Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-197-1076/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-06
Bylos Nr.: 1A-197-1076/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02184-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: S. R.
Nukentėjusysis: G. S.
Advokatai: Gintas Gustaitis

Kategorijos

1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-1076/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02184-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.2.7.7.; 1.2.9.7.1.; 1.2.9.7.2.; 1.2.30.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,nuteistajam S. R. ir jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams;

pagal BK 162 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams;

pagal BK 309 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 19 d.

Iš S. R. priteista nukentėjusiajai G. S. 1 000 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš S. R. konfiskuoti nešiojamasis kompiuteris „Toshiba Satellite P33“ su pakrovėju ir mobilaus ryšio telefonas „Huawei Matte 9 Pro“, kaip nusikalstamų veikų įrankiai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, platino pornografinio turinio dalykus, tai yra jis 2019 m. kovo 13 d. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atlikti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens – G. S., gim. 2007 m. sausio 31 d., atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu galinio tinklo įrenginiu, iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ,,T. T.“, kurio ID (duomenys neskelbtini), URL adresas: (duomenys neskelbtini), kuris registruotas S. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, registracijos metu nurodytas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. R. vardu, internetinėje pokalbių programoje „messenger“ siuntė nepadoraus turinio žinutes lytiškumo, lytinio gyvenimo temomis mažametei G. S. į jos internetinėje pokalbių programoje ,,messenger“ susikurtą naudojamą paskyrą ,,(duomenys neskelbtini)“, siūlė, ragino ir įkalbinėjo G. S. tokiomis temomis pasisakyti, nufilmuoti ir nufotografuoti savo apnuogintą kūną, lytinius organus, atlikti masturbaciją, tai yra pagaminti pornografinio turinio dalykus – nuotraukas ir vaizdo įrašus, po ko ji (G. S.), pastarojo prašymu bei nurodymu 2019 m. kovo 13 d. nusiuntė jam (S. R.) penkis pornografinio turinio dalykus – nuotraukas, kuriose atvirai ir detaliai rodomi mažametės G. S. lytiniai organai bei vieną vaizdo įrašą pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriame atvirai ir detaliai rodomas lytinis organas, masturbacija, bei tekstą ,,Tu taip nori sexo ane“ ir ,,Aš tai joooooooo“, į ką „Facebook“ paskyros ,,T. T.“ naudotojas išsiunčia tekstą ,,O tju nenori?“, 2019 m. kovo 13 d. turėdamas tikslą platinti pornografinio turinio dalykus, nusiuntė jai (G. S.), pornografinio turinio nuotrauką, kurioje atvirai ir detaliai rodomi vyriški lytiniai organai ir tokiu būdu atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti bei platino pornografinio turinio dalykus.

2. Taip pat S. R., disponavo (įgijo ir laikė) pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, tai yra jis 2019 m. kovo 13 d. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš mažametės G. S. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios ID (duomenys neskelbtini), URL adresas: www.facebook.com/(duomenys neskelbtini), internetinėje pokalbių programoje ,,messenger“ susikurtą naudojamą paskyrą ,,(duomenys neskelbtini)“, gavo elektroninę bylą su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas bei laikė šią elektroninę bylą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros "T. T.", kurio ID (duomenys neskelbtini), URL adresas: (duomenys neskelbtini), kuri registruota S. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, internetinėje pokalbių programoje „messenger“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo elektronines bylas: ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ su pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas mažametis, moteriškos lyties asmuo, vaikas iki 14 metų amžiaus imtinai, minėtas elektronines bylas laikė savo nešiojamame kompiuteryje ,,Toshiba Satellite P300“, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol kratos metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. įrenginys buvo paimtas policijos pareigūnų, tokiu būdu, disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir S. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba jį pakeisti ir pripažinti, jog S. R. bausmę atliko kardomojo kalinimo metu. Taip pat prašo sumažinti G. S. priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur bei atlikti įrodymų tyrimą apeliaciniame skunde prašoma apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Nesutikdami su S. R. nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, apeliantai nurodo, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad S. R. siuntė G. S. savo ar kokio nors kito vyriškio lytinio organo nuotrauką, taip pat byloje nėra duomenų, kad G. S. siuntė S. R. savo nuotraukas ir kokio turinio tai buvo nuotraukos. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp „G. S.” ir „T. T.” paskyrų matyti, jog jose nėra objektyvių duomenų, kad būtų išsiųstos/gautos kažkokios nuotraukos ir koks jų turinys. Kasacinėje teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: pirma, vertina, ar jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais. Taip pat teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos sugretinti su mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekdami nustatyti, ar jie patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-494-677/2015, 2K-43-648/2017). Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. internete slėpė savo amžių, tai, pasak apeliantų, rodo, kad ji turi polinkį meluoti, todėl jos parodymai nėra visiškai patikimi, juo labiau, kad S. S. parodymus dėl galimai pornografinių nuotraukų siuntimo ir gavimo patvirtina tik jos globėjos parodymai, kurių patikimumas taip pat abejotinas.

3.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 5 d. kaip liudytoja apklausta G. S. globėja parodė mačiusi tik vaizdo įrašą: „Tikslaus laiko meto nepamena, bet matomai tai buvo vasara, kai būdama virtuvėje pamatė paliktą jos mobilųjį telefoną ji nusprendė patikrinti jos telefono turinį, kadangi jis buvo paliktas neužrakintas. Tuo metu jos telefone buvo įdėta Tele2 kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Pildyk”. Jos telefone buvo palikta aktyvi ,,Messenger“ programėlė, kurioje pastebėjo jos susirašinėjimą su vartotoju kurio duomenų neatsimena. Tačiau tarp susirašinėjimo pastebėjo G. siųstą vaizdo įrašą, kuriame ji save filmuoja būdama jų virtuvės zonoje ant sofkutės vaizdo įraše ji demonstravo savo lytinį organą. Pamatytas vaizdo įrašas ją šokiravo, jei neklysta vaizdo įrašas buvo išsiųstas anksčiau, tikrai ne tą pačią dieną”. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje apklausta N. S. nurodė ženkliai besiskiriančias aplinkybes: „Telefonas (G.) gulėjo ant palangės ir atėjo žinutė į „Messenger”. Pamatė, kad rašo „T. T.”. Pažiūrėjusi susirašinėjimą pamatė ten kelias nuotraukas. Tai G. apsinuoginusi stovėjo apsinuoginusi prie spintos, matė tą filmuotą vaizdelį, kai ji virtuvėje ant sofos kaip ir masturbuojasi. Pasidarė baisu. Ji buvo pasikėlusi kelnaites ir ten susikišusi ranką. Atrodo, kad ji nebuvo visiškai nuoga. Tame susirašinėjime buvo vyriškas lytinis organas”.

