- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- I3-1554-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00825-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Anykščių skyriaus
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Anykščių skyriaus, atstovei G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas V. Š. (toliau– ir pareiškėjas, ir V. Š.) teismui paduotu skundu prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023-01-01 – prie Žemės ūkio ministerijos) (toliau- ir NŽT) Anykščių skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 38S-8-(14.38.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“ (toliau– ir Sprendimas), 1.5 punktą, atlyginti kitais būdais – pinigais už 2 ha žemės (vertė 723 Eur); 2) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 2 ha žemės, perduodant neatlygintinai jo nuosavybėn analogišką žemės sklypą toje pačioje kadastrinėje vietovėje, kurioje jau atkurta nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 17-19) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutinka su Sprendimu, nes neaišku, kuo remiantis parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas pinigais, nors jis ne kartą yra prašęs raštu ir tokį prašymą išreiškęs žodžiu, kad nuosavybės teisės į turtą būtų atkurtos natūra nesvarbu kurioje vietoje. Paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 16 d. jis buvo pakviestas dalyvauti derinant Sprendimo projektą, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl nuosavybė atkuriama už ją atlyginant pinigais. Nors dar kartą išreiškė valią, kad nuosavybę nori atgauti natūra, į tokį jo prašymą nebuvo atsižvelgta ir tą pačią dieną buvo priimtas Sprendimas. Tvirtino, kad Sprendimas pažeidžia jo teises ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau– ir Atkūrimo įstatymas) nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, buvo netinkamai nustatyta ir žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, vertė. Paaiškino, kad nors dar 2009 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo senelio J. P. 2 ha žemės, tačiau faktiškai ši žemė jam nebuvo suteikta dėl žemėtvarkos institucijų kaltės. Nurodė, kad NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ (toliau– ir Įsakymas) dėl jam nesuprantamų priežasčių buvo panaikinta Utenos apskrities viršininko parengta 2009 m. spalio 12 d. išvada Nr. 18-2964 „Dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau– ir Išvada). Tvirtino, kad NŽT Anykščių skyrius, priimdamas Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais, veikė savavališkai, kadangi toje vietoje, kurioje buvo jo senelio turėta žemė, yra laisvos valstybinės žemės, nes uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau– ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) bankrutavo. Nesant galimybės grąžinti 2 ha žemės vietovėje, kurioje buvo jo senelio turėta žemė, mano, kad NŽT Anykščių skyrius žemę turėjo suteikti kitoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau– ir NŽT), atstovaujama Anykščių skyriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime teismui (b. l. 28-34) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-3-482-279/2020 pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl 2019 m. liepos 5 d. NŽT direktoriaus sprendimo Nr. lT-16-(7.5) „Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ ir Įsakymo panaikinimo, kurioje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.
Paaiškino, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8/266/2006 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. iki nacionalizacijos Utenos apskrities, (duomenys neskelbtini) valdė 24,53 ha žemės. Atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą vietovėje nustatyta, kad buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją bei atsižvelgiant į pareiškėjo išreikštą norą, Utenos apskrities viršininkas parengė Išvadą ir ją išsiuntė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau– Vilniaus žemėtvarkos skyrius). Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-(1.12) „Dėl gautos išvados“ (toliau– ir 2010 m. kovo 30 d. raštas Nr. SR-2088-(1.12)) , o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau– NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1188-(14.48.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau– ir 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. 48SD-1188-(14.48.104.)) ir 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 48SD-1989-(14.48.104.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ (toliau– ir 2019 m. vasario 21 d. raštas Nr. 48SD-1989-(14.48.104.) pakartotinai informavo pareiškėją, kad jis nėra nurodęs konkrečios kadastro vietovės, kurioje jis pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės 2 ha dalį ir gauti neatlygintinai nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, todėl turi pasirinkti konkrečią kadastro vietovę. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. vasario 21 d. rašte Nr. 48SD-1989-(14.48.104.) nurodė 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos prašymui pateikti bei informavo pareiškėją apie pasekmes nepateikus prašymo. Pareiškėjui iki 2019 m. gegužės 13 d. nepateikus prašymo, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gegužės 13 d. grąžino Išvadą NŽT Anykščių skyriui sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą atlyginant pinigais priimti. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas priėmė Įsakymą ir apie priimtą Įsakymą 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 38SD-2367-(14.38.105.) „Dėl išvados“ (toliau– ir 2019 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 38SD-2367-(14.38.105.)) informavo pareiškėją.
