Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-941/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-22Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-15Telšių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-06-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
1-35-941/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00226-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
P. E.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-35-941/2013(Proceso Nr. 1-40-9-00226-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija(S)1.2.20.6; 1.1.1.5.1.; 1.1.1.5.2.
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė,sekretoriaujant, Elenai Kersnauskienei, Inai Malinauskienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,kaltinamajai V. M.,nukentėjusiajam P. E.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi 1962-05-16 Telšiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

Teismas viešame teisiamajmame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinama tuo, kad 2012-10-05 (pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netiksliai nurodyta 2012-12-05 – įtarimų pareiškimo data) melagingai pranešė Telšių apskrities VPK, įstaigai turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. apie tai, kad 2012-10-05 apie 22.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis P. E. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – jėga parvertė ant lovos, tyčia vieną kartą sudavė jai į krūtinės sritį, po ko nutvėręs už rūbų parvertė ant grindų ir tampė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. M. kalta prisipažino ir parodė, kad viskas buvo, kaip nurodyta kaltinime. 2012-10-05 vakarą pas ją ir Petrą buvo atvažiavę draugai, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai draugai išvažiavo su Petru dar gėrė šampano. Pati įvykio aplinkybių gerai neprimena, buvo išgėrusi. Neprisimena kaip susižalojo. Nežino, ar P. E. ją stūmė. Neprisimena kaip kvietėsi greitąją medicinos pagalbą. Prisimena tik nuo to momento, kai jau buvo ligoninėje. Ligoninėje jai buvo nustatyti smarkūs šonkaulių sutrenkimai. Skundą parašė ir pirma apklausa vyko ligoninėje. P. E. kartais susitikdavo su žmona, todėl galėjo jį apkalbėti iš keršto ar šiaip dėl kažko supykusi. Su P. E. gyvena apie 7 metus, po įvykio susitaikė, panaikinus įpareigojimą gyventi atskirai, toliau gyvena kartu. Anksčiau P. E. fizinio smurto prieš ją nenaudodavo. Jai gėda dėl melagingų parodymų. Labai gailisi dėl savo poelgio ir visų atsiprašo.

Nukentėjusysis P. E. parodė, kad 2012-10-05 pas jį ir Virginiją buvo atvažiavę svečiai, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Svečiams išvažiavus, jis ir Virginija susiginčijo. Jis suėmęs ją už pečių abiem rankom pastūmė ir ši atsisėdo ant lovos, o jis išėjo pas kaimyną. Daugiau smūgių nesudavė, už plaukų jos netampė. Nežino, ar dėl jo pastūmimo Virginija galėjo kur nors atsitrenkti ir susižaloti ar patirti fizinį skausmą, nes ją pastūmęs iš karto išėjo. Buvo išgėręs, visų aplinkybių neprisimena. Kad tą vakarą Virginija patyrė sužalojimus, jam pranešė policijos pareigūnai, kai jį sulaikė.

Liudytojas A. P. parodė, kad kaltinamoji V. M. ir nukentėjusysis P. E. yra jo kaimynai. Apie 2012-10-05 tarp jų kilusį konfliktą nieko nežino. Tą vakarą P. E. buvo užėjęs pas jį atsigerti alaus, apie konfliktą nieko nepasakojo. Kokie V. M. ir P. E. tarpusavio santykiai nežino. Jie gyvena kaip visi lietuviai - ir pasibara, ir padainuoja, normaliai gyvena. Nėra matęs, kad jie muštųsi, nėra matęs V. M. sumuštos.

V. M. 2012-10-05 23.23 val. kreipėsi ir 23.45 val. buvo pristatyta į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių (b.l. 72, 76). Jai nustatytas krūtinės sumušimas ir girtumas (b.l. 73, 75, 76, 77). Gydytojo konsultanto atsakymo siuntėjui formoje nurodyta, kad V. M. primušė buvęs sugyventinis (b.l. 75, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 15). Teisiamajame posėdyje specialistu apklaustas pacientę apžiūrėjęs ir formą pildęs gydytojas A. Š. parodė, kad dirba traumatologu ortopedu Regioninėje Telšių ligoninėje. Kaltinamosios V. M. nepažįsta ir neatsimena. Negali pasakyti, kokiu būdu pacientė galėjo patirti sumušimus. To nesprendžia, tik gydo. Tai turi spręsti teismo ekspertas pagal aplinkybes, jei nuo įvykio nėra praėję daug laiko. Į kortelę paprastai įrašo paciento nurodytas sužalojimų atsiradimo aplinkybes, jei jos nekelia abejonių.

