Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-804-252-2016

Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02194-2014-6

2016 m. spalio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4389-400/2016 pagal pareiškėjo UAB „Naideka“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 pagal ieškovo BUAB „Autita“ ieškinį atsakovui UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Skundžiama nutartimi teismas netinkamai pritaikė CPK 45 str. nuostatas, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-43-956/2015 šia CPK norma vadovautasi nebuvo. Šiuo atveju teismas civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turėjo pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Buvęs bendrovės vadovas nemanė, kad yra pažeidžiamos bankrutuojančios bendrovės teisės, o bankroto administratorius, kreipdamasis su ieškiniu į teismą ir tariamai gindamas bankrutuojančios bendrovės interesus, pakeitė sutarties šalių tikrąją valią, ir teismai tokį administratoriaus ieškinį patenkino net neįtraukę į bylą buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo M. A., kuris su pareiškėju sudarė teisėtus ir pagrįstus sandorius. Ši aplinkybė taip pat tapo žinoma pareiškėjui po Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016 priėmimo.

13. Teigia, jog teismas padarė esminę klaidą nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. Tik teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus papildomai pateiktus įrodymus galima spręsti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės, ar jos buvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės. Atsakovo prašyme naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ištirtos ir įvertintos, o tai turi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti atsižvelgdamas į tai, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje ir teismui patenkinus pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ieškovo ieškinys gali būti atmestas, o priverstinai įvykdžius 2015-01-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 atsakovui bus ne tik padaryta didžiulė ir nepataisoma žala, bet atsakovas turi realų pagrindą manyti, jog iš bankrutuojančios įmonės nebebus galimybės susigrąžinti regreso tvarka neteisėtai ir nepagrįstai išieškotų piniginių sumų, pats gali būti privestas prie bankroto, tuomet be darbo liks apie 100 UAB „Naideka“ darbuotojų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

18. Nagrinėjant UAB „Naideka“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 prie naujai pradėtos civilinės bylos Nr. A2-4389-400/2016 yra prijungta jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-43-956/2015, kurioje ir prašoma atnaujinti procesą. Taigi, apeliantas nepagrįstai teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs prašymą atnaujinti procesą naujai pradėtoje byloje, padarė esminį pažeidimą ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

19. Apeliantas prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nes priešingu atveju jam būtų užkirsta galimybė aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo faktinius ir teisinius aspektus, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ji bus išnagrinėta teisingiau ir efektyviau.

20. CPK 336 str. 1 d. įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad visi objektyvūs rašytiniai įrodymai, būtini visapusiškam, pilnam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, atsižvelgiant į jos specifiką yra pateikti, nemato pagrindo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.

22. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą teismo posėdyje, jo tvarką ir teismo veiksmus reglamentuoja CPK 370 str. 2 ir 3 dalys. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl visiškai nepagrįstai apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė civilinį procesą, nes bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato imperatyviai prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 str. 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012; kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2016-04-12 civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, neva pasisakydamas, jog negalima taikyti bendros buhalterinės veiklos atliekant užskaitas, esminės reikšmės bylai neturi, kadangi minėtoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šalių atliktų užskaitų teisėtumo iš pareiškėjo įsigyjant automobilį.

24. Iš 2016-04-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016 matyti, jog teismas sprendė klausimą dėl šalių sudarytų sutarčių novacijos, dėl sutartinio atsiskaitymo už kurą, dėl nepagrįsto praturtėjimo, priteistos sumos ir ieškinio senaties taikymo. Tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-43-956/2015 šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybės buvo žinomos, teismas jas įvertino ir dėl jų pagrįstumo priėmė atitinkamą sprendimą, todėl jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

