Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-297/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-09-22Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
1-345-297/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00169-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Artūras Kuzma
Kategorijos
  • 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudž. byla Nr. 1-345-297/2015
(Proceso Nr. 1-52-1-00169-2010-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,gynėjui advokatui Artūrui Kuzmai,kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2010-07-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2011-01-27 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2010 m. vasario 10 d. apie 20 val. Alytaus mieste, V. G. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo iš V. G. 100 Lt už tariamą jo sūnaus P. G. skolą, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. apšnekėdamas nepilnametį P. G., kad jis rūko narkotines medžiagas, uosto klijus, vartoja alkoholinius gėrimus, tokiu būdu paveikė V. G. ir iš jo išviliojo 50 Lt, tuo padarė V. G. 50 Lt (14,48 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. B. 2010 m. vasario 11 d. apie 12 val. prie Likiškėlių vidurinės mokyklos, esančios Likiškėlių g. 12, Alytuje, pagrindinio įėjimo kitų asmenų akivaizdoje savavališkai patikrino P. G. drabužių kišenes ir jose radęs 2 litus juos atvirai pagrobė, tuo padarydamas P. G. 2 Lt (0,57 eurų) turtinę žalą. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka P. G. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis A. B. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 30 d. iki 2010 m. birželio 5 d., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė mažametį R. G. perduoti pinigus, naudodamas psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą: 2010 m. gegužės 31 d. apie 15 val. parašydamas R. G. trumpąją SMS žinutę, iš jo reikalavo 250 Lt už tariamai suteiktą pagalbą apginant R. G., nurodydamas, kad jei pinigų nesumokės, tai R. G. bus suspardytas, 2010 m. birželio 1 d. apie 19 val. parašydamas R. G. SMS žinutę, už tariamai suteiktą pagalbą reikalavo pinigų, nurodydamas, kad jei pinigų nesumokės, tai R. G. bus suspardytas, 2010 m. birželio 2 d. apie 19 val. parašydamas R. G. SMS žinutę, nenurodydamas pagrindo, grasindamas reikalavo 200 Lt, 2010 m. birželio 5 d. apie 12 val. parašydamas R. G. SMS žinutę su tekstu: „kuriam šaiką, perkam BMW, susimetam po 1500 Lt“ reikalavo 1500 Lt, tokiu būdu paveikė nukentėjusįjį R. G. ir 2010 m. birželio 1 d. apie 10 val. prie Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos, Topolių g. 19 A, Alytuje, iš nukentėjusiojo R. G. išviliojo 250 Lt, o 2010 m. birželio 4 d. apie 11 val. prie prekybos centro „IKI“, A. J. g. 13, Alytuje, išviliojo 200 Lt, taip neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai įgijo R. G. priklausančius 450 Lt ir padarė jam 450 Lt (130,33 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. B. 2010 m. birželio 8 d. apie 12.30 val. autobusų stotelėje prie prekybos centro „IKI“, Naujoji g. 2 C, Alytuje, prisėdęs ant suoliuko, savavališkai iškraustęs L. S. priklausančią kuprinę, iš dokumentų aplanko išėmė ir atvirai pagrobė G. S. priklausančius 20 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajam G. S. 20 Lt (5,79 Eur) turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. B. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2010 m. spalio 18 d., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė J. M. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, panaudodamas psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą: 2010 m. spalio 14 d. apie 13 val. prie prekybos centro „IKI“, Naujoji g. 2 C, Alytuje, įsėdo į J. M. vairuojamą automobilį „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė V. M., bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą nurodė jį vežioti po Alytaus miestą, persėdęs už automobilio vairo, pats vairavo minėtą automobilį, apie 16 val. prie kiosko „Kebabas“ Statybininkų g. Alytuje savavališkai iš nukentėjusiojo J. M. piniginės išėmė 10 Lt ir liepė sumokėti už užsakytą kebabą, vėliau, tiksliau nenustatytu laiku, išlipdamas iš automobilio, iš J. M. piniginės išsiėmė 10 Lt; 2010 m. spalio 18 d. apie 12 val., būdamas V. M. automobilyje „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gąsdindamas, kad dabar bus dar blogiau, nes J. M. pasiskundė draugams, reikalavo jį vežioti po Alytaus miestą, nurodė važiuoti į degalinę ,,Statoil“, Rūtų g. 2 B, Alytuje ir užsipilti kuro, už kurį J. M. sumokėjo 10 Lt, jis (A. B.) pats persėdo už automobilio vairo, išjungė J. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N95“, tokiu būdu neleisdamas išsikviesti pagalbos, važiavo prie parduotuvės ,,Eglė“, esančios Statybininkų g. 5/Topolių g. 2, Alytus, kur buvo sulaikytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, tokiu būdu paveikdamas nukentėjusįjį J. M., iš jo paėmė 20 Lt ir padarė 20 Lt (5,79 Eur) turtinę žalą.

