Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl šios priežasties apgadinto automobilio savininkas kreipėsi į Ieškovą ir pranešė apie įvykį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDĮ), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), Ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 388,15 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodamas eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą. Kadangi Atsakovė nepateikė informacijos kas valdė jai priklausančią transporto priemonę 2020-05-28 įvykio metu, jam buvo išsiųsta pretenzija sumokėti 388,15 Eur, tačiau Atsakovė geranoriškai Ieškovo reikalavimo netenkino.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pasišalinimo iš įvykio vietos atveju, draudikas įgyja teisę išsireikalauti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Tokia formuluotė, neabejotinai, reiškia, kad įstatymų leidėjas esant užfiksuotam vienam iš baigtiniame sąraše esančių grubių pažeidimų (vairavimui neblaiviam, be teisių, pasišalinus iš įvykio vietos, žalos padarius tyčia, vairuojant techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai įvykis įvyko dėl techninio netvarkingumo) nustato, kad draudimo apsauga žalą padariusiam asmeniui nėra taikoma visiškai, todėl draudikas, konstatavus pasišalinimą iš įvykio vietos, besąlygiškai turi teisę į visos išmokos susigrąžinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020-05-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Atsakovė) priklausančia transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teigia, kad atsakovei priklausančią transporto priemonę vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovė nurodo, kad automobilį vairavęs asmuo nenustatytas, bet bendrovės savininkas N. P. iš eismo įvykio vietos nepasišalino, pats iškvietė policiją, todėl atsakovei neatsirado pareiga atlyginti žalą.

Klaipėdos AVPK 2020-11-18 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-05-28 N. P. pranešė ROIK: (duomenys neskelbtini), kad 2020-05-28 apie 19:10 val. jo draugas V. pravarde „S.“ vairavo N. P. vardu registruotą automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 119 kliudė stovintį automobili Audi valst. Nr. .(duomenys neskelbtini) N. P. paaiškino, kad draugo V. paprašė pavairuoti automobilį iki (duomenys neskelbtini), kadangi pastarasis buvo neblaivus, tačiau V. vairuodamas kliudė stovinčią transporto priemonę. Kadangi, jis turi reikalų su policija. todėl palikęs automobilį ir N. P. iš įvykio vietos pasišalino. Atliekant tyrimą buvo susisiekta su N. P., kuris nurodė V. kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus buto nežino. N. P. taip pat nurodė, kad V. vengia atsakomybės už eismo įvykį ir vengia bendrauti su N. P.. Telefonu bandyta susisiekti su V., tačiau jis į skambučius neatsiliepė, Per policijos informacinę sistemą bandyta nustatyti (duomenys neskelbtini) registruotus asmenis, tačiau tarp jų V. nebuvo. Po kurio laiko N. P. el. paštu pateikė V. foto nuotrauką, kai jis dar buvo eismo įvykio vietoje, bei pranešė, kad birželio mėnesį iš biliardinės „T“, adresu (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas policijos pareigūnų, tačiau peržiūrėjus minėto mėnesio pranešimus, nepastebėtas joks pranešimas iš minėto adreso, bei nebuvo pranešimo, kad šiuo adresu buvo sulaikytas koks nors asmuo. Taip pat, kadangi buvo gauta V. foto nuotrauka, ji buvo išsiųsta Klaipėdos AVPK pareigūnams dėl atpažinimo, tačiau atsakymo iš pareigūnų asmenį nesulaukta. Esant šioms aplinkybėms nėra galimybės nustatyti pasišalinusio automobilio vairuotojo duomenų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudikas (šioje byloje – ieškovė), sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog eismo įvykį su Transporto priemone sukėlė vyriškis (V.), tačiau jo asmenybė bylos nagrinėjimo metu neidentifikuota. Dėl aptartos priežasties būtina aiškintis, ar sąvoka atsakingas už žalos padarymą asmuo apima tik asmenį, de facto (lot. realiai, faktiškai) variavusį Transporto priemonę, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, ar galimi ir kiti subjektai, galintys būti atsakingi už žalos padarymą Transporto priemone eismo įvykio metu. TPVCAPDĮ nepateikia atsakingo už žalos padarymą asmens termino apibrėžimo. Pastebėtina, jog TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje numatė, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59.4 papunktyje nurodyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, aptartas Taisyklių 59.4 papunktis detalizuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nurodydamas, kad atsakingas už žalą asmuo gali būti: i) transporto priemonę vairavęs asmuo; ii) arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo. Kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kas konkrečiai vairavo Transporto priemonę, todėl aktualu nustatyti, kas pagal teisinį reguliavimą gali būti kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas asmuo.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas taip pat moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai ją vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnį. Nurodyta TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai įtvirtina du atsakomybės subjektus: i) transporto priemonės savininką ir; ii) kitą transporto priemonės valdytoją. Teismas sprendžia, jog TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai atsakomybės subjektu numato ir transporto priemonės savininką, kai buvo aplinkybės, kurios buvo pagrindas atsirasti atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį, todėl ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį atsakovei.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, daroma išvada, jog materialūs ieškinio reikalavimai procesine prasme pareikšti tinkamam atsakovui, kadangi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalis numato galimybę reikšti ieškinį tiesiogiai transporto priemonės savininkui. Kadangi Transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovė, ieškinys atsakovei galėjo būti reiškiamas.

