t. b. l. 1-9) atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai - ne pagal Nuomos sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudotų Žemės sklypą. Ieškovei, pranešimo apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą išsiuntimo metu, nuosavybės teise priklausė kiemo statiniai (tvora t6, aikštelės b1, b6) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 87/890 dalys kiemo statinių (vartai t4, tvora t7, aikštelė b7) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Statiniai). Žemės sklypo dalis ieškovei yra reikalinga ne Statiniams eksploatuoti, o naujai statomam statiniui eksploatuoti, tą patvirtina aplinkybės: Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotame 2016 m. kovo 25 d. statybą leidžiančiame dokumente Nr. LNS-21-160325-00166 nurodyta, kad ieškovei suteikiama teisė statyti naują prekybos paskirties statinį Žemės sklype; statybos darbų žurnalo Nr. l F1 formoje „Pagrindiniai duomenys apie statinį“ nurodyta, kad ieškovė 2016-11-02 pradėjo prekybos paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis statybos darbus. Šiame žurnale taip pat nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 2 d. buvo atliekamas asfaltbetonio dangos ardymas perforatoriumi. Pamatų duobės kasimas; į bylą yra pateiktos preliminarios butų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, pagal kurias šalys susitaria sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarčių 2.1.1 papunktyje nurodyta, kad pastatas, kuriame bus butas, bus statomas adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė ir UAB ..REES investicija“ 2016 m. liepos 12 d. pasirašė preliminariąją statinių su techniniu projektu bei statybos leidimu pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1 papunktyje buvo numatyta, kad ieškovė ir UAB „REES investicija“ įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią ieškovė parduos Statinius, bei kito pobūdžio turtines teises, susijusias su Statiniais ir Žemės sklypu, kartu su 2016 m. kovo 25 d. išduotu statybos leidimu statyti naują/rekonstruoti esamą/atnaujinti pastatą Nr. LNS-21-160325-00166 ir parengtu statinio projektu prekybos paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančius Žemės sklype. Taigi, ieškovė nenaudoja Žemės sklypo esamų Statinių eksploatavimui, o Žemės sklype vykdo naujo prekybos paskirties su gyvenamosiomis patalpomis statinio statybos darbus, t. y. Žemės sklypą naudoja ne pagal Sutartį ir ne pagal Žemės sklypo paskirtį. CK 6.564 straipsnio 1 dalis numato terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva, suteikiant šiame straipsnyje numatytiems pagrindams esminio sutarties pažeidimo reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovei padarius esminį Nuomos sutarties pažeidimą, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai, vadovaujantis CK 6.564 straipsniu bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, išsiuntė ieškovei 2016-11-14 raštą Nr. 8SD-6734-(l4.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo informavo apie Nuomos sutarties nutraukimą.

20.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės Statinių funkcinio ryšio su kitais Žemės sklype esančiais, statiniais, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog Statiniai laikytini savarankiškai funkcionuojančiais Statiniais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 4.4 papunktį, statinio priklausiniai - tai savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Šiuo atveju Žemės sklypas buvo suformuotas pastatui - prekybos pastatui su kūrybinėmis dirbtuvėmis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais eksploatuoti, todėl minėtas pastatas, esantis Žemės sklype, laikytinas pagrindiniu statiniu, o Statiniai skirti minėto pastato gyventojų ir lankytojų poreikiams tenkinti, todėl laikytini šio pastato - prekybos pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis, priklausiniais ir negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Be to, pagal Reglamento 12 punktą, statiniai - aikštelės, vartai, tvoros, yra priskirtini prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybes ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui. Taigi ieškovės Statiniai yra tarnaujantys pagrindiniam statiniui, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio priklausinio.