Atsakovė nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau– ir Tvarka) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. 48SD-1188-(14.48.104.), 2019 m. vasario 21 d. raštas 48SD-1989-(14.48.104.) ir NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 38SD-2367-(14.38.105.), buvo išsiųsti vadovaujantis Tvarkos nuostatomis, t. y. registruotais laiškais deklaruotos pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, pareiškėjas buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę jo pageidaujamu būdu. Atsakovė nurodė, kad V. Š. aiškiai išreiškė savo valią dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į šį likusį valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, t. y. siekė gauti lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone, tuo pagrindu jam buvo parengta Išvada. Išvadą panaikinus, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, buvo priimtas Sprendimas nuosavybės teises atkurti atlyginant pinigais. Nurodė, kad valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota teisingai pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau– ir Metodika). Pažymėjo, kad NŽT, privalėdama pabaigti nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktuose esant įtvirtintam vieninteliam galimam nuosavybės teisės atkūrimo būdui – kompensacijai pinigais, priėmė Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“ Nr. 38S-8-(14.38.3.) (b. l. 5-6) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos Utenos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valdytą 24,53 ha žemės sklypą, jam tenkanti dalis yra 15,11 ha. Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimu Nr.13-29188 į dalį šios žemės (13,11 ha) V. Š. atkurtos nuosavybės teisės natūra (suformuoti du 7,11 ha ir 6, 00 ha žemės sklypai) (V. Š. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 1, 10, 12, 13). Priėmus šį sprendimą, pareiškėjui liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2 ha valstybės išperkamos žemės, patenkančios į naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritoriją (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Š. A. žemės byla 543). Pareiškėjas 2009-08-18 Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą už valstybės išperkamą žemę (2 ha) jam suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse, tokią savo poziciją pakartojo 2009-09-15, 2009-12-16 raštais (b. l. 78, Išvados parengimo dokumentų byla, l.3, 46, 47). Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18-2964, kurioje nurodyta, kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės (b. l. 71). Išvada 2009-10-13 d. buvo išsiųsta Vilniaus žemėtvarkos skyriui, 2009-11-25 grąžinta Anykščių r. žemėtvarkos skyriui, nurodžius, jog reikia patikslinti konkrečią kadastro vietovę, į kurią Išvada persiunčiama (Išvados parengimo dokumentų byla, l. 25, 26). Atsakovas 2009-12-03, 2010-01-14 raštais pareiškėjui nurodė patikslinti kadastro vietovę, į kurią jis pageidauja persiųsti Išvadą, tačiau pareiškėjas nurodė kadastro vietovės netikslinsiąs, nes mato galimybę gauti žemės trijose kadastro vietovėse (Išvados parengimo dokumentų byla, l.27, 29, 51-54). Išvada 2010-03-02 d. buvo pakartotinai išsiųsta Vilniaus žemėtvarkos skyriui, nurodžius, jog pareiškėjas atsisakė tikslinti seniūniją ir kadastro vietovę (b. l. 79). NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytą laikotarpį pareiškėjas nepateikė prašymo ir nenurodė konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą pagal parengtą Išvadą, 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. TR-4345-(5.34) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinimo“ Išvadą grąžino NŽT Anykščių skyriui sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais priimti (b. l. 81). NŽT Anykščių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 105¹ punktu, 2019 m. gegužės 23 d. priimtu įsakymu Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) „Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ Išvadą pripažino netekusia galios (b. l. 83).
Pareiškėjas Įsakymo teisėtumą ginčijo teisme, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-482-279/2020 (toliau- ir Teismo sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 38-46). Pareiškėjui šį teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1259-624/2021 (b. l. 48-58) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
NŽT Anykščių skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 38S-8-(14.38.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Š.“, V. Š. atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. žemės dalį- 2 ha, atlyginant – pinigais (723 Eur) (b. l. 5-6).
Pareiškėjas nesutinka su tokiu nuosavybės teises atkūrimo būdu ir tvirtina, kad nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos, suteikiant jam žemės sklypą toje vietovėje, kur buvo jo senelio turėtas žemės sklypas, arba kitoje vietoje.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kitais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atlyginimo būdų, o būtent - nustatyta, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (analogiška nuostata galiojo ir Išvados parengimo metu). Pareiškėjo Anykščių žemėtvarkos skyriui pateikti 2009-08-18, 2009-09-15, 2009-12-16 raštai patvirtina, kad pareiškėjas už valstybės išperkamą žemę (2 ha) pasirinko būtent Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte atlyginimo būdą -lygiaverčio žemės sklypo perdavimą (b. l. 78, Išvados parengimo dokumentų byla, l.3, 46, 47).
Pagal Tvarkos 28 punktą piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę. Tvarkos 105 punkte nustatyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, žemėtvarkos skyrius išnagrinėja byloje esančius dokumentus, nustato valstybės išperkamo turto vertę, priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje, kurią persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Remiantis nurodytomis teisės normomis, V. Š. vardu buvo parengta Išvada, kuri buvo išsiųsta Vilniaus žemėtvarkos skyriui. Minėta, kad Išvadą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. TR-4345-(5.34) grąžino NŽT Anykščių skyriui, NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 38VĮ-797-(14.38.2) Išvada buvo pripažinta netekusia galios.
Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-482-279/2020 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus V. Š. apeliacinį skundą dėl Teismo sprendimo, konstatuota, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn procedūra gali būti vykdoma tik žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo konkrečioje kadastro vietovėje metu, kai pretendentas yra pasirinkęs konkrečią kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą, teisės aktai nenumato galimybės perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą iš karto projektuoti keliose kadastro vietovėse; apie būtinybę pasirinkti konkrečią kadastro vietovę pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, tačiau to nepadarė, pareiškėjas nei jokių savo apsilankymą NŽT Vilniaus rajono skyriuje patvirtinančių įrodymų, nei logiško paaiškinimo, kodėl 2019-2019 metais nei neišreiškė valios dėl konkrečios kadastro vietovės, nei domėjosi nuosavybės teisės atkūrimo procedūros eiga, nenurodė ir nepateikė. Teismai darė išvadą, jog NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 38VĮ-797-(14.38.2), kuriuo Išvada buvo pripažinta netekusia galios, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti Įsakymą bei įpareigoti atsakovą pareiškėjui 2 ha žemės grąžinti natūra. Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos (aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 105 ¹ punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais pagal parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto) ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatyta situacija, kai pareiškėjas, informuotas apie tokią būtinybę, nenurodė (nepatikslino) vienos konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl atsakovas pagal Tvarkos 105 ¹ punkto reikalavimus teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti Išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje numatytai situacijai, šis įstatymas numato vienintelį nuosavybės teisių atkūrimo būdą- atlyginimą pinigais, kas ir buvo padaryta, priimant ginčijamą Sprendimą.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendime nurodyta 723 Eur kompensacijos už žemę pinigine verte.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” (toliau – ir Nutarimas) 1 punktu patvirtino Metodiką, šio Nutarimo 4.2.1 punkte įtvirtinta, kad Metodika, be kita ko, taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą). Metodikos 3 punkte įtvirtinta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (Metodikos 1 priedas). Metodikos 4 punkte nustatyta, kad valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: 4.1. žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha; 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1737,72 Eur už ha; 4.3. kaimo gyvenamojoje vietovėje kitai paskirčiai naudota žemė – 868,86 Eur už ha. Taip pat apskaičiuotai žemės sklypo vertei taikyti Metodikos 6.3, 9 punktuose numatyti indeksavimo koeficientai 1,2 ir 1,6.
Pagal Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių 1928 m. rugpjūčio 28 d. sąrašą nustatyta, kad J. P. (duomenys neskelbtini) valdoma žemė buvo IV rūšies (b.l.62-63). Šie plotai ir žemės ūkio paskirčiai naudotos žemės vertė nurodyta Anykščių skyriaus parengtame Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2022-10-05 akte Nr. 38LS-5-(14.38.91.) (b.l.60-61). Atsakovė apskaičiavo, kad šios pareiškėjui tenkančios dalies žemės vertė yra 723 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atliktus paskaičiavimus, sprendžia, kad pareiškėjui tenkančios J. P. valdytos žemės dalies, į kurią ginčijamu Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, vertė apskaičiuota teisingai, laikantis Metodikos nustatytų reikalavimų. NŽT 2022 m. lapkričio 18 d. pažyma Nr. 38PAŽ1-1-(14.38.34.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pareiškėjui išduota, vadovaujantis Tvarkos 117 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatus) atkuriamos išperkant visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, kartu su sprendimu išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę (Tvarkos 5 priedas), todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog minėta pažyma išduota vėliau nei priimtas Sprendimas nepaneigia fakto, jog vertė apskaičiuota teisingai.
Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl Metodikos nuostatų konstitucingumo, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, taip pat tokiu būdu, kai yra mokama piniginė kompensacija už turtą, kuris yra valstybės išperkamas, negali būti tapatinamas su Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytu nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams teisingai atlyginant – šių teisinių institutų prigimtis ir paskirtis yra skirtinga; neatsižvelgiant į valstybės galimybes, gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai, tačiau valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša; įstatymu nustatant atlyginimo savininkams už valstybės išperkamą žemę būdus ir tvarką turi būti paisoma asmens ir visuomenės teisėtų interesų pusiausvyros; sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina inter alia ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir į šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius; žemės buvimo vieta suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti skirtingus žemės kainos nustatymo būdus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti teismas neturi pagrindo, taip pat teismas neturi pagrindo įpareigoti NŽT Anykščių skyrių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 2 ha žemės, perduodant neatlygintinai analogišką žemės sklypą. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 eurų žyminį mokestį. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose, kuriose yra ginčijami įgaliotų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti V. Š. 30 eurų (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022-12-16 SEB banke mokėjimo nurodymu Nr.185.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.