- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1573-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08912-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetien
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- notaras L
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-16768-1191/2023 pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys byloje – notaras L. K., L. K., D. Š., M. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas G. A. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašė: 1) atnaujinti pareiškėjui dvidešimties dienų terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti; 2) panaikinti Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notaro L. K. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; 3) įpareigoti Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notarą L. K. (toliau ir – notaras) užvesti paveldėjimo po A. A. mirties (duomenys neskelbtini) bylą pagal turto registravimo vietą ir išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės į mirusio tėvo A. A. palikimą liudijimą.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. A.. Po pareiškėjo tėvo mirties liko butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo 2023 m. gegužės mėn. kreipėsi į Kauno rajono 3-ąjį notaro biurą, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą. Notaras atsisakymą motyvavo tuo, jog nėra objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje, nes mirusiojo A. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas ir deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), tačiau jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo vienintelis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkinio pastato, esančio, (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvoje. Lietuvoje gyvena ir trys iš keturių A. A. vaikų. Taigi, pareiškėjo tėvą su Lietuva siejo tiek ekonominiai, tiek ir šeiminiai ryšiai. Todėl notaras nepagrįstai palikimo atsiradimo vieta nelaikė paveldimo turto buvimo vietos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes notaras galėjo spręsti, jog palikėja gyveno keliose valstybėse, nes nepaisant to, kad buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos ir daugiau laiko praleisdavo Vokietijoje, Lietuvoje buvo vienintelis turimas palikėjos turtas, čia ji sudarė testamentą dėl šio turto paveldėjimo, Lietuvoje savo gyvenamąją vietą nurodo ir vienintelis testamentu paskirtas įpėdinis. Todėl notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktu galėjo spręsti, kad Lietuva gali būti laikoma palikimo atsiradimo vieta, o jis kompetentingas išduoti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl palikimo atsiradimo vietos tarp įpėdinių nėra, todėl nėra CK 5.4 straipsnio 4 dalyje nurodyto pagrindo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos – nustatymo, kaip rekomendavo notaras. Todėl notaras galėjo spręsti, kad Lietuva gali būti laikoma palikimo atsiradimo vieta, o jis kompetentingas išduoti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą.
3. Prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, pareiškėjas nurodė, kad nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pareiškėjas gavo 2023 m. gegužės 16 d. 2023 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, kuri pareiškėjui buvo suteikta 2023 m. birželio 5 d. sprendimu. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Atstovė, ruošdama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui paskambino rugpjūčio pradžioje ir išsakė savo poziciją, kad pagal teismų praktiką reikėtų teismui skųsti notarinį veiksmą, o ne kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, reikėjo pakeisti antrinės teisinės pagalbos pagrindą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pagrindas buvo pakeistas ir pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl notaro L. K. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo notaras atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad nors pareiškėjas savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020, tačiau minėtos nutarties ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa – minėtoje nutartyje palikėja pas Lietuvos notarą buvo parašiusi testamentą, o pareiškėjo tėvas jokio testamento Lietuvoje nebuvo parašęs. Be to, nekilnojamąjį turtą Lietuvoje pareiškėjas įgijo 1996 m., dar prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) 2009 m. Notaras nurodo, kad esant tokioms faktinėms aplinkybės, notaras neturėjo pagrindo spręsti, kad palikimo atsiradimo vieta, kuri sutampa su palikėjo paskutine gyvenamąja vieta, buvo notarui priklausančioje paveldėjimo teritorijoje. Pažymėjo, kad netiesioginis ginčas yra tarp paveldėtojų ir notaro, jeigu nebūtų ginčo, nebūtų šios bylos. Visi pripažįsta, kad nuo 2009 m. A. A. gyveno (duomenys neskelbtini). Šiai dienai nėra žinoma, ar A. A. neturėjo (duomenys neskelbtini) kitos šeimos, ar neturi nepilnamečių vaikų, kreditorių. Pareiškėjas pirmiausia turi nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. gyveno Lietuvoje, o paskui kreiptis dėl paveldėjimo bylos po A. A. mirties užvedimo.