Atsakovė įrodinėja, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų jos civilinės atsakomybės taikymą dėl eismo įvykio, kurio metu Transporto priemone buvo padaryta žala kitai transporto priemonei, jog taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad atsakingas draudikas taip pat moka išmoką už apdrausta transporto priemone padarytą žalą, kai transporto priemone, su kuria buvo padaryta žala, vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį. Aptarta teisės norma tiesiogiai nurodo, jog žala turi būti padaryta aplinkybėmis, kurios pagrindas atsakomybei atsirasti pagal CK 6.270 straipsnį. Tokia TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies blanketinė nuostata reiškia, jog atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai analizuotini pagal CK 6.270 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.270 straipsnio 1 dalis skirta apsaugoti silpnesnę prievolės šalį – nukentėjusį asmenį, kuriam didesnio pavojaus šaltinis kelia pavojų. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.270 straipsnio 1 dalis netaikoma tais atvejais, kai sąveikauja keli didesnio pavojaus šaltiniai ir atsiranda žala, nes tokiu atveju teisė į žalos atlyginimą įgyjama tik tuo atveju, jei nustatomos bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 13–14 punktai).

Iš byloje esančių įrodymų, t. y. Klaipėdos AVPK pažymos apie eismo įvykio informaciją matyti, kad eismo įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „Audi A6“. Tokia aplinkybė reiškia, jog byloje turi būti taikytina CK 6.270 straipsnio 5 dalis, kadangi eismo įvykio metu sąveikavo du padidinto pavojaus šaltiniai (transporto priemonės) ir atsakovės civilinė atsakomybė nustatytina vertinant bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra: i) neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis); ii) atsiradusi žala (CK 6.249 straipsnis); iii) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (CK 6.247 straipsnis); iv) kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata (kai transporto priemone, su kuria buvo padaryta žala, vairavusio asmens tapatybė yra nežinoma, tačiau žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti šios transporto priemonės savininko ar kito jos valdytojo atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį) iš esmės įtvirtina netiesioginę civilinę atsakomybę, t. y. kai už padarytą žalą gali atsakyti ne tiesiogiai žalą padaręs asmuo (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis).

Kadangi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina galimybę ieškovui reikšti regresinį ieškinį didesnio pavojaus šaltinio savininkui, kai didesnio pavojaus šaltinio savininkui priklausanti transporto priemonė naudota (eksploatuota) asmens, kurio tapatybė nenustatyta, svarbios bei vertintinos aplinkybės, dėl kurių atsirado žala, t. y. Transporto priemonę vairavusio asmens veiksmai. Byloje neginčijamos aplinkybės, jog eismo įvykį sukėlė ir už jį (eismo įvykį) buvo atsakingas Transporto priemonę vairavęs nenustatytos tapatybės vyras. Nors pats transporto priemonės savininkas ir nevairavo automobilio, tačiau nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagą žalos padarymo aplinkybės pakankamai aiškios – buvo kliudyta stovinti transporto priemonė. Atsakovė ir neginčijo, jog Transporto priemonės valdymas būtų buvęs prarastas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios šalintų atsakovės civilinę atsakomybę apskritai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendroji CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata su specialiąja deliktinės atsakomybės CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtinta generalinį deliktą, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018, nutarties 27 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Transporto priemonė nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertinant atsakovės veiksmus bendrosios rūpestingumo pareigos aspektu pastebėtina, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi eismo įvykio momentu) nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Viena vertus, įstatymai nenumato, kaip konkrečiai asmuo turėtų rūpintis savo nuosavybe, tačiau CK 4.37 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad savininkas nuosavybės teise valdoma transporto priemone turi rūpintis tokiu būdu, jog savininko veiksmai, susiję su jam (savininkui) nuosavybės teise priklausančiu daiktu (Transporto priemone), nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Kita vertus, nors pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį savininkas turi teisę daryti bet kokį poveikį savo nuosavybei (nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių), tačiau pastebėtina, jog savininkas taip pat turi ir teisę nušalinti visus kitus asmenis, kurie gali daryti kokį nors (arba bet kokį) poveikį (tiek fizinį, tiek teisinį) savininko nuosavybei. Bendroji rūpestingumo pareiga būtent ir reikalauja iš savininko elgtis taip, kad su savininkui priklausančiu daiktu (Transporto priemone) nebūtų padaroma žalos kitų asmenų turtui, net jeigu savininkas daiktu (Transporto priemone) fiziškai nesinaudoja.