2012-10-06 01.20 val. surašytame skunde, pagal kurį P. E. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00888-12, V. M. nurodė, kad 2012-10-05 apie 22.30 val. namo Kęstučio g. 23-5, Telšiuose, grįžo sugyventinis P. E., ji liepė jam nešdintis iš jos namų, tada jis parvertė ją į lovą, vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, po to parvertė ją ant žemės ir tampė už plaukų. Jai iš skausmo susirietus, jis pasišalino iš buto, o ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (b.l. 2, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 2). Tą pačią naktį 2012-10-06 nuo 1.48val. iki 2.10 val. apklausiama liudytoja V. M. parodė tas pačias skunde nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jai ligininėje nustatytas krūtinės sumušimas, ir kad P. E. jai yra anksčiau grasinęs, kad ji negyvens (b.l. 3, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 10).

P. E. 2012-10-06 2.27 val. nustatytas 1,67 promilės girtumas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 18).

2012-10-06 nuo 4.10 val. iki 4.25 val. atlikta įvykio vietos apžiūra ir surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas bei tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 5-6, 7-9).

2012-10-06 5.05 val. P. E. laikinai sulaikytas, iš laikino sulaikymo paleistas 2012-10-07 20.00 val. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 17). Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje parodė, kad dėl sulaikymo jokio diskomforto nepajuto ir jokios žalos nepatyrė, V. M. jokių pretenzijų neturi (b.l. 25-26).

2012-10-07 P. E. pareikštas įtarimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 21).

2012-10-31 papildomos apklausos metu V. M. pakeitė 2012-10-06 duotus parodymus ir parodė, kad 2012-10-05 su kaimynais vartojo alkoholį, dėl girtumo nepamena, kas tą vakarą vyko. Nepamena, kad Petras būtų ją stūmęs į lovą ar koja spyręs į krūtinę. Pirmoje apklausoje taip nurodė dėl girtumo. Tikriausiai buvo labai susinervinusi ir supykusi, todėl davė melagingus prodymus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Krūtinę susimušti galėjo pati, kur nors griūdama ar kitaip. Petras jos tą vakarą nemušė, smulkiau paaiškinti to vakaro aplinkybių negali, nes dėl girtumo beveik nieko nepamena (b.l. 4, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 11-12).

2012-11-07 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 86-1-00888-12 P. E. atžvilgiu nutrauktas, nes nepadaryta veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d., ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 236 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 46-47).

2012-12-05 V. M. pareikšti įtarimai pagal LR BK 236 str. 1 d. dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (b.l. 8). Tą pačią dieną apklausiama įtariamąja V. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00888-13 ji pareigūnams davė melagingus parodymus, apie tai, jog neva jos sugyventinis P. E. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Taip pasielgė, nes buvo ant jo labai supykusi (b.l. 11-12).

Kaltinamosios teisiamajame posėdyje duoti parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs ir ne logiški. Prisipažindama kalta, ji aiškiai ir vienareikšmiškai nepatvirtino, kad sugyventinis P. E. jos tą vakarą nemušė ir kitaip nesmurtavo. Teigia, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo girta. Dėl patirto krūtinės sumušimo, kuris neginčytinai nustatytas, atsiradimo priežasčių pati abejoja. Ikiteisminio tyrmo metu taip pat parodė, kad įvykio aplinkybių beveik nepamena, tuo pat metu tam prieštaraudama tvirtino, kad Petras jos nemušė. Kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodyti P. E. apkalbėjimo motyvai nesutampa. Kaltinamosios nurodyta apkalbėjimo motyvacija nenuosekli ir netvirta. Jos, taip pat ir prokuroro baigiamosiose kalbose iškeltos versijos, kad apkalbėdama savo sugyventinį kaltinamoji siekė jį sulaikyti nuo neištikimybės ir tai pasiekė, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Net ir patikėjus nurodyta motyvacija, galima būtų suprasti ir paaiškinti melagingą įskundimą policijai. Tačiau lieka neaišku, kodėl melagingas sužalojimo ar susižalojimo aplinkybes reikėjo nurodyti ją ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėjusiam gydytojui. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamosios parodymai ir prisipažinimas negali būti laikomi patikimais įrodymais ir teismas jais vadovautis negali.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien kaltinamojo prisipažinimu, jeigu jo nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003-06-20 nutarimas Nr. 40, 3.1.5 punktas). Šiuo atveju kaltinamosios nenuoseklaus ir nepatikimo prisipažinimo nepatvirtina, ir net jį paneigia, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis P. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, tiek apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00888-12, kuri buvo pradėta pagal V. M. skundą, parodė, kad kaltinamąją stūmė (b.l. 25-26, 30, ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 22). Teisiamajame posėdyje patikslino, kad stūmė ją suėmęs už pečių abiem rankom, dėl ko ji atsisėdo ant lovos. Šiais parodymais P. E. iš esmės pripažįsta panaudojęs smurtą prieš kaltinamąją ir paneigia kaltinamosios prisipažinimą dėl jai inkriminuotos veikos.

