Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-212-875/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-09-28
Bylos Nr.: 1A-212-875/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
Kaltinamasis: S. L.
Nuteistasis: R. B.
Civilinis ieškovas: T. D.
Advokatai: Kęstutis Valys

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-875/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23652-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,išteisintajam S. L., jo gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui,nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, į kurią nutarta įskaityti bausmės dalį, jau atliktą pagal 2020 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį.

Visiškai patenkintas civilinio ieškovo T. D. civilinis ieškinys ir iš R. B. priteista 340 Eur turtinės žalos.

S. L. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta informuoti prokurorą, kad S. L. gali būti padaręs kaltinamajame akte nenurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnyje (BPK 257 straipsnis).

Išspręstas daiktinių įrodymų klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 15 d. 16.05 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 5.35 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukdamas durų staktos metalinę kilpą, įsibrovė į negyvenamą patalpą – svirną, priklausantį H. S. ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius daiktus – geltonos spalvos suvirinimo aparatą „KRAFT KD1852“ 80 Eur vertės, oranžinės spalvos benzininį pjūklą „ERMAN HM5201“ 65 Eur vertės, melsvos spalvos akumuliatorinį suktuvą „BOSH GSR 18-2-LI PLUS“ su įkrovikliu ir dviem baterijomis 60 Eur vertės, melsvos spalvos elektrinį suktuvą „RABBIT“ su įkrovikliu ir baterija 70 Eur vertės, pilkos spalvos elektrinį siaurapjūklį 25 Eur vertės, raudonos spalvos elektrinį perforatorių 50 Eur vertės ir geltonos spalvos akumuliatorinį suktuvą su krovikliu ir baterija 80 Eur vertės, viso pagrobdamas bendrai nukentėjusiajam T. D. turto už 430 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam T. D. 430 Eur turtinę žalą.

2. S. L. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su R. B., laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 15 d. 16.05 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 5.35 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukdamas durų staktos metalinę kilpą, įsibrovė į negyvenamą patalpą – svirną, priklausančią H. S. ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius daiktus – geltonos spalvos suvirinimo aparatą „KRAFT KD1852“ 80 Eur vertės, oranžinės spalvos benzininį pjūklą „ERMAN HM5201“ 65 Eur vertės, melsvos spalvos akumuliatorinį suktuvą „BOSH GSR 18-2-LI PLUS“ su įkrovikliu ir dviem baterijomis 60 Eur vertės, melsvos spalvos elektrinį suktuvą „RABBIT“ su įkrovikliu ir baterija 70 Eur vertės, pilkos spalvos elektrinį siaurapjūklį 25 Eur vertės, raudonos spalvos elektrinį perforatorių 50 Eur vertės ir geltonos spalvos akumuliatorinį suktuvą su krovikliu ir baterija 80 Eur vertės, viso pagrobdamas bendrai nukentėjusiajam T. D. turto už 430 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam T. D. 430 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras M. Fokas prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: S. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, į kurią įskaityti bausmės dalį, jau atliktą pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį. Paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti. Patenkinti nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį dėl 340 Eur turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jį solidariai iš R. B. ir S. L.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

3.1. Prokuroras nurodo, kad teismas priimdamas S. L. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 305 straipsnio 1 dalyje, nes įrodymus vertino neišsamiai, iškreipė jų turinį, tinkamai neišanalizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nenurodė iš esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino išteisintojo S. L. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl padarė neteisingas išvadas.

3.2. Pirmiausia pažymi tai, jog nuteistasis R. B. kartu su Š. L. įvykdė vagystę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina net tik nuteistojo R. B. duoti parodymai 2022 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su nukentėjusiojo T. D. parodymais bei liudytojų H. S., R. M., E. S., A. B. ir J. J. parodymais bei kitais byloje surinktais bei patikrintais duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolais, savanoriškų ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir kitų objektų apžiūros protokolais) bei byloje atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analize bei kitais byloje esančiais netiesioginiais įrodymais.

