- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-168-350/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18520-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. P., Lietuvos Respublikos, A. B., I. B.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Egidijaus Snicorius, Algirdas Biguzas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,
gynėjams advokatui Algirdui Biguzui, advokato padėjėjui Egidijui Snicoriui (toliau abu kartu – ir gynėjai),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio (toliau – ir prokuroras, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. (toliau – ir nuteistoji) pripažinta kalta ir nuteista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
- perkvalifikavus nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (veika M. M. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimu,
- perkvalifikavus nusikalstamus veiksmus iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį (veika T. T. atžvilgiu) – 8 mėnesių laisvės atėmimu,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių,
vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ir atliktos bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos),
A. P. pripažinta solidariai atsakinga kartu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020 nuteistais A. B. ir I. B. (I. B.), solidariai priteisiant: 13 800 Eur – S. R. K. naudai turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur – M. M. palikimą priėmusios A. U. naudai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje su A. B. ir I. B. (kurių atžvilgiu priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020), kurią 2018 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, ir pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir A. P. veiksmus ir jiems vadovavo, turint vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, A. B. iš Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8A, Alytus, 2018 m. balandžio 21 d., apie 10 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. R. K. į telefonus, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), panaudojo apgaulę: melagingai nurodė apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikalinga patikrinti, įtikino nukentėjusiąją nuvykti į banką ir paimti iš sąskaitos visas savo santaupas ir jas perduoti atvykusiam bendrininkui, tuo pačiu metu A. B. bendrininkui I. B. mobilaus ryšio telefonu nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti pareigūnu bei paimti pinigus, kuriuos tariamai reikia patikrinti. I. B. 2018 m. balandžio mėn. 21 d., apie 12.40 val., vykdydamas A. B. nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją S. R. K. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė ekspertu, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 13 800 Eur ir, nukreipęs nukentėjusiosios dėmesį, išėjo iš namų, po to, vykdydamas A. B. nurodymus, I. B. perdavė dalį pinigų – ne mažiau kaip 5 520 Eur A. P., kuri, vykdydama nurodymus, atliko pinigų perlaidas A. B. nurodytiems asmenims, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais A. B., I. B. ir A. P. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, S. R. K. priklausantį didelės vertės turtą – 13 800 Eur.
2. Be to, A. P. ir A. B., I. B. (kurių atžvilgiu priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020), veikdami bendrininkų grupėje, kurią 2018 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, ir pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir A. P. veiksmus ir jiems vadovavo, turint vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, A. B. iš Alytaus pataisos namų, esančių Ulonų g. 8A, Alytus, 2018 m. gegužės mėn. 3 d., apie 11.15 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai M. M. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bei panaudojus apgaulę: prisistačius policijos pareigūnu, taip pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodžius apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikalinga patikrinti, įtikino nukentėjusiąją atvykusiam bendrininkui perduoti turimus pinigus, tuo pačiu metu A. B. I. B. mobilaus ryšio telefonu nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti policijos pareigūnu bei paimti pinigus, kuriuos tariamai reikia patikrinti. I. B. 2018 m. gegužės 3 d., apie 12.00 val., vykdydamas A. B. nurodymus nuvyko pas nukentėjusiąją M. M. į namus, prisistatė ekspertu, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 2 000 Eur ir pabėgo, po to, vykdydamas A. B. nurodymus, I. B. perdavė dalį pinigų – ne mažiau kaip 600 Eur A. P., kuri, vykdydama A. B. nurodymus, atliko pinigų perlaidas nurodytiems asmenims, tokiu būdu veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais A. B., I. B. ir A. P. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, M. M. priklausantį, turtą – 2 000 Eur.