20.3. Nors skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad ieškovė patirs realią žalą, tačiau, apeliantės nuomone, ieškovės lūkesčiai nėra teisėti, dėl ko negali būti ginami. Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnyba 2016 m. lapkričio 14 d. išsiuntė ieškovei raštą Nr. 8SD-6734-( 14.8.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo pranešta apie numatomą vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, tuo tarpu statinio darbų pradžia Žemės sklype – 2016 m. lapkričio 2 d. Apeliantė pažymi, jog ieškinio pateikimo metu (2017-01-10) Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo įregistruoto prekybos pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio statinio statybos pradžia 2017 m., šiuo metu statinio baigtumas 25 procentai. Tai rodo, kad ieškovė vykdė statybos darbus, žinoma, kad ateityje gali netekti teisės naudotis Žemes sklypu, t. y., vykstant teisminiam ginčui, tuo prisiimdama galimus savo veiksmų padarinius. Ieškovė tokiais savo veiksmais siekė sukurti faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono keliu sutarčiai, tačiau, apeliantės nuomone, neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų padarinių. Ieškovės veiksmai Žemės sklype statant kitus statinius (prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis) neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi, jai tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad ieškovės lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis Žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami.

20.4. Apeliantė iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl Nuomos sutarties nutraukimo CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau pažymi, kad nors, nagrinėjamu atveju, turėtų būti taikoma CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ši aplinkybė negali būti pagrindu atmesti priešieškinį. Nuomos sutarties 18 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Tiek CK 6.497 straipsnis, tiek 6.564 straipsnis įvardija terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, tik kiek skirtingai tai reglamentuoja. Abiejuose minėtuose straipsniuose yra numatyta nuomotojo teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jei nuomininkas naudoja daiktą ne pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė naudoja Žemės sklypą ne pagal paskirtį, t. y. nenaudoja Statinių, kurių eksploatavimui buvo sudaryta Nuomos sutartis, be to, Žemės sklype pradėjo vykdyti prekybos pastato su gyvenamosiomis patalpomis statybos darbus, nors Nuomos sutartyje tokia galimybė nebuvo numatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors priešieškinyje ir nurodytas ne tas CK straipsnis, kuris taikytinas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atveju, tai nesudaro pagrindo atmesti priešieškinį.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Atsakovės pareikštas ketinimas nutraukti Nuomos sutartį dėl neva esminio Nuomos sutarties pažeidimo neatitinka pagrindų, numatytų CK 6.564 straipsnyje, Žemės įstatymo 9 straipsnyje. Siekdama įrodyti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą, Nacionalinė žemės tarnyba turi įrodyti, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, išvis nenaudojamas, neprižiūrimas, apleistas, kad nuomininko statiniai yra apleisti, sunykę ar išvis nebeegzistuoja. Tokių įrodymų byloje nėra. Vienintelis atsakovės sudarytas 2017-08-04 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (tomas 4, b. l. 19) patvirtina, kad Žemės sklype 2017 m. rugpjūtį buvo vykdomi statybos darbai. Statybos darbų atlikimas pagal statybos leidimą nėra ir negali būti pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Tiek Kiemo statiniai, tiek nuomojamas Žemės sklypas buvo ir yra ieškovės tinkamai eksploatuojami ir naudojami. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Statiniai yra 100 procentų baigtumo, pastatyti santykinai neseniai (2003 metais), jų statyba užbaigta, nėra jokio Statinių nusidėvėjimo. Nuomos sutarties 5.1 punktas suteikė ieškovei visas teises Žemės sklype (tame tarpe ir Kiemo statinių vietoje) statyti naujus statinius bei įrenginius vystyti tai pačiai veiklai, kurios eksploatavimui išnuomotas Žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimas patvirtina, kad naujo prekybos paskirties pastato statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja Nuomos sutartyje nustatytoms žemės naudojimo sąlygoms. Komercinės paskirties objektų teritorijose (tokios paskirties yra Žemės sklypas) leidžiama statyti inter alia prekybos paskirties pastatus. Būtent prekybos paskirties pastato statybai ieškovė yra gavusi 2016-03-25 statybos leidimą. Taigi, neva esminio ieškovės padaryto Nuomos sutarties pažeidimo turinys liko neatskleistas. Atsakovės veiksmai yra ne tik kad neteisėti, bet ir visiškai nesuderinami su teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės principais. Dar daugiau, atsakovės veiksmais ieškovei jau yra padaryta neatitaisoma žala – dėl prasidėjusio ginčo ieškovė patyrė nuostolius negalėdama laiku pastatyti naujojo prekybos pastato, negalėjo tęsti preliminariųjų sutarčių sudarymo su potencialiais pirkėjais, negalėjo vykdyti kitų įsipareigojimų savo kontrahentams.