3.3. Teigia, jog nors teismas nuosprendyje nuteistojo R. B. parodymus laiko subjektyviais, tačiau vėliau teismas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad nors R. B. keitė parodymus, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jis save apkalba. Byloje apklaustas liudytojas A. B. patvirtino, kad jo sūnus R. B. iki tol, kol išvyko į laisvės atėmimo vietą, bendravo tik su S. L., kitų draugų neturėjo. Apie tai, kad R. B. bendravo su S. L., santykiai buvo tarp jų normalūs, patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai – E. B., E. R. bei M. P.. Pažymi tai, kad byloje negauta jokių duomenų, kurie duotų pagrindo R. B. apkalbėti ar apkaltinti S. L., kad jis kartu su juo įvykdė vagystę, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

3.4. Pažymi, kad nuo R. B. gyvenamosios vietos iki nusikaltimo padarymo vietos yra 28 km, o pats R. B. 2020 m. vasarą jokio automobilio neturėjo, todėl akivaizdu, kad R. B. kaltinime nurodytų daiktų, vienas pats pėsčiomis parsinešti negalėjo, o juos kartu su S. L. parsivežė jo automobiliu „O. A.“, kurio bagažinėje buvo rastas ir paimtas pavogtas nukentėjusiajam T. D. priklausantis benzininis pjūklas ir elektrinis siaurapjūklis.

3.5. Nurodo, kad atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės metu nustatyta, kad vagystės metu, tiek R. B., tiek S. L. mobiliojo ryšio telefonai buvo prisijungę prie bazinių stočių, apimančių nusikaltimo padarymo vietą.

3.6. Nesutinka su teismo vertinimu, kad byloje esantis 2021-07-05 Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK tarnybinis pranešimas (6 t. b. l. 146) apskritai negali būti laikomas savarankišku įrodymu, nes jame neatskleista ir negalima patikrinti kaltinamąjį S. L. tiesiogiai kaltinančios informacijos kilmės bei tikrumo. Paminėtame tarnybiniame pranešime yra pateikta informacija, gauti duomenys, dar nuteistajam R. B. neprisipažinus padarius vagystę, nes pastarasis kaltu padaręs vagystę prisipažino tik 2021-08-18. Iki to laiko R. B. teigė, kad apie vagystę nieko nežino.

3.7. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nevertino liudytojos J. J. parodymų, kuri yra daugiabučio namo atstovė, kur iki ir po vagystės gyveno S. L. su tuometine savo sugyventine R. M.. Pastaroji parodė, kad 2020 m. vasarą ir rudenį, S. L. pavakariais dažnai išvažiuodavo ir neaišku kada grįždavo, o rytais jo automobilis jau stovėdavo daugiabučio namo kieme. Be tiesioginių įrodymų, t. y., nuteistojo R. B. duotų parodymų, atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės, S. L. kaltė įrodinėjama ir netiesioginiais įrodymais. Be to, teismas išvis nepasisakė ir nevertino S. L. duotų prieštaringų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

3.8. Dėl bausmės skyrimo nurodo, kad S. L. kaltinamas padaręs vieną apysunkę tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką, kuri yra baigta. Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 6 kartus, tame tarpe teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą. Šiuo metu jau teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs. Paskutinį kartą teistas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už analogiškos nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą. Daug kartų baustas administracine tvarka, vien 2021 m. 3 kartus pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai praturtėti. Tokių aplinkybių visuma rodo, kad S. L. nelinkęs taisytis, nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų prokuroro apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis S. L. ir jo gynėjas advokatas prokuroro apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistasis R. B. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo R. B. gynėjas advokatas paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl S. L. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad S. L. kaltė negali būti grindžiama nenuosekliais R. B. parodymais, kitų tiesioginių įrodymų byloje nenustatė, o vienintelis netiesioginis įrodymas, esantis baudžiamojoje byloje, tai elektroninių ryšių analizė, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra nepilnas ir juo remtis nėra galima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei prokuroro apeliacinio skundo argumentais, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritariant apeliacinio skundo argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų ir skundžiamu nuosprendžiu S. L. nepagrįstai išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

9. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-381/2008, 2K-630/2011). Pažymėtina, jog tik šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) sudaro būtiną pagrindą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Todėl tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Pažymėtina ir tai, jog pagal konstrukciją ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veika turi apimti ne tik pačią veiką, bet ir jos sukeltus padarinius.

Žemesnės instancijos teismas

10. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015).

11. Sutinkamai su BK 24 straipsnio nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2015).

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis), ir tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog S. L. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Šioje vietoje svarbu paanalizuoti kaltinamojo parodymus, kadangi jie kito viso proceso metu. Apklausiamas teisme S. L. parodė, kad važiavo iš tėvų į (duomenys neskelbtini), užsuko pas R. B., kuris pasiūlė parduoti kelis jo daiktus. Sakė, kad daiktai jo. Daiktus parsivežė į (duomenys neskelbtini) ir paprašė draugės R. M., kad įkeltų kur nors skelbimą apie daiktų pardavimą. Skelbimui daiktus nufotografavo jis arba ji. Per pirmas apklausas nenorėjo išduoti draugo. (duomenys neskelbtini) kaime yra dirbęs, bet tame kaime nėra buvęs, nežino kur yra. R. M. sakė, kad daiktus parsivežė iš R. B.. Kai atvyko policija, tada be žodžių suprato, kad daiktai yra vogti. Daiktus pasiėmė 11-13 val., nepamena kada paėmė daiktus po vagystės padarymo (9 t. b. l. 76-80). Apklausiamas tyrimo metu S. L. parodė, kad daiktus rado socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini), juos pirko (duomenys neskelbtini) mieste 2020 m. birželio 14 d. apie 13 val. už viską sumokėjo 60 Eur. Vėliau nurodė, kad 50 Eur. Dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten gyvena jo tėvai ir netoliese giminaičiai. Padeda močiutei ir tėvams ruošti malkas, dėl to ir pirko pjūklą (7 t. b. l. 66-67, 78-79, 89-91).

Žemesnės instancijos teismas

14. Visų pirma, duodamas parodymus tyrimo metu S. L. nurodė, kad daiktus pirko prie (duomenys neskelbtini) esančio automobilių turgaus, pamatęs skelbimą internete už 60 Eur, vėliau, kad (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje už 50 Eur. Svarbi detalė – nurodytas įsigijimo laikas, t. y., S. L. nurodė, kad daiktus įsigijo 2020 m. birželio 14 d. apie 13 val., kai tuo metu dar net nebuvo įvykdyta vagystė, nes kaip nurodė nukentėjusysis T. D., sodybos savininkas H. S. iš sodybos išvažiavo 18-20 val., todėl vagystė negalėjo būti įvykdyta anksčiau nei 18 val.

15. Dar daugiau, tyrimo metu nurodė, kad dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes ten gyvena jo tėvai ir netoliese giminaičiai, tačiau teisme jau teigė, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra dirbęs, bet tame kaime nėra buvęs, nežino kur yra. Ką patvirtino ir kaltinamojo mama D. L., kuri tyrimo metu parodė, kad S. L. jokių giminaičių (duomenys neskelbtini) kaime neturi (2 t. b. l. 41).

16. Tyrimo metu nurodė, kad padeda močiutei ir tėvams ruošti malkas, dėl to ir pirko pjūklą (7 t. b. l. 66-67, 78-79, 89-91), tačiau liudytojos T. P. (močiutė) ir D. L. (mama) tyrimo metu parodė, kad anūkas ir sūnus S. L. jų namuose nesilanko, jokių ūkio darbų atlikti nepadeda, malkų ruošti pagalbos neprašė, juo labiau, pjauti miško (2 t. b. l. 29, 37). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodama parodymus teisme liudytoja D. L. juos pakeitė ir nurodė, kad mama turi 60 arų miško. Sūnus visada padeda dirbti. Jis buvo atsivežęs benzininį pjūklą, sakė kad nusipirko. Padėdavo šienauti, gyvulius šerti. Policijos pareigūnams sakė netiesą, nes nenorėjo įsivelti į visa tai. Pareigūnams sakė, kad jis neatvažiuodavo padėti (9 t. b. l. 103-105). Todėl šios liudytojos parodymai vertinami tik tiek kiek jie atitinka bylos duomenis, kadangi tikėtina, kad duodami jos parodymai teisme, yra siekis padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Ir galiausiai, apklausiamas teisme S. L. nurodė, kad per pirmas apklausas nenorėjo išduoti draugo ir nurodė, kad užsuko pas R. B., kuris pasiūlė parduoti kelis jo daiktus, kuriuos parsivežė į (duomenys neskelbtini) ir paprašė draugės R. M., kad įkeltų kur nors skelbimą apie daiktų pardavimą. Skelbimui daiktus nufotografavo jis arba ji. Ir šioje vietoje akivaizdu S. L. nebuvo nuoširdus, kadangi R. M. teisme parodė, kad daiktų ji nefotografavo ir į savo (duomenys neskelbtini) paskyrą nieko nekėlė, tai darė pats S. L. (9 t. b. l. 76-80). Apibendrinant S. L. parodymus akivaizdu, kad S. L. sako netiesą. Jei būtų taip, kaip nurodė apklausiamas teisme, kad įrankius pirko iš R. B. jo namuose, jam nebūtų buvę poreikio meluoti ir kurti istorijų, bandant nuslėpti tikrąsias įrankių atsiradimo pas jį aplinkybes, tačiau slėpdamas savo tikruosius veiksmus, kūrė istorijas, kad įrankius pirko (duomenys neskelbtini) ir paskui juos perpardavė, dar vėliau, kad pirko iš R. B. ir juos perpardavė, nežinodamas, kad jie vogti, nors pats iš savo paskyros skelbimo dėl minimų įrankių nekėlė, juos kėlė iš savo draugės, dar vėliau, kad nenorėjo išduoti draugo.

18. Išanalizavus S. L. nenuoseklius parodymus, reikia paanalizuoti nuteistojo R. B. parodymus, kuriuos nors pirmosios instancijos teismas ir laikė netinkamu įrodymu S. L. kaltei pagrįstai, tačiau aukštesnysis daro priešingą išvadą ir laiko, kad R. B. parodymai laikytini tinkamais S. L. kaltei pagrįsti, kadangi byloje nenustatyta, kad S. L. ir R. B. būtų suinteresuoti vienas kitą apkalbėti, tai patvirtina jų parodymai pirmosios instancijos teisme, kad yra draugai, bei akistatos protokolas, kuriuo metu S. L. ir R. B. teigė, kad yra draugai, nesusipykę (8 t. b. l. 125-127).

Žemesnės instancijos teismas

19. R. B. 2022 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo su S. L., susitiko jo namuose. Kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, iš anksto nesitarė ko ten važiuos. Kokiu transportu važiavo nepamena, vairavo S. L.. Važiavo žvejoti, pamatė sodybą, pasiūlė ją apvogti. S. L. buvo automobilyje, o jis, paėmęs daiktus, atnešė juos į automobilį. Daiktus atnešė per du kartus. Pirmą kartą parnešė suvirinimo aparatą, liepė S. L. atidaryti bagažinę. Jis sutiko nueiti paimti likusius daiktus. Tada kartu parnešė visus daiktus. Jis tą pačią dieną atvažiavo ir paėmė tuos daiktus pardavimui. Kai atvažiavo tą pačią dieną, tada ir kalbėjo, kad parduos daiktus. Iš S. L. pinigų negavo. Nenorėjo išduoti žmogaus (9 t. b. l. 103-105).

20. Kaip ir nurodė pats nuteistasis R. B. 2022 m. kovo 16 d. teisiamojo posėdžio metu, jis nenorėjo išduoti žmogaus (S. L.), todėl visi iki tol R. B. duoti parodymai, kurie buvo netikslūs ir nenuoseklūs, siekiant padėti S. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės, atitinka byloje esančius įrodymus. T. y., R. B. teisme parodė, kad išlaužęs spyną pateko vidun, daiktus išnešė per du kartus, susidėjo į automobilio bagažinę. Tuo metu turėjo ne vieną automobilį (9 t. b. l. 76-80). Tačiau šiuos R. B. parodymus paneigė liudytojas A. B., kuris parodė, kad R. B. 2020 m. vasarą, kiek jam žinoma, jokio automobilio neturėjo ir nevairavo. Be S. L. R. B. kitų draugų neturėjo (2 t. b. l. 141-142). O be to, neįtikėtina ir R. B. tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad važiavo paties vairuojamu automobiliu, tačiau kokio modelio, nepamena (8 t. b. l. 94-95).

21. Dar daugiau, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota (dar tuo metu, kai teigė, kad vagystę įvykdė vienas), kad R. B. nesugebėjo parodyti vietos, kur jis prisipažino įvykdęs įrankių vagystę (8 t. b. l. 130-131), kas patvirtina jo nurodytą aplinkybę teisme, kad jį vežė būtent S. L.. Be to, akistatos metu R. B. nurodė, kad nepamena, kur perdavė daiktus S. L., aplinkybę, kad daiktus R. B. perdavė savo namuose, nurodė tik S. L. (8 t. b. l. 125-127), kuris nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir bandė visais būdais išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nurodė ir apklausiamas tyrimo metu, kad nepamena, ar daiktus nuvežė į S. L. namus, ar S. L. pats pas jį atvykęs į namus pasiėmė (8 t. b. l. 107-109). Faktą, kad būtent S. L. atvyko pas jį į namus pasiimti pavogtų daiktų patvirtina pareigūno tarnybiniame pranešime išanalizuoti atstumai tarp R. B. ir S. L. namų, bei nusikaltimo padarymo vietos, t. y., kad R. B. be automobilio nebūtų niekaip galėjęs kaltinime nurodytų pavogtų daiktų panešti (nuo R. B. namų iki S. L. gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) km, iki S. L. deklaruotos gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) km, iki nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini) km (6 t. b. l. 31-34)). Be to, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. B. nurodė, kad negalėjo parodyti kur įvyko nusikaltimas, nes neprisiminė, negali būti, kad ten jį kažkas nuvežė. Atstumas nuo jo namų iki ten yra apie (duomenys neskelbtini) km (8 t. b. l. 107-109).

22. Šių kaltinamojo S. L. ir nuteistojo R. B. parodymų analizė patvirtina, kad S. L. įvykdė kaltinime inkriminuotą vagystę bendrininkų grupėje su R. B..

23. Be šių įrodymų analizės, S. L. kaltę pagrindžia ir kita bylos medžiaga. 2020 m. liepos 15 d. pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš gautų S. L. telefonų išklotinių analizės matyti, kad nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 25 d. jo naudojami mobiliojo ryšio telefonai nesijungė prie telekomunikacijos bokštų (duomenys neskelbtini) mieste. S. L. naudojamas telefono numeris naktį iš 2020 m. birželio 15 d. į 2020 m. birželio 16 d. (kada ir galimai ir buvo įvykdyta vagystė) pagal telekomunikacinių bokštų naudojimo duomenis patenka į nusikalstamos veikos padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) k. veikiančias celes (4 t. b. l. 150-151), kas patvirtina R. B. nurodomą aplinkybę, kad S. L. vairuojamu automobiliu abu vyko link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. ir paneigia S. L. iš pradžių nurodomą aplinkybę, kad daiktus įsigijo (duomenys neskelbtini) mieste.

24. Vertinant R. B. parodymų teisingumą, reikia pažymėti ir tai, kad kaip nurodė R. B., nuo jo namų iki nusikaltimo vietos yra apie 20 km (pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo R. B. namų iki nusikaltimo padarymo vietos 28 km (6 t. b. l. 31-34)), ir tai, kad daiktus į automobilį iš sodybos nešė per du kartus, antrąjį kartą jam padėjo nešti S. L., todėl akivaizdu, kad be S. L. automobilio, pavogtų daiktų R. B. iki savo namų nebūtų parsinešęs.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad S. L. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje su R. B., laikotarpyje nuo 2020 m. birželio 15 d. 16.05 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 5.35 val., tiksliau teisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ištraukdami durų staktos metalinę kilpą, įsibrovė į negyvenamą patalpą – svirną, priklausančią H. S. ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausančius daiktus – geltonos spalvos suvirinimo aparatą „KRAFT KD1852“ 80 Eur vertės, oranžinės spalvos benzininį pjūklą „ERMAN HM5201“ 65 Eur vertės, melsvos spalvos akumuliatorinį suktuvą „BOSH GSR 18-2-LI PLUS“ su įkrovikliu ir dviem baterijomis 60 Eur vertės, melsvos spalvos elektrinį suktuvą „RABBIT“ su įkrovikliu ir baterija 70 Eur vertės, pilkos spalvos elektrinį siaurapjūklį 25 Eur vertės, raudonos spalvos elektrinį perforatorių 50 Eur vertės ir geltonos spalvos akumuliatorinį suktuvą su krovikliu ir baterija 80 Eur vertės, viso pagrobdami bendrai nukentėjusiajam T. D. priklausančio turto už 430 Eur, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam T. D. 430 Eur turtinę žalą. Tokia S. L. nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir S. L. nepagrįstai išteisino dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, S. L. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

26. Skiriant bausmę S. L. teisėjų kolegija atsižvelgia į BK bendrosios dalies nuostatas, t. y., į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. S. L. padarė apysunkį tyčinį baigtą turtinio pobūdžio nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, iš jų ir už ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nurodo, kad vykdo individualią veiklą (6 t. b. l. 153-168, 7 t. b. l. 11-18, 22-23). Atsižvelgiant į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, šiuo metu (duomenys neskelbtini) kartus, rodo, kad šis nusikaltimas įvykdytas neatsitiktinai, S. L. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį jam skirtina bausmė savo dydžiu artima vidurkiui. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje taip pat nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi S. L. padarytas tyčinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra jo susiformavusių antivisuomeninių nuostatų pasekmė.

27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pasitvirtino S. L. inkriminuotas kaltinimas visa apimtimi, tikslintinas ir R. B. inkriminuotas nusikaltimas, kuris buvo tinkamai inkriminuotas prokuroro kaltinamajame akte, nurodant, kad R. B. kaltinime inkriminuotus ir teisme įrodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su S. L.. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas tik dėl S. L. išteisinimo, dėl ko negali būti sunkinama R. B. teisinė padėtis, ir nors pirmosios instancijos teismo R. B. nebuvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikė bendrininkų grupe su S. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. B. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, dėl ko papildomai inkriminavus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, R. B. paskirta bausmė nebūtų koreguojama.

28. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu S. L. pripažįstamas kaltu kartu su R. B. įvykdžius T. D. priklausančių daiktų vagystę, turi būti koreguojamas ir nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimas. Kaip matyti, patenkinus nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį dėl 340 Eur turtinės žalos atlyginimo jį atlyginti priteista R. B., tačiau nustačius, kad vagystė buvo atlikta bendrais R. B. ir S. L. veiksmais, nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginama solidariai iš R. B. ir S. L..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl S. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. L. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į atliktą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl R. B. kaltinimo ir nustatyti, kad kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, R. B. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su S. L..

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir nukentėjusiajam T. D. priteistą 340 Eur turtinei žalai atlyginti priteisti solidariai iš S. L. ir R. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Nerijus MasiulisLaisvydas ZederštremasVirginija Žindulienė