Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-568/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-10-27
Bylos Nr.: 2A-568/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: I. B.
Ieškovas: V. L. B.
Trečiasis asmuo: N. P., Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro

Kategorijos

34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-568/2009Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-189-267/2009 pagal ieškovės V. L. B. ieškinį atsakovei I. B. , tretieji asmenys N. P. ir Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro notarė V. P. , dėl nuosavybės teisės, išlaikymo reikalingumo pripažinimo bei privalomosios palikimo dalies dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį bendro turto, įgyto santuokoje su Y. B. , mirusiu 2008 m. gegužės 20 d., kurio bendra vertė – 138 285,88 Lt, t. y. ½ dalį dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 103 167,5 Lt, bei ½ dalį piniginių indėlių – 70 236,77 Lt, esančių AB banke „Hansabankas“ Šiaulių regiono skyriuje, kurių ½ dalis sudaro 35 118,38 Lt. Ieškinį šioje reikalavimo dalyje grindė CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.117 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad šis turtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausė lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, nors buvo teisiškai įregistruotas tik vieno iš jų, Y. B. , vardu. Taip pat ieškovė prašė nustatyti jai privalomąją palikimo dalį į 1/8 mirusiajam Y. B. , asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, kurį sudaro ½ dalis dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 103 167,5 Lt, o 1/8 privalomosios šios palikimo dalies vidutinė rinkos vertė – 12 895, 93 Lt, bei ½ dalis piniginių indėlių – 35 118,38 Lt, esančių AB banke „Hansabankas“ Šiaulių regiono skyriuje. 1/8 privalomosios indėlio dalies vertė – 4 389, 80 Lt. Viso ieškovės prašomo pripažinti privalomąja palikimo dalimi turto vertė – 17 285, 73 Lt. Šią reikalavimo dalį V. L. B. grindė CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas, nes yra sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, neįgali, didelių specialių poreikių, reikalinga nuolatinės slaugos. Gaunamų pajamų (757, 56 Lt senatvės pensija ir 32, 50 Lt transporto išlaidų kompensacija) palikimo atsiradimo dieną nepakako būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino ieškovei V. L. B. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje su sutuoktiniu Y. B. įgytą turtą: ½ dalį dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB banko „Hansabankas“ sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ; nustatė ieškovei V. L. B. privalomąją palikimo dalį į 1/8 dalį jos vyrui Y. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį sudarė ½ dalis dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis piniginių indėlių, esančių AB banko „Hansabankas“ sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ; priteisė iš atsakovės I. B. 1711, 99 Lt bylinėjimosi išlaidų V. L. B. ; priteisė iš atsakovės I. B. 3 985, 43 Lt žyminio mokesčio ir 66 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais nustatė, kad ieškovė Vida L. B. 28 metus gyveno santuokoje su Y. B. , kuris mirė 2008 m. gegužės 20 d. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai B. įgijo turtą: dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 54,02 kv. m., su 3, 46 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 206 335 Lt, įregistruotą Y. B. vardu, ir du piniginius indėlius AB banke „Hansabankas“ Šiaulių regiono skyriuje - 70236,77 Lt. Atsakovė I. B. pripažino šiuos faktus ir sutiko su ieškovės reikalavimu dėl nuosavybės teisių į ½ dalį santuokoje įgyto turto pripažinimo ieškovei. Todėl teismas nustatęs, kad atsakovės pareikštas pripažinimas neturi valios trūkumų ir atitinka bylos aplinkybes, tenkindamas reikalavimą dėl nuosavybės teisių nustatymo į ½ dalį santuokoje įgyto turto, plačiau neanalizavo su ieškiniu šioje reikalavimo dalyje susijusių aplinkybių (CK 3.88 str.1 d., 3.117 str. 1 d., CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Šalys skirtingai vertina ieškovės išlaikymo reikalingumą apibūdinančias aplinkybes ir su tuo susijusio ieškininio reikalavimo dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo pagrįstumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes ieškovės vyras Y. B. 2001 m. rugsėjo 18 d. testamentu jam priklausantį indėlį paliko savo dukrai I. B. , o 2005 m. rugsėjo 22 d. testamentu visą jam priklausančią buto dalį su rūsiu ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, kuris jam priklausys, taip pat paliko