25. Kaip matyti, pareiškėjas į ieškovo ieškinį atsikirtinėjo savo buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo santykių bylos nagrinėjimo metu pasisakė ir pareiškėjo buhalterė, kas neginčijamai įrodė, kad šalių buhalterinėse apskaitose užskaitos buvo daromos. Tai yra konstatuota ir įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-12 d. nutartyje: o būtent, kad UAB „Naideka“ neginčija ir neneigia, jog ieškovo BUAB „Autita“ finansiniai dokumentai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tvirtina nebuvus abiejų šalių priešpriešinių reikalavimų – iš ieškovo pusės reikalavimo, o iš atsakovo – pareigos apmokėti už suteiktas vežimo paslaugas ir pareigos atsakovui, o iš atsakovo – reikalavimo apmokėti jo turėtas išlaidas, susijusias su vilkiku Mercedes Benz 1846, įskaitymų. Teismo nutartyje nurodyta, jog atsakovas pakankamais ir leistinais įrodymais nepaneigė tarp šalių buvus susiklosčiusiai praktikai įskaityti priešpriešinius reikalavimus net ir nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų (CK 6.131 str.; CPK 12 str., 178 str.); 2015-01-06 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nepaneigė įskaičius ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2010-12-26 iki 2013-09-26, ką įrodo abiejų įmonių buhalterinės apskaitos sistemos išrašai (CPK 12 str., 178 str.); nagrinėjamoje byloje nereiškiamas atskiras reikalavimas pripažinti įskaitymus neteisėtais; duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis dėl UAB „Autita“ atliktų įskaitymų neteisėtumo, byloje nenustatyta.

26. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybės nėra naujos. Šios aplinkybės yra išsamiai aptartos prašomoje atnaujinti procesą byloje, todėl nėra apelianto prašyme nurodyto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

27. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindų procesui atnaujinti taip pat yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

28. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

29. Bylos duomenys patvirtina, jog 2014-03-10 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-402-544/2014 UAB „Autita“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Inovestus“. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 str. nuostatomis, po bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme dienos bankrutuojančios įmonės vardu veikia ir įmonės interesus atstovauja bankroto administratorius – šiuo atveju UAB „Inovestus“, kuris atstovavo BUAB „Autita“ interesus Panevėžio miesto apylinkės teismui priimant 2015-01-26 sprendimą. Apeliantas atskirajame skunde laikėsi pozicijos, jog buvęs bendrovės vadovas nemanė, kad yra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės teisės, o bankroto administratorius, kreipdamasis su ieškiniu į teismą, pakeitė sutarties šalių tikrąją valią, dėl ko teismai tokį administratoriaus ieškinį patenkino, net neįtraukę į bylą buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo M. A.. Apelianto teigimu, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016 jam tapo žinoma, kad byla išnagrinėta neįtraukus į ją atsakovais už galimą žalą atsakingų asmenų – buvusio bendrovės vadovo ir akcininkų.

30. Kaip minėta, procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tačiau aptariamu atveju 2015-01-26 sprendimo turinys įgalina daryti išvadą, jog juo tiesiogiai nenuspręsta dėl M. A., kaip BUAB „Autita“ vadovo, teisių ir pareigų. Priešingai, pritartina ieškovo BUAB „Autita“ pozicijai bei pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš esmės tokio klausimo pareiškėjo nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje net nebuvo svarstyta. Kad ieškovas byloje pasirinko tinkamą atsakovą (pareiškėją), patvirtina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, kurie ieškovo reikalavus laikė pagrįstais ir iš atsakovo UAB „Naideka“ priteisė dėl jo nesąžiningų veiksmų, pasireiškusių ieškovo automobilio pardavimu, patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, dėl kokių konkrečiai M. A. materialiųjų teisių ir pareigų teismas įsiteisėjusiu sprendimu nusprendė, laikytina, jog BUAB „Autita“ vadovo neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu 2015-01-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturėjo ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, kad esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

31. CPK 365 str. 1 d. numato, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali paduoti asmenys, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir jie mano, kad teismas pasisakė dėl jų teisių ar pareigų. Galimybė paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu siejama tik su tikėtina aplinkybe, kad prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas kreipimosi su šiuo prašymu subjektas. Tokiu būdu, pareiškėjas –apeliantas UAB „Naideka“ neturi reikalavimo teisės šiuo pagrindu teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

33. Atmetus UAB „Naideka“ atskirąjį skundą kaip nepagrįsta, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 2015-01-26 sprendimo vykdymo sustabdymo, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

34. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovui BUAB „Autita“ iš apelianto UAB „Naideka“ priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) UAB „Naideka“ 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo BUAB „Autita“ naudai.