Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant kreditorės atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, bankrutuojančios individualios R. M. įmonės Rimineta bankroto administratoriui Nerijui Strikuliui, teismo posėdyje išnagrinėjo bankroto administratoriaus ginčijamą kreditorės Baltarusijos įmonės akcinės bendrovės „Steklozavod Neman“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė prašo patvirtinti 745191,63 Lt finansinį reikalavimą „Riminetos“ įmonei, susidedantį iš 560 384,92 Lt pagrindinės skolos, 770 513,4 Lt delspinigių ir 46 019,54 Lt arbitražo rinkliavos. Jį grindžia 2009 m. sausio 23 d. sudaryta sutartimi, 2013 m. balandžio 29 d. tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų sprendimu, priimtu byloje dėl šalių ginčo, vykdant šią sutartį, sprendime konstatuotomis skolos susidarymo aplinkybėmis, sutarties laisvės principu, kuriuo vadovaujantis šalys susitarė dėl 0,15 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Mano, jog vertinant, kiek netesybos kaip prievolių užtikrinimo priemonė nepažeidžia sutarties laisvės principo, svarbu yra tai, kaip pačios šalys vertina savo santykius ir kokią teisę jiems reguliuoti yra pasirinkę. Sutarę, kad ginčai dėl jų sutartinių santykių bus sprendžiami pagal Baltarusijos teisę, šalys prisiėmė netesybų riziką ir ieškinio senaties termino joms netaikymą. Sutartos netesybos nėra didelės ir pagal Lietuvos teisę. Kreditorė – sąžininga šalis, gi skolininkė, neatsiskaitinėdama už prekes, visada prašė jas tiekti, motyvuodama savo sutartine pareiga pristatinėti šias prekes hipermarketams. Tokia situacija tarp verslo subjektų nėra adekvati.Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą tvirtinti 559 930,48 Lt skolos sumą, 16 765,49 Lt delspinigius, apskaičiuotus už 182 dienas, taikant šešių mėnesių ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, o jų dydį nustatant pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį (šešių metinių procentų), taip pat 46 019,54 Lt arbitražo rinkliavą (bendra suma 559 930,48 Lt). Likusią 754 191,63 Lt delspinigių reikalavimo dalį, sudarančią 54,75 procento metinių palūkanų, prašo atmesti kaip prieštaraujančią Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (remiasi 1958 metų Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimo pripažinimo ir vykdymo).Kreditorės prašymas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009 m. sausio 23 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią kreditorė „Steklozavod Neman“ įsipareigojo pagaminti ir pristatyti skolininkei „Riminetos“ įmonei prekes, kurių bendra suma yra 500 000 eurų, pagal skolininkės paraiškas ir specifikaciją, pateiktas iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Šalys susitarė, kad santykiams, kylantiems iš sutarties, bus taikoma Baltarusijos Respublikos teisė (9.3 punktas). Aplinkybės, susiję su šios sutarties vykdymu, yra nustatytos 2013 m. balandžio 29 d. tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų sprendime. Šis sprendimas nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje pagal CPK 809-812 straipsnius, tačiau šalys neginčija juo konstatuotų faktinių skolos susidarymo aplinkybių. Dėl to teismas, spręsdamas finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, šiomis aplinkybėmis remiasi kaip abiejų šalių pripažįstamais faktais (CPK 187 straipsnis). Arbitražo teismo sprendime pažymėta, kad kreditorė, vykdydama savo įsipareigojimus, 2009 m. rugsėjo – ­2010 m. lapkričio mėnesiais pateikė skolininkei prekių, kurių bendra vertė – 188 535,26 EUR, atsiskaityta suma sudaro 26236,57 EUR, neatsiskaityta – 162 298,69 EUR (560 384.92 Lt). Sutarties 7.7 punktu šalys numatė 0,15 procento dydžio netesybas už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal jų sutartiniams santykiams taikytiną Baltarusijos teisę netesyboms nėra numatytas ieškinio senaties terminas. Pagal arbitražo teismo sprendime nurodomą Baltarusijos Civilinio kodekso 314 straipsnį netesybos gali būti sumažintos, jei jų neproporcingumas akivaizdus įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms. Skolininkės bankroto administratorius pripažįsta kreditorės nurodomas aplinkybes, jog įmonė „Rimineta“ daug kartų kreipėsi į tiekėją, prašydama pristatinėti prekes, motyvavo savo sutartiniais įsipareigojimais hipermarketams, nors pati su tiekėja neatsiskaitinėjo, apmokėti už gaminius žadėjo iš banko kredito, nors tam jo nebuvo gavusi. Iš teismui pateiktų papildomų dokumentų, banko sąskaitos išrašo b.l. 82-132 matyti, kad sutarties vykdymo laikotarpiu „Riminetos“ įmonė gavo tokias pajamas: 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. laikotarpiu – 116 067,75 Lt, 2009 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpiu – 179 584,60 Lt, 2010 m. vasario 1 d. – 2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu – 133 034,86 Lt, 2010 m. gegužės 1 d. – 2010 m. liepos 31 d.