3.3. Apeliantų vertinimu, liudytojos N. S. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi. Ikiteisminio tyrimo metu N. S. nurodė nepamenanti kieno susirašinėjimą matė, teigė, kad matė tik vaizdo įrašą. Tačiau teisiamajame posėdyje liudytoja iš esmės pataisė savo prastos kokybės parodymus ir „prisiminė” viską idealiai – taip kaip reikia kaltinimui ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Toks esminis parodymų netikslumas ir jų esminis papildymas teisiamajame posėdyje, apeliantų nuomone, verčia abejoti šios liudytojos parodymų objektyvumu ir tikrumu, ypatingai dėl to, kad tai yra pagrindinis S. R. kaltės įrodymas. Apeliantų teigimu, liudytoja yra suinteresuota duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi uzufrukto teise tvarkytų nukentėjusiajai G. S. priteistą žalą, kuri, bent jau pirmos instancijos teismo sprendimu, yra pakankamai didelė ir sudaro 3 000 Eur sumą.

3.4. Nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra tik nukentėjusiosios G. S. parodymai, kad „T. T.” jai siuntė vyrišką lytinį organą, o ji jam siuntė savo 5 nuotraukas, tačiau kokio pobūdžio – nenurodė. Tuo tarpu S. R. neigė siuntęs G. S. vyriško lytinio organo nuotrauką ar gavęs iš G. S. jos nuotraukas. Tuo tarpu objektyvių duomenų apie šių nuotraukų siuntimą nėra, o liudytojos N. S. parodymai yra nepatikimi. Nuteistajam ir jo gynėjui neaišku, kuo remiantis kaltinime buvo nurodytos aplinkybės, kad G. S. siuntė 5 nuotraukas, kuriose „atvirai ir detaliai rodomi mažametės G. S. lytiniai organai” ir kuo remiantis tai nustatė teismas. Apeliantų teigimu, vien nukentėjusios parodymai, nesant jų patvirtinančių duomenų, nėra pakankami S. R. kaltei nustatyti. Todėl S. R. atžvilgiu turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principas – nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

3.5. Vertindami skundžiamo nuosprendžio motyvus, kad nors nuteistasis G. S. ankščiau nepažinojo, tačiau iš G. S. gavęs nuotraukas ir vaizdo įrašą turėjo suvokti, kad ji yra vaikas, apeliantai pažymi, jog jeigu nuteistasis suvokė ar turėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete, jis tai galėjo suvokti tik po to, kai gavo nuotraukas ir vaizdo įrašus. Iš to seka, kad pats apygardos teismas patvirtino, jog iki vaizdo medžiagos ir tariamo nuotraukų atsiuntimo, S. R. negalėjo žinoti, jog bendrauja su nepilnamete. Tuo tarpu S. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų baigtumas siejamas su vaizdo įrašo ir tariamu nuotraukų gavimu, todėl tik pabaigęs veiksmus, sudarančius S. R. inkriminuojamą veiką, pastarasis galimai galėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Tai lemia, kad S. R. veiksmuose negali būti subjektyviojo kaltės elemento – tiesioginės tyčios tvirkinti jaunesnį nei 16 metų asmenį, išnaudoti vaiką pornografijai ar įgyti bei laikyti pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas. Apeliantai taip pat pažymi, kad visos šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tyčia, o tai, kad S. R., suklaidintas G. S. amžiaus, tariamai siuntė vyriško lytinio organo nuotrauką, negali būti laikoma vaiko tvirkinimu. Atitinkamai G. S. siųstas pornografinio pobūdžio įrašas ir tariamai siųstos apsinuoginusios nuotraukos, negali būti laikoma BK 162 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, nes S. R. nenorėjo gauti pornografinio turinio vaizdinės medžiagos, kurioje vaizduojamas vaikas ir nenorėjo įtraukti vaiko į pornografiją.

3.6. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat nurodo, jog byloje nėra atskleistas detalus nuteistojo ir nukentėjusios susirašinėjimo turinys, kokiame kontekste tariamai buvo siųstos nuotraukos, kokiame kontekste siųstas vaizdo įrašas, kokia reakcija buvo pokalbio dalyvių gavus tariamas nuotraukas ir vaizdo įrašą, ar „T. T.”, gavęs vaizdo įrašą jį kažkaip komentavo, skatino atsiųsti dar arba pats kažką siuntė, kiek laiko po to vyko bendravimas ir kokio turinio jis buvo. Apeliantų nuomone, visas šias aplinkybes buvo būtina nustatyti, nes jos yra reikšmingos nustatant S. R. inkriminuojamų veikų subjektyviuosius požymius.

