Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1638-1043/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-25
Bylos Nr.: e2A-1638-1043/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-01966-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
Atsakovas: I. I.
Ieškovas: Š. I.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1638-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01966-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2947-347/2021 pagal ieškovo Š. I. ieškinį atsakovei I. I. dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Š. I. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę I. I. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui auksinę grandinėlę, segamą ant kaklo, svoris 102 gramai (praba 750, 5 100,00 Eur vertės), auksinę grandinėlę, segamą ant rankos, svoris 74,50 gramo (praba 750, 3 725,00 Eur vertės), grąžinti 1 720,00 Eur grynuosius pinigus, o atsakovei neturint minėtų auksinių dirbinių, priteisti iš atsakovės ieškovui 10 545,00 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, jog ieškovas su atsakove santuoką nutraukė 2014 m. kovo 12 d. Nuo 2017 m. gegužės 17 d. ieškovas suimtas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau padedant motinai teikia išlaikymą savo vaikams: E., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 150 Eur per mėnesį, o G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 160 Eur per mėnesį. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovo sulaikymo metu buvo paimti jo asmeniniai daiktai: auksinės grandinėlės, grynieji pinigai, iš viso – 10 545,00 Eur suma. Kauno AVPK ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15187 šie daiktai užprotokoluoti, nufotografuoti ir buvo perduoti atsakovei. Ieškovas tikėjosi, jog pinigus ir aukso dirbinius atsakovė galės pasilikti sau arba parduoti, o šios lėšos bus panaudotos kaip atitinkamas išlaikymas vaikams. Tačiau atsakovė 2019 m. liepos 17 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5132-986/2020 priteisė iš ieškovo po 160 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė gavusi minėtus aukso dirbinius ir pinigus, tačiau nei atsiliepime į ieškovo priešieškinį, nei teismo posėdžio metu konkrečiai nenurodė, ar aukso dirbinius tebeturi, ar juos pardavė. Ieškovas, atliekantis bausmę, yra valstybės saugomas liudytojas, dirbti ir gauti bet kokį uždarbį neturi galimybės. Jo pareigą teikti vaikams išlaikymą po 320 Eur per mėnesį kol kas atlieka jo motina R. I., tačiau ir ji šiuo metu turi finansinių sunkumų. Atsakovė bendradarbiauti su ieškovu ir jo motina atsisako, tačiau tai neatleidžia jos nuo įstatyminės pareigos grąžinti ieškovui tai, ką gavo be įstatyminio pagrindo. Ieškovas, tikėdamasis, kad atsakovė auksinių dirbinių dar nepardavė, pageidauja juos, kurių dabartinė vertė yra ne mažiau kaip 8 825,00 Eur, atgauti natūra, taip pat atgauti pinigus – 1 720,00 Eur. Ieškovas dublike nurodė, kad jokio susitarimo dėl civilinės bylos dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo šalys nesudarė. Ieškovė atsisakė šios ieškinio dalies, jokių argumentų, jog perduotas tam tikras turtas (auksas, pinigai) nenurodyta. Ji atsisakė nuo įsiskolinimo, nes ieškovo motina teikė išlaikymą, o įsiskolinimo nebuvo. Atsakovė 2017 m. gavo apie 10 200,00 Eur sumą už vaikus. Ieškovas nurodė, kad jo draugas D. D. S. iš ieškovui turėtos skolos 5 500 Eur, nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2019 m. gegužės 3 d. banko pavedimais ir grynais pinigais atsakovei perdavė dalį skolos – 3 200 Eur.

