Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Valentinui Motiejūnui (nuotolinio ryšio priemonėmis), Renatai Šauklienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, vykdantis individualią veiklą, teistas 10 kartų:

1) 2016 m. gegužės 23 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. liepos 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 23 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3) 2016 m. liepos 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pagal 2016 m. liepos 5 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2016 m. rugsėjo 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme;

5) 2017 m. gegužės 31 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2017 m. rugsėjo 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2020 m. rugpjūčio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 24 parų arešto bausme;

8) 2021 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

9) 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl S. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2023 m. sausio 24 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. L. kaltinamas tuo, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 2.00 val., gyvenamojo namo svetainėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – sudaužė E. B. priklausantį televizorių „S.“, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. B. 300,00 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis S. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, įvykdymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu todėl, kad buvo paleistas lygtinai ir galvojo, kad bylos nebus, todėl atlygino žalą. Televizorius buvo sudaužytas muštynių metu, B. sako netiesą norėdami iš to pasipelnyti. Buvo jis, A. B., A. B. ir E. B.. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini) ir tai galėjo būti kaip nurodyta 2024 m. balandžio 10 d. Alkoholis buvo vartojamas, visi buvo girti, geriama buvo degtinė, alus, galėjo būti išgerta 2 litrai degtinės ir alaus dar. Vartojo visi vienodai. 2.00 val. įvyko muštynės, tada ir buvo sudaužytas televizorius. Įvyko kažkoks žodinis konfliktas ir įvyko muštynės. Televizorius, mano, buvo sudaužytas, kai jį pastūmė ir gal jis virto, ir dėl to buvo sudaužytas televizorius. Nežino, kodėl B. taip kalba. Ryte atsibudo kruvinas, jie sakė, kad sudaužė televizorių, jis pirmas parašė pareiškimą dėl sumušimo, o jie parašė, kad sudaužė televizorių. Labai gerai aplinkybių nepamena. Kai rašė pareiškimą, sakė, kad buvo sudaužytas televizorius. Žalą atlygino. Kivirčas kilo prieš televizoriaus sudaužymą. Tiksliai neatsimena, buvo stipriai sumuštas, buvo praradęs sąmonę. Ryte pamatė, kad sudaužytas televizorius, faktiškai, to momento, kada buvo sudaužytas televizorius, nematė. Jis į ekraną nesmogė. Atsimena, kad buvo muštynės ir ryte pamatė, kad sudaužytas televizorius ir jam ryte pasakė, kad sudaužė jis. Iki muštynių laiką atsimena. Su A. B. atvyko su taksi, gėrė visi alkoholį, kalbėjo ir dėl kažko susipyko, dėl ko tiksliai susipyko, nepamena. Išgertas alkoholio kiekis gali turėti įtakos, kad neatsimena visko. Nemano, kad E. B., kaip ji teigia, būdama virtuvėje matė, kad jis sudaužė televizorių. Galėjo girdėti, bet matyti – ne. Televizorius stovėjo kambaryje, svetainėje, ten kur gėrė. B. sakė, kad būdama virtuvėje matė.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad tą dieną atvažiavo su jos sūnumi S. L., tai buvo 1 val. nakties, išgėrė butelį degtinės su jos vyru ir sūnumi, po to sūnus su jos vyru išėjo parūkyti ir S. L. praeidamas trenkė į dukros nupirktą televizorių ir jį sugadino. Kai vyras grįžo, ji pradėjo verkti dėl televizoriaus, paskui dar jos vyras susimušė su L.. Po to L. atsiprašė, atlygino žalą už televizorių. Įvykis buvo jos kambaryje. Buvo ji su savo vyru ir S. L. su jos sūnumi. Vyras A. B., sūnus A. B.. Buvo keturiese. Kai vyras su sūnumi išėjo parūkyti, L. sėdėjo kambaryje, trenkė su kumščiu į televizorių ir užvirto. Paskui jis atsiprašinėjo. L. buvo parašęs ant jos vyro pareiškimą, kad jį sumušė ir buvo už tai nuteistas. Jai žalą atlygino S. L., sumokėjo 400,00 Eur. Televizorius kai pirktas, buvo vertingesnis, dukra sakė kad mokėjo 400,00 Eur, jis buvo naujas. Dukra, kada pirko televizorių, nepamena, gal prieš 3-4 metus. L. sumokėjo už televizorių ir atsiprašė. Taip jau išėjo, kad jie vienas ant kito parašė pareiškimus. Alkoholis buvo vartojamas, buvo išgerti du buteliai „valstybinės“ degtinės, bet jie jau atvažiavo išgėrę. Ji išgėrė nedaug degtinės. L. trenkė į televizorių su kumščiu, turbūt iš dešinės. Jis atsistojo, ėjo pro stalą ir kažkodėl trenkė su kumščiu į televizorių. Jis pats nesusižalojo. Televizoriaus dokumentai buvo pristatyti į PK. Po smūgio televizoriaus ekranas sulindo ir sutvarkyti jo negalima. Iš virtuvės yra durys per kurias matosi, ten kur stovi televizorius.

4. Liudytojas A. B. parodė, kad datos neatsimena, atvažiavo pas juos sūnus su S. L., galėjo būti apie 1 val. nakties ir visi pas jį namuose gėrė alkoholį. Po to su sūnumi nuėjo parūkyti, o L. pasiliko kambaryje. Išgirdo, kad sušuko žmona, kad sudaužė televizorių. Kai įėjo į kambarį, pamatė, kad televizorius sudaužytas, ekrane nebuvo jau vaizdo. Nematė, su kuo L. trenkė, bet tai pripažino ir sakė sumokės, o po to jie susipyko. Buvo keturiese, jis, L., sūnus ir žmona. Viskas vyko ten, kur jie gyvena, (duomenys neskelbtini). Žalą L. atlygino. Televizoriaus modelis buvo „S.“, dukra buvo pasiėmusi išsimokėjusi prieš du metus. Vertė televizoriaus turbūt 400,00 Eur. Televizorius buvo sudaužytas, nebuvo vaizdo, ekranas į vidų įdubęs, suskilęs. Televizorius jau buvo neremontuojamas. Įvykis galėjo būti 2024 m. balandžio 10 d. L. atsiprašė ir atlygino žalą. Paskui tą naktį su L. susimušė, jam už tai buvo teismas. Visi buvo girti. Nieko neturi prieš, santykiai su L. po to normalūs buvo.

5. Liudytojas A. B. parodė, kad datos nepasakys, gėrė alkoholį. Paskui išėjo į lauką su savo tėvu parūkyti ir mama išbėgo verkdama ir pasakė, kad L. sudaužė televizorių. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), jo tėvų namuose. Dienos tiksliai neatsimena. Tuo metu, kai gėrė alkoholį, buvo keturiese: mama E. B., tėvas A. B., jis ir S. L.. Jis su tėvu išėjo į lauką parūkyti ir mama tada atbėgo verkdama ir pasakė, kad L. sudaužė televizorių. Kai grįžo, pamatė sudaužyta ekraną, vaizdo nebuvo. L. pripažino, kad jis sudaužė, sakė atiduos pinigus. Televizorius, kiek tiksliai kainavo, negali pasakyti, atrodo 500,00 Eur, pirktas prieš pora metų, atrodo „S.“ modelio. Įvykis galėjo būti kaip nurodyta 2024 m. balandžio 10 d. Mama sakė, kad iš rankos trenkė į televizorių Visi vartojo alkoholį. Jis gerai pamena, nebuvo labai išgėręs. Sudaužė televizorių, sakė atlygins žalą, buvo agresyvus, jie ne kartu išvyko iš ten.

6. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu S. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 9 d. laiką leido su A. B., vartojo alkoholį. Sekančią dieną, tai yra 2024 m. balandžio 10 d., po vidurnakčio, su A. B. taksi automobiliu atvyko pas B. tėvus į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Su jo tėvais, E. B. ir A. B., vartojo alkoholį. Neprisimena tiksliai valandos, galėjo būti panašiai įtarime nurodytu laiku, tai yra apie 2 val., jis jau buvo labai girtas, nežino, kas tuo metu jam užėjo, bet be jokios priežasties jis kumščiu sudavė į televizorių, kaip tiksliai mato iš įtarimo, televizoriaus modelis „S.“, kuris priklauso E. B., jį įvertino 300,00 Eur. Televizorių jis apgadino nepataisomai, jį suskaldė tyčia. Todėl kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Jo tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, kaip ir sakė, negali paaiškinti dabar savo tokių tos nakties veiksmų. Jis E. B. atsiprašė, atlygino ir turtinę 300,00 Eur žalą ir moralinę 100,00 Eur žalą. Ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 89-92).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 01.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jos sūnus A. B. su savo draugu S. L.. Jie atvažiavo su taksi automobiliu. Namuose kartu su ja buvo vyras A. B.. Atvažiavus sūnui su draugu S. L., jie atėjo į namų vidų ir pasiūlė išgerti alkoholio, kurį jie atsivežė su savimi. Jai su vyru sutikus, susėdo namų svetainėje prie stalo ir vartojo alkoholį. Svetainėje per televizorių buvo pasijungę muziką. Maždaug po valandos laiko, apie 2.00 val., jos sūnui A. su vyru A. būnant lauke, rūkant cigaretes, S. L. atsistojęs nuo stalo, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu trenkė į svetainėje stovėjusį televizorių. Televizorius „S.“ (modelis (duomenys neskelbtini)) priklausantis jai, taip buvo apgadintas, jo ekranas suskaldytas. Kai S. L. trenkė į televizorių, ji stovėjo virtuvėje ir viską gerai matė, nes įėjimas į svetainę yra iš virtuvės, be durų, o televizorius gerai matomas iš virtuvės. Kai S. L. trenkė į televizorių, ji jam iš karto sušuko, ką darai, tačiau jis nieko nesakė. Kodėl S. L. trenkė į televizorių, ji nežino, jis tuo metu buvo neblaivus, svetainėje daugiau jokių asmenų nebuvo. Išgirdęs vyras su sūnumi, kad ji suriko apie sudaužytą televizorių, parėjo į namų vidų. Vyras paklausė, kas nutiko, ji jam pasakė, kad S. L. sudaužė televizorių. Vyras paklausė S. L., kam sudaužė televizorių, tačiau S. L. pats nežinojo, kodėl, tik pasakė, kad atlygins padarytą žalą. Sutarus žodžiu su S. L., kad jis atlygins padarytą 400,00 Eur žalą arba atpirks naują televizorių, į policiją nesikreipė. Toliau tą vakarą visi kartu vartojo alkoholį. Ryte, tikslaus laiko nepamena, sūnus su S. L. išvažiavo. Ar jie išvažiavo kartu – nežino. 2024 m. balandžio 10 d., apie pietus, ji išsikvietė policiją, kad būtų užfiksuotas sudaužytas televizorius, dėl visa ko, jei S. L. sugalvotų neatlyginti žalos. Įvykusį įvykį, t. y. kai S. L. trenkė į televizorių, matė tik ji, nes kaip minėjo, vyras su sūnumi tuo metu lauke rūkė. Sudaužytas jai priklausančio televizoriaus „S.“ (modelis (duomenys neskelbtini)) ekranas visiškai, neberodo. Televizoriaus dokumentų pati neturi, kadangi šį televizorių maždaug prieš du metus buvo gavusi dovanų iš savo dukters S. B., kurį ji maždaug prieš tris metus buvo nupirkusi iš „Telia“ salono, naują. Kiek žino, dukra už televizorių mokėjo virš 600,00 Eur. Dabar padarytą žalą vertina 400,00 Eur (b. l. 9).

8. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 16 d. E. B. parodė, kad pareiškimo priėmimo metu dėl sugadinto jai priklausančio televizoriaus „S.“ (modelis (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad jai buvo padaryta 400,00 Eur žala. Patikslina, kad pareiškimo priėmimo metu neturėjo televizoriaus dokumentų, o dukra, kuri padovanojo jai televizorių, susimaišė nurodydama jo tuo metu buvusią vertę, kadangi ji turėjo ne vieną televizorių, todėl taip suklaidinta nurodė 400,00 Eur žalą. Gavusi dokumentus, pamatė, kad jo vertė buvo mažesnė nei 400,00 Eur, todėl nori patikslinti, kad jai buvo padaryta 300,00 Eur žala. Televizorius nors ir buvo pirktas 2020 metais, tačiau iki įvykusio įvykio, kurio metu S. L. jį sudaužė, jis buvo puikios būklės, neapgadintas, funkcionavo tinkamai, stovėdamas svetainėje nenusidėvėjo, todėl mano, kad jo vertė daug nepasikeitė nuo pradinės jo vertės (b. l. 53-55).

9. Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 28 d. E. B. parodė, kad tvirtina duotus savo liudytojo parodymus apie tai, kad sūnaus draugas S. L. atvykęs pas ją į namus 2024 m. balandžio 10 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, stipriai kumščiu suduodamas į jos televizorių „S.“, taip jį nepataisomai sugadino. Patikslina, kad S. L. tikrai tai padarė tyčia, ji visa tai matė. S. L. buvo labai girtas, pažįsta jį ilgą laiką kaip sūnaus A. draugą, todėl žino, kad jis išgėręs tampa agresyvus, konfliktiškas, elgiasi neadekvačiai. Taip pasielgė ir tą naktį – dėl girtumo, be jokios priežasties ar pykčių, jos televizorių ir apgadino. Galvoja, kad S. L. nepatiko muzika, kurią girdėjo iš televizoriaus, dėl to jis taip ir pasielgė. Televizorių „S.“ įvertino 300,00 Eur. Papildo, kad S. L. jai 300,00 Eur turtinę žalą dėl apgadinto televizoriaus atlygino, taip pat atlygino ir 100,00 Eur moralinę žalą. Jos S. L. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, sakė, kad negali paaiškinti tokių savo veiksmų, kaltino dėl to alkoholį. Ji jam atleido, pretenzijų neturi, ji su S. L. susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 67-70).

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 26 d. parodė, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 1.00 val., pas jį ir žmoną R. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jų sūnus A. B. su savo draugu S. L.. Jie atvažiavo su taksi automobiliu. Atvažiavęs sūnus su draugu pasiūlė kartu išgerti alkoholio. Jis su žmona sutiko ir alkoholį vartojo jų namų kambaryje, svetainėje. Alkoholį vartojo keturiese, daugiau nieko nebuvo. Per svetainėje buvusį televizorių buvo pasijungę muziką. Televizorius gerai rodė vaizdą, niekaip pažeistas nebuvo. Tikslaus laiko nepamena, jis su sūnumi A. išėjo į lauką parūkyti. Rūkant lauke išgirdo, kaip žmona kažką sušuko apie televizorių. Parėjęs į kambarį paklausė žmonos, kas nutiko, o ji paaiškino, kad S. L. ranka trenkė į televizorių ir suskaldė jo ekraną. Pažiūrėjęs į televizorių pamatė, kad jo visas ekranas suskilinėjęs, jokio vaizdo neberodo. Kaip minėjo, prieš tai televizorius buvo sveikas ir tinkamai veikė, jokių akivaizdžių sugadinimų nebuvo. Paklausė S. L., kam sudaužė televizorių, tačiau S. L. tik pasakė, kad atlygins padarytą žalą. Kodėl S. L. taip pasielgė, nežino, prieš tai vartodami alkoholį nesipyko. Visi gražiuoju pašnekėję su S. L., sutarė, kad jis atlygins padarytą 400,00 Eur žalą, nes tiek įvertino televizorių, arba atpirks naują televizorių, todėl į policiją nesikreipė. S. L. pažadėjęs atlyginti žalą dar sakė, kad gailisi ir pats nežino, kodėl taip pasielgė. Toliau tą vakarą visi kartu vartojo alkoholį. Ryte, tikslaus laiko nepamena, sūnus su S. L. iš namų išvažiavo. 2024 m. balandžio 10 d., apie pietus, žmona kreipėsi į policiją dėl sudaužyto televizoriaus, tam, kad būtų užfiksuotas faktas, jei S. L. sugalvotų neatlyginti žalos. Televizorius, kurį sudaužė S. L., buvo „S.“ (modelis (duomenys neskelbtini)), jį maždaug prieš porą metų su žmona gavo dovanų iš savo dukters S. B., todėl jo dokumentų patys neturi. Televizorius nėra draustas. Kiek žino, dukra televizorių buvo nusipirkusi maždaug prieš tris metus iš „Telia“ salono, kiek tiksliai ji mokėjo, nežino. S. L. padarytos žalos iki šiol neatlygino, nei sumokėjo sutartus 400,00 Eur, nei atpirko televizorių, tik apkaltino jį, kad jis jį sumušė. Būtent dėl to žmona kreipėsi į policiją ir pranešė apie sudaužytą televizorių (b. l. 73-76).