3.7. Nuteistasis S. R. tvirtino, jog byloje pateikto pornografinio vaizdo įrašo jis net negavo. Bylos duomenys patvirtina, kad toks įrašas jam buvo siųstas, tačiau duomenų, kad jis tą įrašą gavo, nėra. Programėlė „Facebook” užblokavo jo kontaktus su nukentėjusiąją ir S. R. nežino, ar tai automatinė sistema, ar tai padarė pati G. S.. Be to, nuteistasis ir jo gynėjas teigia, jog net jeigu S. R. būtų gavęs minėtą pornografinio turinio vaizdo įrašą, iš jo negalima spręsti, kad vaizdo įraše esantis asmuo yra akivaizdžiai vaikas. Specialistas nustatęs, jog įraše rodomas vaikas, naudojosi 23 colių įstrižainės monitoriumi, palaikančiu „Full HD” raišką, jį žiūrėjo atidžiai ir, apeliantų manymu, ne vieną kartą, sustabdydamas aktualiose vietose ir jas analizuodamas. Tuo tarpu S. R. susirašinėjo mobiliuoju telefonu, kurio ekranas buvo suskilęs, todėl, jeigu jis ir matė vaizdo įrašą, jam buvo kur kas sunkiau nustatyti, kad vaizdo įraše rodomas vaizdo įrašas. Byloje apklaustas kaip liudytojas T. J. patvirtino, jog telefono ,,H. M. 9 Pro“, kurį nusipirko iš S. R., buvo sudaužytas ekranas.

3.8. Apeliantai atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio metu apklausiant specialistą G. K., buvo matyti, kad jis neprisimena savo ekspertizės išvados ir tirtos medžiagos. Ekspertas nurodė, kad jam buvo „pateikti vaizdai”, tuo tarpu byloje figūruoja tik vienas vaizdo įrašas. Ekspertas taip pat nurodė, kad išvadą davė atsižvelgdamas į dantų ir krūtų formavimąsi, gaktos plaukus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą – nei krūtų, nei dantų, nei tuo labiau gaktos plaukų nesimatė. Apeliantų teigimu, ekspertas matė arba kitą vaizdo įrašą nei tą, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, arba jis neatsiminė apie ką kalbėjo. Todėl nuteistasis ir jo gynėjas abejoja išvados teisingumu, taip pat abejoja, ar S. R. galėjo nustatyti, kad vaizdo įraše rodomas vaikas.

3.9. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog šioje byloje buvo apribota galimybė įgyvendinti rungtynišką procesą. Apeliantų teigimu, nukentėjusiosios apklausa rungtyniškame procese buvo išskirtinai svarbi įgyvendinant nuteistojo teisę į gynybą ir teisingą teismą. Apeliantai kelia klausimą, ar siekis apsaugoti nepilnametį asmenį yra proporcingas rizikai, kad galimai nekaltas asmuo yra nuteisiamas realia net 3,5 metų laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendime byloje T. K. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 14000/12) konstatavo, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies d punktas įtvirtina reikalavimą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, suteikiant lygias ir tinkamas galimybes kaltinamajam pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, taip pat kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams.

3.10. Nesutikdami su S. R. nuteisimu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, apeliantai atkreipia dėmesį, jog S. R. parodė, kad kompiuterį ,,Toshiba Satellite P300“, kuriame buvo rastos nuotraukos, pirko nenaują Anglijoje prieš trylika metų. Kompiuterio operacinės sistema nebuvo perinstaliuota, todėl minėtos nuotraukos, apie kurių egzistavimą S. R. nežinojo, kompiuteryje liko nuo ankstesniojo savininko. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinime nurodytos nuotraukos buvo peržiūrimos, jomis buvo dalinamasi ar keičiama jų buvimo vieta.

3.11. Apeliantai taip pat pažymi, jog nors kaltinamajame akte apie tai neužsimenama, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad katalogas, kuriame buvo rastos pornografinio turinio nuotraukos, buvo tvarkomas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., t. y. buvo perkeliamos, kopijuojamos pornografinio turinio informaciją turinčios nuotraukos. Anot apygardos teismo, šios aplinkybės patvirtina, jog rastos pornografinio turinio nuotraukos atsirado tada, kai kompiuteris jau priklausė S. R.. Vertindami pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, jog prokurorė tik baigiamojoje kalboje nurodė, kad minėtos pornografinio turinio nuotraukos buvo tvarkomos nurodytu laikotarpiu, tačiau duomenų, pagrindžiančių šį teiginį, nėra. Atitinkamai šių duomenų šaltinio nenurodė ir apygardos teismas. Tuo tarpu BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad byloje yra duomenys apie nuotraukų tvarkymą 2016 metais, šie duomenys S. R. nebuvo žinomi. Apeliantų teigimu, nuslėpus dalį duomenų, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, buvo iš esmės suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą ir paneigta pamatinė S. R. teisė į teisingą teismą.

3.12. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam S. R. paskirta bausme ir nurodoma, jog nusikalstamos veikos numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją sutaptį, todėl šios veikos turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2, 5 dalys). Taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų apie tariamą padidintą nuteistojo domėjimąsi seksualinio pobūdžio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Priešingai – vaizdo įrašo autorė nuteistajam prisistatė pilnamete ir tik peržiūrėjęs jos atsiųsta vaizdo įrašą nuteistasis galimai galėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Be to, po įrašo išsiuntimo bendravimas nutrūko, S. R. įrašo nekomentavo, neįkalbinėjo atsiųsti dar ir pan. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kad tokius veiksmus S. R. atliko su kitais vaikais, internete ieškojo tokio pobūdžio vaizdinės medžiagos, jo kompiuteryje nebuvo sukaupta pornografinį turinį turinti kolekcija, kuriuose vaizduojami vaikai. Ikiteisminio tyrimo metu kompiuteryje buvo rastos kelios tokio pobūdžio nuotraukos, tačiau nuteistasis neigia jas tvarkęs ir mano, kad nuotraukos kompiuteryje buvo iki jo įsigijimo. Juo labiau, kad nuotraukos neva buvo tvarkomos treji metai iki nuteistajam inkriminuotos veikos padarymo. Apeliantų teigimu, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis turi padidintą susidomėjimą pornografine medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. Priešingai – byloje yra tik fragmentiški duomenys, kurie gali būti vertinami kaip nesistemingi ir labiau smalsumo sąlygoti veiksmai.

