- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- e2YT-8600-758/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00937-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V., L. V., G. V., S. V.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. V., L. V., G. V. ir S. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja E. V. prašė palikimo priėmimo pagal įstatymą tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 4398-8012-9026 bei Garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo po ½ dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys D. V., L. V., G. V. ir S. V. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirusysis yra pareiškėjos E. V. ir suinteresuotų asmenų tėvas. Po tėvo J. V. mirties, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys, dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, 2018 m. lapkričio 26 d. su pareiškimais kreipėsi į Zarasų rajono 2-ąjį notaro biurą. 2019 m. sausio 24 d. Zarasų rajono 2-ojo notaro biuro notaras Romualdas Kundrotas išdavė Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į J. V., turtą po 1/5 dalį jo vaikams, t. y. pareiškėjai E. V. ir suinteresuotiems asmenims: D. V., L. V., G. V. ir S. V. (duomenys neskelbtini)mirė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Mirusioji yra pareiškėjos E. V. ir suinteresuotų asmenų motina. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenis matyti, kad gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), priklausytų ir S. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nėra nurodyta.
Pareiškėjos E. V. motina S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką su jos tėvu J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pridedama Santuokos sudarymo įrašo kopija.
2001 m. vasario 22 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-131-02/01) buvo nutraukta S. V. ir J. V. santuoka, pagal S. V. ieškinį. Teismo sprendimu santuokoje įgytas turtas nebuvo pasidalintas. Pareiškėjos E. V. tėvai, dar gyvenant santuokoje, 1992-09-10 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2930, įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis Turtas buvo įsigytas J. V. vardu, pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr.I-1374 (privatizavimo būdu), t. y. išsipirko iš Valstybės.
Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas, įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Tuo metu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad Civilinio kodekso (toliau - LR CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
Šis turtas laikytinas bendru turtu, įgytu santuokos metu, galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau kartu – ir SŠK). Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kurio vardu turtas įregistruotas (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-317/2013, 3K-3-378-248/2015). SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo santuokos nutraukimo byloje išspręsti ir santuokinio turto padalijimo klausimus. Tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas jau galiojant 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtintam Civiliniam kodeksui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87-3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Tai reiškia ir tai, kad turi būti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai. Netikėti byloje esančiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, įrodymų, paneigiančių prašomą nustatyti faktą ar prieštaraujančių pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, byloje nėra, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. ir J. V. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo po ½ dalį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 23,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, jos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 448 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), įsigijo po ½ dalį.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,47 Eur (dvidešimt tris eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.