Atsakovė nereiškė procesinių prašymų dėl galimai atsakingų už eismo įvykį asmenų įtraukimo į bylą, papildomų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ir jo atstovo gynybines pozicijas, neteikė. Atsakovė neįrodinėjo, kad būtų praradusi galimybę daryti teisinį ar fizinį poveikį Transporto priemonei dėl kitų asmenų kaltų veiksmų, dėl ko ji galėtų būti atleista nuo atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Dėl atsakovės pasyvumo įgyvendinant savo nuosavybės teisę į Transporto priemonę, Transporto priemonę pradėjo eksploatuoti tretieji asmenys, kurių vienas Transporto priemone padarė žalą tretiesiems asmenims ir pasišalino iš įvykio vietos (nustatyti šį asmenį byloje galimybių nėra). Atsakovei nenurodant tikrųjų Transporto priemonės perdavimo tretiesiems asmenims aplinkybių, teismo vertinimu, draudėjas praranda galimybę identifikuoti Transporto priemonę vairavusio ir žalą sukėlusio asmens tapatybę, kas reiškia, jog ieškovė įgyja teisę tiesiogiai iš atsakovės, kaip daikto savininkės, reikalauti sumokėti tretiesiems asmenims išmokėtas sumas. Taigi neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga laikytina įrodyta (CK 6.246 straipsnis).

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Aptariama teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018, nutarties 59 punktas). Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė neatsiranda tik tada, jei žalą padaręs asmuo ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, nutarties 17 punktas). Teismo vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė tokiais pačiais jos veiksmais, kaip ir neteisėti veiksmai – nerūpestingu ir neapdairiu, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, elgesiu, t. y. netinkamu savo nuosavybės teisės į Transporto priemonę įgyvendinimu. Nerūpestingai įgyvendinant savo nuosavybės teisę į Transporto priemonę, atsakovei priklausančią transporto priemonę valdė bylos nagrinėjimo metu neidentifikuotas vyras, kuris su atsakovei nuosavybės teise priklausančia Transporto priemone sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Atsakovė netinkamai įgyvendindama nuosavybės teisę į Transporto priemonę sukūrė tokią situaciją, kad nenustatyti tretieji asmenys galėjo eksploatuoti Transporto priemonę ir taip sukelti žalą kitiems eismo dalyviams. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, kadangi jeigu atsakovė būtų tinkamai užtikrinusi, jog Transporto priemonės negalės eksploatuoti neidentifikuoti asmenys, ieškovė būtų galėjusi reikšti ieškinį Transporto priemonę vairavusiam asmeniui, tačiau atsakovė tokią galimybę eliminavo savo veiksmais.

Į bylą teikti įrodymai taip pat patvirtina tai, kad buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog byloje buvo įrodytos (nustatytos) visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kaip to reikalauja CK 6.270 straipsnio 5 dalis. Teismas taip pat pažymi, jog nustačius netiesioginę atsakovės civilinę atsakomybę, atsakovė turi teisę atskiroje byloje tiesiogiai asmenims, atsakingiems už Transporto priemone padarytą žalą, reikšti regresinį ieškinį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 388,15 Eur žalos atlyginimo, 5% metinių palūkanų nuo priteistos 388,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.