Šalies argumentai
5. Suinteresuoti asmenys L. K., D. Š. ir M. A. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka. L. K. nurodė, kad dokumentų tvarkymas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims būtų per brangus. Notarui buvo pateikę A. A. mirties liudijimą ir įgaliojimą, kuriuo suinteresuotas asmuo D. Š. buvo įgaliota tvarkyti A. A. turtą, tiek A. A. esant gyvam, tiek jam mirus. Teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad A. A. pirmiausia išvyko į (duomenys neskelbtini), paskui į (duomenys neskelbtini), ten dirbo. A. A. iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą buvo grįžęs, tačiau nuo tada, kai išvažiavo į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą negrįžo. (duomenys neskelbtini) susirgo nepagydoma liga, ten gulėjo ligoninėje, bei gavo brangiai apmokamus medikamentus, kurių Lietuvoje šeima nebūtų galėjusi jų gauti ir nupirkti, gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini). Nors A. A. ir planavo grįžti į Lietuvą, tačiau šeima dėl finansinių sunkumų jo parvežti į Lietuvą neturėjo galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo G. A. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus atmetė.
4. Teismas nustatė, kad A. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. A. mirties liko butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas G. A., suinteresuoti asmenys L. K. ir D. Š., būdami A. A. vaikai, kreipėsi į notarą, prašydami priimti jų pareiškimus dėl palikimo priėmimo ir užvesti paveldėjimo bylą. Notaras L. K. 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nurodydamas, kad objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje nėra, todėl tenkinti įpėdinių prašymų neturi pagrindo.
5. Teismas , spręsdamas dėl termino skundui dėl notaro veiksmų pateikti atnaujinimo, nustatė, kad notaras priėmė nutarimą, kurį skundžia pareiškėjas, 2023 m. gegužės 16 d. Dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – VGTPT) 2023 m. gegužės 29 d. VGTPT sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-05213 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. A. priimtas 2023 m. birželio 5 d., kuriame buvo nurodyta, kad <...> antrinė pagalba teikiama civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (palikėjas A. A.)<...>. VGTPT sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-05213 dėl 2023 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-05213 pakeitimo priimtas 2023 m. rugsėjo 8 d., kuriame nurodyta, kad suteikiama antrinė teisinė pagalba <...> dėl notaro L. K. 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo atlikti notarinį veiksmą apskundimo, termino skundui pateikti atnaujinimo<...>. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teises, kreipėsi į VGTPT 2023 m. gegužės 29 d., t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nurodyto dvidešimties dienų termino skundui dėl notarinių veiksmų pateikti. Iš pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių ir prie pareiškimo išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, kad skundo dėl notarinių veiksmų padavimas teismui 2023 m. rugpjūčio 16 d. susidarė dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Teismas pripažino jas svarbiomis. Be to, įvertinęs, kad pareiškėjas nepraleido 90 dienų termino, teismas pareiškėjui terminą skundui dėl notaro veiksmų pateikti atnaujino (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas , spręsdamas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo, vertino, kad suinteresuotų asmenų L. K. ir D. Š. nurodyti ir pateikti notarui dokumentai (A. A. mirties liudijimas, jo ranka rašytas įgaliojimas suinteresuotam asmeniui D. Š. ir kt. dokumentai) nesuteikė pagrindo notarui spręsti, kad A. A. palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje. Taip pat tai nesudarė pagrindo notarui A. A. paskutinę gyvenamąją vietą vertinti kitaip, nei nurodyta VĮ Registrų centro 2023 m. gegužės 23 d. Nr. GR.1A-6055 gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad notarui nebuvo pateikti pakankami ir akivaizdūs faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog palikimo atsiradimo vieta (paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta) yra šiam notarui priskirtoje teritorijoje (CK 5.4 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas, priimant sprendimą byloje, prašė vadovautis Lietuvos Ankščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 pateiktais išaiškinimais. Tačiau teismas nustatė, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir nagrinėjamu atveju skiriasi faktinės aplinkybės, kurioms esant, kasacinis teismas konstatavo, kad notaras, vadovaudamasis CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, galėjo spręsti, kad Lietuva gali būti laikoma palikimo atsiradimo vieta, o jis kompetentingas išduoti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar A. A. turėjo turto (duomenys neskelbtini), taip pat mirusysis A. A. nebuvo sudaręs testamento, todėl Lietuvos A. T. 