Šalies argumentai

21.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, jog Kiemo statiniai yra nesavarankiški statiniai, priklausiniai prie prekybos pastato. Ieškovei priklausantys Kiemo statiniai yra atskiri nekilnojamojo turto kadastro ir registro objektai. Jie turi savo unikalius numerius ir, nėra registruoti kaip prekybos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai. Priešingai, Kiemo statiniai gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas – Kiemo statiniais gali būti disponuojama (jie gali būti perleidžiami) nedarant įtakos kitų Žemės sklype esančių statinių likimui. Jei Kiemo statiniai būtų pastatų priklausiniai, jų atskirai nuo statinio perleisti nebūtų galima (nes priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas).

21.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės lūkesčiai nėra teisėti, todėl neturi būti ginami. Ieškovė statybos leidimą gavo anksčiau ir statybos darbus pradėjo anksčiau nei, kad atsakovė pareiškė apie savo neteisėtus ketinimus nutraukti Nuomos sutartį, t. y. detalusis planas patvirtintas 2005 m., techninis projektas taip pat pradėtas ruošti 2005 m. Projektavimo darbai atnaujinti 2015 m. (t. 1, b. l. 92-103). 2016-03-25 gautas statybą leidžiantis dokumentas. 2016-07-12 ieškovė sudarė preliminariąją kiemo statinių su techniniu projektu pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1. b. l. 51). 2016-10-12 ieškovė, būsimasis Kiemo statinių su techniniu projektu pirkėjas ir rangovas sudarė trišalę rangos sutartį (t. 1, b. l. 79). Statybos darbai pradėti 2016-11-02 (t. 1, b. l. 64). Preliminariosios sutartys su būsimais pastato patalpų pirkėjais sudarytos ir avansai paimti 2016 m. spalio mėnesį (t. 1, b. l. 68-89). Per vienerius metus ieškovė tikėjosi atlikti naujo prekybos pastato statybos darbus. tačiau 2016-11-11 ir 2016-11-14 raštais atsakovė pareiškė apie tai, kad Nuomos sutartis su naujuoju Kiemo statinių įgijėju nebus sudaroma, o pati Nuomos sutartis su ieškove bus nutraukiama. Per 2017 metus ieškovė atliko nemažos apimties naujojo prekybos pastato statybos darbus. Naujas pastatas buvo suformuotas kaip atskiras daiktas, jam suteiktas unikalus numeris, sudaryta kadastro duomenų byla, gauta VTPSI pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (t. 5, b. l. 8, 134-149). Bylos medžiagoje (t. 4, b. l. 114-156) yra pateikti išsamūs duomenys apie statybos procese patirtas išlaidas, sudarytas sutartis, gautas sąskaitas, atliktus mokėjimus. Todėl ieškovė įvykdė savo procesinę pareigą įrodyti jai galimai atsirasiančią žalą tuo atveju, jei Nuomos sutartis būtų nutraukta, o ieškovė būtų įpareigota atlaisvinti sklypą.

21.4. Ieškovė pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai pozicijai, jog atsakovė siekia nutraukti Nuomos sutartį, remdamasi formaliais ir deklaratyviais argumentais, ir net negali nurodyti, kuo tiksliai pasireiškia neva ieškovės padarytas Nuomos sutarties pažeidimas. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį, reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo atveju atsakovė neįrodė nei esminio Nuomos sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės, nei juo labiau neigiamų padarinių, atsiradusių iš tariamo pažeidimo.

