- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-16727-920/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09962-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini).) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos mama A. K. J. 2013 m. lapkričio 4 d. mirė, o jos sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini).. Tėvo palikimo priėmimo procese pareiškėja sužinojo, kad jos tėvui priklauso tik ½ dalis vienintelio turto – Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas ir namų apyvokos daiktai, o likusi ½ dalis tenka mamai, kurios palikimas nebuvo priimtas. A. K. J. ir jos sutuoktinis J. J. gyveno iki pat mirties nurodytame bute. Po A. K. J. mirties aukščiau nurodytame bute liko gyventi J. J., naudojosi likusiais buities daiktais, apmokėdavo Butui tenkančius mokesčius. Be to, visus A. K. J. daiktus (nuotraukas, dokumentus) po jos mirties taip pat priėmė sutuoktinis J. J. (Pareiškėjos tėvas). J. J. po savo sutuoktinės A. K. J. mirties į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas manė, jog jo vardu esant registruotam Butui, nesant kito registruoto turto, šis Butas ir priklauso jam, todėl papildomų veiksmų dėl jo registracijos nesiėmė. Tuo labiau, minėtame Bute J. J. ir gyveno bei valdė visą kitą turtą likusį po žmonos mirties. Pareiškėja, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir teisės aktų numatyta tvarka įregistruoti po tėvų mirties nuosavybę į likusį turtą, kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog mirusysis J. J. po savo sutuoktinės A. K. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė A. K. J. ir J. J. dukra. A. K. J. mirė (duomenys neskelbtini)., o jos sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini).. Mirties dieną palikėja gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjos tėvui J. J.. Šiuo adresu buvo palikėjos asmeniniai daiktai - namų apyvokos daiktai, nuotraukos. Po palikėjos mirties J. J., kaip nurodoma pareiškime, naudojosi turtu kaip savu, bute gyveno toliau, jį prižiūrėjo, apmokėdavo butui tenkančius mokesčius. Po A. K. J. mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėjos tėvas J. J. po savo sutuoktinės A. K. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. J. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. K. J. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini).) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.