3. Atsakovė I. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-20165-1106/2019 pareiškė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, kuriuo prašė priteisti iš Š. I. išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 4 800,00 Eur. Ieškovas pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad jo sulaikymo metu atsakovei buvo perduota: auksinė grandinėlė, segama ant kaklo, svoris 102 gramai, praba 750, kaina 3 060,00 Eur, auksinė grandinėlė, segama ant rankos (apyrankė), svoris 74,5 gramai, praba 750, kaina 2 600,00 Eur, pinigai 1 720 Eur buvo pervesti į jos banko sąskaitą. Šiuos aukso gaminius ir pinigus Š. I. traktavo kaip išlaikymą ir teigė, kad yra sumokėjęs išlaikymą žymia dalimi į priekį. Šalims susitarus, atsakovė sutiko užskaityti perduotus aukso gaminius kaip išlaikymą turtu ir atsisakė 4 800,00 Eur reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo. Atsakovei pardavus aukso dirbinius, ji gavo mažesnę sumą, tik apie 4 900 Eur. Dalį iš pinigų gautų už parduotus aukso dirbinius, ieškovo nurodymu atsakovė perdavė advokatui E. J. G. pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 20 už ieškovo gynimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-942/2018, t. y. 2018 m. vasario 13 d. sumokėjo 5 000 Eur, o nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimui padengti buvo panaudota likusi suma – 4 400,00 Eur. 1 720,00 Eur suma, kurie 2017 m. rugsėjo 13 d. pervesti į atsakovės sąskaitą, ieškovo nurodymo buvo pervesti antstoliams ieškovo skoloms padengti, t. y. antstolei V. P. 2017 m. rugsėjo 15 d. pervedė 1 000,00 Eur, o 2017 m. rugsėjo 16 d. – 700,00 Eur. Abiejų mokėjimo paskirtyje nurodytas Š. I.. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-20165-1106/2019 priešieškinyje nurodė, kad aukso dirbinių vertė yra 5 660,00 Eur, o ieškinyje teigia, kad aukso dirbinių vertė yra 8 825,00 Eur. Ieškovas turi ne tik sūnų, bet ir nepilnametę dukrą E. I., kurios išlaikymui iš ieškovo priteista po 144,81 Eur. Už ieškovą išlaikymo prievolę vykdo jo motina. Kadangi iš ieškovo priteista suma nėra didelė, o mergaitės poreikiai žymiai didesni, tai atsakovė turėjo teisinį pagrindą už parduotus aukso dirbinius gautas lėšas panaudoti ne tik sūnaus išlaikymo įsiskolinimui padengti, bei ir dukros išlaikymui, nes nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2019 m. kovo atsakovė išlaikė pati vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovę I. I. per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui auksinę grandinėlę, segamą ant kaklo, svoris 102 gramai (praba 750, 5 100,00 Eur vertės), auksinę grandinėlę, segamą ant rankos, svoris 74,50 gramo (praba 750, 3 725,00 Eur vertės), 1 720,00 Eur grynųjų pinigų, o atsakovei per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos negrąžinus auksinių grandinėlių ir grynųjų pinigų (bendra vertė 10 545,00 Eur) – priteisė ieškovui iš atsakovės 10 545,00 Eur pinigų sumą; priteisė ieškovui iš atsakovės 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisė valstybei iš atsakovės 237,00 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-5132-986/2020 iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. I. po 160,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, jog nuo vaiko gimimo (2017 m. liepos 22 d.) iki 2019 m. liepos 18 d. susidarė 3 840,00 Eur išlaikymo suma, kurią ieškovas pagal pateiktus mokėjimu nurodymus neabejotinai sumokėjo. Atsakovė išlaikymo įsiskolinimo atsisakė (ieškinyje nurodė, kad išlaikymas neteiktas, vėliau posėdžio metu nurodė, jog gauna išlaikymą savo vaikams, jį moka atsakovo mama, perveda į sąskaitą; šiuo metu išlaikymas teikiamas abiems vaikams, bendra 260 Eur suma per mėnesį. Paskutinį kartą sumokėta už vasarį 260 Eur, įsiskolinimo nėra). Tokia pozicija tiesiogiai koreliuoja ir su pateiktais mokėjimų nurodymais iš ieškovo motinos. Ieškovas (per savo motiną) sumokėjo gerokai didesnę sumą vaikui nei priteista teismo sprendimu. Atsakovė teismo posėdyje neginčijo gautų apie 27 000,00 Eur, detalizuodama jų panaudojimo paskirtį pateikė 2 280,00 Eur pagrįstų išlaidų, kitų įrodymų nepateikė bei nurodė, kad kitų aplinkybių neprisimena. Atsakovei liko 24 720,00 Eur (net ir atėmus 2 280,00 Eur suma iš 10 200,00 Eur, atsakovei liko 7 920,00 Eur). Abiem atvejais, ieškovas (padedamas motinos) neabejotinai atliko pareigą išlaikyti vaikus bei prisidėjo prie šeimos poreikių.