Atsiliepimas

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Bendrija (duomenys neskelbtini) nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais pozicijai. Taip pat nurodo, kad ieškovės valdomi statiniai (aikštelė), kaip ir Bendrijos (duomenys neskelbtini), yra atskirai funkcionuojantys statiniai, tai patvirtina ir 2015 m. lapkričio mėn. 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.). Bendrijos nariai, įsigydami patalpas pastate adresu Kalpoko g. 1, Kaune, kuriame patalpas dar 2012 - 2014 m. pardavė UAB „Žaliakalnio apartamentai", buvo informuoti apie būsimas statybas, kurios bus vykdomos remiantis detalaus plano sprendiniais. Dar 2014 m. ieškovė derino naujo pastato statybą su Bendrija (duomenys neskelbtini), kuri pritarė ir sutiko su būsimo pastato statybomis pagal galiojantį detalųjį planą. Bendrijai yra žinoma, jog ieškovė statybas vykdo pagal išduotą ir galiojantį statybos leidimą, remiantis detalaus plano sprendiniais, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė visus reikiamus sutikimus ir leidimus. 2013 m. gegužės 10 d. Bendrija (duomenys neskelbtini) kreipėsi į apeliantę dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo tarp bendraturčių ir valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, o 2013 m. birželio 20 d. raštu apeliantė atsakė, kad kiemo statiniai yra savarankiški statiniai ir pasiūlė Bendrijai (duomenys neskelbtini) ir UAB „Žaliakalnio apartamentai" parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Tokiam planui parengti buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras, ši parengė tokį planą, o apeliantė 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą Nr.8VĮ-1389-(14.8.2), kuriuo nustatė žemės sklypo dalis statiniams funkcionuoti. Šiuo metu apeliantės veiksmai trukdo ir stabdo naujo pastato statybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas ar bendrovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra naudojamas pagal nuomos sutartyje nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas nuomos sutarčiai nutraukti, įrodymų vertinimo.

25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Lietuvos Respublika nuosavybės teise turi 0,4138 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 12-26). (duomenys neskelbtini) V. K. nuo 2003 metų asmeninės nuosavybės teise (4 t. b. l. 47-50) turėjo 4288,81 kv. m. ploto pastatą-parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (įrenginius). (2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0104 (toliau – Nuomos sutartis) Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, išnuomojo V. K. 0,4138 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 50 metų laikotarpiui (1 t. b. l. 27). Šalys sutarties 4 punkte nustatė, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti. Nuomos sutarties 5.1 punkte šalys įrašė, kad žemės sklype gali būti statomis statiniai ir įrenginiai, skirti vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui (1 t., b. l. 27-28). Byloje nustatyta, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ įkurta ir įregistruota Juridinių asmenų registre 2006 m. rugpjūčio 23 d. (Juridinių asmenų registro išrašas, priedas prie popierinės bylos 3 t., b. l. 35).

26. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 4VJ-21154 pagrindu UAB „Žaliakalnio apartamentai“ įsigijo iš V. K. jam priklausiančius visus pastatus ir kiemo statinius (įrenginius), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 16, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.24 punktas, 4 t. b. l. 45, 2007 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo 4 punktas). Pasikeitus statinių ginčo žemės sklype savininkui, 2007 m. spalio 12 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“ (1 t., b. l. 29, 30), kuriuo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, su sklypo verte susiję duomenys, o UAB „Žaliakalnio apartamentai“ šio įsakymo 5 punktu įpareigota patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nors 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2004-0104 nebuvo pakeista ar perrašyta naujo pastatų savininko UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu, juridinis faktas dėl ginčo žemės sklypo Nr. 1901-0128-0068 nuomos UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. spalio 16 d. (1 t. b. l. 21, 7.42 registro išrašo punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad buvo sprendžiamas ginčas ikiteismine tvarka, siekiant nuginčyti juridinį faktą dėl ginčo žemės sklypo Nr. 1901-0128-0068 įregistravimo nuomos teise UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu (5 t. b. l. 122-134), tačiau įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl žemės sklypo nuomos UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 31 d. sprendimu paliktas nepakeistas.

27. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ 2013-2015 metais perleido kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims įgytus iš V. K. pastatus ir statinius, bei dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 14-16, 33-42, 150-153) ir ieškinio pareiškimo, bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuosavybės teise ginčo žemės sklype turėjo tokius statinius: kiemo statiniai (tvora t6, aikštelės b1, b6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1985, statybos pabaigos metai – 2003, II grupės nesudėtingas statinys 100 proc. baigtumo; 87/890 dalys kiemo statinių (vartai t4, tvora t7, aikštelė b7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1981, statybos pabaigos metai – 2003, II grupės nesudėtingas statinys, 100 procentų baigtumo (1 t. b. l. 13, Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.3 ir 2.4 punktai, 1 t. b. l. 14, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2 punktas, 1 t. b. l. 16, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.24 punktas). 2015 m. lapkričio 17 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (1 t., b. l. 45). Šiuo įsakymu atsakovas nustatė kiekvienam iš Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingas Žemės sklypo dalis: 0,4138 ha ploto Žemės sklypas buvo paskirstytas dvejiems naudotojams – ieškovei (0,1305 ha) ir atsakovei bendrijai (duomenys neskelbtini) (0,2833 ha). Šis juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo.

28. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 22 d. sutikimu (1 t. b. l. 46) neprieštaravo, kad bendrovė tiestų/statytų vandentiekio ir nuotekų tinklus pagal suvestinį inžinerinių tinklų sklypo planą GA758416.TP.B-1 valstybinėje žemėje į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) plane GA758416.TP.B-1 pažymėtoje vietoje. Prie šio rašto pridėtas parengtas tinklų tiesimo planas GA758416.TP.B-1 (1 t. b. l. 47). Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. vasario 23 d. sutikimu (1 t. b. l. 48) neprieštaravo, kad ieškovė UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vadovaudamasi statybą reglamentuojančiais aktais, statytų atraminę sienelę ir automobilių stovėjimo aikštelę ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 25 d išdavė statybos leidimą Nr. LNS-21-160325-00166 (1 t., b. l. 49-50), kuriuo žemės sklype (duomenys neskelbtini) leista statyti naują statinį, kurio paskirtis įvadiniai tinklai, nuotekų išvadai, prekybos pastatas su gyvenamosiomis patalpomis pagal UAB „Giedraitis & architektai“ 2015 metais parengtą projektą.

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ užsakė prekybos paskirties pastato projektavimą (1 t. b. l. 92-95, 2 t. b. l. 121) ir nuo 2016 m. lapkričio 11 d. vykdė statybos darbus (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 61-63, 2 t. b. l. 66-82, 2 t. b. l. 122, 4 t. b. l. 4 t. b. l. 19-25). Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo turto registro 2017 m. gruodžio 18 d. išrašo (5 t. b. l. 8-, išrašo 2.2 punktas), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (5 t. b. l. 134-149), matyti, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. yra įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 19 procentų) pastatas prekybos centras su gyvenamosiomis patalpomis ir iki tol turėti kiemo statiniai bei įrenginiai (jų dalys).

30. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. lapkričio 14 d. pranešė ieškovei UAB „Žaliakalnio apartamentai“, jog bendrovė neturi nuomojamame žemės sklype pastatų, kuriems eksploatuoti buvo sudaryta 2004 metų nuomos sutartis, valdo jame tik esančius inžinerinius kiemo įrenginius (statinius), todėl žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta po 2 mėnesių nuo rašto gavimo dienos (1 t. b. l. 66, 67). Ieškovė nesutiko su ketinimu nutraukti nuomos sutartį ir teisme pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, kuriame suformulavo reikalavimus prašydama uždrausti atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (bei ją keičiančius sandorius); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), dalyje dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-139-(8.5.), (1 t. b. l. 1-11, 2 t. b. l. 12-14).

31. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškiniu (2 t. b. l. 19-25) prašė nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“; įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei pašalinti kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškant iš ieškovės.

32. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu (5 t. b. l. 183-195) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu (6 t. b. l. 1-9) pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas neįvertino nustatytų aplinkybių, kad ieškovė nenaudoja nuomojamo žemės sklypo statinių eksploatavimui, nes tokių neturi, kad jame yra tik ieškovei priklausantys kiemo įrenginiai, jie nelaikytini savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 4.4 papunktį, statinio priklausiniai - tai savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Ieškovė žemės sklype vykdo naujo prekybos paskirties su gyvenamosiomis patalpomis statinio statybos darbus, t. y. žemės sklypą naudoja ne pagal nuomos sutartyje įtvirtintą paskirtį ir ne pagal įregistruotą nekilnojamojo turto registre jo paskirtį.

Dėl valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis santykių teisinio reglamentavimo

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).

34. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2015).