- 117 592,47 Lt, 2010 m. rugpjūčio 1 d.– 2010 m. spalio 31 d. – 75 754,41 Lt, 2010 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. – 58 526,75 Lt, iš viso nurodomu laikotarpiu – 627 860,64 Lt. Bankroto administratorius paaiškino, jog kreditorės „Steklozavod Neman“ pagamintos prekės, kurių asortimentas – daugiau nei 15 000 pavadinimų, buvo tiekiamos devyniasdešimčiai procentų „Riminetos“ įmonės užsakovų. Darytina išvada, jog už kreditorės „Steklozavod Neman“ pateiktas prekes iš savo užsakovų „Riminetos“ įmonė gavo apie 656 075 Lt, tuo tarpu šių prekių tiekėjai sumokėjo tik 90 516,16 Lt. Nors pastarosios aplinkybės įrodo, jog nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus netesybų neproporcingumo įsipareigojimo pažeidimo pasekmėms, t.y. sumažinti jas pagal Baltarusijos Respublikos Civilinio kodekso 314 straipsnį (CK 1.10 straipsnio 1 dalis), teismas pripažįsta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.11 straipsnio 1 dalimi, 0,15 procento dydžio netesybos turi būti sumažintos kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, tokiu atveju taikant Lietuvos Respublikos civilinius įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited v. Kaliningrado sritį ir Kaliningrado srities regioninį vystymo fondą byloje Nr. 3K-7-179/2006, konstatavo, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ne kartą svarstant „aiškiai per didelių“ netesybų klausimą ir taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, buvo padaryta išvadų, kad sutartimi nustatytos 0,2 procento ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Tuo pačiu kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ši išvada nereiškia suformuotos Lietuvos teismų praktikos, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.Nors nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galėję numatyti sutartinių santykių nevykdymo padarinius ir sutarties sąlygas pasirinkę laisva valia, 0,15 procentų dydžio netesybas teismas pripažįsta aiškiai per didelėmis atsižvelgdamas į tai, kad jos vienareikšmiškai įteisina lupikavimą (siekį gauti delspinigius, ženkliai didesnius už sutarties sumą), kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų apie didesnius nei skolos suma nuostolius, patirtus dėl skolininkės prievolės nevykdymo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytas įmonių bankroto proceso tikslas yra pagrįstų kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl situacija, kuomet skolininkei bankrutavus, siekiama gauti už skolos sumą didesnes netesybas, sudaro sąlygas nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitų skolininkės kreditorių sąskaita (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Remiantis kasacinio teismo praktika, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Vadovaujantis nurodytais motyvais, sutiktina su skolininkės bankroto administratorės argumentu dėl netesybų sumažinimo iki 0,0164 procento (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 1.59 straipsnis įtvirtina taisyklę, pagal kurią ieškinio senatis nustatoma pagal teisę, kuri taikoma civilinių teisinių santykių dalyvių teisėms ir pareigoms nustatyti. Minėta, kad santykiams, kylantiems iš reikalavimo pagrindu esančios 2009 m. sausio 23 d. sutarties, taikytina Baltarusijos Respublikos teisė (9.3 punktas), bei kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog taikytina teisė netesyboms nenustato ieškinio senaties termino. Tuo vadovaujantis, netesybos už pradelstus atsiskaityti laikotarpius, nurodytus arbitražo teismo sprendime, apskaičiuotinos pagal bankroto administratoriaus pateiktą lentelę b.l. 133. 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas yra patvirtinęs bankroto administratoriaus pripažįstamą skolą 560 384,92 Lt, arbitražo rinkliavą 46 019,54 Lt ir 16 765,49 Lt delspinigių už 182 dienas (šešis procentus nuo skolos sumos, t.y. po 0,0164 procento už vieną dieną), todėl iš delspinigių skaičiuotėje nurodytos 86 505,92 Lt sumos atimtina 16 765,49 Lt. Papildomai tvirtintinos 69 740,43 Lt dydžio netesybos. Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apie ginčo laikotarpiu gautas skolininkės pajamas pagal sutartį ir įrodymais nepagrįstą skolininkės poziciją apie negalėjimą atsiskaityti su kreditore AB „Steklozavod Neman“, tokio dydžio netesybos nepažeidžia proporcingumo principo ir viešosios tvarkos. Vadovaujantis CPK Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, CPK 291 straipsniu,nutaria :patvirtinti Baltarusijos įmonės atvirosios akcinės bendrovės „Steklozavod Neman“ 69 740,43 Lt finansinį reikalavimą bankrutavusiai individualiai įmonei „Rimineta“. Nustatyti, kad bendras šios kreditorės finansinio reikalavimo dydis yra 692 455,94 Lt.Dėl nutarties per septynias dienas nuo priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Teisėja Virginija Gudynienė