Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė nurodo, kad pagal 2016-10-19 skolos raštelį atsakovas iš jos brolio J. R. pasiskolino 10000 Eur. Atsakovas neginčija, kad jis surašė ginčijamą skolos raštelį, kurį pasirašė pats ir du liudytojai – M. R. ir S. K.. Skolos raštelis notaro nepatvirtintas. J. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. 2020-03-05 liudijimas patvirtina, kad J. R. palikimą priėmė vienintelis įpėdinis – jo sesuo O. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), kuri neabejotinai turi teisę reikšti ieškinius palikėjo skolininkams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Atsakovas skolos J. R. negražino, todėl ieškovė prašo atsakovo surašytą skolos raštelį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo jos naudai 10000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad skolos raštelyje nurodytų pinigų iš J. R. negavo, todėl prašo ieškinį atmesti.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pasirašyto paskolos rašto vertinimo, tikrosios J. R. ir atsakovo valios surašant paskolos raštą nustatymo, paskolos sutarties sudarymo teisinių pasekmių. Ieškovė įrodinėja, kad tarp J. R. ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo paskolinta 10000 Eur suma. Atsakovas įrodinėja, kad J. R. jam pinigų neperdavė.

Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas).

Ieškovė su ieškiniu pateikė atsakovo ir dviejų liudytojų pasirašytą skolos raštelį, kuriame parašyta: „Aš, E. J. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skolinuosi iš J. R. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eurų (dešimt tūkstančių eurų) iki 2017 m. birželio 1 dienos, kiekvieną mėnesį mokėsiu 6 % metinių palūkanų.“

Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos. Atsakovo ranka surašyto paskolos raštelyje žodis „skolinuosi“ vartojamas esamuoju laiku, todėl teismas sprendžia, kad lingvistiškai aiškinant aukščiau nurodytą paskolos raštelio teiginį, esamojo laiko vartojimas skolinimosi faktui aprašyti reiškia, kad skolos raštelio pasirašymo momentu vyko pinigų skolinimasis, t. y. pinigai buvo perduodami paskolos gavėjui. Paskolos raštelio tekste nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti pinigus ateityje, nėra nurodytas nei ateityje paskolinamų pinigų perdavimo laikas, nei būdas, t. y. ar pinigai bus perduoti grynais, ar paskola bus pervesta į banko sąskaitą, nenurodyti jokie bankiniai rekvizitai. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog skolos raštelyje jis neturėjo galimybės įrašyti sąlygas, kurios atitiktų tariamą susitarimą dėl paskolos suteikimo ateityje, juo labiau, kad skolos raštelį surašė ne J. R., bet pats atsakovas. Be to, paskolos raštelis, surašytas atsakovo, buvo pas J. R., o tai yra visuotinai suprantama aplinkybė, kad tuo atveju, kai skolininkas pats surašo skolos dokumentą, jis iki galutinio skolos grąžinimo yra saugomas pas kreditorių.

Akivaizdu, jog visuotinai suprantama yra ir ta aplinkybė, kad bet kokį dokumentą, kuriuo įsipareigojama įvykdyti kažkokias prievoles, visų pirma, pasirašo asmuo, kuris tas prievoles privalo įvykdyti. Ir iš CK 6.871 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad paskolos rašte yra būtinas ne paskolos davėjo, bet paskolos gavėjo parašas. Ginčijamą skolos raštelį gi pasirašė tik atsakovas, todėl teismas jo jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius, kad skolos raštelis buvo surašytas ir patvirtintas liudytojų tik tam, kad J. R. nepakeistų savo nuomonės ir, kai tik surinks reikiamą pinigų sumą, paskolintų jam 10000 Eur su 6 % dydžio metinėmis palūkanomis, vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti prievolės grąžinti iš J. R. pasiskolintus pinigus. Atsakovas tokią poziciją bando grįsti ir liudytojų M. R. bei S. K., kurie jo prašymu pasirašė ginčijamą skolos raštelį, paaiškinimais, jog, neva, jie nepatvirtino pinigų perdavimo faktą. Tačiau jie lygiai taip pat nepatvirtino ir atsakovo nurodomos aplinkybės, kad, neva, skolos rašteliu J. R. tik įsipareigojo ateityje paskolinti atsakovui 10000 Eur. Vienintelis dalykas, kurį jie neabejotinai savo parašais patvirtino, tai ginčijamo skolos raštelio tekstas, kurio lingvistinis aiškinimas aptartas aukščiau. Pažymėtina, jog šie liudytojai bei pats atsakovas nurodė, kad jie pastoviai remontuoja atsakovo automobilius, t. y., kad jie yra finansiškai susiję su atsakovu, kas, galimai, gali turėti įtakos jų paaiškinimams.

Iš šalių paaiškinimu matyti, kad J. R. ir atsakovas buvo geri pažįstami, juos siejo draugiški santykiai, jie pasitikėjo vienas kitu. Teismas laiko neesminiu atsakovo argumentą, jog pats J. R. ir ieškovė daugiau kaip ketverius metus nė karto nesikreipė į atsakovą dėl tariamos paskolos grąžinimo. Byloje nustatyta, kad paskolą atsakovas turėjo grąžinti iki 2017-06-01. Ieškovės pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad J. R. 2017-11-25 patyrė kaklo traumą ir iki mirties sunkiai susirgo, jam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 85 procentų darbingumo praradimas, todėl akivaizdu, kad ne paskolos grąžinimas jam tuo metu buvo svarbiausia.

CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (2014-09-18 įstatymo Nr. XII-1091 redakcija nuo 2015-01-01). Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčijamame skolos raštelyje nurodyta paskolos suma (10000 Eur) viršija 3000 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, teismas pripažįsta, jog pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o kadangi sudarant ginčijamą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, sprendžia, kad J. R. ir atsakovo 2016-10-19 sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, 2016-10-19 atsakovo pasirašytą skolos raštelį pripažinus negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, o byloje esančių įrodymų visuma nustačius, kad J. R. atsakovui perdavė 10000 Eur, o atsakovas juos gavo ir įsipareigojo grąžinti, ieškovės reikalaujamą priteisti 10000 Eur sumą atsakovas turėtų grąžinti ieškovei restitucijos pagrindu (CK 6.145 straipsnis), todėl teismas ieškinį tenkina pilnai.