3.13. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog G. S. objektyviai patyrė psichologinę žalą. Nurodo, jog nukentėjusioji G. S. neturėjo tiesioginio kontakto su nuteistuoju, kurio metu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, be to, nukentėjusios vaizdinė medžiaga nebuvo išplatinta, jos aplinkos asmenys, išskyrus globėją, šios vaizdinės medžiagos nematė. Taip pat nėra duomenų, kad G. S. patyrė realius išgyvenimus, lankėsi pas psichologę, vartojo vaistus. Pasak apeliantų, negalima ignoruoti ir to, kad byloje buvo nustatyta, jog G. S. nevaržomai naudojosi internetu. Tai reiškia, kad ji galėjo prieiti prie milžiniško kiekio pornografinės medžiagos ir byloje surinkti duomenys rodo, kad jos seksualinis elgesys jau buvo sužadintas iš ankščiau, galimai lengvai prieinamos pornografinio pobūdžio medžiagos internete, o ne dėl bendravimo su nuteistuoju. Dėl šios priežasties, tariamai nuteistojo siųsta vyriškų lytinių organų nuotrauka, negalėjo traumuoti G. S. ar kažkaip neigiamai paveikti jos psichiką.

3.14. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, apeliantai teigia, jog nuteistojo veiksmai nebuvo sistemingas elgesys, o vienkartinio pobūdžio veiksmas, nulemtas suklaidinimo ir suklydimo, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl šių veiksmų mergaitė realiai nukentėjo. Atitinkamai nėra rizikos, kad nuteistojo elgesys pasikartos ateityje, todėl apygardos teismo taikyta laisvės atėmimo bausmė vien nubaudimo tikslais neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Apeliantų nuomone, įvertinus S. R. veiksmų ir asmenybės pavojingumą bei žalos nebuvimą, nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant nuteistojo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

3.15. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai priteistu žalos dydžiu neturtinei žalai atlyginti ir nurodoma, jog apygardos teismo teiginiai, kuriais grindžiama nukentėjusiosios patirta žala yra niekuo nepagrįsti, kadangi nuo tada, kai globėja sužinojo apie G. S. bendravimą internete ir išsiųstą vaizdo įrašą, praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau mergaitė pas psichiatrą ar psichologą vedama nebuvo. Apeliantų teigimu, nuo byloje nagrinėtos galimai nusikalstamos veikos įvykdymo praėjo pakankamai daug laiko, mergaitė išgyvena brendimo etapą, neseniai neteko tėvų ir dėdės, todėl galimi mergaitės elgesio pokyčiai gali būti įtakoti ir kitų faktorių. Apklausta nukentėjusiosios globėja teisiamajame posėdyje parodė, kad mergaitės elgesys galėjo būti įtakotas ir paauglystės. Be to, apeliantai mano, jog nukentėjusioji patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus ir gėdą ne dėl to, kad išsiuntė ir gavo tam tikrą vaizdinę medžiagą, o dėl to, kad patyrė konfrontaciją su globėja, kuriai turėjo aiškintis dėl savo veiksmų, dėl šių veiksmų buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, t. y. svetimiems žmonėms turėjo pasakoti itin intymius ir mūsų visuomenėje gėdingais laikomus dalykus. Todėl esminius neigiamus išgyvenimus nukentėjusioji patyrė ne dėl bendravimo su nuteistuoju, o dėl to, kad apie tai sužinojo globėja ir vyko tyrimas. Apibendrinant apeliantai daro išvadą, jog nukentėjusiosios laikinos neigiamos emocijos neturėtų būti sureikšminamos ir atitinkamai jos patirtą neturtinę žalą vertina iki 300 Eur dydžio suma.

3.16. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat nurodo, jog nagrinėjamoje byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją G. S.. Šį prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp jos pačios parodymų ir kitų bylos duomenų, o ikiteisminio tyrimo metu gynybai nebuvo sudaryta galimybė užduoti nukentėjusiajai klausimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. S. atstovės pagal įstatymą N. S. atstovė advokatė Regina ašltinienė prašo nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Atstovės teigimu, nuteistojo S. R. teiginiai, kad jis nežinojo, jog bendrauja su mažamete ir manė, kad ji yra pilnametė, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepimas

4.2. Byloje esantys duomenys, gauti iš Jungtinių Amerikos Valstijų dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro „Cyver Tipline“ patvirtina, kad nukentėjusioji komunikavo su paskyros „T. T.“ vartotoju ir siuntė jam žinutes (t. 1, b. l. 31-34). Paskyros naudotojas „T. T.“ rašė „Aš nebegaliu laukti“ ir kt., o nukentėjusioji persiuntė elektroninę bylą su pornografiniu turiniu, kuriame vaizduojamas vaikas, tai yra mažametė nukentėjusioji G. S.. Nuteistojo S. R. iš nukentėjusiosios gauta vaizdinė medžiaga, laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateikto pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (2020 m. vasario 4 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Rastų duomenų pornografinį turini patvirtina ir 2020 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole fiksuoti duomenys.

4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. R. paskirta bausmė yra teisinga. Pastarasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, o būdamas laisvėje bei disponuodamas piniginėmis lėšomis nesiėmė veiksmų atlyginti bent dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

4.4. Nesutikdama su apeliantų teiginiais, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrintas rungtyniškas bylos svarstymas, atstovė nurodo, jog nukentėjusioji G. S. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nuteistasis turėjo teisę dalyvauti ir užduoti klausimus, tačiau jis savo teise nepasinaudojo. Iš S. R. teisme duotų parodymų matyti, kad jie iš dalies sutampa su nukentėjusiosios G. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai yra, nukentėjusioji parodė, jog ji susirašinėdama su S. R. pastarajam buvo nurodžiusi neteisingus duomenis apie savo amžių, tai yra, kad jai yra 20 metų. Nukentėjusioji nurodė, kad S. R. elektroninėje erdvėje ją užkalbino, rašė jai seksualinio pobūdžio žinutes, prašė atsiųsti nuotraukas, vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti jos apnuoginti lytiniai organai, pastarojo prašymu ji siuntė jam vaizdo įrašą, kuriame ji liečia savo lytinius organus. Ir nors S. R. jai negrasino, nesiūlė atlygio, ji prašomus vaizdus siuntė jam, o pastarasis jai atsiuntė nuotrauką su apnuogintu lytiniu organu.