3. Be to, A. P. ir A. B., I. B. (kurių atžvilgiu priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020), veikdami bendrininkų grupėje, kurią 2018 m. balandžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose neapibrėžtam skaičiui analogiškų nusikaltimų (sukčiavimų) vykdyti, ir pasiskirsčius užduotimis, subūrė A. B., koordinavo I. B. ir A. P. veiksmus ir jiems vadovavo, turint vieningą nusikalstamą tikslą savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, A. B. iš Alytaus pataisos namų, adresu Ulonų g. 8A, Alytus, 2018 m. gegužės mėn. 23 d., apie 12 val., neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai T. T. į telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudojus apgaulę: prisistačius policijos pareigūnu, taip pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, melagingai nurodžius apie galimai jos namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikalinga patikrinti, įtikino nukentėjusiąją atvykusiam bendrininkui perduoti turimus pinigus, tuo pačiu metu A. B. A. P. nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kurį reikia perduoti I. B.. A. P. mobilaus ryšio telefonu nurodžius I. B. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), prisistatyti pareigūnu S. K., I. B. 2018 m. gegužės 23 d., apie 12.30 val., vykdydamas A. P. nurodymus nuvyko pas nukentėjusiąją T. T. į namus, prisistatė ekspertu, melagingai nurodydamas, kad tikrins pinigų tikrumą, paėmė 2 500 Eur ir, siekdamas užvaldyti pinigus, panaudojo prieš nukentėjusiąją T. T. fizinį smurtą: sudavė vieną smūgį į galvos sritį, suko dešinę ranką, įspyrė vieną kartą į dešinę šlaunį bei blauzdą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, pasišalino iš namų. Tokiu būdu I. B., peržengdamas susitarimo ribas ir veikdamas vykdytojo ekscesu, panaudodamas fizinį smurtą pagrobė, o A. B. ir A. P. apgaulės būdu užvaldė T. T. priklausantį turtą – 2 500 Eur.
4. Be to, A. P. ir I. B. (kurio atžvilgiu priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020), veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2018 m. gegužės 23 d. ryto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, iki 2018 m. gegužės 23 d., apie 18.50 val., turėdami tikslą neteisėtai parduoti ir kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotines ir psichotropines medžiagas (heroiną ir sintetinį kanabinoidą 5-fluoro-ADB) bei 2018 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), platino I. B. perduodamas keturias dozes, tiksliai nenustatytą kiekį, narkotinės medžiagos- heroino K. S., o psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą 5-fluoro-ADB 0,183 g, 2018 m. gegužės 23 d., apie 18.50 val., A. P., gabeno automobiliu Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), kol šią psichotropinę medžiagą asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti: A. P. nusikalstamą veiką (sukčiavimas M. M. atžvilgiu) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (kaip sukčiavimą organizuotoje grupėje) ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams; nusikalstamą veiką (sukčiavimas S. R. K. atžvilgiu) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (kaip sukčiavimą organizuotoje grupėje bei didelės vertės svetimą turto įgijimą apgaule) ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams; nusikalstamą veiką (sukčiavimą T. T. atžvilgiu) kvalifikuoti pagal BK 182 straipsniu 2 dalį (kaip sukčiavimą organizuotoje grupėje) ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausme subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. P. laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmu 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. birželio 6 d., ir atliktos bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nevertino byloje surinktų įrodymų išsamiai bei nešališkai, todėl padarė klaidingą išvadą dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo A. P. padarytuose nusikaltimuose.
5.2. Cituoja BK 182 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tvirtina, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimams įvykdyti ir pinigams užvaldyti buvo suderinti nuteistųjų tarpusavio veiksmai bei pasiskirstyta vaidmenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. buvo nusikaltimų sumanytojas – jis iš laisvės atėmimo vietos telefonu skambindavo nukentėjusiesiems ir, naudodamas apgaulę, įtikindavo duoti pinigus atėjusiam pareigūnui-ekspertui, kuris iš tikrųjų būdavo organizuotos grupės narys. Į nusikaltimus A. B. įtraukė laisvėje esančius I. B. ir A. P.. A. B. pats tiesiogiai ar per A. P. duodavo nurodymus I. B., kuris nuvykdavo nurodytais adresais, užsimaskuodavo perukais ar akiniais ir paimdavo pinigus. Pažymi, kad einant pas T. T., A. P. instruktavo I. B., kad jis automobilį pasistatytų toliau nuo nukentėjusiosios namų, apsižiūrėtų, eidamas pas nukentėjusiąją neimtų savo telefono, pats persirengtų ir kt. Bylos duomenys patvirtina, kad paimtus pinigus I. B. perduodavo A. P., kuri juos pervesdavo ar nuveždavo A. B. nurodytiems asmenims.
