Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinant V. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso (toliau – ir BK) 236 str. 1 d., padarymu (36-37 b.l.).

Telšių rajono apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 str. 1 d. 2 p., 2013 m. sausio 3 d. nutartimi perdavė bylą, kurioje V. M. kaltinama pagal BK 236 str. 1 d., nagrinėti teisme. Prokuroras, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties, tačiau to paties teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti šį prokuroro skundą, motyvuojant tuo, kad teismo nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje yra neskundžiamos.

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį.

Skunde prokuroras teigia, kad nutarties perduoti bylą nagrinėti teisme nėra tarp nutarčių, paminėtų BPK 439 str. 2 d., kurioje išvardytos visos neskundžiamos nutartys. Pažymi, kad teismas, nurodydamas, kad ši teismo nutartis neskundžiama, vadovavosi BPK 233 str. – „dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje“, tačiau teismui jokia baudžiamoji byla teisminiam nagrinėjimui nebuvo perduota, t. y. byla su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota, todėl ir vadovautis BPK 233 str. nėra pagrindo. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju byla perduota teismui ne su kaltinamuoju aktu, o surašius pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kas numatyta BPK XXXI skyriuje, ir procesą reglamentuoja būtent to skyriaus normos, kurios nenumato draudimo skųsti priimtas nutartis. Taip pat skunde teigiama, kad BPK 233 str. yra priskiriamas prie XVIII skyriaus, kuris reglamentuoja bylos parengimą nagrinėti teisme, t. y. kai bylos teisme gautos su kaltinamuoju aktu, todėl tokios nutartys ir įrašytos į BPK 439 str. 2 d. išvardytų neskundžiamų nutarčių sąrašą.

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant šį skundą, būtina pažymėti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje be pagrindo akcentavo BPK 233 str., 234 str. nuostatas, reglamentuojančias bylų parengimo nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius) taisykles ir procesą, kai ikiteisminis tyrimas užbaigiamas surašant kaltinamąjį aktą, nes prokuroras kreipėsi į teismą supaprastinta proceso užbaigimo forma – su pareiškimu procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Tokį procesą reglamentuoja BPK XXXI skyriaus I skirsnio nuostatos ir jomis privalu vadovautis teismui sprendžiant dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo. Netinkamų priimamam sprendimui įstatymo normų nurodymas teismo nutartyje, apygardos teismo nuomone, sąlygojo ir nagrinėjamo prokuroro skundo prigimtį. Nepaisant to, apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti 2013 m. sausio 9 d. prokuroro skundą, baudžiamojo proceso teisės normų nepažeidė.

BPK 420 str. reglamentuoja teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 str. nurodyta, kad teisėjas: 1) surašo teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoda bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais; 3) nutraukia baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais. Sprendimą surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 str. 1 d. 1 p.) teisėjas priima tik tuo atveju, kai išnagrinėjus prokuroro pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo ir kartu pateiktą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamojo kaltės, siūlomos kaltinamajam sankcijos ir pan. Tačiau, jeigu teisėjui dėl paminėtų aplinkybių kyla abejonės ir jų negalima pašalinti neišnagrinėjus bylos teisme, jis priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 str. 1 d. 2 p.).

Prokuroras savo skunde akcentuoja du, jo įsitikinimu, visiškai skirtingus teismo sprendimus – bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir bylos perdavimą nagrinėti teisme. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad ir vienu, ir kitu atveju teisėjo priimamos nutartys kyla iš to, kad neišnagrinėjus bylos aplinkybių teismo posėdyje (teisiamajame posėdyje), nėra galimybių teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taigi, jeigu teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažinęs su juo ir pateikta medžiaga bei įsitikinęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, o kilusių abejonių negalima pašalinti nesurengus teismo posėdžio, nutaria perduoti bylą nagrinėti teisme, tai tokio įsitikinimo aukštesnės instancijos teismas pakeisti negali. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių procesinių priemonių, leidžiančių įrodyti, kad toks teisėjo įsitikinimas yra nepagrįstas, todėl vienareikšmiškai aišku, kad teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme negali būti skundžiama. Tiesa, ši nuostata nėra konkrečiai įtvirtinta BPK XXXI skyriaus I skirsnyje, tačiau žemesnės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo analogija, numatyta BPK 439 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroro skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.