11. 2024 m. gegužės 14 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad E. B. savanoriškai pateikė televizoriaus „S.“, modelis (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentus: prekės pirkimo paradavimo sutartį Nr. 70908909-32326029 ir 2020 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SAP Nr. 290067837, kurioje nurodyta, kad televizorius „S.“, modelis (duomenys neskelbtini), kainavo 381,60 Eur (b. l. 31-37).

12. 2024 m. balandžio 24 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto, apkaltas medinėmis, su oranžinių dažų likučiais lentomis. Įvažiavimas į kiemą namo dešinėje. Įėjimas į namo vidų iš vidinės kiemo pusės. Įėjimo į namo vidų durys mėlynos spalvos, kurios apžiūros metu praviros. Už pravirų lauko durų yra tambūras. Tambūro kairėje yra praėjimas į nedidelį koridorių, kurio kairėje yra durys, kurios apžiūros metu atidarytos. Už pravirų durų yra virtuvė. Nuo įėjimo į virtuvę, dešinėje pusėje, šalia krosnies yra praėjimas į svetainės kambarį. Ties įėjimu į svetainės kambarį, prie sienos stovi rudos spalvos spintelė, ant kurios pastatytas televizorius. Televizorius juodos spalvos, 112 cm ilgio ir 65 cm aukščio. Ant televizoriaus plastikinio ekrano apvado, apatinės dalies, per vidurį yra baltos spalvos užrašas „S.“. Apvado viršuje, kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „A.“, dešinėje pusėje baltos spalvos užrašas „H.“. Apvado viršutinis, dešinės pusės kampas užklijuotas plastikine permatoma lipnia juosta. Televizoriaus galinėje dalyje, apačioje yra informacinis lipdukas, kuriame yra parašyta „S.“, bei kita su gaminiu susijusi informacija. Televizoriaus ekrano dešinėje, ties viduriu yra įskilimai, įtrūkimai, kurie netaisyklingos formos. Ekrano dešinė pusė ties viduriu šiek tiek atitrūkusi nuo apvado. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 8-28).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

13. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad šiame baudžiamojo kodekso skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo prisipažinimą, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog S. L. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024 m. balandžio 10 d., apie 2.00 val., gyvenamojo namo svetainėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – sudaužė E. B. priklausantį televizorių „S.“, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. B. 300,00 Eur turtinę žalą. Padaryta žala viršija 3 MGL dydį (150,00 Eur), bet neviršija 10 MGL dydžio (500,00 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši S. L. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

15. Pasisakydamas dėl nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, teismas pažymi, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, ir atlygino savo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai, ginčo dėl žalos dydžio nekilo, bei savo poziciją pakeitė tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo spęsti, kad nukentėjusioji ir liudytojai sako netiesą norėdami iš to pasipelnyti, kaltinamajam atkeršyti ir pan. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje paprasčiausiai nėra.

16. Teismas taip pat pažymi, kad tiek nukentėjusios, tiek ir liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės yra nuoseklios, prieštaravimai nėra esminiai (pavyzdžiui, A. B. nurodė, kad televizoriaus modelis „S.“, kai iš bylos duomenų matyti, kad televizoriaus modelis yra „S.“), atitinka ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nėra nuoseklios. Viena vertus, kaltinamasis nurodė, kad mano, jog televizorius buvo sudaužytas, kai jį pastūmė ir gal jis virto, kita vertus nurodė, kad gerai aplinkybių nepamena. Vienas vertus teigia, kad tiksliai nepamena, dėl ko susipyko, kita vertus nurodo, jog iki muštynių laiką atsimena. Tokį kaltinamojo nenuoseklumą, taip pat jo argumentus, jog kaltu ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik todėl, kad buvo paleistas lygtinai (galvojo, kad bylos nebus, todėl atlygino žalą), teismas laiko tik kaltinamojo gynybine pozicija, neatitinkančia nagrinėjamos bylos duomenų.

17. Svarbu ir tai, kad nors kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusioji E. B. būdama virtuvėje negalėjo matyti svetainės, tačiau tokią kaltinamojo pozicija paneigia 2024 m. balandžio 24 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priedas – fotonuotraukos, kuriose matyti, kad iš gyvenamojo namo virtuvės galima matyti vaizdą į svetainę ir televizorių (b. l. 21), kas patvirtina būtent nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

18. Tuo tarpu paties televizoriaus ekrano dūžio lokalizacija, nežymūs korpuso apgadinimai (fiksuoti fotonuotraukose) taip pat atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis trenkė su kumščiu į televizorių ir televizorius virto.

19. Teismas be kita ko pažymi, jog kaltinamasis apskritai teigė, jog išgertas alkoholio kiekis gali turėti įtakos, kad neatsimena visko. Juolab, kad ir nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad įvykio naktį buvo vartojamas alkoholis, išgertas didelis jo kiekis. Vis dėlto, vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis tiksliai visko neatsimena, ar neatsimena, jog padarė nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo kaltinamojo išteisinti.

Dėl bausmės skyrimo

20. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalies sankciją, šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

22. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju S. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kurį padarė tyčia, būdamas neblaivus. S. L. yra vykdantis individualią veiklą (b. l. 131-133), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 134), anksčiau teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalis dėl S. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2023 m. sausio 24 d. S. L. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnuo (b. l. 104-122), bausmės neatlikęs, bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 24 d. (b. l. 49-50), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 123-130).

24. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, duomenys apie ankstesnius teistumus, tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, būdamas recidyvistu ir neblaivus, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį parenkant artimą vidurkiui, tačiau viršijantį vidurkį. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik šia bausmės rūšimi. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo asmenybę, tiek į veikos padarymo aplinkybes, švelnesnės bausmės skyrimu teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrinamas.

25. Kadangi nusikalstamą veiką S. L. padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos – 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu jam buvo paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2023 m. sausio 24 d. S. L. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, o neatlikta bausmės dalis pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendį yra 2 metai 1 mėnuo (b. l. 116), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu (atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, paskirtos bausmės dydį etc.) subendrintina su 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metais 1 mėnesiu laisvės atėmimo, prie 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

26. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, teismas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės nemato, bausmės tikslai be realaus bausmės vykdymo pasiekti nebūtų.

27. S. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-96) ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 97-100), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinos.

28. 2024 m. gegužės 14 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti televizoriaus „S.“, modelis (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentai: prekės pirkimo paradavimo sutartis Nr. 70908909-32326029 ir 2020 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra, serija SAP Nr. 290067837, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 29 (dvidešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-875/2022 paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir prie 2022 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. 2 metų 1 mėnesio, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 1 (vieną) mėnesį ir 29 (dvidešimt devynias) dienas laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios S. L. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

2024 m. gegužės 14 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktus televizoriaus „S.“ įsigijimo dokumentus: prekės pirkimo paradavimo sutartį Nr. 70908909-32326029 ir 2020 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SAP Nr. 290067837, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.