35. Įvertinus šio teisėjų kolegijos sprendimo 33 ir 34 pastraipose nurodomą valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, matyti, jog lengvatinėmis sąlygomis nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima turint žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003).

Dėl žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pažeidimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindų buvimo

36. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ nuosavybės teise nuomojamame žemės sklype teisėtai nuosavybės teise turi tokius statinius: kiemo statiniai (tvora t6, aikštelės b1, b6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 87/890 dalis kiemo statinių (vartai t4, tvora t7, aikštelė b7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 13, Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.3 ir 2.4 punktai, 1 t. b. l. 14, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2 punktas, 1 t. b. l. 16, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.24 punktas). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Statybos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.2.2. papunktis), ieškovės turimi statiniai – tvora, aikštelės neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, jie nėra kitų pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) priklausiniai, nes nėra susiję su jais nuolat ar funkciškai, t. y. nėra skirti aptarnauti pagrindinių statinių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas buvo išnuomotas nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių naudojimui ir eksploatavimui užtikrinti, jo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti (1 t. b. l. 27, 28). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (1 t. b. l. 12).

37. Šio teisėjų kolegijos sprendimo 27 pastraipoje yra konstatuota, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ 2013-2015 metais perleido kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims įgytus iš V. K. komercinės paskirties pastatus ir statinius, bei dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 14-16, 33-42, 150-153) ir kad po nekilnojamojo turto perleidimo žemės sklype nuosavybės teise turi tik dalį kiemo įrenginių ir kiemo statinių (1 t. b. l. 13, Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.3 ir 2.4 punktai, 1 t. b. l. 14, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.2 punktas, 1 t. b. l. 16, Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.24 punktas). Šiuo metu turimi ieškovės statiniai – tvora, aikštelės neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, jie nėra kitų pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklype esančių ieškovės statinių pobūdis nesuteikia ieškovei teisės valstybinę žemę išnuomoti be aukciono. (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktas, Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas“ 4.2.2. papunktis).

38. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 11 d. vykdė statybos darbus (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 61-63, 92-95, 2 t. b. l. 66-82, 121, 122, 4 t. b. l. 19-25) ir UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 19 procentų) pastatas prekybos centras su gyvenamosiomis patalpomis (5 t. b. l. 8, išrašo 2.2 punktas, 134-149). 2004 m. balandžio 28 d. nuomos sutarties 5.1 punkte buvo įrašyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai, reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas (1 t. b. l. 27). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žemės sklypas buvo išnuomotas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijai, naudojimo pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti (1 t. b. l. 12, 27, 28). Iš byloje esančių žemės sklype statybos procesą liudijančių dokumentų (statybos leidimo, 1 t. b. l. 49, statybos žurnalo, projektavimo darbų sutarties, statybos rangos darbų sutarties, statybos objekto sąmatos 1 t. b. l. 61-63, 92-95, 2 t. b. l. 66-82, 121, 122), matyti, kad ieškovė organizavo ir vykdė nuomojamame žemės sklype Kalpoko g.1, Kaune ir gyvenamosios paskirties objekto statybą. Kad ieškovė vykdė gyvenamosios paskirties objektų statybą byloje įrodo ir preliminariosios pirkimo pardavimo sutartys, kuriomis ieškovė susitaria ateityje fiziniams asmenims parduoti statomus butus (3 t. b. l. 79-89). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodomas aplinkybes, konstatuoja, jog šiais savo veiksmais ieškovė iš esmės pažeidė nustatytą nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, kadangi žemės sklypą naudoja gyvenamosios paskirties statinio statybai. Tai sudaro atskirą faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti ginčijamą žemės nuomos sutartį (CK 5.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Esant toms byloje paaiškėjusioms aplinkybėms, kad UAB „Žaliakalnio apartamentai“ nuo 2015 metų neturi nuomojamame žemės sklype teisėtai pastatytų statinių, kurie suteiktų teisę ieškovei nuomoti žemės sklypą be aukciono, neįrodžius, kad turimi statiniai būtų naudojami komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams eksploatuoti, kad bendrovė nuomojamo žemės sklypo nenaudoja pagal jo nustatytą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre naudojimo paskirtį (kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti), kad žemės sklypą be teisėto pagrindo naudoja naujų gyvenamosios paskirties objektų statybai, ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba sudarytą 2004 metų nuomos sutartį pagrįstai reikalauja nutraukti CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Įvertinusi pirmiau nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 nepagrįstas, todėl teismo sprendimas šioje ginčo dalyje panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovės reikalavimas nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104, kuria UAB „Žaliakalnio apartamentais“ išnuomotas 0,4138 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), tenkinamas (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės reiškiamas reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“, kurio pagrindu buvo įregistruota ieškovės nuomos teisė į žemės sklypą, taip pat tenkintinas, kadangi ginčijamo akto pagrindu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo perregistruota UAB „Žaliakalnio apartamentai“ vardu.

