- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-638-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05407-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- Z. V.
- Trečiasis asmuo
- P. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. ir atsakovės Z. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui P. V. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai priklausančius daiktus iš pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės dalies, nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinės dalies ir sutvarkyti statybvietę bei pašalinti jai priklausančius daiktus ir augalus, esančius aplinkui pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant bendro naudojimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, pažymėtos plane (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašo ieškiniu pareikštus reikalavimus atmesti.
3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, su kuriuo pareikštais reikalavimais sutinka.
4. Ieškovas pateikė taikos sutartį, kuri sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens. Prašė teismo taikos sutartį patvirtinti, bylą nutraukti, pažymėjo, jog šalims žinomos bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-2527-838/2024 nutraukė, grąžino ieškovui 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra 81,75 Eur, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės po 159 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
6. Dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas nurodė, kad šalys bet kurioje stadijoje bylą gali užbaigti taikos sutartimi. Teismas nustatė, kad sudarytos taikos sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Su taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis šalys susipažino ir jas suprato dėl ko teismas nutarė taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad byloje pateikta 2024 m. balandžio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatės užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 318,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui pateikus ieškinį bylos procese buvo sudaryta taikos sutartis, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos lygiomis dalimis, tai yra po 159 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo buvo priteista atlyginti 159 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei byloje. Atskirojo skundo argumentai:
8.1 Nurodo, kad šalys sudariusios taikos sutartį nesusitarė, kad viena kitai atlygins bylinėjimosi išlaidos. Teigia, kad tuo atveju jei šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
8.2 Nurodo, kad ieškovas finansiškai nukentėjo, nes ieškovo ieškinio reikalavimai sudarius taikos sutartį buvo patenkinti. Mano, kad tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo negalėjo iš ieškovo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos kitai šaliai, kai ir kita šalis, tokių išlaidų atlyginti byloje ir neprašė.
Atsiliepimas
2 Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą ir su juo sutinka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1 Nurodo, kad atsakovė nesutinka su skundo argumentu, kad ji pripažino ieškinio reikalavimus, tačiau šalys po ilgų derybų sudarė taikos sutartį, užkirto kelią teisminiams ginčams ateityje, ieškovas savo bylinėjimosi išlaidų atsisakė, todėl mano, kad iš ieškovo dalis bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę pagalbą buvo priteista nepagrįstai.
Šalies argumentai
3 Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės priteista atlyginti 159 Eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei byloje, ir šią išlaidų dalį palikti valstybei. Atskirojo skundo argumentai:
10.1 Nurodo, kad atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, dėl ko teismas pusę bylinėjimosi išlaidų priteisė iš nuo jų visiškai atleistos atsakovės.
10.2 Nurodo, kad atsakovė nebūtų atleista nuo išlaidų pralaimėjus bylą, tačiau šiuo atveju šalys sudarė taikos sutartį, ieškovas savo reikalavimų atsisakė. Mano, kad priteisiant valstybės patirtų išlaidų dalį iš atsakovės, kuriai būtent ir buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, yra pažeidžiami patys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo principai bei esmė.
Atsiliepimas
4 Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą ir su juo sutinka. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1 Nurodo, kad atsakovės argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo eliminavo galimybę iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl ko atsakovės skundas yra pagrįstas. Mano, kad dėl tos pačios priežasties, turi būti patenkintas ir ieškovės pateiktas atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nurodo, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui nebuvo pareikštas, be to, atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba byloje, nuo kurių išlaidų atsakovė yra atleista 100 procentų, dėl ko mano, jog iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos nepagrįstai. Pažymėtina, jog šiuo atveju skundžiama ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos antrinės teisinės bylinėjimosi išlaidos.
13. Remiantis Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad Tarnyba nusprendė atsakovei teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-8941-838/2023 dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Taip pat sprendimu nuspręsta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Bylos duomenimis atsakovės interesus byloje atstovauja advokatė L. Z.. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. balandžio 9 d. pateikė duomenis apie patirtas 318, 75 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 2024 m. balandžio 10 d. gauti šalių prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo. Šalys taikos sutarties 7 punktu susitarė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Išlaidas, kurias patyrė teismas, jei tokių šioje civilinėje byloje buvo, šalys apmokės lygiomis dalimis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas už atsakovei Z. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, paliekamas spręsti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, priteisė po ½ dalį patirtų bylinėjimosi valstybės biudžetui.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrindas civilinę bylą nutraukti patvirtinus taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidos skirstytinos remiantis CPK 94 straipsnio nuostatomis.
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
16. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
17. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
18. Taigi, remiantis aptartomis CPK nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje klausimas spręstinas pagal dalyvavusių byloje asmenų procesinius santykius ir jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, įvertinant priežastis, nulėmusias ieškinio pateikimą, kartu – ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymą bei jų poziciją dėl to, kas turi šias išlaidas atlyginti. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje aktualus yra dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl ieškinio dalyko, jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimas.
19. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog šalims sudarius taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios buvo patirtos atstovaujant atsakovę. Kaip matyti šiuo atveju tiek pačios atsakovės atstovė, tiek ir ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, be kita ko nurodant, kad teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šis argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi taikos sutarties 7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, paliekamas spręsti teismui, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
20. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pačios atsakovės atstovė atskiruoju skundu prašo bylinėjimosi išlaidų, atstovaujant atsakovę neatlyginti, į tai, kad ieškovė dėl minėtų aplinkybių neprieštarauja, į tai, kad taikos sutartimi ieškovas atsisakė pareikštų reikalavimų ir nereikalauja iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų (taikos sutarties 7 punktas), nutariama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino taikos sutarties sąlygas, šalių poziciją dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko pažymint, jog ši šalių pozicija suformuluota pakankamai neaiškiai, kas be kita ko, taip pat lėmė netinkamą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje. Atsižvelgiant į tai, nutariama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ta apimtimi, kuria priteista lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės po 159 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
21. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netinkamai įvertino jų sudarymo priežastingumą, šalių poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ta apimtimi, kuria priteista lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės po 159 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ta apimtimi, kuria priteista lygiomis dalimis iš ieškovo ir atsakovės po 159 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.