Kaltinamasis A. B. dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad, būdamas paauglys, jis dėl savo lengvabūdiškumo elgėsi neatsakingai, skriaudė už save silpnesnius vaikus, reikalaudavo iš jų pinigų ar daiktų, grasindamas sumušti, jei jo reikalavimai nebus įvykdyti. Kaltinamasis vaikams prisistatydavo S. vardu. Su nukentėjusiuoju P. G. susipažino prie „Dzūkijos“ mokyklos. P. G. jis niekada nebuvo paskolinęs 100 litų, tačiau siekdamas gauti iš jo pinigų, pradėjo jį persekioti, reikalaudamas, kad P. G. jam sumokėtų 100 litų skolą. Norėdamas pagąsdinti P. G., kad šis paklustų jo reikalavimui, nuėjo pas jį į namus. Buto duris atidarė P. G. tėvas, kuriam kaltinamasis sumelavo, kad P. G. jam skolingas, kad jis rūko „žolę“, vartoja narkotikus. P. G. tėvas tuo patikėjo ir davė jam 50 litų. Kadangi gavo tik pusę reikalautos sumos, todėl kitą dieną kaltinamasis nuėjo prie Likiškėlių mokyklos, kur mokėsi P. G., palaukė, kol šis išėjo į lauką ir tada apkraustė jo drabužių kišenes, rado ir paėmė du litus, paskui dar sudavė vieną smūgį ranka jam į veidą. Su R. G. kontaktą užmezgė prie Benedikto gimnazijos. R. G. jo paprašė, kad apgintų jį nuo kitų vaikų. Nors faktiškai joks pavojus R. G. nebuvo iškilęs ir nebuvo reikalo nuo kažko ginti R. G., tačiau kaltinamasis pradėjo už tariamą „stogą“ iš R. G. reikalauti pinigų. Su juo susirašinėjo telefonu, siūlė suburti „šaiką“. Paėmė iš R. G. per du kartus 250 ir 200 litų. Norėjo, kad R. G. jam ir toliau mokėtų, bet šis liovėsi su juo bendrauti. L. S. pažinojo, nes mokėsi su juo toje pačioje mokykloje. Kai sutiko L. S. autobusų stotelėje, iškraustė jo kuprinę ir radęs ten pinigų - 20 litų pasiėmė juos sau. Su J. M. susidūrė prekybos centre „IKI“, jie prasilenkdami vienas kitą užkabino. Kaltinamasis pareikalavo, kad už parodytą jam nepagarbą J. M. vežiotų jį savo automobiliu „Rover 620“. J. M. pakluso, vežiojo kaltinamąjį visur, kur šis reikalavo. Buvo ir taip, kad pats vairavo J. M. automobilį, jo neatsiklausęs. Prisimena, kad iš J. M. paėmė pinigų apie 20 Lt, kuriuos išleido pirkdamas sau maisto bei pildamas kurą. Jis grasino J. M. su juo fiziškai susidoroti, nes nenorėjo, kad šis pasiskųstų į policiją. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. analogiškai aiškino nusikaltimų padarymo aplinkybes, papildomai nurodė, kad 2010 m. pabaigoje jis išvyko į Angliją ir ten gyveno iki 2014 m. pabaigos, kol buvo sulaikytas. Žinojo, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė ir kad jis negalėjo nepranešęs išvykti iš Lietuvos. Taip pat žinojo apie Lietuvoje paskelbtą jo paiešką, bet savo noru negrįžo, nes Anglijoje turėjo sugyventinę, su ja susilaukė bendro vaiko, nenorėjo jų palikti. Vėliau, kai buvo sulaikytas Londono policijos, sutiko su ekstradicija. Kelis mėnesius buvo sulaikytas Anglijoje, kol iš Lietuvos atvyko policijos pareigūnai ir jį parvežė į Lietuvą, uždarė į tardymo izoliatorių (3 t., b. l. 30-33, 39-41, 51-55, 66-71, 79-80).

Kaltinamajam A. B. visiškai pripažinus kaltę ir esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Dėl V. G. turto prievartavimo, P. G. turto vagystės ir P. G. sukelto fizinio skausmo

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad V. G. 2010-02-10 kreipėsi į policiją dėl to, kad A. B. iš jo sūnaus P. G. reikalavo pinigų, o jų negavęs sudavė kumščiu jam į veidą ir liepė atnešti skolą (1 t., b. l. 32, 33-34).

Įvykio apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini), ir Likiškėlių vidurinės mokyklos prieigose, Likiškėlių g. 12, Alytuje (1 t., b. l. 35-38).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis P. G. parodė, kad 2010 m. vasario 10 d. po pietų pas jį į namus atėjo A. B., kurio pravardė „S.“, su draugu P. V.. Buto duris atidarė nukentėjusiojo sesuo. S. pradėjo aiškinti, kad P. jam skolingas 100 Lt, todėl jis neva nori pasikalbėti su jų tėvu. Istorija apie skolą buvo S. išgalvota, nes P. G. iš jo pinigų niekada nesiskolino. Tą pačią dieną vakare kaltinamasis su keliais draugais vėl atėjo į jų butą, tada su juo nuėjo pasikalbėti nukentėjusiojo tėvas. Kaltinamasis pradėjo aiškinti, neva P. jam skolingas 100 Lt. Dar jis melavo, kad P. rūko žolę, uosto klijus, vartoja alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiojo tėvas pasakė, kad duoda 50 litų ir kad daugiau prie P. nelystų. Nukentėjusysis tėvui sakė, kad pinigų nesiskolino ir S.i neskolingas. Jis bijojo A. B., kuris apie tris mėnesius reikalavo iš jo pinigų už tariamą skolą. Iš pradžių jis aiškino, kad P. G. jam skolingas 25 Lt, o paskui sugalvojo, kad užaugo procentai ir liepė sumokėti 100 Lt, antraip sakė jį suspardys. P. G. manė, kad A. B. tikrai gali jį sumušti, nes jam buvo žinoma, kad A. B. yra stiprus, įžūlus, visus ginčus sprendžiantis fizine jėga. A. B. motyvas buvo tas, kad jis neva jį saugojo, nors faktiškai nebuvo jokio reikalo nuo kažko jį saugoti, todėl pinigų A. B. reikalavo be jokio pagrindo. 2010-02-11 apie 12 val. P. G. prie mokyklos durų sutiko kaltinamąjį, kuris vėl pareikalavo pinigų. P. G. pasakius, kad jų neturi, kaltinamasis apkraustė jo kišenes, rado 2 litus ir juos pasiėmė, o už tai, kad P. G. sumelavo neturintis pinigų, A. B. sudavė jam ranka vieną smūgį į kairį skruostą, tai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Dar A. B. pagrasino jį sumušti, jeigu jis neatneš 100 Lt (1 t., b. l. 41-44, 45-47, 49-51).