6. Teismas nurodė, jog procesine prasme ir chronologine tvarka įvertinęs įvykių seką – atsakovei nurodžius jog išlaikymą gauna, bet padavus ieškovą dėl išlaikymo ir gavus gerokai didesnę sumą už vaikus ir kitus poreikius, ji turi pareigą grąžinti ieškovo prašomus daiktus, pinigus.

7. Teismas nurodė, jog atsakovė teigė pardavusi ieškovo aukso gaminius lombarde, tačiau posėdžio metu atsakovė negalėjo nurodyti lombardo ir duomenų apie pardavimą lombardui taip pat nepateikė, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, kad ieškovo prašomus aukso dirbinius atsakovė dar gali turėti. Teismas tenkino alternatyvius ieškinio reikalavimus ir įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui aukso gaminius ir 1 720,00 Eur grynuosius pinigus, o atsakovei neturint minėtų auksinių dirbinių, priteisė iš atsakovės ieškovui 10 545,00 Eur skolos. Aukso dirbinių kaina paskaičiuota ieškinio pateikimo metu, teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo skaičiavimu (įvertinus kintančią aukso kainos specifiką).

8. Teismui tenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovės buvo priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 550,00 Eur ir 237,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Atsakovė I. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2947-347/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neteisingai sprendime nurodė faktines aplinkybes, kas sąlygojo ir nepagrįstų išvadų padarymą. Teismas nurodė, kad ieškovo motina atsakovei pervedė 10 000,00 Eur, 2017 m. gegužės 22 d. 140,00 Eur, 2017 m. gegužės 28 d. 60,00 Eur, iš viso - 10 200,00 Eur. Tačiau ieškovo motina tokių sumų atsakovei nepervedė. Byloje yra neaišku kieno ir kokios sąskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės 18-28 d., t. y. pradedant kita diena po ieškovo sulaikymo, iš sąskaitos buvo nuimti grynieji pinigai. Pinigai buvo nuimti kitą dieną po ieškovo sulaikymo, todėl akivaizdu, kad jie buvo skirti ne vaikų išlaikymui, o ieškovui reikalingoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Išlaikymo bylose šios pinigų sumos / grynųjų pinigų nuėmimai nuo sąskaitos nebuvo minimi, jie atsirado tik prieš teismo posėdį ieškovui pateikus rašytinius paaiškinimus. Todėl akivaizdu, kad jei minėti pinigai būtų buvę skirti vaikų išlaikymui, jie neabejotinai būtų buvę analizuojami bylose dėl išlaikymo priteisimo.

1.2. Teismas netyrė jokių aplinkybių su nurodytomis piniginėmis operacijomis. Iš byloje prie ieškovo rašytinių paaiškinimų pateiktų piniginių operacijų išrašų net nėra aišku kokioje sąskaitoje tos operacijos vyko ir kam priklauso ta sąskaita. Ieškovas paaiškinimuose nurodė, kad R. I. pervedė tuos pinigus į atsakovės sąskaitą, tuo tarpu el. susirašinėjime R. I. nurodo, kad tie pinigai buvo nuimti iš R. I. sąskaitos. Nepaisant įrodymų nebuvimo ir aplinkybių prieštaringumo, teismas padarė neginčijamą išvadą, kad R. I. pervedė atsakovei 10 200,00 Eur.

1.3. Teismas savo sprendime ne kartą akcentavo, kad atsakovė vaikų išlaikymui gavo 27 000 Eur, tačiau sprendime niekur nėra paaiškinta, kaip teismas suskaičiavo, kad atsakovė gavo būtent tokią sumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokią sumą atsakovė pasiėmė iš jo motinos sąskaitos, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė iš ieškovo motinos gavo 10 200,00 Eur sumą. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė dar yra gavusi iš ieškovo 16 800 Eur (27 000 Eur - 10 200 Eur). Nors teismas savo sprendime nemotyvavo iš kur tokia suma, bet tikėtina, kad teismas rėmėsi ieškovo dublike nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė gavo aukso dirbinių už 8 825,00 Eur, o 1 720 Eur rasti pas ieškovą jo sulaikymo metu vėliau buvo pervesti atsakovei, D. D. S. perdavė grynais pinigais ir pavedimais 3 200 Eur, bei atsakovė yra paėmusi iš ieškovo motinos sąskaitos per 18 kartų 3 869,35 Eur. Aritmetiškai sudėjus minėtas sumas gaunasi 17 614,35 Eur, kuri yra panaši į 16 800 Eur sumą. Teismas sprendime mini, kad atsakovė yra gavusi iš ieškovo motinos 2019 m. kovo- rugpjūčio mėn. 2 280,00 Eur. Nėra aišku, ar ši suma buvo įtraukta į 27 000 Eur sumą, nes teismas 27 000 Eur tariamai gautos sumos nedetalizavo.