dukrai B. I. (b. l.75, 77). Šie testamentai nebuvo pakeisti ar panaikinti (b. l. 76, 78). Todėl atsakovė I. B. 2008 m. birželio 17 d. padavė notarui pareiškimą apie testatoriaus Y. B. palikimo priėmimą (b. l. 64), o ieškovė V. L. B. pateikė notarui 2008 m. liepos 10 d. pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją testatoriaus Y. B. palikimo dalį pagal įstatymą išdavimo (b. l. 67), ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį santuokoje su mirusiu sutuoktiniu Y. B. įgyto buto ir indėlių išdavimo (b. l. 74). Teisminėje praktikoje CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal prasmę aiškinamos taip, jog asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. B. serga išsėtine skleroze nuo 1983 metų, yra nedarbinga, nuo 1994 m. turi pirmą invalidumo grupę, 2004 metais nustatyta visiška negalia. Nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti: nuolatinė slauga ir didieji specialūs poreikiai, nuolat vartoja vaistus, dalis jų nekompensuojami (b. l. 6, 9, 18, 124, 141-151, 153, 157, 158-164, 197, 202, 203-208). Teismo teigimu, šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, tarp šalių kilo ginčas tik dėl to, ar ieškovė palikėjo mirties dieną atitiko asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ginčo šalys ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog testatorius Y. B. , būdamas gyvas, rūpinosi savo sutuoktine V. L. B. , išlaikė ją, nes gaudavo didelę pensiją iš Rusijos, rūpinosi jos gydymu (b. l. 230-234). Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad palikėjo mirties dieną ieškovei V. L. B. buvo reikalingas išlaikymas. Ieškovės pajamos kiekvieną mėnesį, įvertinus jai paskirtą našlės pensiją sudaro 1100 Lt (b. l. 19, 154, 156). Išlaidos, pagrįstos bylos dokumentais, yra didesnės ir su mokesčiais už būstą žiemos periodu viršija 2 000 Lt (b. l. 158-164, 203-208). Teismas nurodė, kad spręsdamas išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas į ieškovės gaunamas pajamas neįskaičiuoja V. L. B. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus mokamos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos – 900 Lt ( b. l. 124), nes ji yra tikslinė, skirta nors dalinai kompensuoti ieškovės, kuri nevaikšto, tik kito asmens padedama persikelia į vežimėlį, savarankiškai negali net apsirengt, išlaidas, susijusias su jai būtina slaugančio asmens pagalba. Todėl, teismo vertinimu, minėtos išmokos įskaičiavimas prieštarautų CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo teigimu, nekilnojamas turtas – ½ santuokoje įgyto buto dalis jokių pajamų ieškovei nesuteikia, nes tai - vienintelė neįgalios ieškovės gyvenamoji patalpa, todėl teismas neatsižvelgia į šio turto vertę, spręsdamas išlaikymo reikalingumo klausimą. Teismo manymu, 35118,38 Lt ieškovei priklausančios santaupos, negali būti vertinamos kaip pakankamas turtas, užtikrinantis ieškovei visą likusį gyvenimą būtinas išlaidas, tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs ieškovės susirgimo pobūdį, sunkumo laipsnį, jos nesavarankiškumą kasdieniame gyvenime, taip pat tai, kad šalyje didelė infliacija, o V. L. B. yra vieniša. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas (CK 5.20 str., 3.88 str. 2 d. ir 3.117 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovė I. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą: atmesti ieškovės reikalavimą nustatyti jai privalomąją palikimo dalį į 1/8 dalį jos vyrui Y. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį sudarė ½ dalis piniginių indėlių AB banke Hansabankas, priteisti iš atsakovės mažesnę žyminio mokesčio sumą – 1037,15 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neįskaičiavo į ieškovės gaunamas pajamas Šiaulių m. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus mokamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, neatsižvelgė į ½ dalį ieškovės turimo buto (duomenys neskelbtini), vertę bei neteisingai vertino ieškovei priklausančias 35 118,38 Lt santaupas banke. Vadovaujantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas turėjo į ieškovės gaunamas pajamas įskaičiuoti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri Y. B. mirties dieną sudarė 790 Lt per mėnesį. Šie pinigai ieškovei mokami kiekvieną mėnesį. Kompensacija išmokama ieškovei ir skirta tenkinti tik jos poreikiams. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ½ dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini). Teismas dėl 35 118,38 Lt santapų turėjo spręsti, ar ieškovei jų pakako pragyvenimui sutuoktinio Y. B. mirties dieną, o ne dėl santaupų pakankamumo ieškovės visam likusiam gyvenimui.

2. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1100 Lt, o išlaidos 2000 Lt. Teismas netiksliai paskaičiavo našlės pensiją. Dėl sutuoktinio Y. B. netekimo paskirta ir nuo pat jo mirties dienos pradėtos mokėti našlės pensijos dydis yra 416 Lt. Į pajamas įskaičius ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją – 790 Lt, ieškovės pajamos sutuoktinio mirties dieną per mėnesį buvo 1996,06 Lt. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė vyro mirties dieną ir anksčiau išleisdavo po 2000 Lt per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė po vyro mirties per mėnesį išleidžia nuo 325 Lt iki 700 Lt. Nors ieškovės atstovė B. B. J. nurodė, kad ieškovė jai duodavo 800 Lt – 900 Lt už slaugą, tačiau pati ieškovė parodė, kad B. B. J. ji duodavo 500 Lt – 600 Lt, iš kurių ji pirkdavo ieškovei reikalingus vaistus, maistą, kitas prekes. Kad ieškovės pajamos buvo didesnės už išlaidas patvirtina ir banke esantys du piniginiai indėliai 70 236,77 Lt sumai, kuriuos ieškovė nurodė, jog kaupė kartu su vyru.

3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 3 985,43 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį bendro turto, įgyto santuokoje su Y. B. . Taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies analogiją žyminio mokesčio suma turėjo būti mažinama iki 1037,15 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė V. L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad sistemiškai aiškinant CK 3.27 straipsnį, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 4, 17, 25 straipsnius, Lietuvos Respublikos individų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas išlaikymo reikalingumą pripažįsta nedarbingam dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (invalidumas) sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005). Tokiu atveju išlaikymo reikalingumas preziumuojamas. Tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė reiškia tai, kad tokiu atveju palikėjo sutuoktinis (pensinio amžiaus, neįgalus) pagal įstatymą turi teisę į privalomą palikimo dalį, jei preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka, o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2007). Atsakovė išlaikymo prezumpcijos nepaneigė. Išlaikymo reikalingumą teismas nustatė taikydamas bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 str.), išanalizavęs ir tinkamai įvertinęs visą bylos medžiagą, visus įrodymus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra privalomosios palikimo dalies nustatymas.

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Aiškinant šią teisės normą, pažymėtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą. Įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neatskleidžia detalaus šios sąvokos turinio; tokiu atveju teismas kiekvienoje konkrečioje byloje taiko teisės normą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. L. S.; bylos Nr.3K-3-377/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. R.; bylos Nr. 3K-3-548/2008). Tokia taisyklė reiškia tai, kad pensinio amžiaus sutuoktinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. L. B. buvo palikėjo Y. B. sutuoktinė. Ieškovė serga išsėtine skleroze nuo 1980 metų, yra nedarbinga, nuo 1991 m. turi pirmą invalidumo grupę, 2004 metais nustatyta visiška negalia. Nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nustatyti: nuolatinė slauga ir didieji specialūs poreikiai, nuolat vartoja vaistus, medicininės pagalbos priemones, dalis jų nekompensuojami (b. l. 6, 9, 18, 141-151, 153, 157, 158-164, 202, 203-208).

Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys asmens atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien paminėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną sutuoktinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir iš jų gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir pan.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie V. L. B. 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. liepos 31 d. išmokas matyti, kad ieškovė per mėnesį gaudavo 757,56 Lt senatvės pensiją ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją (t. 1, b. l. 19-20 ). Ieškovei yra mokama 416,88 Lt našlės pensija (t. 1, b. l. 154, 156). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovei 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. spalio 1 d. buvo mokamos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos – 790 Lt (šiuo metu – 900 Lt) (b. l. 124). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikimo atsiradimo momentu ieškovės pajamos buvo beveik 2 000 Lt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovės gaunamas pajamas neįskaičiavo Vidai L. B. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus mokamos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos – 900 Lt.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei 35 118,38 Lt piniginių indėlių, esančių AB banko „Hansabankas“ sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-11, 80). Apie išlaidas, kurias ieškovė patiria dėl turimų įvairių sveikatos problemų ir jai nuolat reikalingų vaistų, maisto, gydymo, už kurį susimokėti turi pati ieškovė, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, išskyrus kvitus b. l. 158-164, 203-208, kurių bendra suma sudaro apie 1 500 Lt, tačiau iš šių kvitų matyti, kad išlaidos turėtos ne per vieną mėnesį, bet laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio. Nors ieškovės atstovė B. B. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė jai mokėdavo 800 – 900 Lt už slaugą, tačiau pati ieškovė nurodė, kad B. B. J. per mėnesį duodavo 500 – 600 Lt, o maistui išleisdavo apie 400 – 500 Lt (t. 1, b. l. 223-236). Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovės gaunamos pajamos bei jos turimas turtas leidžia patenkinti jos būtinus gyvenimo poreikius, todėl reikalingumo ją išlaikyti nėra. Nepripažinus išlaikymo reikalingumo, ieškovė į privalomąją palikimo dalį neturi teisės (CK 5.20 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu; klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog testatorius Y. B. , būdamas gyvas, rūpinosi savo sutuoktine V. L. B. , išlaikė ją, nes gaudavo didelę pensiją iš Rusijos, rūpinosi jos gydymu, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovei yra reikalingas išlaikymas.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, panaikinat teismo sprendimo dalį, kuria teismas nustatė ieškovei privalomąją palikimo dalį ir šią ieškinio dalį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 329, 330, 302 str.).

Tenkinant atsakovės apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Iš atsakovės patikslinto atsiliepimo į ieškinį (t. 1, b. l. 117-118) matyti, kad atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl ieškovei V. L. B. nuosavybės teisės į ½ dalį dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB banko „Hansabankas“ dvejose sąskaitose, pripažinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad šiuo atveju sprendžiant žyminio mokesčio už ieškinį klausimą turėtų būti taikoma CPK 87 straipsnio 2 dalies analogija (CPK 3 str. 7 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, byloje Nr. 2A-340/2008). Todėl šiuo atveju ieškovei iš valstybės biudžeto turėtų būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 126 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies, t. y. 3 985,43 Lt mokėjimo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo atleista, bei į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovės žyminio mokesčio išlaidos paduodant ieškinį neatlyginamos. Taip pat atsižvelgiant į patenkintų bei atmestų reikalavimų proporciją sumažintinas iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis iki 1 411,53 Lt (CPK 88, 93, 98 str.). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteisiamas 128 Lt (t. 2, b. l. 255) žyminis mokestis sumokėtas paduodant apeliacinį skundą. Taip pat paskirstomos iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nustatė ieškovei Vidai L. B. privalomąją palikimo dalį į 1/8 dalį jos vyrui Y. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto, kurį sudarė ½ dalis dviejų kambarių buto, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis piniginių indėlių, esančių AB banko „Hansabankas“ sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) , ir šią ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės I. B. 1711, 99 Lt bylinėjimosi išlaidų Vidai L. B. ; priteisė iš atsakovės I. B. 3 985, 43 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1411,53 (tūkstantį keturis šimtus vienuolika litų, 53 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų Vidai L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 59 (penkiasdešimt devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Vidos L. B. 128 (šimtą dvidešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. B. ir 11 (vienuolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis