- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- I3-482-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00276-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos , Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui dėl sakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. ( toliau- ir pareiškėjas ) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus (toliau – ir NŽT Anykščių skyrius ) 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2) „ Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964“ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“, 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimą „ Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-16-( 7.5), 3) įpareigoti 2,00 ha žemės grąžinti natūra.
Skunde ( b.l. 10-13 ) pareiškėjas nurodė, kad 1991-2009 metais atkuriant nuosavybės teises jo motinai A. Š., o po jos mirties pareiškėjui į buvusio savininko , jo senelio, J. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, Utenos apskr., Anykščių raj., (duomenys neskelbtini), Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius informavo jį, kad sugrąžinti natūra visos žemės nebus galimybės, nes dalis žemės yra išnuomota UAB“ Kupiškio plytų gamyklai“ ir yra neprivatizuojama. Jo prašymu buvo parengta 2009 m. spalio 12 d. išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir persiųsta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Prašyme nurodė, kad jam nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės sklypą gali būti atkurtos vienoje iš nurodytų kadastrinių vietovių, Avižienių, Bezdonių arba Sudervės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje išvada buvo gauta 2010 m. kovo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ( toliau- NŽT Vilniaus rajono skyrius), vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą teritorinių skyrių vedėjams, grąžino 2009 m. spalio 12 d. išvadą NŽT Anykščių skyriui, nurodęs, kad pareiškėjui buvo siunčiami raštai, juose buvo prašoma nurodyti kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, bet pareiškėjas nenurodė konkrečios kadastro vietovės. Pareiškėjas teigia, kad jis iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus gavo tiktai vieną 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12), kitų raštų nėra gavęs. Per visą laiką Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jam nepasiūlė nurodytose kadastrinėse vietovėse nei vieno laisvo žemės sklypo, tai daryti nurodė jam pačiam, tačiau jo įsitikinimu ne jo pareiga yra ieškoti laisvų žemės plotų. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38 VĮ-797-( 14.38.2) , kuriuo pripažino 2009 m. spalio 12 d. išvadą netekusia galios. Nesutikdamas su minėtu NŽT Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu, jį apskundė NŽT , tačiau NŽT direktorius 2019 m. liepos 5 d. sprendimu jo prašymą atmetė. Mano, kad minėti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl naikintini.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog jis neatsimena, kokį savo adresą buvo nurodęs NŽT Vilniaus rajono skyriui, paaiškino, kad gavo tiktai vieną 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12), kitų raštų, kurie buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius , nėra gavęs. Pažymėjo, kad šiuo adresu gyvena jo sūnus, ir kitą korespondenciją, jam siunčiamą šiuo adresu, jis gauna. Kalbėjo apie aplaidų NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojų darbą , sprendžiant su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b.l.29-33 ) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime NŽT nurodė, kad pareiškėjo senelis J. P. iki nacionalizacijos Utenos apsk., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), valdė 24,53 ha žemės. Atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo ribų paženklinimą- parodymą vietovėje, buvo nustatyta, kad buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir privatizuojamos žemės teritoriją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pareiškėjo V. Š. išreikštą pageidavimą, Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18- 2964, kurioje nurodyta , kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės ir ši išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Pareiškėjas savo prašyme nurodė tris kadastrines vietoves- Avižienių, Bezdonių ir Sudervės, kuriose pageidauja gauti žemės sklypą. Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d, raštu Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“, NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1188- ( 14.48.104) „ Dėl informacijos pateikimo ir 2019 m. vasario 21 raštu Nr. 48 SD-1989- ( 14.48.104 ) „ Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę. Taip pat informavo apie pasekmes, kurios kils nepateikus prašymo, t.y. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės pareiškėjui tenkančią 2,00 ha dalį bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjas iki 2019 m. gegužės 13 d. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytos žemės jam tenkančią 2,00 ha dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį konkrečioje kadastro vietovėje. Todėl NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniu raštuTR-4345-( 5.34) grąžino nepanaudotą išvadą NŽT Anykščių skyriui, kadangi buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra dabartinėje NŽT Anykščių skyriaus veiklos teritorijoje. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau- Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ( toliau- Įgyvendinimo tvarka) 105 ¹ punktu, 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2) , kuriuo pripažino 2009 m. spalio 12 d. išvadą netekusia galios. NŽT Anykščių skyrius 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 38 SD-2367-( 14.38.105) „ Dėl išvados informavo pareiškėją apie priimtą NŽT Anykščių skyriaus vedėjo įsakymą ir apie nuosavybės teisių atkūrimą į pareiškėjui tenkančią buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį išmokant kompensaciją pinigais.
Teismo posėdžio metu NŽT atstovė Gerda Vaicekauskienė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8/266/2006 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. iki nacionalizacijos Utenos apsk., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), valdė 24,53 ha žemės ( b.l. 125) .Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 20 d. sprendimu V. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. P., pareiškėjo senelio, iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant jam natūra 13,11 ha žemės ( b.l. 73-74). Nustatyta, kad atliekant natūra grąžinamo žemės sklypo, esančio Anykščių sen., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą- parodymą vietovėje buvo nustatyta , kad buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis patenka į valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritoriją, ji yra užimta UAB“ Kupiškio plytų gamykla“.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir pareiškėjo V. Š. 2009-09-15 prašyme išreikštą pageidavimą gauti žemės sklypą Vilniaus raj. Avižienių, Bezdonių ar Sudervės kadastrinėse vietovėse, Utenos apskrities viršininkas 2009 m. spalio 12 d. parengė išvadą „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18- 2964, kurioje nurodyta , kad V. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės ( b.l. 169, 176 ), joje nebuvo nurodyta konkreti kadastro vietovė, kurioje V. Š. pageidauja gauti žemės sklypą. Ši išvada buvo išsiųsta į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių. Išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gauta 2010 m. kovo 8 d. ( b.l. 177). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“ ( b.l.34 ) informavo pareiškėją apie galimybę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį pareiškėjo prašyme nurodytose kadastro vietovėse, t.y. Avižienių, Bezdonių arba Sudervės. Be to pažymėjo, kad pareiškėjas turi atvykti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nurodant konkrečią kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti žemės sklypą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr.48SD-1188-( 14.48.104) „ Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai paprašė pareiškėją iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti prašymą, nurodant kurioje konkrečioje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plote jis pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę pagal 2009 m. spalio 12 d. išvadą. Nurodė, kad informacija apie Vilniaus rajono kadastro vietovių laisvos valstybinės žemės fondą yra skelbiama internetiniame tinklalapyje ( www.nzt.lt) , taip pat šioje svetainėje pareiškėjas gali rasti informaciją ir apie kitų teritorinių Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos padalinių vykdomą veiklą ( b.l. 35). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr.48SD-1989-( 14.48.104) „ Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ dar kartą paprašė pareiškėjo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pasirinkti kadastro vietovę ir informuoti apie tai NŽT Vilniaus rajono skyrių, nurodė interneto svetainę, kur pareiškėjas galėtų susipažinti su informacija apie kadastro vietovėse nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose pareiškėjas pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą. Be to informavo pareiškėją apie pasekmes nepateikus prašymo, t.y. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės pareiškėjui tenkančią 2,00 ha dalį bus atkuriamos pinigais ( b.l. 37 ).
NŽT Vilniaus skyrius , vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. pavedimą teritorinių skyrių vedėjams Nr.1PAV-37-( 1.8 E) „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, ir atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytą laikotarpį pareiškėjas nepateikė prašymo ir nenurodė konkrečios kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą, pagal 2009 m. spalio 12 d. parengtą išvadą, 2019 m. gegužės 13 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-4345-9 5.34) „ Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn grąžinimo“ ( b.l. 144) minėtą išvadą grąžino NŽT Anykščių skyriui sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais priimti, kadangi buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdyta žemė, Anykščių apskr., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), yra NŽT Anykščių skyriaus veiklos teritorijoje. NŽT Anykščių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 105 ¹ punktu, 2019 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. 38VĮ-797- ( 14.38.2 ) „ Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr.18 -2964 „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ ir pripažino išvadą netekusia galios ( b.l. 20) . NŽT Anykščių skyrius 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 38SD-2367-( 14.38.105) „Dėl išvados“ pareiškėjas informuotas apie priimtą NŽT Anykščių skyriaus vedėjo įsakymą ir nuosavybės teisių atkūrimą į jam tenkančią buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį išmokant kompensaciją pinigais ( b.l. 21). Pareiškėjas , nesutikdamas su NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 38VĮ-797- ( 14.38.2 ), kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministeriją su prašymu dėl šio įsakymo panaikinimo, tačiau NŽT direktorius 2019 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių j išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kitais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – ir Žemėtvarkos projektai), kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.
Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“. Teritoriją žemėtvarkos projektui rengti parenka žemėtvarkos skyrius, o ją tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Parinkta teritorija turi apimti visą kadastro vietovę arba į vienkiemius neišskirstyto kaimo teritoriją, su tam tikromis išimtimis.
Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir 16 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 24 bei 30 punktų nuostatomis, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtiesiems, žemės sklypai formuojami iš laisvos žemės fondo laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
1998-04-23 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 29.4. punkte nurodyta, kad projekto autorius išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios Metodikos 28.6 papunktyje nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą ( 29.4.1 punktas). Tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į Pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį ( 31punktas). Pretendentų sąrašą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Patvirtinus Pretendentų sąrašą, šis sąrašas paskelbiamas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje ( 32 punktas). Žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su į Pretendentų sąrašą įtrauktais pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose (34punktas). Iki pretendentų susirinkimo projekto autorius žemėtvarkos projekto plane pažymi galimų grąžinti natūra žemės sklypų (išskyrus grąžinamų natūra į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose) ribas (35.1 punktas ), pagal pateiktus dokumentus žemėtvarkos projekte suprojektuoja valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotuose numatomus perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus ir nustato jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (35.2 punktas).
Žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime ( 36 punktas).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, kad NŽT Vilniaus skyrius , gavęs Utenos apskrities viršininko 2009 m. spalio 12 d. parengtą išvadą „ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 18- 2964, galėtų pradėti V. Š. nuosavybės teisių į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, atkūrimo procesą, visų pirma, turėjo gauti iš V. Š. prašymą, kurioje būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė, kurioje jis pageidauja gauti žemės sklypą. Ir tik po prašymo pateikimo, pareiškėjas būtų įtraukiamas į rengiamos konkrečios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašus, informuojamas apie organizuojamus pretendentų susirinkimus, siūlomi jam rinktis iš laisvos žemės fondo šioje kadastro vietovėje esantys žemės sklypai, atliekami kiti su nuosavybės teisių atkūrimu susiję veiksmai.
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ( redakcija, galiojusi iki 2012-02-01) buvo reglamentuota, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat nurodyta, kad, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, pagal iki 2012-02-01 galiojusį teisinį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010-07-01 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas V. Š. iki nurodytos datos -2003m. balandžio 1 d. būtų pareiškęs valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 2,00 ha dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, keitimą.
Atkūrimo įstatymo ( aktuali redakcija nuo 2019-02-07 ) 21 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar ( ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 195 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas, nenurodo ( nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais .
Įgyvendinimo tvarkos ( aktuali redakcija nuo 2019-02-07 ) 29 punkte nustatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį , perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius raštu ( registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą , nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pranešime Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius taip pat nurodo, kur pilietis gali susipažinti su skelbiama informacija apie laisvos žemės fondo žemę, bei informuoja jį apie šiame punkte numatytas pasekmes dėl šio prašymo nepateikimo ir pasekmes, jei prašyme bus nurodyta kadastro vietovė, kurioje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galimam projektuoti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Įgyvendinimo tvarkos ( aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 105 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja , kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo atlieka šios tvarkos 29 punkte nurodytus veiksmus.
Įgyvendinimo tvarkos ( aktuali redakcija nuo 2019-02-07) 105 ¹punkte nurodyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais pagal parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto) ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją ir dėl šios priežasties įstatymų leidėjas įstatymuose gali nustatyti, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžinamas natūra, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017 ir kt.).
Kaip jau buvo minėta anksčiau Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“, NŽT Vilniaus skyrius 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. 48SD-1188- ( 14.48.104) „ Dėl informacijos pateikimo ir 2019 m. vasario 21 raštu Nr. 48 SD-1989- ( 14.48.104 ) „ Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę. Pareiškėjas nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis šių raštų nėra gavęs, teismo posėdžio 2020-02-18 metu nurodė yra gavęs tiktai vieną - Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas V. Š. nuo 1986-05-06 deklaruoja savo gyvenamąją vietą adresu, Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis neatsimena ar NŽT Vilniaus skyriui buvo nurodęs kitą adresą, kuriuo jis pageidauja gauti korespondenciją.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo adresu jis negyvena, gyvena jo sūnus, tačiau korespondenciją , siunčiamą iš įvairių vietų, šiuo adresu jis gauna. NŽT Anykščių skyriaus 2019-05-23 raštas Nr. 38 SD- 2367- ( 14.38.105), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT Anykščių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 38 VĮ-797- ( 14.38.2) pripažinti išvadą netekusią galios , buvo siunčiamas minėtu adresu ir pareiškėjas šį raštą gavo. Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 3 d. raštas Nr. 48SD-1188- ( 14.48.104) „ Dėl informacijos pateikimo ir 2019 m. vasario 21 raštas Nr. 48 SD-1989- ( 14.48.104 ) „ Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ pareiškėjui buvo siunčiami, vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkoje numatytomis nuostatomis, t.y. registruotais laiškais, tuo pačiu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, Vilnius, (duomenys neskelbtini). Iš siunčiamų dokumentų registro ( b.l. 138 ) matyti, kad 2019 m. vasario 21 raštas Nr. 48 SD-1989- ( 14.48.104 ) „ Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ grįžo neįteiktas , kadangi pagal pranešimą pareiškėjas jo neatsiėmė pašte.
Teismas, apibendrinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjui minėti raštai buvo siunčiami tinkamu adresu, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie tai, kad jis turi pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, nurodant konkrečią kadastro vietovę, pareiškėjas pripažino gavęs Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 30 d. raštą Nr. SR-2088-( 1.12) „Dėl gautos išvados“, tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, prašymo NŽT Vilniaus skyriui nepateikė, nesiėmė jokių veiksmų , kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę jo pageidaujamu būdu.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 38VĮ-797-( 14.38.2) „ Dėl Utenos apskrities 2009 m. spalio 12 d. išvados Nr. 18-2964“ Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 5 d. sprendimas „ Dėl V. Š. prašymo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-16-( 7.5), yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti atsakovą pareiškėjui 2,00 ha žemės grąžinti natūra, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.