Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal:

- BK 178 straipsnio 2 dalį (I. S. turto atviras pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalį (J. K. turto atviras pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- BK 178 straipsnio 2 dalį ( M. Ž. turto atviras pagrobimas) laisvės atėmimu dvejiems metams;

- BK 180 straipsnio 1 dalį (I. T. apiplėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- BK 180 straipsnio 1 dalį (M. M. apiplėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. S. priteista I. S. 1025 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; I. T. 2036,50 Lt turtinės žalos atlyginimo; M. M. 330 Lt turtinės žalos atlyginimo; J. K. 7347 Lt turtinės žalos atlyginimo; M. Ž. 2640 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas:

iš M. S. nukentėjusiajai I. T. priteista turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 1936,50 Lt;

iš M. S. nukentėjusiajai M. Ž. priteista turtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 2470 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

- 2007-12-02, apie 18.30 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros pusės priėjęs prie I. S. iš jos rankų atvirai pagrobė 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG KE 970“ su 25 Lt vertės SIM „Omnitel“ kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajai I.S. 1025 Lt turtinę žalą;

- 2008-09-19, apie 19.30 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros pusės pribėgęs prie J. K. iš jos rankų atvirai pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 10 Lt vertės piniginė su 2500 Lt ir 50 JAV dolerių -138 Lt vertės, dvi DnB Nord banko mokėjimo kortelės „Visa Elektron“, kurių vieneto kaina 30 Lt, bendrai 60 Lt sumai, SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelė „Visa Electron Ekstra“ 60 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ su pakrovėju ir TELE-2 SIM kortele, bendrai 1500 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6230“ su pakrovėju ir SIM kortele bendrai 600 Lt sumai, du raktai, kurių vertė 550 Lt ir 500 Lt, bendrai 1050 Lt sumai, 6 raktai, kurių vieneto vertė 100 Lt, bendrai 600 Lt sumai, kvepalai 200 Lt vertės, šukos 60 Lt vertės, kremas 160 Lt vertės, blakstienų tušas 22 Lt vertės, skėtis 90 Lt vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, 110 Lt vertės, Socialinio draudimo pažymėjimas, 20 Lt vertės, išduotos J. K. vardu, „Delano“ nuolaidų kortelė - 45 Lt vertės, gimimo liudijimas išduotas M. R. K., gim. 2008-08-22 vardu, 22 Lt vertės, APB „Apranga“ darbo pažymėjimas, Registrų centro pažyma, statybinių darbų dokumentai, dvi „Ūkio banko“ sutartys, trys išrašai iš Raudono kryžiaus ligoninės, trys nedarbingumo pažymėjimai, išduoti J. K. vardu, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygutė, 6 vnt. nuolaidų kortelių, kvitas atsiimti žiedą iš taisyklos, statybinių medžiagų ir kitų pirkinių čekiai, kurių nukentėjusioji neįvertina, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. 7347 Lt turtinę žalą;

- 2008-10-29, apie 18.40 val., tarp „Mormonų“ bažnyčios, esančios Vilniuje, Ateities g. 83, ir šalia esančio miškelio, iš nugaros pusės pribėgęs prie M. Ž. iš jos rankų atvirai pagrobė 100 Lt vertės rankinuką, kuriame buvo 150 Lt vertės piniginė su 500 Lt ir 100 JAV dolerių - 270 Lt vertės, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, 110 Lt vertės, M.Ž. vardu išduotas darbo pažymėjimas, 50 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N70“, 1000 Lt vertės su 20 Lt vertės SIM „Pildyk“ kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Siemens“ 300 Lt vertės su 30 Lt vertės SIM „Tele 2“ kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 300 Lt vertės be SIM kortelės, 5-ių raktų ryšulys, kurių vieneto kaina 10 Lt, bendrai 50 Lt sumai, dokumentų segtuvas, 50 Lt vertės, skėtis, 20 Lt vertės, pudra, 50 Lt vertės, 2 lūpų dažai, kurių vieneto kaina 20 Lt, bendrai 40 Lt sumai, kvepalai, 50 Lt vertės, tušinukas, 50 Lt vertės, akiniai, 250 Lt vertės, akinių futliaras, 30 Lt vertės, rožančius, 50 Lt vertės, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygutė, kurios nukentėjusioji neįvertina, tuo padarydamas nukentėjusiajai 3470 Lt turtinę žalą.