4.5. Nesutikdama su nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl priteistos sumos dydžio neturtinei žalai atlyginti, atstovė nurodo, jog dėl nuteistojo S. R. atliktų neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusioji mažametė patyrė pažeminimą, gėdos jausmą, ir tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nagrinėjamas įvykis nukentėjusiąją labai paveikė – pasikeitė jos elgesys, ji tapo uždara, nekalbi, nervingesnė, pastebima intensyvi gėdos reakcija, intensyvus bet kokio seksualinio turinio turinčių pokalbių arba galimai patirtos seksualinės prievartos situacijos vengimas, padidėjęs gynybiškumas. Be to, nagrinėjamas įvykis paveikė ir toliau veikia nukentėjusiosios emocijas, elgseną, savijautą, ir neabejotinai turės įtakos jos socialiniam ir psichologiniam vystymuisi ateityje. Po nusikalstamos veikos nukentėjusioji jautė baimę, nerimą, sutriko jos psichinė savijauta, dvi paras po apklausos ji labai blogai miegojo, pasidarė jautri ir verksminga, greitai susigraudina, atsirado nerimas, baimė, miego sunkumai, atsirado nepasitikėjimas savimi ir kaltės jausmas, ilgą laiką jautėsi nesaugi, bijojo patyčių, vengė viena eiti į lauką, visumoje buvo labai bloga jos psichologinė būsena. Iki šiol nukentėjusiajai išliko nepasitikėjimas ir baimė vyriškos lyties atstovais. S. R. atlikti nukentėjusiosios mažametės atžvilgiu veiksmai gali sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą. Atstovės teigimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusioji dėl S. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, pažeminimą, psichologine įtampa, nerimą, išgyveno gėdos jausmą, buvo pažemintas jos orumas. Tokiu būdu nuteistasis padarė jai moralinę žalą, kuri ateityje gali atsiliepti mergaitės vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. R. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tačiau nuteistojo S. R. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 162 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas, ir S. R. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, teismas nepagrįstai subendrino S. R. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Todėl pagal BPK 328 straipsnio 1 punktą šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

7. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos pagrįstai pripažino įrodyta, kad S. R. iš nukentėjusiosios G. S. siuntėsi pornografinio pobūdžio nuotraukas ir vaizdo įrašą, taip pat siuntė jai vyriškos lyties organo nuotrauką. Šios aplinkybės yra patikimai nustatytos bylos duomenimis, kurie vienas kitą papildo, t. y. iš dalies nuteistojo parodymais, nukentėjusiosios G. S. ir jos globėjos N. S. parodymais, JAV dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro „CyverTipline“ pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašais, prisijungimo duomenų protokolais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje S. R. parodė, kad yra socialinio tinko „Facebook“ paskyros „T., T.“ savininkas; jis tinkle atsitiktinai susipažino ir susirašinėjo su nukentėjusiąja, negali pasakyti, ar jis pasiūlė jos atsiųsti nuotraukas, bet pripažįsta, kad nuotraukų prašė. Kodėl ji siuntė tokias nuotraukas, pasakyti negali. Pats jai nieko nesiuntė. Nukentėjusioji tiesiogiai nesifilmavo, tada matė tik jos kūną, veido, atrodo nematė, matė tik vaizdo įrašą, nuotraukų nematė. Ji rašė, kad nori sekso. Telefonas nėra labai geras, buvo sunku įžiūrėti. Nepilnametės, nuteistojo teigimu, jo nedomina, su ja bendravo suklaidintas nukentėjusiosios amžiaus, manė, kad ji pilnametė (t. 8, b. l. 71-73).

9. Šiuos nuteistojo parodymus iš dalies atitinka ir nukentėjusiosios G. S. ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad savo socialinio tinko „Facebook“ paskyroje buvo nurodžiusi neteisingą gimimo datą, kad ji vyresnė 19-20 m. Nukentėjusioji kelias dienas susirašinėjo su asmeniu, paskyroje pasivadinusiu „T. T.“, šis jo paprašė atsiųsti intymias nuotraukas, ką ji ir padarė; nuotrauką siuntė penkis kartus. „T. T.“ jai atsiuntė savo vyriškos lyties organo nuotrauką, veido nesimatė. Nukentėjusioji vartotojui taip pat siuntė ir vieną vaizdo įrašą, kuriame ji „T. T.“ prašymu masturbuojasi. Su vartotoju bendravo keturias-penkias dienas (t. 1, b. l. 176-178). Taigi, nukentėjusiosios G. S. parodymai su nuteistojo S. R. parodymais iš esmės nesutampa ta apimtimi, ar pastarasis jai buvo nusiuntęs nuotrauką su vyriškos lyties organu ir ar matė nukentėjusiosios nuotraukas; tuo tarpu tiek nuotraukų, tiek vaizdo įrašo siuntimą patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, kurie jie yra detalūs, nuoseklūs. Nuteistojo parodymai, kad nukentėjusiosios nuotraukų nežiūrėjo, nėra įtikinami, nes teisiamojo posėdžio metu jis pats teigė nuotraukų prašęs ir taip pat jas gavęs. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir papildo kiti bylos duomenys.

10. Kaip matyti iš JAV dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro „CyverTipline“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), vartotoja „G. S.“, „facebook“ platformoje 2019 m. kovo 13 d. susirašinėjo su vartotoju „T. T.“. Vartotojui „T. T.“ buvo įkeltos dvi rinkmenos: nuotrauka ir vaizdo failas, taip pat matyti susirašinėjimas. 14:33:21 „T. T.“ siunčia žinutę „aš nebegaliu laukti“, 14:33:34 nukentėjusioji įkelia nuotrauką, ir 14:35:16 siunčia žinutę „Tu taip nori sexo ane“, 14:35:14 įkelia vaizdo įrašą, 14:35:24 siunčia žinutę „aš tai joooo“, į ką jai 14:35:31 „T. T.“ atsako „o tju nenori?“ Taigi šie duomenys patvirtina nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, kad ši siuntė nuotraukas ir vaizdo įrašą, taip pat ir nuteistojo S. R. parodymus, kad nukentėjusioji jam rašė norinti sekso.

11. Aukščiau aptartas aplinkybes iš dalies patvirtina ir teisiamajame posėdyje liudytoja apklaustos globėjos N. S. parodymai, kad ji G. S. telefone atsitiktinai rado susirašinėjimą su nepažįstamu asmeniu, taip pat virtuvėje ant sofos darytą vaizdo įrašą, kuriame nukentėjusioji demonstruoja savo lyties organą. Po pokalbio su G. S. ji vaizdo įrašą ir nuotraukas ištrynė. Susirašinėjime matė vyrišką organą, taip pat frazę „ar tu manęs nori, aš tai noriu“ (t. 8, b. l. 87-89). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojos parodymai pirmosios instancijos teisme yra gerokai išsamesni negu jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 138-139), kas, pasak skundo, verčia abejoti jų patikimumu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dar nurodė tik apie vaizdo įrašą, be to, teigė, kad neprisimena, su kuo susirašinėjo nukentėjusioji, o teisme jau įvardijo jį kaip „T. T.“, kas suteikia pagrindo manymui, kad liudytoja tiesiog atkuria jos vėliau sužinotą bylos medžiagą. Teisėjų kolegija pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojos duoti parodymai nors ir skiriasi detalėse, tačiau ne jų esmė: kad nukentėjusioji siuntė S. R. intymaus pobūdžio medžiagą. Be to, liudytoja apklausta globos koordinatorė R. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad N. S. kreipėsi į ją patarimo, pasakojo apie intymias nuotraukas, taip pat tai, kad abipusiu sutarimu su globotine N. S. šią medžiagą ištrynė (t. 8, b. l. 90-91). Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti liudytojos N. S. teisiamojo posėdžio metu parodymais; be to, liudytoja, išsamiai apklausiama teisiamajame posėdyje, savo pirminius parodymus galėjo patikslinti.

12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad S. R. neturėjo tyčios bendrauti su mažamečiu asmeniu; nuteistasis buvo suklaidintas dėl nukentėjusiosios amžiaus, ir tik užbaigęs jam inkriminuotus veiksmus apskritai galėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Be to, iš vaizdo įrašo nėra akivaizdu, kad ten vaizduojamas asmuo yra vaikas, juo labiau, kad S. R. susirašinėjo mobiliuoju telefonu, kurio ekranas suskilęs, kas galėjo paveikti vaizdo kokybę. Skunde teisingai pastebima, kad bylos duomenimis nukentėjusioji savo socialinio tinklo paskyroje buvo nurodžiusi klaidingą amžių, kad ji jau yra pilnametė. Tačiau ši aplinkybė nuteistojo tyčios bendravus su mažamete nepaneigia. Kaip matyti iš nuteistojo ir iš nukentėjusiosios parodymų, pastaroji jam siuntė ne tik vaizdo įrašą, bet ir nuotraukas. Šiuos parodymus patvirtina JAV dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro „CyverTipline“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriame matomas ten fiksuotų duomenų atitinkamas eiliškumas, kai nukentėjusioji atsiunčia nuotrauką, ir tik tuomet vaizdo įrašą. Be to, iš pranešime fiksuotos „T. T.“ frazės „aš nebegaliu laukti“ matyti, kad jau prieš šių duomenų siuntimą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko susirašinėjimas, nors jo turinys neužfiksuotas. Taip pat pastebėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad nuotrauka buvo ne viena. Taigi ir esant situacijai, kad pradėdamas bendrauti su nukentėjusiąja G. S. nuteistasis dar nežinojo jos amžiaus, gavęs pirmą intymią nuotrauką jis turėjo suvokti, kad bendrauja su mažamete. Pastebėtina ir tai, kad ir gavęs vaizdo įrašą nuteistasis nenutraukia bendravimo su G. S., į nukentėjusiosios klausimą, ar jis nori sekso, atsako, „o tju nenori?“. Iš šių susirašinėjimo aplinkybių matyti, kad nuteistasis vėliausiai gavęs pirmą nuotrauką suprato, jog nukentėjusioji mažametė, ir ši aplinkybė jam apskritai nerūpėjo; taigi ir atitinkamos klaidos konstatavimui teisėjų kolegija nemato pagrindo. Pastebėtina, kad iš byloje esančio nukentėjusiosios vaizdo įrašo (t. 5, b. l. 149) ir neturinčiam specialių žinių stebėtojui yra visiškai akivaizdu, kad jame nufilmuotas asmuo – mažametis vaikas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad įraše, kitaip negu pirmosios instancijos teisme teigė nuteistasis, yra gerai matomas ir nukentėjusiosios veidas. 2020 m. vasario 18 d. specialisto G. K. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma, kad įraše vaizduojamo asmens kūno požymiai priskirtini mažametei mergaitei (t. 5, b. l. 148). Kitaip negu skunde teigia apeliantai, teisiamajame posėdyje apklausiamas specialistas nesupainiojo savo paaiškinimų su duota išvada (t. 8, b. l. 92), nes akivaizdžiai komentavo dvi savo teiktas išvadas: vieną dėl nukentėjusiosios G. S., o kitą dėl nuteistojo kompiuteryje rastų vaiko pornografijos nuotraukų (2020 m. lapkričio 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini), t. 5, b. l. 157). Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje visi bylos dalyviai, įskaitant ir gynybą, galėjo užduoti specialistui klausimus tiek apie vieną, tiek apie kitą išvadą. Kaip deklaratyvius teiginius teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo teiginius dėl esą prastos vaizdo kokybės, nes telefono ekranas buvo įskilęs. Pirma, aplinkybė, kad nuteistasis aktyviai susirašinėjo su nukentėjusiąja, rodo, kad jis galėjo suprasti siunčiamą turinį ir į jį reaguoti, juo labiau, kad nuteistasis gavo kaip tik tai, ko jis ir prašė – intymius nukentėjusiosios vaizdus. Antra, teisiamajame posėdyje liudytojas T. J., kuriam nuteistasis vėliau pardavė telefoną, parodė, kad nors ekranas buvo sudaužytas, aparatas buvo tinkamas naudoti, vaizdas buvo geras (t. 8, b. l. 89-90). Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad liudytojui nebūtų buvę prasmės pirkti iš nuteistojo telefoną ir mokėti už jį, kaip nurodė liudytojas, šimtą eurų, jei aparatas nebūtų tinkamas naudoti.

13. Apeliantų teigimu, teisminio nagrinėjimo metu neapklausus nukentėjusiosios G. S., byla nebuvo išsamiai išnagrinėta, taip nepagrįstai apribojant nuteistojo gynybos teises ir pažeidžiant rungtyniškumo principą. Su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Nuteistojo gynėjas teisingai nurodo, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 15 d. buvo apklausiama nedalyvaujant S. R.. Teisėjų kolegija pastebi, kad baudžiamosiose bylose, susijusiose su seksualiniu prievartavimu, gali būti imamasi tam tikrų priemonių nukentėjusiajam apsaugoti, jei tokios priemonės yra suderinamos su galimybe tinkamai ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą. Siekiant tinkamai užtikrinti teisę į gynybą, gali būti reikalaujama, kad teisminės institucijos imtųsi priemonių kompensuojančių gynybai sudarytas kliūtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo teisės į gynybą apribojimas buvo tinkamai kompensuotas apklausiant liudytojus N. S., T. J., R. L., specialistą G. K., ištiriant nukentėjusiosios vaizdo įrašą, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašą, rašytinę bylos medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir surinko pakankamai duomenų neabejotinai išvadai dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiosios G. S. atžvilgiu įrodytumo.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad nuteistasis S. R. kratos metu rastame nešiojamame kompiuteryje „Toshiba Satellite P300“ įgijo ir laikė pornografinio turinio nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikas. Teisiamajame posėdyje S. R. parodė, kad kompiuteris buvo naudotas pirktas Anglijoje prieš 13 metų; apie nuotraukas jis nieko nežinojo, tad matomai medžiaga jau buvo atmintyje iš anksčiau (t. 8, b. l. 72). Tačiau šie nuteistojo parodymai vertintini kaip gynybinė versija. Pirma, jie prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad kompiuteris buvo perkamas naujas; pas nuteistąjį dažnai svečiuodavosi draugai, ir esą visko sukontroliuoti jis negalėjo (t. 6, b. l. 24-27). Antra, iš 2020 m. spalio 29 d. apžiūros protokolo (t. 5, b. l. 96-105) matyti, kad šie duomenys buvo tvarkomi nuo 2016 m. kovo 23 d. iki balandžio 6 d., tad nusipirkus kompiuterį prieš trylika metų nuotraukos turėjo būti tvarkomos gerokai vėliau. Nors iš tvarkymo duomenų savaime dar nematyti, kada nuotraukos buvo įkeltos, tačiau pats tvarkymo faktas rodo, kad jomis 2016 m. turėjo disponuoti tas asmuo, kuris tais metais buvo ir kompiuterio savininkas. Kitaip negu skunde teigia nuteistojo gynėjas, šis prokurorės baigiamojoje kalboje pasakytas argumentas dėl duomenų tvarkymo nelaikytinas procesine staigmena. Apžiūros protokolas buvo įvardintas kaltinamajame akte, kartu su kitais rašytiniais dokumentais jis viso proceso metu buvo bylos medžiagoje, taip pat buvo paskelbtas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Procesas savaime nereikalauja, kad bylos dalyvis iš anksto žinotų, ką baigiamojoje kalboje pasakys jo oponentas. Be to, bylos dalyviai turi teisę atsikirsti, ir reikalui esant prašyti teismo pertraukos, jei tam yra reikalinga papildomai susipažinti su bylos medžiaga.

Dėl S. R. atsakomybės pagal BK 162 straipsnio 1 dalį

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistąjį S. R. kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo veiksmai neatitinka jam inkriminuotos nusikaltimo sudėties požymių, kad S. R. išnaudojo vaiką gaminti pornografinei produkcijai. Nors byloje nustatyta, kad nuteistojo prašymu nukentėjusioji nusifilmavo intymią sceną ir taip iš tiesų sukūrė pornografinį įrašą, šie S. R. veiksmai neatitinka BK 162 straipsniu saugomo teisinio gėrio. BK 162 straipsnio tikslas yra apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje, kas atsispindi ir tarptautiniuose bei ES teisės aktuose, kuriuos ši nuostata įgyvendina – JT Vaiko teisių konvencijos Fakultatyviniame protokole dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija. Kaip matyti iš kitų BK 162 straipsnio požymių visumos – įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, pornografinės „produkcijos gaminimo“ termino, pelnymosi iš tokios veiklos (kas reiškia, kad kaltininkas neprivalo tiesiogiai dalyvauti vaiko išnaudojime), šio nusikaltimo sudėtis numato aiškiai didesnį veikos pavojingumą nei BK 309 straipsnio sudėtis, reikalauja tam tikro kaltininko veiksmų masiškumo, versliškumo ir sistemingumo arba atitinkamos tyčios, ko šioje byloje nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad BK 162 straipsnio objektas neapima vienkartinių, spontaniško pobūdžio veiksmų, jei išnaudojimas nėra skirtas platesniam asmenų ratui. Tai atitinka ir BK 162 straipsnio 1 dalies priskyrimą prie sunkių nusikaltimų, numatant laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Svarbu pastebėti, kad analogiškus veiksmus – vaiko pornografijos pagaminimą (greta įgijimo, laikymo ir kitų požymių) – jau numato BK 309 straipsnio 2 dalis, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; tad tokio pobūdžio veiksmai, kuriuose neatsispindi kaltininko tyčia veikti versliškai, didesnio masto ar sistemingai pornografijos produkcijai, kvalifikuotini tik pagal šį straipsnį (tokio teisės aiškinimo teismas laikėsi ir kitoje savo pobūdžiu panašioje byloje, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 14 d. nuosprendis b. b. Nr. 1A-122-1020/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. R. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Dėl S. R. paskirtos bausmės

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 41, 54 straipsniai), ir nuteistajam S. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes. Teismas įvertino, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad S. R. veikas, susijusias su nukentėjusiąja, padarė mažamečio atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, S. R. kelis kartus teistas, jam šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad faktas, jog nuteistojo kompiuteryje buvo rastos vaikų pornografijos nuotraukos, rodo, kad ir jo veikos nukentėjusiosios atžvilgiu negali būti vertintinos kaip atsitiktinės, nuteistojo padarytos iki galo nesuvokiant jų pavojingumo. Teigiamai vertintina, kad S. R. nuo 2021 m. liepos 2 d. kaip laikinas darbuotojas įsidarbino UAB „X“, ir darbdavio charakterizuojamas palankiai (t. 8, b. l. 85). Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas S. R. paskyrė pernelyg griežtas bausmes.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį; teismas bausmes už šias veikas turėjo subendrinti apėmimo būdu. Tačiau kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio motyvų, teismas tarp minėtų straipsnių taikė būtent idealiąją sutaptį (nuosprendžio 16 psl.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nuosprendžių surašymo taisykles, nenurodė, kaip bendrino bausmes likusių S. R. nusikalstamų veikų atžvilgiu; rezoliucinėje dalyje teismas tiesiog konstatavo, kad bausmes bendrina apėmimu bei iš dalies pridedant. Iš nuosprendžio galima tik spėti, kad teismas prie jo vertinimu įgyvendinto sunkiausio BK 162 straipsnio 1 dalies iš dalies prideda bausmę pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodo, koks santykis yra su veikomis pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies, pornografinio turinio įsigijimą iš nukentėjusiosios G. S. ir disponavimą nešiojamame kompiuteryje rastomis nuotraukomis su kitu mažamečiu asmeniu teismas traktavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, kuri, sprendžiant iš naujos pastraipos, atskiriama nuo kitų veikų pagal BK 162 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada iš dalies nėra pagrįsta, kadangi visi nuteistojo veiksmai susirašinėjant su nukentėjusiąja (tiek tvirkinimas, tiek pornografinio turinio platinimas, tiek ir jo atsisiuntimas iš nukentėjusiosios) yra vertintini kaip vieno ir to paties bendravimo socialiniuose tinkluose pasekmė. Nukentėjusioji G. S. parodė, kad susirašinėjimas su nuteistuoju truko apie keturias-penkias dienas, tačiau byloje, išskyrus JAV centro „CyverTipline“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, daugiau nėra duomenų, kokiais tiksliai laiko intervalais buvo siunčiama visa medžiaga (nepadoraus pobūdžio žinutės, G. S. nuotraukos ir vaizdo įrašas, S. R. siųsta nuotrauka), taip pat, kad bendravime būtų atsiradusi reikšmingesnė pertrauka. Todėl intymios medžiagos iš G. S. atsisiuntimas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį su kitomis susirašinėjimo metu padarytomis veikomis pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį iš tiesų sudaro idealiąją sutaptį. Realioji sutaptis svarstytina tik dėl disponavimo kitomis vaikų pornografijos nuotraukomis nešiojamame kompiuteryje pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tiek duomenų atsisiuntimą iš G. S., tiek disponavimą kita pornografine medžiaga laikė vienos ir tos pačios tęstinės veikos epizodais pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, ir šį straipsnį nuteistajam inkriminavo tik vieną kartą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad skundas nuteistojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais nėra paduotas, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos nusikalstamos veikos (pagal 153 straipsnio 1 dalį, BK 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį) sudaro idealiąją sutaptį, ir paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę prilyginant griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

Dėl civilinio ieškinio

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigiama, kad žalos suma – 3 000,- eurų – yra nepagrįstai didelė. Teisėjų kolegija su šia skundo dalimi nesutinka.

19. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

20. Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti nukentėjusiosios globėjos liudytojos N. S. parodymais, kad nors G. S. emocinė būklė liko stabili, ji lanko mokyklą, tačiau mergaitė tapo užsidariusi, nervingesnė, atsirado nerimas ir nesaugumo jausmas, ji išgyveno pažeminimo ir gėdos jausmą. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo S. R. elgesys yra priežastingas nukentėjusiosios būklei, o tai, kad ją galimai sąlygoja kiti faktoriai – paauglystė, brendimo laikotarpis, priežastinio ryšio savaime nepašalina. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, kad nukentėjusiosios būsena buvo sąlygota ir aplinkybių, kad nusikaltimas paaiškėjo nukentėjusiosios aplinkoje, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad paaiškėjus lytiniam nusikaltimui yra natūralu, kad apie jį sužino kiti asmenys, ir kad pradedamas ikiteisminis tyrimas. Todėl ir iš nusikaltimo paaiškėjimo išplaukiančios emocinės pasekmės lieka ne ko kito, bet kaltininko S. R. atsakomybė. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji lankytųsi pas psichiatrą ar psichologą. Nors į šią aplinkybę vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, tai savaime nepaneigia fakto, kad nukentėjusioji G. S. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Be to, liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su nukentėjusiąja lankėsi pas psichologą, tačiau ši atsisakė su juo bendrauti, ką gali lemti tiek G. S. amžius, tiek patirti išgyvenimai. Be to, kaip teisingai nurodė liudytoja, kol kas nėra aišku, kaip nusikaltimo padariniai atsilieps ateityje. Vertinant žalos dydį svarbios ir nusikalstamų veikų aplinkybės: jos buvo padarytos mažametės atžvilgiu; nors bendravimas socialiniame tinkle vyko palyginti neilgai, nuteistasis ne tik prašė nukentėjusiosios intymių nuotraukų, bet ir nufilmuoti vaizdo įrašą, kuriame nukentėjusioji masturbuojasi, pats siuntė jai pornografinio pobūdžio nuotrauką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dydis yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl S. R. pripažinimo kaltu pagal BK 162 straipsnio 1 dalį panaikinti, ir S. R. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. R. nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusErnestas Rimšelis