Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015 pagal ieškovo BUAB „Autita“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „Trucks Market“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „Trucks Market“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015, 2015-01-26 sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės BUAB „Autita“ ieškinį ir priteisė jos naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29040 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-43-956/2015, II t. 158-164 l.). Panevėžio apygardos teismo 2015-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-398-278/2015 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2-43-956/2015, IX t. 152-156 l.).

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais - paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu bei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p.), t. y. sprendimo priėmimo metu buvo remiamasi surinktais įrodymais ir juos netinkamai vertinant, dėl ko buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytas įstatymas, bei ieškinys buvo patenkintas neįtraukus į bylą buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo.

Proceso atnaujinimas taikomas dažniausiai tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Taigi, proceso atnaujinimas taikomas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.

Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p., kuriuose numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą, nurodė tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-12 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016, dėl tų pačių sutarčių vykdymo, pagal kurias Panevėžio miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje ir jam yra pritaręs Panevėžio apygardos teismas, konstatvo, kad negalima sutartyse už šalis taikyti bendros visos ūkinės veiklos užskaitos, nes tai prieštarauja įstatymams. Nežinant šių naujai paaiškėjusių aplinkybių, teismai negalėjo analizuoti ir įvertinti pareiškėjo išsakytos pozicijos dėl ieškinio nepagrįstumo ir atmetimo, dėl ko teismai būtų priėmę galimai kitokius sprendimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-10-28 pareiškėjas ir BUAB „Autita“ sudarė sutartį „Dėl automobilio naudojimo ir išpirkimo“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė BUAB „Autita“ vilkiką „Mercedes Benz 1846“, naudojimuisi ir išpirkimui, o BUAB „Autita“ už naudojimąsi vilkiku įsipareigojo atsakovui mokėti kas mėnesį sutarties priede nurodytą mokestį ir pilnai apmokėti CMR draudimą, savanoriškojo (Casko) draudimo, privalomojo transporto priemonės civilinės atsakomybės kasmėnesines įmokas, bei sumokėjus visas įmokas už naudojimąsi vilkiku BUAB „Autita“ įgyja teisę įsigyti iš pareiškėjo vilkiką už 1000 Lt plius PVM (civilinės bylos Nr. 2-43-956/2015, I t., 7-8 l.). BUAB „Autita“ už laikotarpį nuo 2010-12-26 iki 2011-11-08 išrašė atsakovui už transporto paslaugas sąskaitas faktūras 138734,34 Lt sumai (civilinė byla Nr. 2-43-956/2015, I t., 9-28 l.), bei už laikotarpį nuo 2011-12-31 iki 2013-09-26 PVM sąskaitas faktūras 151243,15 Lt sumai (civilinės bylos Nr. 2-43-956/2015, I t., 30-41 l.). Šių PVM sąskaitų faktūrų pareiškėjas neginčijo. Pareiškėjo argumentai ir pozicija dėl atliekamų šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų civilinės bylos nagrinėjimo metu teismams buvo žinoma, tai patvirtina ir paties pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad neteisinga ir niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė (BUAB „Autita“) galėjo atsiskaityti su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš bendros veiklos, darydamos tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, taip pat ir grynais pinigais, o ne tik krovinių pervežimo paslaugomis, kurios buvo vykdomos vilkiku „Mercedes Benz 1846“ (civilinės bylos Nr. 2-43-956/2015, II t., 169 l.). Šių aplinkybių ir pareiškėjo pozicijos įvertinimas pateiktas 2015-06-12 Panevėžio apygardos teismo nutartyje, konstatuojant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija ir neneigia, kad BUAB „Autita“ finansiniai dokumentai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tvirtina nebuvus abiejų šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų – iš ieškovės pusės reikalavimo, o iš atsakovės – pareigos, apmokėti už suteiktas vežimo paslaugas ir pareigos atsakovei, o iš atsakovės – reikalavimo, apmokėti jos turėtas išlaidas, susijusias su vilkiku „Mercedes Benz 1846“, įskaitymų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamais ir leistinai įrodymais nepaneigė tarp šalių buvus susiklosčiusiai praktikai įskaityti priešpriešinius reikalavimus net ir nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų. Be to, 2015-01-06 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nepaneigė įskaičius ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2010-12-26 iki 2013-09-26, ką įrodo abiejų įmonių buhalterinės apskaitos sistemos išrašai (civilinės bylos Nr. 2-43-956/2015, IX t., 155 l.). Panevėžio apygardos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl šalių tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo nepagrįstumo, todėl teigti, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybės yra naujos, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad 2016-04-12 civilinėje byloje Nr. 2A-211-178/2016 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, esminės reikšmės bylai neturi, kadangi minėtoje nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šalių atliktų užskaitų teisėtumo iš pareiškėjo įsigyjant automobilį. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėtoje byloje pasisakė dėl šalių sudarytų sutarčių novacijos, dėl sutartinio atsiskaitymo už kurą, dėl nepagrįsto praturtėjimo, priteistos sumos ir ieškinio senaties taikymo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-43-956/2015 šalių tarpusavio atsiskaitymo aplinkybės buvo žinomos, teismo įvertintos ir dėl jų pagrįstumo priimtas atitinkamas sprendimas, todėl jos nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas – 2016-04-12 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis esminės reikšmės bylai neturi, net jei ji būtų pateikta 2-43-956/2015 bylos nagrinėjimo metu, kitoks sprendimas nebūtų priimtas, kadangi byloje remiantis kitais įrodymais (buhalterinės apskaitos duomenimis, šalių paaiškinimais) teismas priėmė išvadą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymo įskaitant priešpriešinius reikalavimus.

Kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d., 7 p., nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-03-10 Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-402-544/2014 UAB „Autita“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskiriant UAB „INOVESTUS“. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 straipsnių nuostatomis, po bankroto bylos įmonei iškėlimo teisme dienos bankrutuojančios įmonės vardu veikia ir įmonės interesus atstovauja bankroto administratorius. Vadovaujantis LR CPK 45 str. 3 d., sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui, šiuo atveju sprendimo teisė pasirinkti tinkamą atsakovą priklausė bankrutuojančios bendrovės „Autita“ administratoriui. Kad ieškovas pasirinko tinkamą atsakovą (UAB „(duomenys neskelbtini)“) patvirtina tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismai, kurie ieškovės reikalavimus laikė pagrįstais ir iš pareiškėjo priteisė dėl jo veiksmų patirtus nuostolius. Pareiškėjas prašyme nenurodė dėl kokių konkrečiai trečiųjų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teismas įsiteisėjusiu sprendimu nusprendė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų M. A., kaip bankrutuojančios UAB „Autita“ vadovo, veiksmų, sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl jo teisių ar jo pareigų, teismo nuomone, BUAB „Autita“ vadovo M. A. neįtraukimas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu 2015-01-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturėjo ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Teismo vertinimu, faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų nedidelis ir nėra esminis, jį nustačius priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir šalių ginčijamo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai nesikeičia.

Nesant įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas ir procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2014 atnaujinti atsisakoma (CPK 370 str. 3 d.).

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – suinteresuoto asmens BUAB „Autita“ patirtos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą bei teismo patirtos 5,10 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-956/2015.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens BUAB „Autita“ , įm. k. 300885629 naudai.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 5,10 Eur (penkis eurus 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 700,00 Eur (septynių šimtų 00 ct) atidėtą žyminį mokestį – valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.