Nukentėjusiojo P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis parodė vietą savo buto koridoriuje, kur kaltinamasis A. B. reikalavo pinigų, taip pat vietą prie Likiškėlių vidurinės mokyklos durų, kur kaltinamasis iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir sudavė ranka smūgį jam į veidą (1 t., b. l. 53-56).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2010 m. vasario 10 d. apie 20 val. pas jį į namus atėjo romų tautybės jaunuolis vardu S. ir pasakė, kad jo sūnus P. jam skolingas 100 litų. Nors sūnus aiškino, kad jis neskolingas, bet V. G. padavė S. 50 litų ir pasakė, kad daugiau prie jo sūnaus nelįstų. Sūnus anksčiau buvo pasakojęs, kad S. lenda prie jo ir reikalauja pinigų. S. pasakė, kad kažkada sūnų apgynė nuo kitų vaikų ir už tai P. jam skolingas. Dar S. pasakojo, kad P. rūko „žolę“, vartoja narkotikus. Tai paveikė V. G., todėl ir davė S.i pinigų, be to, jis pagalvojo, kad jei neduos pinigų, tai S. gali jo sūnų sumušti. Nukentėjusysis patvirtino, kad jo sūnus P. bijojo S., kuris jį persekiojo ir grasino sumušti, todėl V. G. važiuodavo į mokyklą pasiimti sūnaus arba jo pasitikti eidavo P. mama. Buvo toks atvejis, kada mokykloje S. prikibo prie P. ir atėmė 2 litus bei sudavė vieną smūgį į galvą. Civilinio ieškinio V. G. nereiškė (1 t., b. l. 61-63, 64-65, 66-67).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. G. patvirtino, kad pas juos į butą buvo atėjęs romų tautybės jaunuolis, kurio vardas A., pravardė „S.“, jis prašė pakviesti brolį P., nes šis neva jam skolingas 100 Lt, bet brolis nėjo, sakė nenori jo matyti. Tą pačią dieną vakare A. vėl atėjo pas juos į namus, jį į butą įleido liudytojos tėvas, jis kalbėjosi su A. buto koridoriuje, ten stovėjo ir liudytojos brolis P.. A. sakė, kad P. su blogais vaikais susideda, kad A. jam padeda, kad nieko blogo P.jis nenori padaryti. A. pasakė, kad P. jam skolingas pinigų, dar aiškino, kad P. susidėjęs su blogais vaikais, kad su jais geria alkoholį, perka cigaretes, todėl ir skolinosi pinigų iš A.. Pokalbio metu brolis pasakė, kad A. jis nieko neskolingas (1 t., b. l. 71-73).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad A. B. kalbėjo, jog P. G. yra jam skolingas už tariamą „stogą“ nuo kitų vaikų. 2010 m. vasario mėn. pradžioje P. V. su A. B. nuėjo pas P. G. į namus. Buto duris atidariusiai P. sesei A. B. pasakė, kad P. jam skolingas 100 litų. T. P. sesuo pasiūlė jiems ateiti vakare kai bus tėvas ir išsiaiškinti. Apie 20 val. jie vėl nuėjo pas P. G. į namus, A. B. P. tėvui sakė, kad jis yra paskolinęs P.100 Lt. Pokalbio metu koridoriuje buvo ir P.. Jis gynėsi, kad neskolingas. Tada A. B. pradėjo pasakoti, kad P. skolinosi iš jo pinigų alkoholiui ir klijams, kuriuos uosto. Liudytojas P. V. suprato, kad tai melas, nes P. taip nedaro. Galiausiai P. tėvas davė A. B. 50 litų vienoje kupiūroje. Dar pasakė, kad pasikalbės su sūnumi, ir, jeigu tai tiesa, tai grąžins ir likusius 50 litų (1 t., b. l. 74-76).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad 2010 m. žiemą jis per pertrauką, lauke prie pagrindinio mokyklos įėjimo, pamatė P. G. ir jaunuolius pravarde „S.“ ir „J.“, t. y. J. R.. Negirdėjo, ką jie kalbėjo, bet matė, kaip „S.“ vieną kartą ranka sudavė P.į veidą. Po šio incidento liudytojas kalbėjo su Povilu, jis jam pasakė, kad tą smūgį „S.“ sudavė, kadangi P. nesumokėjo už jo apsaugą ir atėmė jo priešpiečių pinigus (1 t., b. l. 84-86).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. R. parodė, kad 2010 m. vasario mėn. pamokų metu jis su A. B., kurio pravardė „S.“, ir kitais draugais nuėjo prie Likiškėlių vidurinės mokyklos, kur mokėsi P. G.. Ten prie įėjimo laukė P. G.. Kai jį sutiko, su P. G. kalbėjo A. B., jis P. G. pasakė: „atiduok skolą“, o šis atsakė, kad pinigų neturi. Tada A. B. pasakė „gerai, bet jei patikrinęs rasiu, tai visi mano“. Suprato, kad kalba eina apie pinigus. Tada P. G. iš kelnių kišenės išsiėmė 2 litus ir padavė juos A. B.. Šis paėmė pinigus ir sudavė ranka vieną smūgį P. G. į galvą (1 t., b. l. 87-89).