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes teisiškai reikšmingos aplinkybės kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje skiriasi.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytina aktualesnė ir teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sutampanti Lietuvos Ankščiausiojo teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021, kurios 35 punkte nurodyta, kad jeigu notaras atsisako pradėti paveldėjimo bylą dėl to, kad palikimo atsiradimo vieta notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti notarą priimti įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pradėti paveldėjimo bylą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir, teismui tokį faktą nustačius, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos vedimo.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju notaras pagristai 2023 m. gegužės 16 d. nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą išaiškino pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims L. K. ir D. Š. teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir, teismui tokį faktą nustačius, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Toks notaro veiksmas atitinka nurodytą kasacinio teismo praktiką. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo pateikta konsultacija dėl tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo, patvirtinta Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 4 pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju notaras dėjo visas pastangas, siekdamas įgyvendinti jam valstybės priskirtas funkcijas ir tinkamai išspręsti pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paveldėjimo klausimus.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tada, kai yra ginčas, o tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kurie yra įpėdiniai, ginčo nėra. Tačiau tokius pareiškėjo atstovės argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi tada, kai asmuo negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atmetus pareiškėjo skundą, teismas nesprendė dėl pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį dėl skundo dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus atmetimo ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje ir šioje byloje nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliantas sutinka, kad faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes šioje byloje palikėjas nėra sudaręs testamento, tačiau visos kitos esminės aplinkybės yra labai panašios – pareiškėjo tėvas 2009 m. deklaravo išvykimą į Ankščiausiojo teismo, jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo vienintelis nekilnojamas turtas: butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir 1/12 ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvoje. Lietuvoje gyvena ir trys iš keturių jo vaikų (įpėdinių). Pareiškėjo tėvą su Lietuva siejo tiek ekonominiai, tiek ir šeiminiai ryšiai.
12.2. Nepagrįstai teismas aiškino, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma aktualesnė ir teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sutampanti Lietuvos Ankščiausiojo teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021. Minėtoje nutartyje yra formuluojamos procesinės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kurių pareiškėjas ir laikėsi, kreipdamasis į teismą. Tačiau materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį paveldėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos būtent Lietuvos Ankščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020.
12.3. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tada, kai yra ginčas. Buvo kalbama apie palikimo atsiradimo vietos nustatymą, kuri pagal CK 5.4 straipsnio 4 dalį suinteresuotų asmenų prašymu yra nustatomas teismo, tik kilus ginčui. O tokio ginčo tarp įpėdinių nėra.
12.4. Teismas , atmesdamas skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, pažeidė ir vieną iš Reglamento 650/2012 (2012 m. liepos 4 d. E. P. ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012) tikslų palengvinti įpėdinių gyvenimą, suteikiant jiems galimybę gauti nacionalinį paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto buvimo ir jų gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
3. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl notaro atsisakymo atklikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. A.. Po pareiškėjo tėvo mirties liko butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo 2023 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Kauno rajono 3-ąjį notaro biurą, tačiau notaras 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Notaras nurodė, kad objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje nėra, todėl tenkinti įpėdinių prašymų neturi pagrindo. Notarui kilus abejonių dėl palikėjo paskutinės gyvenamosios vietos, jis pažymėjo, kad pareiškėjas pirmiausia turi nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. gyveno Lietuvoje, o paskui kreiptis dėl paveldėjimo bylos po A. A. mirties užvedimo.
5. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo pripažinti notaro veiksmus teisėtais, skundo netenkino.
Dėl ginčo esmės
6. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad nors pareiškėjo tėvas 2009 m. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo vienintelis nekilnojamas turtas buvo Lietuvoje. Lietuvoje gyvena ir trys iš keturių jo vaikų (įpėdinių). Suinteresuotas asmuo D. Š. buvo įgaliota tvarkyti A. A. turtą, tiek A. A. esant gyvam, tiek jam mirus. Pareiškėjo tėvą su Lietuva siejo tiek ekonominiai, tiek ir šeiminiai ryšiai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad notarui kilus abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos, jis 2023 m. gegužės 16 d. pagrįstai nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išaiškino pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims L. K. ir D. Š. teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.
7. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (NĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal NĮ 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).
8. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
9. Nurodyti notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu. Pagal NĮ 40 straipsnio 2 dalį, be kitų duomenų, turi būti nurodyta atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad asmens kreipimosi į notarą metu nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, kurią notaras turėtų nurodyti, įformindamas atsisakymą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).
10. Dėl notarinio veiksmo atlikimo galima kreiptis į bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Pagal NĮ 26 straipsnio, apibrėžiančio notarų atliekamus notarinius veiksmus, 1 dalies 2 punktą notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, NĮ 28 straipsnis). CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).
11. Taigi, notaras, gavęs įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, turi įsitikinti, ar palikimo atsiradimo vieta yra būtent šiam notarui priskirtoje teritorijoje, ir nuspręsti, ar jis turi teisę tvarkyti konkrečią paveldėjimo bylą.
12. Jeigu notaras atsisako pradėti paveldėjimo bylą dėl to, kad palikimo atsiradimo vieta notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti notarą priimti įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą ir pradėti paveldėjimo bylą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir, teismui tokį faktą nustačius, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos vedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021).
13. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.
14. Nagrinėjamos bylos atveju notaras, nustatę, kad Gyventojų registro duomenis nuo 2009 m. palikėjas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kad nėra žinoma, ar A. A. neturėjo (duomenys neskelbtini) kitos šeimos, ar neturi nepilnamečių vaikų, kreditorių, darė išvadą, kad nėra objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje. Taigi, nagrinėjamu atveju notarui kilo abejonės dėl palikimo atsiradimo vietos, t. y. ar ji yra Lietuvoje, ar (duomenys neskelbtini). Nustatęs minėtas aplinkybes, notaras pasiūlė pareiškėjui pirmiausia nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. gyveno Lietuvoje, o paskui kreiptis dėl paveldėjimo bylos po A. A. mirties užvedimo.
15. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, J. K. ir Airiją, yra taikomas 2012 m. liepos 4 d. E. P. ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Tarpvalstybinio pobūdžio byla paprastai būna tais atvejais, kai ginčo dalykas peržengia vienos valstybės ribas, pavyzdžiui, palikėjas ir įpėdiniai gyvena skirtingose valstybėse, palikėjas, įpėdiniai ir paveldimas turtas yra skirtingose valstybėse ir pan. Siekiant išsiaiškinti, ar paveldėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl to patenka į Reglamento 650/2012 taikymo sritį, reikia nustatyti, pirma, valstybę narę, kurioje buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta jo mirties dieną, antra, paveldėjimo turto buvimo vietą, trečia, įpėdinių gyvenamąją vietą.
16. Minėta, kad notaras, spręsdamas įpėdinio pareiškimo dėl palikimo priėmimo klausimą, turi pareigą įsitikinti, ar jis turi kompetenciją vesti konkrečią paveldėjimo bylą, kaip tai nustatyta CK 5.50 straipsnio 2 dalyje bei NĮ 28 straipsnyje. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą (išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje įvardytus asmenis). Lietuvos Respublikos piliečių duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Asmens gyvenamoji vieta yra vienas iš šiame registre tvarkomų duomenų (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose yra vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, notaro pareiga patikrinti faktą, ar pareiškėjas kreipiasi dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, reiškia, kad notaras, prieš užvesdamas paveldėjimo bylą, turi pareikalauti paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą patvirtinančių įrodymų, reikalaujamų pagal įstatymo nuostatas, bei atsižvelgti į tokiems atvejams nusistovėjusią notarinę praktiką.