1.4. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad Denisas D. S. 2018 m. rugpjūčio - 2019 m. vasario mėn. laikotarpiu pervedė atsakovei 983,98 Eur, o likusi 2 216,02 Eur suma nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir atsakovė šios sumos nėra gavusi. Atsakovė dviejų vaikų išlaikymui panaudojo tik 983,98 Eur gautus iš D. D. S., ir 2 280,00 Eur gautus iš ieškovo motinos, o minėtų 10 200 Eur atsakovė nėra gavusi, o iš tariamai jos gautų 16 200 Eur atsakovė realiai gavo tik 3 263,98 Eur, nors teismas darė išvadą, kad atsakovė gavo 27 000 Eur, kas neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta jokiais įrodymais.

1.5. Teismas aukso dirbinius vertino ir jų vertę priteisė atlyginti atsakovei neturėdamas jokių įrodymų nei apie aukso dirbinių svorį, nei apie jų prabą, remdamasis vien ieškovo paaiškinimais. 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos rašte dėl I. I. grąžintų daiktų yra įvardinamos tik auksinės grandinėlės, tačiau nei jų svoris, nei praba nėra nurodytos. Rašte aiškiai parašyta, kad auksinių grandinėlių vertė nebuvo nustatinėjama. Atsakovė bandė kelti abejones dėl aukso dirbinių vertės ir jų prabos, šie klausimai kažkodėl teismui nebuvo įdomūs, ir jis net nebandė jų aiškintis, tačiau nepaisant to sprendime pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovo paskaičiavimais. Auksinės grandinėlės, segamos ant kaklo, svoris iš tikrųjų buvo 102 gramai, o 89,21 gramai, o praba ne 750, o 585. Auksinės grandinės, segamos ant rankos, svoris ne 74,50 gramo, o 74,1 gramai, o praba ne 750, o 585. Ieškovas siekdamas pasipelnyti, neteisingai nurodė atsakovei perduotų dirbinių svorį ir prabą, todėl jų vertė negali būti 8 825 Eur, o yra daugiau nei per pusę mažesnė ir siekia tik 4 067 Eur (tokią sumą atsakovė gavo pardavusi aukso dirbinius lombarde).

Atsiliepimas

1.6. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu dėl išlaikymo, nes šioje byloje negalėjo būti sprendžiami jokie išlaikymo klausimai. Šalių vaiku išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimai buvo išsamiai išnagrinėti ir išspręsti Kauno apylinkės teisme 2020 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5132-986/2020. Teismas nevertino, kokios sumos buvo išleidžiamos vaikų poreikiams, o kokios „kitiems poreikiams“, todėl negalėjo konstatuoti, kad atsakovė gavo „gerokai didesnę sumą už vaikus ir kitus poreikius“. Aukso dirbiniai atsakovei buvo perduoti kaip išlaikymas vaikams, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti juos gražinti, o teismas negalėjo tenkinti tokio reikalavimo ir neturėjo jų priteisti ieškovui. Priešingu atveju gaunasi dviprasmiška situacija, kai atsakovė nebegali iš naujo kelti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, o teismas ją įpareigoja grąžinti tą išlaikymo įsiskolinimui skirtą padengti sumą.