Teismas, nepažeisdamas nagrinėjimo teisme ribų, bei LR BPK 3 str. 1 d. 8 p., šioje byloje netiria ir nevertina nukentėjusiojo P. E. prieš kaltinamąją V. M. naudoto smurto pobūdžio, nei kaip ir kuo jis pasireiškė bei kokias pasekmes sukėlė ir ar gali būti kvalifikuojamas, kaip nusikalstma veika pagal LR BK 140 str. Šiuo klausimu yra priimtas ir galiojantis prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas nukentėjusiojo P. E. prieš kaltinamąją V. M. panaudotą smurtą, kuris pasireiškė pastūmimu, ką jis pats patvirtina, vertina tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajai V. M. pareikštais kaltinimais.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 matyti, kad nukentėjusiuoju pripažintas P. E. yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 86-1-00888-12 b.l. 23-28). Net ir už nesunkų tyčinį nusikaltimą jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė. Paprastai bylos dėl LR BK 140 str. numatytų veikų nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (LR BPK 407 str.) LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninię reikšmę turinčių veikų, todėl, nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, įpareigoja prokurorą atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka. Įstatyme, visapusiškai neįvertinus šio socialinio reisškinio specifinio pobūdžio, nenumatyta jokių papildomų, nei nustayta LR BK 38 str. 1 d., galimybių kaltininkui ir nukentėjusiaiajam susitaikyti. Labai tikėtina, kad tai sužinojusi ir supratusi bei išsigandusi galimų iškeltos baudžiamosios bylos sugyventiniui skaudžių pasekmių, kurių ji kreipdamasi į policiją nenumatė, neįvertino ir nesitikėjo, siekdama nuo jų apsaugoti savo gyvenimo draugą, kaltinamoji V. M., pakeitė parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 86-1-00888-12 apkalbėdama save, dėl ko jai buvo pareikšti įtarimai dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir dėl ko ji teisiama šioje byloje. Tokiu atveju kaltinamosios V. M. veiksmuose nėra būtino objektyviosos psės požymio – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nesant neteisėtų veiksmų, grėsmė įstatymo saugomoms vertybėms, šiuo atveju LR BK 236 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo objektui – normaliai teisingumo institucijų veiklai, nebuvo iškilusi. Nesant neteisėtų veiksmų padarymo, negali būti svarstomas ir kaltės klausimas. Galimai dėl įstatymo netobulumo susiklosčiusi nepatogi ir nepageidaujama situacija negali būti išsprendžiama apkaltinant ir nuteisiant nekaltą, nors ir save apkalbant kaltu prisipažįstantį, žmogų. Tai būtų nesuderinama su pamatiniaisteisės principais bei pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis.

Pažymėtina, kad LR BK 236 str. 1 d. numatyta nusikaltama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės. Kaltininkas tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis informuoja teisingumo institucijas, nėra buvę ir ji neegzistuoja pranešimo metu, tačiau asmuo siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją gautų minėtos institucijos ir kad būtų kokia nors reakcija į ją. Byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-10-05 tiriamo įvykio metu kaltinamoji V. M. buvo girta, jai 2012-10-05 23.59 val. nustatytas 2,65 promilės girtumas (b.l. 6). Taip pat labai tikėtina, kad V. M., būdama sunkaus girtumo laipsnio, ir dėl nestipraus stumtelėjimo ar nešvelnaus prisilietimo galėjo griūti ir sužaloti pati, dėl girtumo neadekvačiai suprasti ir įvertinti situaciją bei kreiptis pagalbos į policiją. Tokiu atveju kaltinamosios veiksmuose nėra būtinojo inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai yra nustatyta nusikaltimo sudėties požymių visuma. Visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas, įvertinęs byloje esančių ir tiesiamajame ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad neįrodyti LR BK 236 str. 1 str. aprašyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako, tik kai jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (LR BK 2 str. 4 d.). Abiem aptartais atvejais V. M. veikoje nėra inkriminuojamo nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių. Esant tokoms aplinkybėms ir įrodymams byloje, V. M. išteisinta, nes nepadaryta veika, turintinti inkriminuojamo nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kiti klausimai

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.

Išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.86-1-00888-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Telšių apskrities VPK, baudžiamojoje byloje, išreikalautai ikiteisminio tyrimo medžiagai skitame voke (b.l. 64), paliekant ikiteisminio tyrimo medžiagos b.l. 5-6, 7-9, 17, 18, 21, 23-28, 46-47.

Išreikalautas diskas su rentgeno nuotrauka (b.l. 72), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas ją pateikusiai VšĮ Telšių regioninės ligoninės ligoninei.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str, 307 str. 4 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. dėl jai pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.86-1-00888-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Telšių apskrities VPK, byloje paliekant nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų lapų kopijas.

Diską su rentgeno nuotrauka, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Telšių regioninei ligoninei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Rimkienė