Dėl ieškovės reikalavimo uždrausti nutraukti žemės nuomos sutartį

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio teisėjų kolegijos sprendimo 37-39 pastraipose nurodomais motyvais atmestinas ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (bei ją keičiančius sandorius); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. Sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo Nr. 8ST-901-(14.8.5.), dalyje dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 8SD-6734-(14.8.7.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-139-(8.5.). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 metų neturi įstatyme įtvirtintos teisės ne aukciono tvarka nuomoti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo minėtos datos ieškovė nenaudoja nuomoto žemės sklypo pagal jo sulygtą ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre paskirtį, faktiškai naudoja nenustatytai jo naudojimo paskirčiai – naujo gyvenamosios paskirties pastato statybai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje panaikinamas, ieškovės ieškinys uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 pnktas).

Dėl atsakovės reikalavimo pašalinti iš žemės sklypo statinius

41. Pareiškiant atsakovei priešieškinį dėl nuomojamo žemės sklypo atlaisvinimo, ieškovė nuosavybės teise turėjo žemės sklype esančius kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė byloje suformulavo reikalavimą įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei pašalinti kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškant iš ieškovės. Teisėjų kolegijai šiuo sprendimu nutraukus 2004 metų valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovės pareikštas reikalavimas dėl statinių pašalinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

42. Bylą baigiant nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, jog ieškovės nuosavybės teise nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 19 procentų) pastatas prekybos centras su gyvenamosiomis patalpomis (5 t. b. l. 8, išrašo 2.2 punktas, 134-149). Pirmosios instancijos teismas skundžiame apeliacine tvarka teismo sprendime pasisakė dėl ieškovės teisės pagal nuomos sutarties 5.1 punktą statyti nuomotame žemės sklype naują pastatą ir šios teisės įgyvendinimo būdo (jog bendrovė turi neginčijamą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. išduotą Statybos leidimą statybai, jog ieškovė nuosekliai vykdė teritorijų planavimo dokumentų rengimo, statinio projekto rengimo, statybos darbų vykdymo veiklą, jog statomas pastatas, atitinka Žemės sklypo detalųjį planą; jog jam statyti yra gauti tiek institucijų, tiek privačių asmenų sutikimai bei leidimai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje esančio 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimo išdavimo teisėtumas ir naujo ieškovės statomo prekybos pastato su gyvenamosios patalpomis statybos proceso teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas ir dalykas, todėl teisėjų panaikindama skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, plačiau dėl minėtų aplinkybių nepasisako. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti atsakovės patikslintą priešieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir pastatyto naujo statinio pašalinimo iš nuomoto žemės sklypo (4 t. b. l. 1-18). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė gali inicijuoti kitą atskirą teisminį procesą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, savavališkos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo, bei pažeistų žemės naudotojos teisių gynimo, į bylą įtraukiant dalyvaujančiais asmenimis Kauno miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų priežiūros ir statybos inspekciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

44. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi (1 t. b. l. 112) ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei ją keičiančius sandorius (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (2 t. b. l. 135). Ieškovės ieškinį atmetus, laikinosios priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104, kuria išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio apartamentai“ 0,4138 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovei „Žaliakalnio apartamentai“ per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), pašalinant iš jo turimus inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro.

Tuo atveju, jei uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio apartamentai“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios (duomenys neskelbtini), leisti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui pašalinti iš 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ vardu esančius inžinerinius statinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėtų statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškant iš ieškovės.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei ją keičiančius sandorius (dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėArvydas Žibas