Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims Luminor Bank AS, veikiančiam Lietuvoje per filialą, akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad kurį laiką šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą, tačiau nesutarimai paaštrėjo 2019 metais, nes prasidėjo nepagrįsti atsakovo išpuoliai, nepaliaujamas piktnaudžiavimas alkoholiu, nepagarba ieškovei, konfliktai šeimoje. Nurodė, kad kai ieškovė prašydavo atsakovo vartoti mažiau alkoholio, jis gerdavo dar daugiau, dažnai išeidavo iš namų ir negrįždavo kelias dienas, savaites ar net kelis mėnesius. Siekdama išsaugoti šeimą ir patikėdama, kad atsakovas sugebės elgtis tinkamai – nepiktnaudžiaus alkoholiu ir gerbs sutuoktinę, ieškovė vis bandė gyventi kartu, tačiau santuokos išsaugoti nepavyko. Šiuo metu šalys jau daugiau kaip metai laiko gyvena atskirai, santuoka yra tik formali, todėl nėra prasmės tęsti santuoką. Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo įsitikinimu santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė, o jokio kito bendro turto, kurį reikėtų dalinti, jie su ieškove neturi. 2019 m. prasidėjo konfliktai. Nuo 2019-02-14 apie savaitę vartojo alkoholį. Po to ieškovė kas 2 mėnesius jį išvarydavo iš namų. Kai jis susirasdavo draugę, ieškovė verkdavo, prašydavo, kad jis grįžtų. Ieškovė drausdavo jam išgerti alaus skardinę, tai jis išgerdavo dar daugiau alaus ir degtinės. Po to jų santykiai pablogėdavo, ieškovė jį ignoruodavo. Mano, kad jam nereikia gydytis nuo alkoholizmo. Sutinka, kad ieškovė jam iškviesdavo medikus, kai jis būdavo išgėręs. Ieškovei negrasino, jos automobilio nelietė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl laikytina, jog santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovas atsiliepimo nepateikė, prašymo skirti terminą susitaikyti nepateikė, ieškovė nurodo, jog nebėra jokių galimybių išsaugoti santuoką, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

10. Ieškovė ieškinyje prašo nutraukti šalių santuoką dėl kito sutuoktinio – atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu, žemina ieškovę, agresyviai elgiasi jos atžvilgiu, provokuoja konfliktus.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

13. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

14. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir motyvuoja tuo, kad sutuoktinių santykiai santuokos metu buvo komplikuoti, atsakovas nukrypdavo nuo socialiai priimtino gyvenimo ribų, dažnai vartojo alkoholį, ko pasėkoje tapdavo aršus, įžeidinėdavo ieškovę, naudodavo psichologinį smurtą. Ieškovė visą laikotarpį netoleravo tokio atsakovo elgesio, prašė vartoti mažiau alkoholio, dėjo pastangas santuoką išsaugoti ir padėti sutuoktiniui susitvarkyti su jo problemomis, tačiau atsakovas buvo abejingas problemų sprendimui, pastangų išsaugoti šeimą nedėjo. Atsakovas nurodytų aplinkybių nepaneigė, atsiliepimo į ieškinį, įrodymų nepateikė.

15. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei įvertinęs šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, dėl atsakovo elgesio, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodomų aplinkybių, jog pagrindinė konfliktų priežastis buvo atsakovo nesaikingas alkoholio vartojimas, lėmęs užgauliojimus, konfliktus su ieškove. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad kai jis vartodavo alkoholį, ieškovė pykdavo, todėl jis tyčia jo suvartodavo dar daugiau. Sutiko, kad kai jis būdavo neblaivus, ieškovė jam buvo kvietusi medicinos darbuotojus. Duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas nėra, priešingai, iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė gana ilgą laiką kentė atsakovo nesaikingą alkoholio vartojimą, dėjo pastangas santuoką išsaugoti ir padėti sutuoktiniui susitvarkyti su jo problemomis. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė ir šių aplinkybių nenuginčijo, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkinamas ir šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo A. P. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir išlaikymo

16. Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – „B.“, o atsakovui – „P.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis). Ieškovės reikalavimas tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. paliekama pavardė „B.“, atsakovui A. P.– „P.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

18. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo.

20. Ieškovė prašo priteisti atsakovui automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identif. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2019 m. rugpjūčio 8 d., ir nurodė, kad dėl to kompensacijos iš atsakovo neprašo. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad ieškovės A. P. vardu transporto priemonių neregistruota, o atsakovo A. P. vardu registruotos dvi transporto priemonės: automobilis Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ išraše nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kad automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas, į tai, kad ieškovė dėl parduoto automobilio jokių pretenzijų neturi, ir ginčo tarp šalių dėl jo nėra, klausimas dėl šio automobilio priteisimo nesprendžiamas.

21. Atsakovo A. P. vardu registruotos dvi transporto priemonės: automobilis Mazda 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nurodo, kad šie automobiliai yra asmeninė A. P. nuosavybė, įgyti iki santuokos, ieškovė to neginčija, todėl nėra pripažįstami bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nedalinami.

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo

22. Byloje nėra įrodymų apie bendrus šalių kreditorius.

23. Šalys pripažįsta, kad, skoliniai įsipareigojimai A. P., A. P. iki santuokos tarp šalių sudarymo yra asmeninės šalių prievolės iki santuokos sudarymo ir po santuokos nutraukimo šias prievoles vykdys A. P. ir A. P.: A. P.– kreditoriui AB SEB bankui pagal sutartį (duomenys neskelbtini); A. P.– kreditoriui Luminor AS pagal sutartį (duomenys neskelbtini).

24. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad bankas sutinka, kad prievolė bankui (pagal tarp banko ir A. P. pasirašytą 2003 m. lapkričio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo išlieka A. P. asmenine prievole ir nėra keičiama ar modifikuojama.

25. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad A. P. ir A. P. neturi bendrų dalintinų prievolių AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. AB SEB bankas pažymi, kad su atsakovu A. P. bei kitu bendraskoliu, nedalyvaujant ieškovei, yra sudaręs 2007 m. kovo 20 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta kredito sutartis sudaryta iki A. P. santuokos su A. P. sudarymo, ieškovė nėra jos šalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog ji sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, 900 eurų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, 23,58 Eur už dokumentų gavimą bei 100 Eur už ikiteisminę mediaciją, kurios pusę sumos – 50 Eur, prašo priteisti iš atsakovo.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1048,58 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo A. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „B.“, o atsakovui A. P.– „P.“.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1048,58 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt aštuonių eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.