17. Be to, byloje pateiktoje Lietuvos notarų rūmų prezidiumo konsultacijoje dėl tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo, kuri patvirtinta Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 4, nurodyta, kad jeigu iš pateiktų duomenų notarui nėra aišku, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje (pavyzdžiui, asmuo yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, tačiau paveldimas turtas ir įpėdinis yra Lietuvoje; įpėdiniai teigia, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, tačiau notarui pateikti duomenys to akivaizdžiai nepatvirtina ar yra prieštaringi), notaras turėtų išaiškinti įpėdiniui, kad jis, siekdamas įrodyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto Lietuvoje nustatymo arba turėtų kreiptis dėl paveldėjimo pagal palikėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Įpėdiniui nesutinkant su tokiu notaro sprendimu ir raštu prašant, notaras turėtų išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jame nurodyti, kad iš pateiktų duomenų jam nėra aiški palikimo atsiradimo vieta.
18. Nagrinėjamu atveju kartu su skundu pareiškėjas pateikė palikėjo mirties liudijimą, iš kurio nustatyta, kad palikėjas turėjo Lietuvos pilietybę, mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos Gyventojo registro pažymos apie asmens duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. lapkričio 12 d. A. A. buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad palikėjas turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/12 ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas įgytas 1996 m., prieš deklaruojant išvykimą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde nurodė, kad trys iš keturių paveldėtojų gyvena Lietuvoje. Suinteresuoti asmenys L. K. ir D. Š., siekdamos užvesti paveldėjimo bylą po A. A. mirties, nurodė notarui pateikusios A. A. mirties liudijimą ir A. A. ranka rašytą įgaliojimą, kuris suteikė teisę suinteresuotam asmeniui D. Š. tvarkyti A. A. turtą tiek jam esant gyvam, tiek mirusiam. Tačiau notaras pažymėjo, kad nėra žinoma, ar A. A. neturėjo (duomenys neskelbtini) kitos šeimos, ar neturi nepilnamečių vaikų, kreditorių.
19. Atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus ir šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad notarui nebuvo pateikti pakankami ir akivaizdūs faktiniai duomenys, patvirtinantys, jog palikimo atsiradimo vieta (paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta) yra šiam notarui priskirtoje teritorijoje.
20. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo vadovautis materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį paveldėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes notaras galėjo spręsti, jog palikėja gyveno keliose valstybėse, nes, nepaisant to, kad buvo deklaravusi išvykimą iš Lietuvos ir daugiau laiko praleisdavo Vokietijoje, Lietuvoje buvo vienintelis palikėjos turimas nekilnojamasis turtas, čia ji sudarė testamentą dėl šio turto paveldėjimo, Lietuvoje savo gyvenamąją vietą nurodo ir vienintelis testamentu paskirtas įpėdinis. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kuria prašo vadovautis apeliantas, ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar A. A. turėjo turto (duomenys neskelbtini). Taip pat mirusysis A. A. nebuvo sudaręs testamento (ši aplinkybė apelianto nurodytoje kasacinio temo nutartyje buvo viena iš esminių, teismui sprendžiant dėl testatoriaus valios dėl palikimui taikytinos teisės ir plikimo atsiradimo vietos). Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020 pateiktais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog notaro atsisakymas priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal pateiktus jam duomenis buvo neteisėtas. Juolab, kad notarui kilus abejonių dėl palikimo atsiradimo vietos, jis išaiškino įpėdiniams, kad jiems, siekiant įrodyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, jie turėtų kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto Lietuvoje nustatymo.
24. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakytina, ne jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad notaras pagristai 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Atmetus atskirąjį skundą, apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.