1.7. Teismas atsakovės nurodytų aplinkybių dėl 1 720,00 Eur išmokėjimo ieškovo kreditoriams netyrė ir atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nevertino, nenurodė jokių motyvų, kodėl šią sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovui. Teismas pažeidė teismo sprendimo turiniui keliamus privalomus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

1.8. Atsakovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus - UAB „TOMAS GOLD“ ir Monodija juvelyrika kvitus, įrodančius faktus, kad atsakovė aukso dirbinius pardavė, o jų vertė daug mažesnė nei nurodė ieškovas, svoris yra mažesnis nei nurodė ieškovas ir praba yra žemesnė nei nurodė ieškovas. Šie įrodymai patvirtina, jog teismas negalėjo priteisti iš atsakovės 5 100,00 Eur už auksinę grandinėlę, segamą ant kaklo, ir 3 725,00 Eur auksinę grandinėlę, segamą ant rankos. Teikiant papildomus įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, kitai proceso šaliai bus sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su teikiamais įrodymais ir išdėstyti dėl jų savo nuomonę, procesas nebus vilkinamas ir sudarytos sąlygos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Ieškovė negalėjo nurodytų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo poreikio tokių įrodymų pateikimui, o toks poreikis atsirado perskaičius sprendimą ir supratus, kad teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Š. I. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Atsakovė iš naujo revizuoja įsiteisėjusį 2020 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5132-986/2020, kurioje atsakovė atsisakė ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo ir byla buvo nutraukta. Sprendimas įsiteisėjęs, todėl šioje byloje galioja CPK 182 straipsnio nuostatos, todėl teismas skundžiamame sprendime nebeprivalėjo analizuoti ir vertinti jau išnagrinėtos bylos aplinkybių. Šioje byloje nustatytas faktas, kad ieškovas per motiną R. I. iki sprendimo priėmimo dienos mokėjo išlaikymą sūnui ir įsiskolinimo nebuvo.

2.2. Atsakovė nepateikė jokių duomenų (būtini įrodymai), kad jos buvusio sutuoktinio ieškovo nuo 2017 m. gegužės 17 d. (nuo suėmimo baudžiamojoje byloje), jo motinos R. I. ir trečiųjų asmenų atsakovei perduotos lėšos turtu ir pinigais daugiau kaip 16 700,00 Eur ir R. I. pervestos lėšos iš Airijos per banką – virš 10 000,00 Eur, buvo skirtos ,,išlaikymo įsiskolinimui“, kurį atsakovė vertino 4 800,00 Eur. Ieškovas turėdamas galimybę pareikšti ieškinį žymiai didesnei sumai, reikalauja tik tos dalies, kurią atsakovė buvo įsipareigojusi saugoti.

2.3. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios procesas vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu, todėl atsakovė, atstovaujama advokatės, pateikdama atsiliepimą ir tripliką, turėjo galimybę pateikti turimus duomenis apie tai, kad aukso dirbinius neva pardavė. 2020 m. spalio 7 d. kvitas išduotas atsakovės vardu, o 2019 m. rugsėjo 25 d. – L. A. vardu. Abiejuose kvituose parduotos ne auksinės grandinėlės, o aukso laužas, žemesnės 585 prabos vertės. Meninio dirbinio grandinėlės kaina yra žymiai didesnė už laužo kainą. Pagal pateiktus duomenis, 2019 m. 585 prabos aukso laužo gramas buvo vertinamas 22,50 Eur, o 2020 m. – 26,90 Eur, tai yra atsakovė šiais dokumentais patvirtino ieškovo teiginius apie kintamą aukso kainą rinkoje. Pagal kvitus, parduota atitinkamai 89,21 g. ir 74,10 g. – netgi sudėjus abiejų laužų svoris, bendras jų svoris nesutampa. Teikti įrodymus ar ne yra šalies apsisprendimo teisė, bet ne pareiga. Todėl tokie atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis su CPK 95 straipsnyje nurodytomis pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus: UAB „TOMAS GOLD“ ir Monodija juvelyrika kvitus dėl aukso laužo pridavimo ir apeliacinės instancijos teismo prašo priimti į bylą ir vertinti juos su kitais įrodymais, esančiais byloje. Prašymas priimti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad šie įrodymai paneigia teismo nustatytas aplinkybes, ieškovė negalėjo nurodytų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo poreikio tokių įrodymų pateikimui, o toks poreikis atsirado perskaičius sprendimą ir supratus, kad teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