L. M. D., G. S. davė parodymus, analogiškus liudytojo J. R. parodymams (1 t., b. l. 90-91, 92-94).

Liudytoju apklaustas V. A. parodė, kad P. G. jam buvo sakęs, kad turi „stogą“ ir prie jo dabar jau niekas nelįs. Vėliau iš klasės draugų sužinojo, jog į mokyklą buvo atėjęs „S.“ ir sumušė P. G. dėl neva nesumokėtų pinigų už apsaugą. Liudytojas patvirtino, kad P. G. bijojo kaltinamojo ir vengė jį susitikti (1 t., b. 1. 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl V. G. turto prievartavimo ir 2 Lt vagystės bei smūgio P. G. sudavimo yra įrodyta. BK 181 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal BK 181 str. 1 d. atsako asmuo, kuris, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra kaltininko reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012 ir kt). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B., siekdamas gauti sau turtinės naudos, atėjo pas nepilnametį P. G. į namus ir atvirai reikalavo 100 Lt už tariamą skolą. Tą patį reikalavimą kaltinamasis pareiškė ir P. G. tėvui V. G.. Kaltinamojo reikalavimas perduoti jam turtą (pinigus) neturėjo jokio teisėto pagrindo, nes P. G. kaltinamajam nebuvo skolingas. Reikalaudamas perduoti pinigus, kaltinamasis panaudojo psichinę prievartą, t. y. jis tyčia sukūrė bauginančią situaciją, ateidamas pas P. G. į namus, be to, sąmoningai apkalbėjo nepilnametį, paskleisdamas melagingą informaciją apie tai, kad P. G. rūko narkotines medžiagas, uosto klijus, vartoja alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis V. G., paveiktas kaltinamojo, perdavė jam pinigus 50 Lt. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. B. viešoje vietoje, prie mokyklos, atvirai, jo veiksmus matant ir suvokiant nukentėjusiajam P. G., iš nukentėjusiojo drabužių ištraukė 2 litus ir juos neteisėtai užvaldė, tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 178 str. 2 d. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis tyčia sudavė ranka smūgį P. G. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė.

R. G. turto prievartavimas

Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad S. G. 2010-06-11 kreipėsi į policiją pranešdamas, kad A. B. reikalavo iš jo sūnaus R. G. pinigų, grasindamas sužaloti, ir taip iš R. G. išreikalavo 450 Lt (1 t., b. l. 103).

Įvykio apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti prie Šv. Benedikto gimnazijos, Topolių g. 19A, Alytuje, ir prie prekybos centro „IKI“, A. J. g. 13, Alytuje (1 t., b. l. 104-106).

Apžiūros protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad apžiūrėta R. G. pateikta išoriškai pažeista SIM kortelė „Ežys“ (1 t., b. l. 108-110).

Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas A. B. pateiktas mobilusis telefonas „LG Chocolate“ ir jame esanti SIM kortelė „Ežys“ (1 t., b. l. 112-116).

Alytaus apskr. VPK Alytaus m. ir r. KPS vyr. tyrėjos D. B. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad atlikus R. G. naudoto telefono ryšių analizę, nustatyta, kad R. G. telefonu bendravo su A. B. (1 t., b. l. 193-200).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis R. G. atpažino A. B. kaip asmenį pravarde „S.“ (1 t., b. l. 133-135).

Nukentėjusiojo R. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad R. G. parodė vietą, kur jis perdavė reikalautus pinigus A. B. (1 t., b. l. 136-139).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2010-05-21 vakare prie Benedikto gimnazijos jis susipažino su romų tautybės jaunuoliu, kurio vardas A., o pravardė „S.“, jie pasikeitė telefono numeriais. Nuo tada jie pradėjo bendrauti SMS trumposiomis žinutėmis. A. jam parašė žinutę klausdamas, ar jis buvo susipykęs ir apsistumdęs su klasioku K. B.. Jis parašė, kad gal. 2010-05-29 apie 15 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. ir pasakė, jog jis pakvietė 6 mašinas iš Vilniaus kad jį apgintų ir kad dabar reikės sumokėti už kiekvieną automobilį po 50 litų už degalus, t. y. kad turės sumokėti 250 litų. Nukentėjusysis pasakė, kad jam to nereikia, bet A. atsakė „aš jau jas pakviečiau, o pinigus vis tiek turėsi mokėt“. Jis parašė, kad gal ir atneš. A. parašė, kad „gal“ jam netinka, kad vis tiek turės sumokėti pinigus, o jei neatneš, tai jį suspardys. Nukentėjusysis išsigando, kadangi A. už jį vyresnis, žodžiai atrodė grasinantys. 2010-05-31 apie 19 val. jam A. vėl parašė SMS, reikalaudamas pinigų. Išsigandęs A. grasinimų, R. G. 2010-06-01 prie mokyklos atidavė A. savo sutaupytus pinigus - 250 litų. 2010-06-02 vakare A. vėl parašė jam „reikia dar 200 litų“. Paklausė, kam jam dabar jų reikia. Nieko neaiškinęs parašė, kad reikia. Dar A. parašė „pasiskųsi tėvams, o jie mentams, o mentūra mane, o paskui aš tave“. Tai suprato kaip grasinimą ir nurodytą dieną R. G. perdavė A. 200 Lt prie „IKI“ parduotuvės, tai matė ir nukentėjusiojo draugas T. A.. Pinigus perdavė A. be jokio pagrindo, nes nebuvo jam už ką nors skolingas. 2010-06-05 apie 12-14 val. jam parašė A. „kuriam šaiką, perkam BMW, susimetam po 1500 litų“. R. G. atrašė, kad jam nereikia jokių šaikų. A. parašė „savaitė laiko ir sekmadienį litai“. Tokį pranešimą nukentėjusysis suprato kaip reikalavimą po savaitės perduoti A. 1500 litų. Išsigandęs A. reikalavimų ir galimų neigiamų padarinių, nukentėjusysis sulaužė savo mobilaus telefono kortelę, kad A. negalėtų jam skambinti ir rašyti SMS. Nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta 450 litų turtinė žala (1 t., b. 121-125, 127-128, 130-131).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad jo sūnus R.pasakojo, jog pažįstamas romų tautybės jaunuolis A. B. iš jo reikalauja pinigų. Sūnus turėjo savo susitaupytų pinigų apie 500 litų. Sūnus papasakojo, kad 2010-05-21 susipažino su A.. Po kelių dienų A. pareikalavo perduoti jam 250 litų. A. pasiūlė savo „pagalbą“, t. y. jeigu su kuo nors sūnus mušis, tai A. iškvies žmones, pasamdys mašinas iš Vilniaus ir sūnų apgins, kad pats nenukentėtų. Sūnus atsisakė tokios A. pagalbos, bet šis vis tiek įkyriai lindo prie sūnaus, aiškino, kad mašinos jau pasamdytos ir vis tiek reikės sumokėti 250 litų. Sūnus sumokėjo 250 litų prie Šv. Benedikto mokyklos. Pagal sūnaus pasakojimą, jis suprato, kad A. su R. susisiekė SMS žinutėmis, sūnus sakė, kad jis kortelę sulaužė, nenori, kad A. reikalautų pinigų, kadangi jo bijo. A. iš sūnaus pinigų reikalavo ne kartą. Sūnus pasakojo, kad A. prašė 200 litų už nieką, taip pat 1500 litų už tai, kad jį įrašė į „chebrą“ ir pirks BMW automobilį. R.su baime kalbėjo, kad A. iš jo reikalauja pinigų, kad jau atidavė visus savo taupytus pinigus, kad pastarasis visko prisigalvoja, tikslu išreikalauti iš Roko pinigų. Sūnui padaryta 450 litų žala (1 t., b. l. 148-151).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. A. patvirtino matęs, kaip jo draugas R. G. 2010 m. birželio mėn. prie parduotuvės „IKI“ susitiko su romų tautybės jaunuoliu ir R.padavė tam jaunuoliui 200 litų vienoje kupiūroje. R. G. minėjo, kad atiduoda skolą (1 t., b. l. 154-156).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė R. G. turto prievartavimą, t. y. kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas jokio pagrindo, siekdamas sau turtinės naudos, vertė R. G. mokėti pinigus už tariamą apsaugą ir grasino jam fiziniu susidorojimu, jeigu šis pinigų neperduos. Nukentėjusysis R. G. bijojo kaltinamojo ir tikėjo, kad jo grasinimai yra realūs, nes iš aplinkinių žinojo ir iš kaltinamojo veiksmų matė, kad A. B. yra įžūlus, fiziškai stiprus, lengvai galintis įvykdyti savo grasinimus, todėl iš baimės, paveiktas kaltinamojo psichinės prievartos, R. G. perdavė jam 450 Lt. Kaltinamojo veiksmai prievartaujant R. G. turtą atitinka BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys dėl 450 Lt (130,33 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiojo R. G. turtui, privalo ją pilnai atlyginti, todėl ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., BPK 115 str. 1 d.)

G. S. turto vagystė

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad G. S. 2010-06-09 kreipėsi į policiją dėl to, kad 2010-06-08 apie 12.30 val. autobusų stotelėje iš jo sūnaus L. S. A. B. pagrobė 20 Lt (2 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikaltimo vieta, esanti Alytuje, autobusų stotelėje tarp gyv. namų Naujoji g. 2C ir Naujoji g. 4 (2 t., b. l. 2-4).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad L. S. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė 20 Lt (1 t., b. l. 14-16).

Nukentėjusiojo L. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad L. S. parodė autobusų sustojimą prie prekybos centro „IKI“, kur jam sėdint ant suoliuko A. B. pagrobė iš jo kuprinės 20 Lt (2 t., b. l. 17-19).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2010-06-08 apie 12.30 val. jis su T. S. laukė autobuso stotelėje prie prekybos centro „IKI“, Naujojoje g. Alytuje. Pamatė dviračiu atvažiuojantį romų tautybės jaunuolį vardu A., kurio pravardė yra „S.“. A. privažiavo prie jų. Stotelėje daugiau žmonių nebuvo. Privažiavęs A. atsisėdo tarp jo ir Taurimo. Atsisėsdamas pasakė: „man reikia šaibų“. Suprato, kad A. reikalauja duoti jam pinigų. Nukentėjusysis pasakė, kad turi 5 litus. T. A. staigiu judesiu pagriebė jo kurpinę ir pradėjo ją kraustyti. Rado 20 Lt, juos paėmė ir nuvažiavo (2 t., b. l. 7-10, 12-13).

Akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis L. S. akistatoje su įtariamuoju A. B. patvirtino savo parodymus, o A. B. pripažino, kad iškraustė L. S. kuprinę ir pasiėmė 20 Lt (4 t., b. l. 43-45).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad 2010-06-08 apie 12.30 val. jis su klasioku L. S. laukė autobuso prie prekybos centro „IKI“. Prie jų dviračiu privažiavo jaunuolis vardu A., o pravardė „S.“. Jis atsisėdo prie jų ir pasakė, kad jam reikia pinigų ir kad L. jam atiduotų visas „šaibas“. L.pasakius, kad pinigų jis neturi, A. ištraukė iš Lauryno kuprinės segtuvą ir iš ten išėmė 20 Lt. L. prašė grąžinti pinigus, paklausė, ką pasakyti tėvams, bet A. atkirto, kad reikėjo apie tai pagalvoti anksčiau (2 t., b. l. 20-23, 24-25).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. S. parodė, kad sūnus L. jam pasakė apie tai, jog A. B. apkraustė jo kuprinę ir pagrobė 20 Lt. Šiuos pinigus nukentėjusysis buvo davęs sūnui. Nusikaltimu padaryta 20 Lt turtinė žala, bet civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė (2 t., b. l. 27-29).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius atvirą G. S. priklausančio turto vagystę yra įrodyta. Kaltinamasis atvirai, viešoje vietoje – gatvėje, autobusų sustojime, matant jo veiksmus kitiems asmenims, iškraustė L. S. kuprinę ir neteisėtai užvaldė 20 Lt, tokie jo veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė.

J. M. turto prievartavimas

V. M. pareiškimas policijai patvirtina, kad V. M. 2010-10-18 kreipėsi į policiją dėl to, kad 2010-10-14 sūnui J. M. vaikinas, vadinamas „S.“, grasino sumušti, reikalavo vežioti automobiliu po Alytaus miestą, pagrobė 20 Lt (2 t., b. l. 32).

Daiktų apžiūros protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis „Rover 620“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. M. vardu; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 33-34).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėta filmuota medžiaga iš „Statoil“ degalinės 2010-10-18 14.45 val.; matyti, kad į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis „Rover 620“, kurio keleivis persėda į vairuotojo vietą ir tada automobilis išvažiuoja iš degalinės (2 t., b. l. 39-40).

Daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais fiksuota, kad J. M. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną Nokia N95 ir SIM kortelę „Ežys“, atlikta skambučių ir SMS žinučių apžiūra (2 t., b. l. 42-62).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2010-10-14 apie 13 val. jis su draugais E. C. ir E. L. buvo „IKI“ parduotuvėje Naujojoje g. Ten prasilenkdamas su romų tautybės jaunuoliu, kaip vėliau sužinojo jo pravardę „S.“, netyčia jį petimi užkliudė. Priėjęs prie jo „S.“ pradėjo gąsdinti, kad bus blogai. Liepė eiti prie mašinos, sakė, kad nuveš jį kur reikės ir tada bus atsiskaitę, galės skirstytis namo. Jie nuėjo į mašiną, kuri priklauso J. M. tėvui, bet ja naudojosi nukentėjusysis. „S.“ atsisėdo keleivio pusėje. Jis nurodinėjo, kur važiuoti. Važiavo link senos geležinkelio stoties, ten liepė sustoti. „S.“ išsitraukė „žolę“ iš kišenės, rūkė. Suprato, kad tai buvo narkotikas. Tada „S.“ atsisėdo už vairo, J. M. liepė sėstis šalia. Pradėjo važinėti miško keliukais, gąsdino, kad nuveš J. M. pas savo draugus ir niekas jo neras, o mašiną pasiims. J. M. bijojo „S.“ grasinimų, todėl nesiryžo skambinti tėvams ir prašyti pagalbos, išsigandęs jis vykdė visus „S.“ reikalavimus. Kelias valandas „S.“ važinėjosi po Alytų, paskui sustojo prie „Eglės“ parduotuvės, paėmė J. M. piniginę, išėmė 10 Lt ir liepė eiti pirkti kebabų. Po to „S.“ vėl vairavo J. M. automobilį, važinėjo pas savo draugus. Prieš jiems išsiskiriant, „S.“ pasakė, kad J. M. ir ateityje turės jį pavežti, jeigu jam kur nors reikės nuvykti, antraip turės didelių problemų, po to išsiėmė iš J. M. piniginės 10 Lt ir juos neatsiklausęs pasiėmė. Grįžęs namo, J. M. papasakojo tėvams apie „S.“ reikalavimus, šie patarė jo vengti. Kitą dieną „S.“ jam skambino, bet jis nekėlė ragelio, tada „S.“ parašė žinutę, kad geriau jis pakeltų ragelį, kad jei nenori geruoju, bus bloguoju. Spalio 18 d. apie 12 val. J. M. paskambino klasiokas A. K. ir pasakė, kad neitų į lauką, nes jo laukia čigonas. Vėliau jis buvo susitikęs su „S.“ ir dalyvaujant J. M. draugams „S.“ jokių pretenzijų nebereiškė, tačiau vos jie liko dviese, „S.“ iš karto paėmė J. M. telefoną, jį išjungė ir pradėjo gąsdinti, kad dabar jam bus tik blogiau, nes jis viską papasakojo savo draugams. Gąsdino, kad paims automobilį. Liepė važiuoti iki degalinės, paėmė jo piniginę, išėmė 10 Lt ir liepė užpilti degalų. Po to „S.“ sėdo prie vairo, o J. M. liepė sėstis šalia, be to, automobilio gale sėdėjo „S.“ draugas, kuriam „S.“ liepė durti J. M. peiliu, jei šis bandys bėgti. Taip jie važinėjosi kelias valandas, kol prie „Eglės“ parduotuvės policija sulaikė „Sašą“ (t. 2, b. l. 83-88, 91-93).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad 2010-10-14 į namus grįžęs sūnus J.pasakė, kad buvo pagrobtas, t. y. buvo priverstas prieš jo valią važinėti automobiliu „Rover“ ir iš jo buvo atimti pinigai 20 Lt. Sūnus papasakojo, kad parduotuvėje „IKI“ prie jo prikibo nepažįstamas jaunuolis pravarde „S.“, kuris įrėmė peilį jam į šoną ir liepė automobiliu jį vežioti. Sūnus nuvežė „S.“ prie buvusios geležinkelio stoties, ten iš sūnaus buvo pagrobta 20 Lt, nes jis sakė, kad daugiau neturi. Taip pat jo sūnui buvo pasakyta, kad kai reikės, tai visur vežios, nes kitaip turės problemų. Taip grasino asmuo pravarde „S.“. 2010-10-15 „S.“ daug kartų skambino sūnui. 2010-10-18 apie 13.30 val. jo sūnus iš savo Nr. (duomenys neskelbtini) parašė jam žinutę, kad prie mokyklos jo laukia minėtas „S.“ ir nori sumušti. Apie 15 val. bandė sūnui pasiskambinti, tačiau sūnus nekėlė ragelio, o dar vėliau telefonas buvo išjungtas (2 t., b. l. 96-97).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. C. patvirtino matęs, kaip prekybos centre „IKI“, esančiame Naujoji g., Alytuje, romų tautybės jaunuolis užkliudė petimi J. M. ir jam pasakė: „žiūrėk, kaip vaikštai“. Iš to jaunuolio kalbos ir elgesio buvo aišku, kad jis ieško priekabių. Su jaunuoliu buvo vaikas maždaug 12 metų amžiaus, jį vadino „Ž.“. Romų tautybės jaunuolis paklausė, ar J. M. su mašina, nes turės jį pavežioti. Visi susėdo ir nuvažiavo prie geležinkelio stoties. Ten tas jaunuolis liepė J.persėsti, o pats sėdo už vairo, jie važinėjo po miestą. Romų tautybės jaunuolis patikrino J. piniginę, kuri gulėjo ant priekinės automobilio panelės. Kažkiek pinigų išsiėmė ir sustojęs prie kiosko nusipirko kebabą. Išlipant pas J. M. paklausė, ar jis nesikreips į policiją, antraip jam bus blogai. J. M. atsakė, kad nesikreips. Visą laiką, kol jie važinėjo automobiliu, jautėsi baimė ir įtampa (2 t., b. 103-106).

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas E. L. (2 t., b. l. 107-110).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad jo pravardė „Ži.“, jis pažįstamas su „S.“. 2010-10-14 apie 13 val. su „S.“ buvo parduotuvėje „IKI“ ir matė, kaip prie išėjimo „S.“ pečiu užkliudė iš priekio ateinantį jaunuolį, po to palaukė, kol tas jaunuolis išėjo iš parduotuvės į lauką, griebė jį už drabužių, nusivedė į šalį, pradėjo aiškinti, ar jis nemato kur eina. Po to „S.“ pasakė, kad tas jaunuolis turės pavežioti jį, tada jis jam atleis už užkabinimą. Jaunuolis sutiko, matėsi, kad jis išsigando „S.“. Jie nuvažiavo link geležinkelio stoties į nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę. „S.“ iš spynelės ištraukė raktelį ir jaunuolį, kuris vairavo, pakvietė pakalbėti į lauką. Ką kalbėjo lauke, jis negirdėjo, bet po to už vairo atsisėdo „S.“. Važinėjosi po miestą, tada nuvažiavo prie parduotuvės „Eglė“, kur „S.“ nusipirko kebabą (2 t., b. 111-114).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami pagrįsti kaltinamojo A. B. kaltę padarius J. M. turto prievartavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, suvokdamas, jog jis neturi jokios teisės reikalauti, kad J. M. jo naudai atliktų turtinio pobūdžio veiksmus, vertė nukentėjusįjį J. M. neatlygintinai vežioti jį lengvuoju automobiliu ir pats vairavo J. M. automobilį. Tam, kad būtų vykdomas jo reikalavimas, kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, kuri pasireiškė bauginamojo pobūdžio situacijos sukūrimu ir grasinimais panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą. Kaltinamasis tyčia sukūrė tokią situaciją, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, jog nepaklusus kaltinamojo reikalavimui leisti jam naudotis nukentėjusiojo automobiliu, atsiras žalingos pasekmės jo sveikatai. Nukentėjusysis kaltinamojo veiksmus suprato kaip turto prievartavimą ir apie tai pasakė savo tėvams, kurie kreipėsi į policiją. Dėl išdėstytų motyvų kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 181 str. 1 d.

Nukentėjusieji nereiškė byloje civilinių ieškinių.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė šešis tyčinius nusikaltimus, penki iš jų priskiriami prie apysunkių nusikaltimų, vienas – nesunkus nusikaltimas, visi nusikaltimai baigti, jie padaryti dėl savanaudiškų paskatų. A. B. nuo 12 metų buvo įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, mokymo įstaigų charakterizuojamas tik neigiamai (3 t., b. l. 160, 175, 180, 185, 186, 196, 4 t., b. l. 4). Kaltinamojo padaryti turto prievartavimai ir atviros vagystės nukreipti prie nepilnamečius, kaltinamasis veikė įžūliai, ciniškai. Kaltinamasis 2010-01-14 buvo pašalintas iš mokyklos už pamokų nelankymą ir mokinio taisyklių nesilaikymą ir po to daugiau nesimokė. Jis nedirbo, per dienas trainiojosi prie mokyklų ir baugino vaikus, sistemingai grasinimais vertė kitus asmenis suteikti jam turtinę naudą, nesant tam teisėto pagrindo. Visos šios aplinkybės ir tai, kad J. M. turto prievartavimą kaltinamasis padarė po nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, priėmimo, rodo, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus padarytų veikų pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, siekiant BK 41 str. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Taikyti BK 75 str. nuostatas ir dar kartą atidėti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismo manymu, pagrindo nėra, nes iš anksčiau jam parodyto teismo pasitikėjimo A. B. išvadų nepadarė, jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės buvo neefektyvios ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis nekeitė elgesio ir gyvenimo būdo, vengdamas bausmės pasislėpė, užsienyje taip pat buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 14-15), duomenų, patvirtinančių, kad A. B. iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą ir turi šeimą, išlaiko vaiką, teismui nepateikta, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nustatant skirtinos bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina atsakomybę, byloje nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnametis. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir 1/3 sumažinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Pirmieji penki nusikaltimai padaryti iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-16 nuosprendžio, kuriuo atidėtas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, priėmimo, o J. M. turto prievartavimas padarytas po šio nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės šiuo atveju subendrintinos pagal BK 63 str. 9 d. ir 64 str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-477/2011, 2K-323/2011, Kauno apygardos teismo 2014-07-02 nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-546-634/2014). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo Lietuvos Respublikoje laikas nuo 2010-08-24 iki 2010-08-26, nuo 2010-10-18 iki 2010-10-20 (3 t., b. l. 84, 87, 90, 91) ir laikino sulaikymo Jungtinėje Karalystėje laikas nuo 2014-12-05 iki 2015-04-30 (3 t., b. l. 136, 137), taip pat suėmimo laikas nuo 2015-05-01 iki 2015-09-22 (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos kriminalinės policijos biuras pateikė prašymą išieškoti iš kaltinamojo ekstradicijos išlaidas – 1881,30 Eur (3 t., b. l. 146).

BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats kaltininkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-08-25, 2010-10-19 A. B. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl BK 181 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų, jam paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, vėliau - namų areštas, tačiau kaltinamasis pažeidė kardomųjų priemonių sąlygas ir be leidimo išvyko į užsienį, todėl 2010-12-01 ir 2010-12-10 prokuroro nutarimais buvo paskelbta jo paieška, o 2011-03-08 išduotas Europos arešto orderis dėl jo suėmimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai (3 t., b. l. 105, 108-109, 126-132). 2014-12-05 A. B. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2015-04-30 pargabentas į Lietuvą (3 t., b. l. 136, 137). Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. B. į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, todėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos kaltinamojo ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš kaltinamojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.).

Prie bylos pridėtos dvi CD laikmenos su degalinės „Statoil“ pateiktu 2010-10-18 įvykių vaizdo įrašu (2 t., b. l. 39-40) ir telefoninių įvykių išklotine paliktinos saugoti prie bylos; kaltinamojam A. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „LG Chocolate“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-116), buvo naudojamas darant nusikaltimus, todėl konfiskuotinas kaip nusikaltimo priemonė; SIM kortelė „Ežys“, daugkartinio papildymo kortelė ir plastikinis butelis, kurie yra mažaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (trys epizodai), 178 str. 2 d. (du epizodai), 140 str. 1 d., ir nubausti: pagal BK 181 str. 1 d. dėl V. G. turto prievartavimo skirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. dėl P. G. turto vagystės skirti areštą 21 parai, pagal BK 140 str. 1 d. skirti areštą 12 parų, pagal BK 181 str. 1 d. dėl R. G. turto prievartavimo skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. dėl G. S. turto vagystės skirti areštą 25 paroms, pagal BK 181 str. 1 d. dėl J. M. turto prievartavimo skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtas bausmes sumažinti 1/3.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes už veikas pagal BK 181 str. 1 d., 178 str. 2 d., 140 str. 1 d., padarytas iki Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-16 nuosprendžio priėmimo, subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-16 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti pagal BK 181 str. 1 d. už J. M. turto prievartavimą paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Įskaityti į bausmės laiką bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-07-16 nuosprendį, ir A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2010-08-24 iki 2010-08-26, nuo 2010-10-18 iki 2010-10-20, nuo 2014-12-05 iki 2015-04-30 ir suėmimo laiką nuo 2015-05-01 iki 2015-09-22.

Nustatyti atlikti bausmę pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-09-22.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Visiškai tenkinti S. G. civilinį ieškinį. Priteisti iš A. B. 130,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 33 ct) R. G. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. B. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 1881,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 30 ct) proceso (ekstradicijos) išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Prie bylos pridėtas dvi CD laikmenas palikti saugoti prie bylos, plastikinį butelį, saugomą LPKTC Daktiloskopinių tyrimų skyriuje, sunaikinti, SIM kortelę „Ežys“, daugkartinio papildymo kortelę, saugomas Alytaus apskrities VPK, sunaikinti, mobiliojo ryšio telefoną „LG Chocolate“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities VPK, konfiskuoti kaip nusikaltimo priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė