Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-730-796/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-28
Bylos Nr.: e2S-730-796/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Suinteresuotas asmuo: R. Z., uždarosios akcinės bendrovės „R. L.“, akcinė bendrovė S bankas, akcinė bendrovė „K“, akcinė bendrovė „L“, uždaroji akcinė bendrovė „D“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė M, uždaroji akcinė bendrovė „G“, uždaroji akcinė bendrovė „R. L.“, uždaroji akcinė bendrovė „F“
Pareiškėjas: V. T.
Advokatai: Galina Morozova

Civilinė byla Nr. e2S-730-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07889-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.5; 3.4.2.7.1; 3.4.2.7.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. Z. ir uždarosios akcinės bendrovės „R. L.“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė S bankas, akcinė bendrovė „K“, akcinė bendrovė „L“, uždaroji akcinė bendrovė „D“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė M, uždaroji akcinė bendrovė „G“, uždaroji akcinė bendrovė „R. L.“, uždaroji akcinė bendrovė „F“, antstolis G. J., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, uždaroji akcinė bendrovė „L“, uždaroji akcinė bendrovė E, antstolė L. N., antstolė L. P., antstolis A. S., antstolė B. T., antstolis J. P., akcinė bendrovė „S“, R. Z., S. P., L. M., T. Š., S. B., D. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, prašė paskirti bankroto byloje administratoriumi D. G., patvirtinti 320 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, patvirtinti 400 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti. Pareiškime nurodė, kad 2000 m. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „V“, buvo įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. 2007 m. lapkričio 21 d. su akcine bendrove (toliau – AB) S banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 260 658 Eur butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir remontuoti. 2009 m. dėl ekonominės krizės UAB „V“ tapo nemoki, 2009 m. liepos 13 d. jai iškelta bankroto byla. Šeimai likus be pajamų, pareiškėjas stengėsi susirasti darbą, bandė skolintis pinigų iš kitų kreditorių, kad neprarastų buto, tačiau nebesugebėjo mokėti įmokų ir AB S bankas kredito sutartį nutraukė, butas buvo parduotas, o iš gautų lėšų padengta dalis skolos. Bankui pareiškėjas kartu su savo buvusia sutuoktine I. T. liko skolingas 194 035,51 Eur. Iš gaunamų pajamų nesugebėjo atsiskaityti su kreditoriais. Be to, būdamas UAB „V“ direktoriumi, tapo laiduotoju, laidavo už bendrovės prievoles AB „S“, UAB M. Bendra skola su buvusia sutuoktine kreditoriams sudaro 500 096,89 Eur, terminas įvykdyti 491 511,54 Eur įsipareigojimus pasibaigęs. Suinteresuotas asmuo UAB M atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko, prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo UAB „R. L.“ atsiliepimu į pareiškimą prašė netenkinti pareiškimo ir atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo UAB „D“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškime išdėstytus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo AB S bankas atsiliepimu prašė klausimą dėl pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjui V. T. iškelta bankroto byla. Pareiškėjo V. T. bankroto administratoriumi paskirtas D. G., patvirtinta 320 Eur lėšų bendra suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. T. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat buvo patvirtinta 200 Eur lėšų suma per mėnesį, reikalinga V. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismo motyvai:Pareiškėjas V. T. su I. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu buvo nutraukta. 2007 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas V. T. ir I. T. su kreditore AB S banku sudarė kredito sutartį. Pagal šią kredito sutartį įsiskolinimas AB S bankui sudaro 194 135,51 Eur, tai patvirtinta 2016 m. vasario 11 d. antstolio A. S. pranešimas. Iš šio pranešimo taip pat nustatyta, jog antstolis A. S. dėl pareiškėjo ir I. T. vykdo išieškojimus ir kitų kreditorių naudai: AB „K“ – 249,51 Eur, UAB „D“ – 243,43 Eur, T. Š. – 1 783,34 Eur, UAB „L“ – 652,75 Eur, pareiškėjas ir I. T. taip pat skolingi pačiam antstoliui: 7 978,68 Eur – V. T. ir 607,68 Eur – I. T.. 2015 m. gruodžio 29 d. antstolės B. T. pažymoje nurodyta, jog ji vykdo išieškojimus iš pareiškėjo ir I. T. kreditorių naudai: UAB „F“ – 3 937,17 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 28,96 Eur, D. A. – 588,61 Eur. Antstolė L. P. nurodė, kad pareiškėjo ir I. T. skolos likučiai jos vykdomose vykdomosiose bylose sudaro: AB „L“ – 1 009,24 Eur, UAB M – 204 492,24 Eur, UAB „G“ – 4 793,03 Eur, S. B. – 3 053,70 Eur. Antstolio J. P. pateiktais duomenimis nustatyta, kad jis vykdo išieškojimus iš pareiškėjo ir I. T. UAB „R. L.“ naudai – 206,42 Eur ir R. Z. naudai – 58 967,51 Eur. Antstolio G. J. kontoroje vykdomas 1 008 Eur išieškojimas S. P. naudai. Pareiškėjas pareiškime nurodo, jog su I. T. yra skolingi Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 578,14 Eur, AB „S“ – 4 680,03 Eur. 2016 m. liepos 11 d. antstolės L. N. pateiktais duomenimis nustatyta, kad ji vykdo 207 503,58 Eur išieškojimą iš pareiškėjo UAB „R. L.“.V. T. 2010–2012 m. registravosi darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2013 m. kovo 18 d. dirbo UAB „A“. Nuo 2017 m. balandžio 7 d. dirba UAB ,,R“ direktoriumi. Pareiškėjo pajamos yra 200 Eur per mėnesį. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendra vertė – 3 800 Eur, turtas areštuotas. Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, viršija 25 MMA – pareiškėjas yra nemokus. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas V. T. yra nuteistas, tačiau konstatavo, kad pareiškėjo nemokumas ir jam tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 MMA, atsirado ne kaip jo atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, bet kilo iš civilinių teisinių santykių, pareiškėjo nemokumo būsena tiesiogiai susijusi su UAB „V“ bankrotu, yra to pasekmė. Pažymėjo, jog pareiškėjas, pasirašydamas vekselius, ne kartą laidavo už bendrovės skolas, tokiu būdu tikėdamasis išsaugoti įmonės veiklą, nes be laidavimo kreditoriai nesutiko skolinti pinigų įmonei, dėjo visas galimas pastangas, kad išvengtų įmonės bankroto. Pagrindiniai pareiškėjo kreditoriai yra kredito įstaigos AB S bankas, AB „S“ ir UAB M, su kuriomis sandoriai sudaryti iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Įmonės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu. Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nebuvo sudaręs sandorių, dėl kurių jis tapo nemokus ir kurie galėjo pažeisti jo kreditorių teises, neatliko jokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Teismas pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų žalingų įpročių, nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, jo turtinė padėtis neleistų padengti įsiskolinimų visiems jo kreditoriams. Iškėlus bankroto bylą, bus rengiamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Todėl galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą pinigų sumą iki 200 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui V. T. fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Pareiškėjas, būdamas nesąžiningas, žinodamas, kad yra visiškai nemokus, suprasdamas, kad skolų grąžinti neturės galimybės, turėdamas nemažai finansinių įsipareigojimų, 2010 m. ir 2012 m. sudarė sandorius su A. S. B. ir R. Z., tačiau šių sandorių nepripažįsta. Pareiškėjas pripažino, kad nemokus tapo po to, kai jo įmonė buvo pripažinta bankrutavusia, tačiau nuo tada sąmoningai skolinosi didžiules pinigų sumas. Nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytus sandorius. Pareiškėjas neįrodė, kur buvo panaudoti suinteresuoto asmens R. Z. ir kitų kreditorių jam paskolinti pinigai. Anot apeliantės, pareiškėjas šiuos pinigus laiko užkastus, toliau išlaidauja, tai patvirtina paskutiniame teismo posėdyje pateikti rašytiniai įrodymai apie V. T. išlaidavimą dėl nakvynių viešbučiuose, todėl mano, kad pareiškėjas gali vykdyti savo įsipareigojimus, yra mokus. Pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2FB-515-512/2018 paskutinio teismo posėdžio metu, prieš iškeliant pareiškėjai I. T. bankroto bylą, pareiškėjas V. T. pripažino, jog turi santaupų, kurias laiko užkasęs, to nebandė paneigti ir pareiškėja I. T.. Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir jo teistumas bei noras įrodyti, jog pasiskolinti pinigai buvo panaudoti baudžiamojoje byloje gynybai, darbuotojų atlyginimams bankrutavusioje UAB „V“. Visa tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas nurodė, jog anksčiau gyveno iš UAB „V“ gaunamų pajamų, gaudavo dideles pajamas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti duomenų nepateikė. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo prašoma patvirtinti 800 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, tačiau pareiškėjo gaunamos pajamos yra tik 200 Eur per mėn. Pareiškėjas nurodo patiriantis daugiau išlaidų, negu gauna pajamų, tai patvirtina, jog pareiškėjas neatskleidė tikslių duomenų apie savo pajamas, kurios galbūt yra slepiamos.Kad pareiškėjas turi galimybę vykdyti įsipareigojimus, patvirtina tai, jog pareiškėjas pervedė į apeliantės sąskaitą 180 Eur, nors niekur nedirbo. Tai įrodo, kad pinigų pareiškėjas turi. Apeliantės nuomone, tai patvirtina ir P pareiškėjo V. T. turimos piniginės lėšos sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas šių įrodymų neišsireikalavo, o pareiškėjas vengė pateikti informaciją apie turimas sąskaitas P, tuo pažeidė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Be to, pareiškėjas vengė pateikti informaciją apie laimėtas ir išleistas pinigines lėšas lošimo namuose. Pareiškėjas, pateikdamas teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesivadovavo FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Be to, nesivadovavo FABĮ 4 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, t. y. pareiškėjas nenurodė, o ir teismas neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu kreditoriaus A. S. B.Mano, kad dėl anksčiau išvardytų aplinkybių pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas sąžiningu. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „R. L.“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį, kuria pareiškėjui V. T. buvo iškelta bankroto byla, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjui V. T. iškelti bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi, grąžindamas pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, padarė išvadas, jog pareiškėjas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbovietes ir turimas sąskaitas. Nurodytos apygardos teismo išvados ir abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo paties pareiškėjo nebuvo paneigtos, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima daryti priešingas išvadas, nei padarė apygardos teismas. Teismas turėjo padaryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo sąžiningas teikdamas teismui bankroto bylos iškėlimui būtinus duomenis ir dokumentus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visų kreditorių neinformavimas ir nenurodymas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nerodo pareiškėjo nesąžiningumo, todėl neteisingai taikė ir aiškino FABĮ 4 straipsnio 2, 3 dalis. Kreditoriai antstolė L. N. ir A. S. B. nebuvo informuoti apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pareiškėjas teismui pateikė klaidingus duomenis apie jo įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškime nenurodė, jog turi neišnykusį teistumą už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir nors šis teistumas neturėjo įtakos pareiškėjo nemokumo atsiradimui, tačiau pats pareiškėjo elgesys – teistumo nenurodymas – turi būti vertinamas kaip nesąžiningas ir užkertantis kelią bankrutuoti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog turėjo reikalų su azartiniais lošimais. Tokio fakto nenurodymas ir akivaizdus bei nesąžiningas šio fakto neigimas rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nemokumas susijęs su jo įsteigtos įmonės UAB „V“ bankrotu ir su tuo, jog šios įmonės kreditoriams buvo laiduota už įmonės prievoles. Pažymi, jog iš įmonės bankroto bylos matyti, kad pareiškėjas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo iš įmonės išsigrynino apie vieną milijoną litų (sudarydamas paskolos sutartį ir gaudamas grynųjų pinigų). Jei pareiškėjas nebūtų iš nemokios įmonės išsigryninęs tokias dideles pinigų sumas arba būtų laiku jas grąžinęs įmonei, įmonės mokumas būtų buvęs atkurtas. Pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kur išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos, tokie pareiškėjo veiksmai ir elgesys rodo jo nesąžiningumą prieš kreditorius. Be to, vėlesnis skolų prisiėmimas, neketinant jų grąžinti, taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Suinteresuoto asmens nuomone, didesnio darbo užmokesčio nesiekimas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas V. T. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: Apeliantai neįrodė jo nesąžiningumo. Bylą tris kartus nagrinėję skirtingi teisėjai padarė tą pačią išvadą, jog jo nemokumas tiesiogiai susijęs su įmonės UAB „V“ bankrotu. Įmonės bankrotas tyčiniu nebuvo pripažintas. Nesutinka, kad A. S. B. yra jo kreditorius. Pažymi, jog antstolė L. N. taip pat nėra jo kreditorė, tačiau jai apie bylą yra pranešta. Taip pat pažymi, kad su suinteresuotu asmeniu R. Z. pareiškėją siejo artimi santykiai, kartu skolinosi pinigų. Pusę iš A. S. B. pasiskolintų pinigų R. Z. panaudojo savo poreikiams. Jam pinigai buvo reikalingi gynybai baudžiamojoje byloje.Nurodo, jog neturi žalingų įpročių. Kazino „N“ įmokėjo 5 000 Lt sumą, kurią atsiėmė, ir tai įvyko tik vieną kartą. Kazino pažymos patvirtina, jog daugiau įmokų jis nemokėjo ir išmokų jokių negavo. Alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Nors teismo nuosprendžiu yra nuteistas, tačiau jo nemokumas ir tenkanti prievolės dalis, viršijanti 25 MMA, atsirado ne kaip jo atliktų neteisėtų veiksmų pasekmė, bet kilo iš civilinių teisinių santykių. Dėl teistumo jis negalėjo išvykti dirbti į užsienį arba susirasti gerai mokamo darbo Lietuvoje. Tačiau net jei ir gautų 1 000 Eur per mėn. darbo užmokesčio, atsiskaityti iš karto su visais kreditoriais neturėtų galimybės. Bankroto bylos iškėlimas padės jam atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai.Suinteresuotas asmuo AB S bankas atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „R. L.“ atskirąjį skundą prašo klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskiruosius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu iškelti pareiškėjui V. T. fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo R. Z. mano, jog pareiškėjas yra mokus, taip pat abu suinteresuoti asmenys mano, jog pareiškėjas V. T. yra nesąžiningas, dėl to prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti pareiškėjui V. T. fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina, jog kadangi abiejų suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų motyvai yra tapatūs arba labai susiję, dėl to atskirtieji skundai nagrinėjami ir į jų argumentus atsakoma kartu. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo V. T. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, viršija 25 MMA dydį. Ginčo dėl to nėra. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas V. T. dirba UAB „R“ ir gauna 200 Eur per mėn. atlyginimą, jo turimo turto – negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 3 800 Eur. Šis turtas yra areštuotas. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjo gaunamos pajamos ir turimas turtas nesudaro jam galimybės padengti turimus skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjas V. T. yra nemokus.Suinteresuoto asmens R. Z. atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas V. T. turi santaupų ir laiko jas užkasęs, yra nepagrįstas objektyviais įrodymais. Nors teismo posėdžio metu 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjas, atsakydamas į suinteresuoto asmens atstovės advokatės klausimą, iš kokių pinigų gyveno jo vadovaujamai įmonei iškėlus bankroto bylą (t. y. 2009 m.), nurodė, jog gyveno iš santaupų, kurias laikė ne bankuose, o buvo užkasęs (duomenys neskelbtini) gatvėje po medžiu, tačiau nagrinėjant šią bylą teismo posėdžio metu nenurodė, kad santaupas ten tebelaiko, priešingai, paaiškino, jog santaupų nebeturi. I. T. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo teiginių apie turėtas užkastas santaupas, nurodė, jog maždaug nuo 2007 m. su pareiškėju nebegyveno, todėl ji apie santaupas nieko nežino. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisme priėmimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas V. T. su I. T. (buvusia sutuoktine) 2016 m. gegužės 27 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami jiems iškelti fizinių asmenų bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjų V. T. ir I. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (vėliau jų bylos buvo išskirtos). Todėl sąžiningumo aspektu gali būti vertinami pareiškėjo V. T. veiksmai, atlikti tik per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. birželio 21 d., bet ne per ankstesnį laikotarpį. Dėl to suinteresuoto asmens R. Z. atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo V. T. veiksmų 2010–2012 m. (ne)sąžiningumo teisiškai neaktualūs. Apeliantė UAB „R. L.“ atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjas V. T. iki bankroto bylos įmonei UAB „V“ iškėlimo iš įmonės išsigrynino apie vieną milijoną litų (sudarydamas paskolos sutartį), tačiau skolos įmonei negrąžino. Mano, kad jei pareiškėjas nebūtų iš nemokios įmonės išsigryninęs tokių didelių pinigų sumų arba būtų laiku jas grąžinęs įmonei, įmonės mokumas būtų buvęs atkurtas. Tačiau pažymėtina, jog nepateikta duomenų, kad įmonės UAB „V“ bankrotas būtų buvęs pripažintas tyčiniu. Be to, kvestionuojami pareiškėjo V. T. veiksmai, atlikti anksčiau negu 2013 m. birželio 21 d., o tai neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų. Byloje nėra duomenų, to nenurodo ir apeliantai, kad po 2013 m. birželio 21 d. pareiškėjas V. T. būtų sudaręs sandorius, kurie rodytų jo nesąžiningumą ir būtų lėmę jo nemokumą. Suinteresuoti asmenys R. Z. ir UAB „R. L.“ atskiruosiuose skunduose teigia, jog pateikdamas teismui pareiškimą V. T. nenurodė visos pagal FABĮ 4 straipsnį reikalaujamos informacijos (t. y. duomenų apie savo visus kreditorius ir jų informavimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, duomenų apie savo pajamas, turtą, teistumą, azartinius lošimus), dėl to, apeliantų nuomone, pareiškėjas V. T. laikytinas nesąžiningu ir jam negali būti iškelta bankroto byla. Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Todėl teismai gali nurodyti pareiškėjui, kokius įrodymus šis turėtų pateikti ar pareikalauti jų iš kitų asmenų, turinčių tokius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015). Taigi aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje nustatęs informacijos nepateikimo faktą teismas turėtų būti aktyvus ir įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Iš atsiliepimo į atskiruosius skundus matyti, jog pareiškėjas V. T. ir šiuo metu nepripažįsta A. S. B. ir antstolės L. N. savo kreditoriais, todėl, tikėtina, jis jų ir nenurodė pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėtina, jog kreditorių reikalavimų tvirtinimas yra atskira fizinio asmens bankroto procedūros stadija, kurios metu bus patikrintas kreditorių reikalavimų pagrįstumas. Atkreiptinas suinteresuotų asmenų dėmesys ir į tai, jog pareiškėjų V. T. su I. T. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo surašytas 2016 m. gegužės 27 d. Tuo metu, kai pareiškimas buvo ruošiamas, pareiškėjas V. T. dar buvo laikomas neteistu, kadangi 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2016 m. birželio 10 d., dėl to ir nebuvo pradiniame pareiškime pateikti duomenys apie pareiškėjo teistumą (turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, BK 97 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog 2016 m. rugpjūčio 12 d. su prašymu dėl dokumentų pridėjimo prie bylos pareiškėjo atstovė advokatė Galina Morozova, vykdydama teismo protokolinę nutartį, pateikė papildomai duomenis apie V. T. teistumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį, kasacinio skundo kopiją); pažymas iš kazino (kazino „N“ pažymose nurodyta, jog V. T. 2012 m. lapkričio 30 d. įmokėjo 5 000 Lt, o 2012 m. sausio 25 d. jam buvo išmokėta 4 750,46 Eur. Pažymose taip pat nurodyta, jog 2011 m., 2013–2016 m. V. T. įmokėjo ir jam buvo išmokėta 0 Eur. „O“ pažymose nurodyta, jog 2011–2016 m. V. T. azartinių lošimų laimėjimai, kurių vertė didesnė kaip 1 000 Eur, bei lošimo priemonių pirkimai lygūs 0. V. T. 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, susijusias su įmokėta / išmokėta suma, nurodė, kad jis azartinių žaidimų niekada nežaidė, žetonų lošimui neįsigijo, o pinigus jam davė žentas ir jis juos įmokėjo už turėjusį vykti vakarėlį, tačiau kadangi renginys neįvyko, pinigus atsiėmė, tačiau klaidingai nurodyta pinigų grąžinimo data „2012 m. sausio 25 d.“, pinigus jie atsiėmė prieš pat Naujuosius metus. Taip pat pareiškėjo atstovė teismui pateikė V. T. kreipimąsi į antstolę L. N. dėl pažymos apie vykdomas bylas išdavimo, antstolei buvo paaiškinta, jog jos atsakymas bus pristatytas Klaipėdos apylinkės teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui pateikta ir antstolės L. N. pažyma apie vykdomąsias bylas, kuriose išieškojimas vykdomas valstybės, J. V., UAB „R. L.“ naudai ir nurodytos vykdymo išlaidos. Taip pat pareiškėjas teismui yra paaiškinęs, jog neturi galimybės pateikti duomenų apie baudžiamojoje byloje gynybai panaudotus pinigus, nurodė, jog duomenis apie jo iš UAB „V“ gautą atlyginimą turi įmonės bankroto administratorius. Taigi, nors pareiškėjas, paduodamas teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepateikė ir nenurodė visos informacijos, vykdant teismo nurodymą, tie duomenys buvo pateikti, pareiškėjas V. T. taip pat davė išsamius paaiškinimus teismo posėdyje. Dėl to laikyti V. T. nesąžiningu ir atsisakyti jam iškelti bankroto bylą nėra pagrindo. Suinteresuotas asmuo R. Z. taip pat nurodo, jog abejoja pareiškėjo V. T. sąžiningumu, kadangi pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo prašoma patvirtinti 800 Eur būtinųjų išlaidų sumą, o jo gaunamos pajamos sudaro tik 200 Eur per mėn.; pareiškėjas nurodo, kad patiria daugiau išlaidų, nei gauna pajamų. Be to, apeliantei neaišku, kaip pareiškėjas, niekur nedirbdamas, galėjo jai pervesti 180 Eur. Tačiau pažymėtina, jog 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jį finansiškai remia žentas, kuris dirba Švedijoje, turi savo įmonę, yra įmonės vadovas. Be to, 2015 m. jis gaudavo papildomų pajamų – 50 Eur, 100 Eur per pusmetį už neoficialią pagalbą įmonėms nagrinėjant brėžinius. Tad galėjo pervesti ir R. Z. 180 Eur. Taip pat pažymėtina, jog 800 Eur suma pareiškime buvo nurodyta kaip bendra pareiškėjams V. T. ir I. T. reikalinga mėnesinė būtinųjų išlaidų suma. Teismas skundžiama nutartimi patvirtino 200 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą V. T. būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tokios yra jo pajamos iš darbo. Pareiškėjas V. T. taip pat 2017 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu teismui paaiškino, jog tokios jo pajamos už darbą yra dėl to, kad turint teistumą buvo sunku įsidarbinti, išvykti į užsienį dirbti negalėjo dėl probacijos, dirba vos 1–2 val. per dieną, nes įmonėje tarp akcininkų vyksta nesutarimai, tačiau išnykus teistumui, turi planų ir ketina uždirbti didesnes pajamas. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia asmeniui, siekiančiam bankroto, gauti pagalbą ir papildomų pajamų iš artimųjų (kaip šiuo atveju – iš žento), dėl to panaudodamas tokias lėšas pareiškėjas gali turėti ir didesnių išlaidų, negu nustatė teismas. Suinteresuotas asmuo R. Z. taip pat nurodo, jog V. T. disponuoja lėšomis P. esančioje asmeninėje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), tačiau teismas šių įrodymų neišsireikalavo, o pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė. Pateikdamas pareiškimą pareiškėjas V. T. nurodė turintis sąskaitą S banke, kuri yra areštuota. Byloje yra duomenų, kad 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas V. T. P. vadovei teikė prašymą jam tenkančias mėnesines įplaukas iš UAB „A“ pervesti į R. Z. sąskaitą paskolai dengti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, P Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi P pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl to abejotina, jog pareiškėjas ir šiuo metu vis dar disponuoja P. sąskaita. Kita vertus, pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjas privalo pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir jau iškėlus bankroto bylą. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Todėl viso bankroto proceso metu pareiškėjas privalo teikti teisingą informaciją, priešingu atveju jam iškelta bankroto byla gali būti nutraukta. Šioje stadijoje sutikti su apeliantų argumentais, jog pareiškėjas V. T. yra nesąžiningas, tyčia teikia neteisingą informaciją teismui, nėra pagrindo, tačiau tokioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo galės būti sprendžiamas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų apeliantų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Domarkienė