Taip pat, M. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

- 2008-08-05, apie 7.30 val., Vilniuje, netoli Ateities g. 44-o namo esančiame miškelyje, iš nugaros pusės pribėgo prie I. T. ir griebė už jos rankinės, nukentėjusiajai pasipriešinus ir rankinės nepaleidus, panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą trenkęs I.T. per veidą, uždengė burną, po to abiem rankom pradėjo traukti nukentėjusiosios rankinę į savo pusę bei ją pargriovė, tuo sukeldamas I.T. fizinį skausmą, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės iš jos rankų pagrobė 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N73-1“ su pakrovėju ir ausinėmis, 1349 Lt bendros vertės, 40 Lt vertės SIM kortelė, 22 Lt vertės piniginė su 50 Lt, 20 Lt vertės knyga „Bendraukime be pykčio“, 5 raktų ryšulys, bendrai 35 Lt sumai, 32 Lt vertės „Avon“ lūpų dažai, 22 Lt vertės kontūrinis pieštukas, 59 Lt vertės tualetinis vanduo, 9 Lt vertės parkeris, 3 tušinukai, kurių vieneto kaina 2.50 Lt, bendrai 7,50 Lt sumai, 11 Lt vertės užrašų knygutė, SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelė „Visa elektron“, AB banko SNORAS „Maestro/Snoro Lizingas“ kortelė, DnB NORD mokėjimo kortelė „Visa Electron Maxima“, trys AB banko Hansabankas mokėjimo kortelės „Maestro“, „EGO“ ir „Maxima lojalumas“ , kurių vertė po 30 Lt, bendrai 180 Lt sumai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Socialinio draudimo pažymėjimas, nedarbingumo pažymėjimas, medicinos knygelė išduoti I. T. vardu, kurių nukentėjusioji neįvertina, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1936,50 Lt turtinę žalą;

- 2008-08-31, apie 15.40 val., Vilniuje, šalia „L.Giros“ visuomeninio transporto sustojimo iš nugaros pusės pribėgo prie M. M., panaudodamas fizinį smurtą ją pastūmė ir nukentėjusiajai nukritus ant žemės padarė pastarajai dešinio stipinkaulio lūžį tipinėje vietoje, tai yra sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš jos rankų pagrobė 100 Lt vertės rankinuką, kuriame buvo 10 Lt vertės piniginė su 76 Lt, 10 Lt vertės raktas, 30 Lt vertės raktas, 10 Lt vertės žirklės, 30 Lt vertės SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelė, 7 Lt vertės A. Mickevičiaus bibliotekos skaitytojo bilietas, 47 Lt vertės elektroninis visuomeninio transporto bilietas, 10 Lt vertės „Ačiū Maxima“ nuolaidų kortelė, išduoti M.M. vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. M. 330 Lt turtinę žalą.

Kasatoriaus nuomone, teismas savavališkai nusprendė už nukentėjusiąją I. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodydamas CK 6.250 straipsnį nuteistasis teigia, kad pats nukentėjusysis turi pareigą įrodyti, jog jis patyrė išgyvenimus, tačiau nukentėjusioji net nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė medicininių dokumentų dėl streso, be to, teismas nepasisakė, kuo ir kaip pasireiškė nukentėjusiosios nepatogumai. Tokie teismo veiksmai, pasak nuteistojo, reiškia teismo šališkumą. Nuteistojo manymu, neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ar dėl garbės ir orumo įžeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-161/2006, 2K-9/2007, 2K-60/2006). Todėl neturtinė žala negali būti atlyginama pagal visus BK straipsniuose numatytus atvejus, taip pat ir vagystės atveju, nepadarant sveikatos sutrikdymų nukentėjusiajam. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad prieš ją fizinis smurtas nebuvo panaudotas, be to, ji neįvardijo nė vieno CK 250 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus, ko reikalauja teismų praktika.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. S. ginčija ir paskirtos bausmės dydį. Jis tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nuosprendyje nurodė, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės neviršija šių normų sankcijose numatytos bausmės vidurkio, nes teismas jam paskyrė ketverių metų trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, o vidurkis būtų tik treji metai. Be to, nuteistojo teigimu, jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo, o ne sudėjimo būdu, kadangi jo padaryti nusikaltimai yra vienos rūšies.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagrįsdamas savo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendį dalyje dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo I. S. kasatorius skunde tvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimas neturėtų būti priteisiamas, kai nusikaltimu nepadaroma žala žmogaus gyvybei ar sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus argumentas prieštarauja tiek teismo pritaikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tiek teismų praktikai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, t. y. aptariama įstatymo norma neturtinės žalos atlyginimo klausimo nei su nusikaltimo pobūdžiu, nei su juo pažeistu teisiniu gėriu (nusikaltimo objektu) nesieja. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 2K-122/2008).

Prašymą sumažinti nukentėjusiosioms I.T., J.K., M.Ž. priteistų turtinės žalos atlyginimo sumų dydžius kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, tie dydžiai yra nustatyti netinkamai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad su nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių dydžiais susiję nuteistojo M. S. skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie liečia ne teisės, o fakto klausimą. BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina įsiteisėjusius teismo nuosprendžius ir nutartis tik tesiės taikymo aspektu. Todėl paminėti argumentai paliekami nenagrinėti. Kasaciniame skunde nuteistasis M. S. nurodo dar ir tai, kad netinkamą ieškinių dydžių apskaičiavimą sąlygojo ir teismo padaryti BPK reikalavimų pažeidimai, tiriant ir vertinant įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasatoriaus teiginys prieštarauja bylos medžiagai. Iš teismo posėdžio protokolo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (pirmasis apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje kasacinės instancijos teismo buvo panaikintas) apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusiąsias I. S., J. K., M. M., M. Ž., išsamiai išsiaiškino pagrobtų daiktų vertę ir tik po to sprendė klausimą dėl pateiktų civilinių ieškinių dydžio pagrįstumo. Tai reiškia, kad teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir juos įvertino, atsižvelgdamas į jų visumą. Todėl, priešingai nei skunde teigia kasatorius, BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Iš bylos medžiagos matyti, kad antrą kartą nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentus, tinkamai surašė nuosprendį, t. y. nei BPK BPK 320 straipsnio 3 dalies, nei 331 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

Kasatorius tvirtina, kad jam paskirtoji ketverių metų trijų mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė viršija BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkį. Iš šio teiginio teisėjų kolegija sprendžia, kad, aptardamas jam paskirtos bausmės dydį, kasatorius nemato skirtumo tarp bausmės už konkretų nusikaltimą ir subendrintos bausmės. Tai klaidinga nuostata, nes bausmės vidurkis yra aktualus tik skiriant bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką. Subendrinta bausmė jokio vidurkio neturi. Įstatymas numato tik jos maksimumą: BK 63 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad ketveri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo – tai M. S. skirta galutinė subendrinta bausmė; už atskirus nusikaltimus teismas jam skyrė ne didesnes bausmes kaip laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, t. y. BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkio neviršijo. Kasatoriaus argumentas apie neva netinkamai parinktą jam paskirtų bausmių subendrinimo būdą parodo, kad ir BK 63 straipsnio atitinkamas nuostatas jis supranta klaidingai. Jis tvirtina, kad bausmių apėmimo būdas turėjo būti taikomas dėl to, kad jo padaryti nusikaltimai yra vienos rūšies. Tuo tarpu, BK 63 straipsnio 5 dalies, kurioje reglamentuojamas bausmių apėmimas, 2 punkte užfiksuota priešinga nuostata: čia nurodyta, kad bausmių apėmimas taikomas tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo kasacinio skundo argumentai apie neva netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, paskiriant jam tiek bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę, yra nepagrįsti.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo M. S. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. kasacinį skundą atmesti.