5.3. Nuteistieji veikė bendrai, buvo tarpusavyje suderinę savo veiksmus, nusikaltimų padarymo planą ir jų padarymo būdą, pasiskirstę vaidmenimis. Toks pasidalijimas funkcijomis ir užduotimis veikų darymo metu, taip pat atlikti parengiamieji veiksmai rodo, jog bendrininkai buvo iš anksto susitarę ir veikė pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turėjo tikslą įvykdyti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių sukčiavimų. Šį jų tikslą taip pat pagrindžia padarytų veikų skaičius, t. y. buvo sukčiauta trijų asmenų atžvilgiu, be to nusikaltimai padaryti mėnesio laikotarpiu, kas rodo, jog buvo veikiama aktyviai. Jei ne I. B. sulaikymas ir nusikalstamos veikos bendrininkų išaiškinimas, ši organizuota grupė būtų ir toliau vykdžiusi analogiškas nusikalstamas veikas – tą patvirtina aplinkybė, jog kratos metu pas I. B. buvo rasti 3 telefonai, perukai.
5.4. Pažymi, jog nusikaltimai buvo įvykdyti ne spontaniškai, kaip sprendė teismas, o pagal iš anksto apgalvotą ir suderintą planą, nusikaltimų organizacinis lygis akivaizdžiai buvo aukštesnis nei paprasto bendrininkavimo atveju: visi veiksmai iki rezultato gavimo nebūtų galimi nesudarius nuoseklaus plano ir neturint tinkamo kiekio asmenų, galinčių tam tikrą plano dalį įgyvendinti. Vienas A. B., atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, be laisvėje esančio bent vieno bendrininko negalėjo įvykdyti šių nusikaltimų, dėl to į nusikaltimus buvo įtraukti I. B. ir A. P.. Nuo kiekvieno grupės nario užduoties tinkamo įgyvendinimo priklausė tai, ar bus įgytas svetimas turtas. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistieji turėjo išankstinį aptartą ir suderintą planą, o ne vykdė momentinius nurodymus.
5.5. Teismo išvada, jog A. P. nesuvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės narė, yra paneigiama išsamiu bylos duomenų įvertinimu. Iš byloje surinktų įrodymų galima spręsti, kad A. P. suprato ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veiksmus, jų indėlį, suvokė bendrai veikianti sukčiaujant ir norėjo taip veikti. Be visų nuteistųjų pastangų ir indėlio nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule įgyjamos piniginės lėšos. Šios aplinkybės įtakojo glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą ir suformavo A. P. suvokimą apie priklausymą organizuotai grupei.
5.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nėra nustatyti kiti organizuotos grupės požymiai: nusikalstamos grupės pastovumas, intensyvumas, organizuotumo lygis, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas. Iš bylos duomenų matyti, kad organizuotos grupės sudėtis nesikeitė, nusikalstami ryšiai tarpusavyje buvo stiprūs, truko daugiau kaip mėnesį, veikiant kartu buvo įvykdyti trys analogiški nusikaltimai. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. B. ir I. B. įvykdė kitus nusikaltimus veikdami su kitais asmenimis, niekaip negali paneigti organizuotos grupės pastovumo, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumo ar tvirtumo šioje byloje. Akivaizdu, kad, nepaisant to, jog šie asmenys vykdė kitus nusikaltimus, organizuota grupė dėl to neiširo.
5.7. Perkvalifikavus nuteistosios veiksmus, jai turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės, jų terminą nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjai – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl šios priežasties, nesant paduoto nuteistosios A. P. ar jos gynėjų apeliacinio skundo, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nuteistosios ir jos gynėjų nurodytų argumentų, susijusių su, minėtų proceso dalyvių vertinimu, nepagrįstu A. P. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
9. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pašalinti iš A. P. nusikalstamų veikų organizuotos grupės požymį. Anot apelianto, nusikaltimai įvykdyti suderinus A. P. ir A. B. bei I. B., nuteistų kitoje baudžiamojoje byloje, veiksmus bei pasiskirsčius vaidmenimis, veikiant pagal iš anksto parengtą schemą ir turint tikslą padaryti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų – tą patvirtina padarytų nusikaltimų skaičius, jų intensyvumas, bendrininkų apsirūpinimas įvairiomis techninėmis ir maskavimosi priemonėmis.
10. Patikrinusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nusikalstamas veikas nuteistoji A. P. įvykdė veikdama bendrininkų grupėje. Pažymėtina tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020 A. P. bendrininkai A. B. ir I. B. nuteisti už nusikaltimus, be kita ko, M. M., T. T. ir S. R. K. atžvilgiu veikiant būtent bendrininkų grupėje, pašalinus iš kaltinimų organizuotos grupės požymį. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51-491/2021 atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio pakeitimo, kuriuo taip pat buvo prašoma pripažinti, kad minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo sukčiaujama organizuotoje grupėje. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir nors prokuroras yra pateikęs kasacinį skundą, tačiau šis skundas Lietuvos Aukščiausiajame teisme nėra priimtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020 baigiamuoju teismo aktu, kuris nėra pakeistas ar panaikintas, nustatytų aplinkybių bei kvestionuoti padarytų išvadų, jog A. B. ir I. B. veikė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, iš esmės nekartodama minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nurodytų argumentų.
11. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu organizuota grupė laikoma pavojingesne bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis).
12. Organizuotai grupei būdinga tai, jog tokios grupės nariai iš anksto pasirengia nusikaltimui, suderina nusikaltimo planą ir kitas nusikaltimo detales, pasiskirsto vaidmenimis, yra organizatoriai, padėjėjai, vykdytojai. Atlikdami jiems skirtus uždavinius, jie įgyvendina bendrą nusikalstamą tikslą. Taigi aptartais požymiais yra apibrėžiamas aukštesnis nei bendrininkų grupės organizuotumo lygis, kuris pasireiškia detalesniu ir išankstiniu veikos planavimu, pasirengimu ir išankstiniu susitarimu, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymu. Teismų praktikoje nurodyta, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-1073/2019, 2K-178-303/2019).
13. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog sukčiavimo nukentėjusiųjų S. R. K., M. M. ir T. T. atžvilgiu mechanizmas buvo toks: 1) A. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, telefonu skambindavo nukentėjusiosioms – garbaus amžiaus moterims – ir pateikdavo joms melagingą informaciją apie neva jų namuose laikomus netikrus pinigus, kuriuos reikalinga patikrinti, 2) tuo pačiu metu A. B. duodavo nurodymus I. B. nuvykti pas nukentėjusiąsias ir, melagingai prisistačius ekspertu arba pareigūnu, paimti nukentėjusiųjų pinigus (veikų S. R. K. ir M. M. atveju nurodymai buvo duoti tiesiogiai I. B., o T. T. atveju – per A. P.), 3) šie pinigai būdavo perduodami A. P. (veikos S. R. K. ir M. M. atžvilgiu), kuri atlikdavo dalies apgaulės būdu užvaldytų pinigų perlaidas A. B. nurodytiems asmenims, o veikos T. T. atveju I. B., veikdamas vykdytojo ekscesu, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir tokiu būdu pagrobė jos pinigus. Byloje neginčijamai nustatyta ir dėl to visiškai sutiktina su prokuroru, kad visų nuteistųjų veiksmai buvo koordinuojami keičiantis informacija, kiekvienas iš jų atliko dalį veiksmų, kurie buvo būtini nusikalstamam tikslui – užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus – pasiekti, visi nuteistieji suprato ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veiksmus, suvokė bendrai veikiantys sukčiaujant. Todėl akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti visus būtinuosius organizuotos grupės požymius, ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusikalstamas veikas A. P. įvykdė veikdama bendrininkų grupėje.
14. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, jog tokio pobūdžio sukčiavimai, kuomet veikos iniciatorius, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, telefonu susisiekia su nukentėjusiais ir panaudoja prieš juos apgaulę, o pinigus realiai užvaldo kiti, laisvėje esantys asmenys, savaime pasižymi tam tikru organizuotumu bei bendrais bruožais apibrėžto veikimo plano sudarymu, kadangi akivaizdu, jog pats veikos iniciatorius neturi realios galimybės užvaldyti nukentėjusiųjų pinigų ir taip pabaigti nusikalstamą veiką. Tačiau tai nereiškia, kad nusikalstama veika dėl to privalo būti laikoma sudėtingesne, o bendrininkų organizuotumo lygis – aukštesnis. Šiuo atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie šios nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, intensyvumą, organizuotumo lygį, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą, kas pagrįstų organizuotos grupės požymį nuteistųjų veikoje. Netgi priešingai – analizuojant A. B., I. B. ir A. P. parodymus matyti, jog veikos būdavo daromos spontaniškai, iš anksto nesitariant, o nuteistasis A. B. papildomai nurodė, kad veikas darydavo tik tuomet, kai jam pataisos namuose pritrūkdavo pinigų. Tokius parodymus patvirtina nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – matyti, kad, atvykęs pas nukentėjusiąsias, I. B. veikdavo pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją, vykdydamas momentinius jam duodamus nurodymus, pakankamai spontaniškai. Tai reiškia, kad bendrininkai neturėjo išankstinio aptarto ir suderinto plano, kas yra esminis organizuotos grupės požymis.
15. Ypatingai svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip matyti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-928/2020, tarp su A. P. įvykdytų nusikalstamų veikų A. B. vykdė analogiškus sukčiavimus, tačiau tam pasitelkė kitus asmenis. Jis kiekvienu konkrečiu atveju ieškodavo laisvėje esančių žmonių, kurie kartu vykdytų nusikaltimą, kas reiškia, jog jo ryšiai su I. B. ir A. P. nebuvo pastovūs, tvirti ir ilgalaikiai, priešingu atveju jis būtų kreipęsis į šiuos asmenis kiekvieną kartą, kai reikėdavo paimti pinigus iš apgautų asmenų. Atsižvelgtina ir į tai, kad, priešingai nei nurodo prokuroras savo apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos nebuvo daromos intensyviai – matyti, jog laiko atžvilgiu jos yra pakankamai nutolusios viena nuo kitos (2018 m. balandžio 21 d., gegužės 3, 23 d.).
16. Be to, asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant organizuotai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, taip pat yra svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra tokių duomenų, kad nuteistieji tapatintųsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje.
17. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinkti įrodymai, kuriuos išsamiai ir kruopščiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog nuteistosios veiksmai darant nusikalstamas veikas nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, koks yra būdingas veikiant organizuotoje grupėje, o padarytų nusikaltimų pobūdis, jų aplinkybės, laikotarpis, per kurį buvo daromos nusikalstamos veikos, leidžia pagrįstai A. P. veiksmus vertinti kaip padarytus veikiant bendrininkų grupėje. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad advokatas Antanas Cemnolonskas buvo paskirtas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai A. P. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 207 Eur. Atsižvelgiat į tai, kad nuteistąją apeliacinės instancijos teisme gynė jos pasirinkti gynėjai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. P. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio apeliacinį skundą atmesti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. P..