13. Spręsdama dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

14. Apeliacinėje instancijoje teikiami nauji įrodymai siekiant pagrįsti, kad atsakovei perduotų dirbinių vertė yra mažesnė nei nurodė ieškovas ir nustatė teismas skundžiamu sprendimu. Pripažintina, kad atsakovė (jos atstovė) turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentas, kad tokia būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio poreikio nebuvo, negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovė atsiliepime ginčijo ieškovo nurodytą aukso dirbinių vertę, teigdama, kad ji yra ženkliai mažesnė. Taigi nuo pat bylos pradžios viena iš ginčijamų aplinkybių – buvo perduotų aukso dirbinių vertė. Atsakovė, manydama, jog naujai teikiami įrodymai turi reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, galėjo pateikti juos dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tik po posėdžio atsakovė rado kvitus (apeliacinio skundo 5.6 punktas) nelaikytina objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia atsakovei bylai reikšmingus įrodymus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovė turėjo procesinę pareigą pagrįsti savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą, tačiau šios pareigos nevykdė iki tol, kol buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus teismo sprendimas. Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokatės, t. y. profesionalios teisininkės, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ji teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jai žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas atsikirtimas. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiamų naujų įrodymų.

Dėl ginčo esmės

15. Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137, 1.138 straipsniai). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas, taikant skirtingus teisinius mechanizmus. Nagrinėjamu atveju yra aktualus nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo klausimas.

16. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti atsakovės iš ieškovo be teisinio pagrindo gautą auksinę grandinėlę, segamą ant kaklo, svoris 102 gramai (praba 750, 5 100,00 Eur vertės), auksinę grandinėlę, segamą ant rankos, svoris 74,50 gramo (praba 750, 3 725,00 Eur vertės), 1 720,00 Eur grynųjų pinigų; 2) atsakovei neturint minėtų auksinių dirbinių, priteisti iš atsakovės ieškovui 10 545,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad ieškovo santuoka su atsakove nutraukta 2014 m. kovo 12 d. Nuo 2017 m. gegužės 17 d. ieškovas yra suimtas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau pagalbos savo buvusiai šeimai nenutraukė. 2017 m. gegužės 17 d. ieškovo sulaikymo metu iš jo paimti asmeniniai daiktai :auksinė grandinėlė, segama ant kaklo, auksinė grandinėlė, segama ant rankos, 1 720 Eur grynų pinigų. Šie daiktai ir pinigai ieškovo nurodymu, gavėjai sutinkant, perduoti atsakovei, o pinigai pervesti į jos sąskaitą banke, iš viso turto už 10 545 Eur. Ieškovo teigimu, kadangi jis turi du nepilnamečius vaikus, jis pagrįstai tikėjosi, kad pinigus ir aukso dirbinius galės pasilikti atsakovė sau arba parduoti, o šios lėšos bus panaudotos kaip atitinkamas išlaikymas vaikams. Tačiau atsakovė 2019 m. liepos 17 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir antrajam vaikui priteisimo. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo įpareigoti atsakovę grąžinti auksinius dirbinius bei pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas pareikštus reikalavimus tenkino, konstatuodamas, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, kadangi atsakovė iš ieškovo gavo gerokai didesnę sumą už vaikus ir kitus poreikius dėl to turi pareigą grąžinti ieškovo prašomus daiktus, pinigus. Teisėjų kolegija nepritaria šiai pirmosios instancijos išvadai, kadangi ji padaryta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

17. Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nutraukta I. I. ir Š. I. santuoka, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu Š. I. dukros E. I., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsipareigojo mokėti po 500 Lt (144,81 Eur), indeksuojant šią sumą įstatymo nustatyta tvarka (Civilinė byla Nr. 2-809-836/2014). Po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus G. I.. I. I. 2019 m. liepos 18 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Š. I. išlaikymą sūnui G. I. mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat prašė priteisti 4 800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2020 m. birželio 10 d. sprendimu priteisė iš Š. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. I. mokamą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. liepos 18 d. iki G. I. pilnametystės, ieškovei atsisakius ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė (Civilinė byla Nr. 2-5132-986/2020).

19. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbu įvertinti ir atsižvelgti į ieškovo ir atsakovės ryšių pobūdį, tai yra tai, kad net ir po santuokos nutraukimo šalys palaikė ryšius, susilaukė dar vieno vaiko. Pats ieškovas ieškinyje patvirtino aplinkybes dėl jo valios perduoti atsakovei turtą buvimo nurodydamas, jog daiktai ir pinigai ieškovo nurodymu, perduoti atsakovei, jam tikintis „kad pinigus ir aukso dirbinius galės pasilikti atsakovė sau arba parduoti, o šios lėšos bus panaudotos kaip atitinkamas išlaikymas vaikams“. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šias teises asmuo įgyja tapdamas savininku. Būdamas turto savininkas, asmuo turi teisę jam priklausantį nuosavybės teisės objektą ar jo dalis įstatymo nedraudžiamais (pvz., pardavimo, mainų, dovanojimo ir kt.) būdais perduoti nuosavybėn kitam asmeniui (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Taigi, būdamas aukso dirbinių ir piniginių lėšų savininkas, ieškovas turėjo teisę laisvai savo nuožiūra įgyvendinti jam, kaip savininkui, priklausančias teises – šiuo atveju perduoti atsakovei. Tai, kad vėliau, pašlijus šalių santykiams, ieškovo valia pasikeitė, nesudaro pagrindo išreikalauti turtą kaip gautą be teisinio pagrindo. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo remiasi aplinkybe, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, nepaisant to, kad išlaikymą jis teikė. Teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo – ieškovas mano turintis teisę susigrąžinti perduotą turtą, kadangi išlaikymas buvo teikiamas didesne apimtimi nei nustatė teismas. Pasisakant dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad prašomas išreikalauti turtas buvo perduotas atsakovei 2017 m. rugsėjo 7-11 d. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo kreipėsi 2019 m. liepos 18 d., t. y. beveik po dviejų metų. Teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu priteisė iš Š. I. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. I. mokamą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki G. I. pilnametystės, ieškovei atsisakius ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė. Taigi išlaikymas sūnui yra priteistas nuo 2019 m. liepos 18 d. Išlaikymo įsiskolinimas nėra priteistas, dėl šio reikalavimo byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovo reikalaujamus daiktus ir pinigines lėšas rėmėsi 2020 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu ir vertino, kad ieškovas atsakovei yra perdavęs daugiau piniginių lėšų nei priteista teismo sprendimu. Su tokia pirmosios teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Kaip minėta, išlaikymo įsiskolinimas nėra priteistas, nepilnamečių vaikų poreikių dydžio nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis nustatytas nuo 2019 m. liepos 18 d., tačiau tai nereiškia, kad būtent tokio dydžio išlaikymas galėjo / turėjo būti teikiamas ir ankstesniu laikotarpiu. Be to, gera valia teikęs vaikams išlaikymą (pats ar per kitus asmenis) ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti tos dalies, kuri viršija vėliau teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Šiuo atveju teikdamas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ieškovas vykdė įstatyminę pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad aukso dirbinius atsakovei perdavė pasaugoti. Tačiau byloje neįrodinėjo buvus tokį šalių susitarimą, reikalavimas iš pasaugos teisinių santykių byloje nebuvo pareikštas, be to šie teiginiai prieštarauja paties ieškovo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms bei nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo nurodytoms aplinkybėms, kurioje Š. I. nurodė, kad I. I. buvo atiduoti aukso dirbiniai, padengtos paskolos, viso 16 700 Eur suma. Kiek turėjo, tiek ir atidavė, be jokių išskaičiavimų (Civilinė byla Nr. 2-5132-986/2020). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas taip pat nurodo, kad prašomą išreikalauti turtą buvo perdavęs atsakovei pasaugoti, o tarp šalių nebuvos susitarimo, kad tai išlaikymo įsiskolinimui padengti ar vaiko išlaikymui. Tačiau šie teiginiai prieštarauja ieškinyje raštu nurodytiems ieškovo argumentams, t. y. ieškinio pagrindui. Nagrinėjimo klausimo kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad ši pasikeitusi ieškovo pozicija ne pagrindžia jo ieškiniu reiškiamus reikalavimus, o priešingai eliminuoja galimybę ieškovo įrodinėjamų pažeistų teisių gynybai taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, kadangi tokiu atveju ieškovas pažeistas teises turėtų ginti sutarčių teisės gynimo būdais. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir tyrė kiek piniginių lėšų ieškovas pats ir per kitus asmenis yra perdavęs atsakovei bei kam šias pinigines lėšas atsakovė yra panaudojusi, tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, t. y. ar ieškovo savanoriškai atsakovei atiduotas turtas (dvi auksinės grandinėlės bei piniginės lėšos) gali būti išreikalautas taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas, būdamas turto savininku ir įgyvendindamas savo kaip savininko teises disponuoti turtu savo nuožiūra, perleido turtą atsakovei. Jokių atsakovės neteisėtų veiksmų įgyjant ginčo turtą nenustatyta. Dėl to neegzistuoja CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga – turto gavimas be teisinio pagrindo. Vėlesnis ieškovo valios pasikeitimas negali būti prilyginamas turto įgijimo pagrindo išnykimui lemiančiam pareigą grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad ieškovas atsakovei perdavė turtą (aukso dirbinius ir pinigines lėšas) suteikdamas jai visišką disponavimo laisvę (pasilikti sau arba parduoti), turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas yra pateisinamas.

21. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį ir įpareigojęs atsakovę I. I., grąžinti ieškovui Š. I. auksinę grandinėlę, segamą ant kaklo, auksinę grandinėlę, segamą ant rankos bei 1 720,00 Eur grynųjų pinigų, o jų per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos negrąžinus auksinių grandinėlių ir grynųjų pinigų (bendra vertė 10 545,00 Eur) – priteisęs ieškovui iš atsakovės 10 545,00 Eur pinigų sumą, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimamas naujas teismo sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

22. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį ieškovas prarado teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23. Byloje nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 528,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021-06-08 DOK-74562). Kaip matyti iš prie prašymo pridėtų priedų už advokatės teisines paslaugas priskaičiuota 420 Eur + PVM suma, kas bendrai sudaro 508,20 Eur. Ir 16,80 Eur + PVM bendrųjų biuro išlaidų. Vertinant prašymą dėl bendrųjų biuro išlaidų pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Taigi tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti. Nagrinėjamu atveju nėra nurodoma, kas sudaro bendrąsias biuro išlaidas, kokiu tikslu jos buvo patirtos ir kaip jos susijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovei nepagrindus CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos išlaidų būtinumo sąlygos – šios išlaidos jai negali būti atlyginamos. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat išsprendė ieškovo kartu su ieškiniu pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir konstatavęs egzistuojant įstatyminius pagrindus atidėti ieškovui už pareikštą reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį, tenkinęs ieškinį – šį mokestį priteisė iš atsakovės valstybei. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 84 straipsniu, iš ieškovo valstybei priteisiama 237 Eur žyminio mokesčio.

25. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė prašymą priteisti 704,70 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 22,40 Eur bendrųjų biuro išlaidų (2021-10-04 DOK-22722). Kaip matyti iš prie prašymo pridėtų priedų už advokatės teisines paslaugas (4 val. apeliacinio skundo surašymo) priskaičiuota 560 Eur + PVM suma, kas bendrai sudaro 677,60 Eur. Įrodymų, patvirtinančių, kad advokato teisinės paslaugos sudarė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodomą sumą – 704,70 Eur, nepateikta. Atsakovė mokėjimo pavedimu advokatų kontorai sumokėjo 704,70 Eur. Analogiškai kaip ir dėl pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą patirtų bendrųjų biuro išlaidų taip ir dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų 22,40 Eur bendrųjų biuro išlaidų nėra nurodoma, kas sudaro bendrąsias biuro išlaidas, taip pat nepateikti įrodymai, kad advokatų kontorai buvo sumokėta ne tik 704,70 Eur bet ir 22,40 Eur. Atsakovės advokatų kontorai sumokėta 704,70 Eur suma atitinka advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtų išlaidų (560 Eur + 21 procentas PVM = 677,60 Eur ) ir bendrųjų biuro išlaidų (22,40 Eur + 21 procentas PVM = 27,10 Eur) sumą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu iš ieškovo atsakovei priteisiama 677,60 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, o kita dalis išlaidų nepriteisiama neįrodžius jų būtinumo ir pagrįstumo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 237 Eur žyminio mokesčio, kuris pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles priteisiamas iš ieškovo. Taigi bendra atsakovei iš ieškovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 422,80 Eur (508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme + 677,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme + 237 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. I. iš ieškovo Š. I. 1 422,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydas Žibas