Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-65-888/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-03
Bylos Nr.
eAN2-65-888/2026
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00106-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Kategorijos
  • 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-65-888/2026Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00106-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.4.1; 22.1.8.; (S) 21.11.10.; 21.11.11.
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus ir asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta L. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir byla grąžinta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. A. A. 2025 m. rugpjūčio 1 d. per ePolicija.lt portalą pateikė pareiškimą dėl įvykio, sukėlusio pavojų jo saugumui, nurodydamas, kad 2025 m. liepos 31 d. apie 10.58 val. važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini) jį lenkė automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris jį lenkė itin nesaugiai – 92 km/h greičiu, pravažiavo pro pat, apie 70-80 cm atstumu, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimų. Dėl netikėtumo ir automobilio artumo jis buvo priverstas mažinti greitį, balansuoti, staigiai suko į kelkraštį ir sustojo. Vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Pagal šį pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 23 d. tyrėjos E. Ž. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo teisena už tai, kad vairavo automobilį ir lenkdama ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką nesilaikė saugaus atstumo, ko pasekoje dviratininką sumėtė ir jis privalėjo keisti važiavimo kryptį, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, L. S. nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, nukentėjusysis A. A. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. A. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos Nutarimas panaikintas, bylą grąžinant Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas konstatavo, kad automobilio važiavimo greitis ir šoninis atstumas lenkimo metu nebuvo nustatyti ir įvertinti, todėl Institucijos Nutarimas priimtas nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Apylinkės teismo vertinimu, tikslinga nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu L. S. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A., o esant būtinybei – tikslinga skirti autotechninę ekspertizę.

4. Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė V. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą matoma, jog situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuomet, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui, t. y. kiti eismo dalyviai verčiami staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotoja nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-280-593/2025).

4.2. Institucijos įsitikinimu, papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Net ir esant nustatyto tikslaus atstumo tarp dviračio ir transporto priemonės, iš byloje esančio vaizdo įrašo matoma, jog atstumas yra akivaizdžiai saugus, realaus pavojaus eismo saugumui nebuvo. Nepaisant to, kad šoninio atstumo nustatymas papildytų bylos medžiagą, šioje konkrečioje situacijoje ji nelaikytina būtina, nes tiek pati situacija, tiek faktas dėl saugaus atstumo yra aiškūs ir nekeliantys abejonių. Analogiško pobūdžio bylose buvo paskirtos autotechninės ekspertizės, kuriose ekspertai nustatė tik tikėtiną šoninį atstumą, taigi dėl lenkimo metu buvusio šoninio atstumo prieštaravimai byloje nebūtų pašalinti net ir paskyrus autotechninę ekspertizę. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų.

4.3. Institucijos teigimu, pateiktuose ekranvaizdžiuose, padarytuose iš vaizdo įrašo, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Nukentėjusysis važiuoja arčiau kelkraščio ir nors savo pareikšime nurodo, kad automobilis pro jį pavažiavo apie 70-80 cm šoniniu atstumu, tačiau pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, jog kelio plotis įvykio vietoje yra 3,44 m pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis, neskaičiuojant kairės pusės veidrodėlio, yra apie 1,91 m. Taigi, lenkimo metu nuo automobilio iki važiuojamosios dalies kraštą žyminčios skiriamosios juostos buvo apie 1,53 m atstumas, neskaitant, kad vairuotojas apvažiuodamas dviratininką kairiuoju ratu išvažiuoja už vidurio linijos. Taip pat sutinkama, kad automobilio vairuotojas, lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra.

4.4. Skunde pažymima, kad byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, kad L. S. transporto priemone lenkdama dviratininką, paliko tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad L. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Abiejų eismo dalyvių šio įvyko vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą. Institucija sutinka su nukentėjusiojo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė KET 126 punkto reikalavimų ir dėl šių savo veiksmų teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties (ne)buvimo, L. S. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl KET 126 punkto nesilaikymo.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniame skunde L. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neišsamiai iš šališkai išnagrinėjus A. A. skundą. Apeliantės įsitikinimu, ji dviratininką lenkė saugiu atstumu, t. y. ne mažesniu nei 1,5 m nuo dviratininko, nes kairiuoju automobilio ratu išvažiavo už vidurio linijos. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal A. A. pareiškimą, tačiau jis analogiškus pareiškimus apie tariamą pavojingą vairavimą, galimai jam sukėlusį išgąstį, pavojų gyvybei bei sveikatai, patyrusiam neturtinę žalą, pagal žiniasklaidoje pateiktus duomenis, pateikė įvairioms policijos įstaigoms daugiau nei 89 kartus. Tokiais veiksmais, galimai imituojant tariamas avarines ir pavojingas situacijas, piktnaudžiaujama teise.

5.2. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą dviratininkui pavojus negrėsė, automobilis leistino greičio neviršijo, nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše fiksuotas 92 km/h automobilio greitis neturi jokios įrodomosios vertės, nes nukentėjusiojo naudotas prietaisas neturi metrologinės patikros, be to, reikia įvertinti ir tai, kad filmavimas plačiu kampu iškraipo realų vaizdą. Pagal lengvojo automobilio „Opel Zafira“ gabaritus oro srautas nesukeliamas, kad darytų poveikį dviratininkui. Dviratininkas važiavimo kryptį keitė po atlikto lenkimo manevro, kuomet automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus dviratininkui nebuvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės žymiai didesnis nei nurodo nukentėjusysis. Vaizdo įraše nematyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, nefiksuojama, kad dviratininkas turėjo staiga keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina jos jis būtų siekęs sąmoningai pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

5.3. Skunde pažymima, kad dviratininkas naudojasi ant dviračio sumontuotu galiniu žibintu su radaru ir kamera Garmin Varia (duomenys neskelbtini), kuris nuolat įrašinėja dviraičio važiavimą. Be to, prietaisas aptinka iš paskos atvažiuojančias transporto priemones ir turi galimybę rodyti jas suderintame Garmin įrenginyje. Varia (duomenys neskelbtini) turi galinio vaizdo radarą, kuris vizualiai ir garsiniu signalu įspėja apie transporto priemones, artėjančias iš paskos 140 m atstumu. Dviratininkas visada informuojamas apie artėjančias transporto priemones iš paskos, yra galimybė jas matyti net ekrane. Tai reiškia, kad dviratininkas gali pilnai kontroliuoti savo judėjimo trajektoriją dar nepradėjus kitai transporto priemonei jį lenkti, jei tai būtina ar kyla pavojus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dviratininkas pradeda manevruoti praktiškai jau aplenktas transporto priemonės.

5.4. Skundo autorės įsitikinimu, šiuo atveju dviratininkas siekia sudaryti kelyje jam naudingą situaciją, ją užfiksuoti, pateikti institucijai tik dalį vaizdo įrašo, pasinaudoti savo sukauptomis teisinėmis žiniomis ir praktika, gal būt ir užimamomis pareigomis, turint tikslą būti pripažintam nukentėjusiuoju ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo bei automobilio vairuotojo nubaudimo būtent pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dėl tokių dviratininko veiksmų, asmenys, dėl kurių Institucija yra priėmusi sprendimus, patiria proceso ir kitas išlaidas. Be to, nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše nesimato nei dviratininko, nei dviračio, tad klausimas, ar būtent A. A. važiavo šiuo dviračiu, nes su tokiu vaizdo registratoriumi (duomenys neskelbtini) važinėja ir kiti dviratininkai, o pats nukentėjusysis priklauso (duomenys neskelbtini) veikiančiam laisvalaikio sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, kuris jungia bendraminčius dviratininkus.

5.5. Skunde pažymima, kad Institucija, net ir sutikusi, kad vairuotojo veiksmuose galėjo būti ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis dėl KET 126 punkto nesilaikymo, vis tik nesiryžo nubausti vairuotojos, nes šiam faktui trūksta įrodymų, o autotechninės ekspertizės išvada nebus kategoriška. KET nėra numatyto horizontalaus ženklinimo keliuose, kad vairuotojai tiksliai žinotų, kur yra 1,5 m atstumas, todėl tiek dviratininkas, tiek ir vairuotojai neturi galimybės tiksliai nustatyti šio atstumo. Nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje taip pat nebuvo padarytas, nes nėra nustatytas atstumas tarp lenkiančio automobilio ir dviratininko bei šio atstumo tiksliai nenustatys net paskirta autotechninė ekspertizė. Nenustačius tikslaus atstumo tarp automobilio ir dviračio, o jai kaip automobilio vairuotojai teigiant, kad 1,5 m atstumas buvo, nėra galimybės patraukti ją administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į Institucijos ir L. S. skundus, nukentėjusysis A. A. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos teiginiai apie tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog nekilo pavojus eismo saugumui yra subjektyvi Institucijos nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Pasak atsiliepimo autoriaus, Institucija mano, kad vairuotojas gali nesilaikyti KET 126 punkto reikalavimo lenkti dviratininką saugiu 1,5 m atstumu ir tai neužtraukia atsakomybės, jeigu neįvyksta susidūrimas. Esminis KET 126 punkto reikalavimas yra šoninis lenkimo atstumas, kuris iki šiol nėra nustatytas, todėl šios aplinkybės nustatymas negali būti laikomas pertekliniu veiksmu. Institucija skunde pateikia kelio pločio, automobilio matmenis ir atlieka aritmetinius skaičiavimus, tačiau sąmoningai ignoruoja faktą, kad tame atstume yra ir dviratininkas ir neskaičiuoja šoninio atstumo tarp transporto priemonių. Institucijai yra žinomi teismų sprendimai analogiškose bylose, kuriose teismai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad būtina nustatyti šoninį lenkimo atstumą.

6.2. Atsiliepimo autoriaus teigimu, L. S. apeliaciniame skunde bando išvengti atsakomybės diskredituodama nukentėjusįjį. Jo profesinė veikla niekuo nesusijusi su pažeidimu, įvykdytu jo atžvilgiu, o pranešimų kiekis nešalina policijos įstaigos pareigos ištirti kiekvieną pranešimą. Be to, jo naudojamas prietaisas tik garsiniu signalu įspėjamas dėl artėjančio automobilio, tačiau neteikia duomenų, ar vairuotojas dviratininką ketina lenkti bei ar lenkia (ne)saugiu atstumu. Taip pat apeliantas teismo prašo remtis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose AN2-160-1049/2025, eAN2-233-999/2025, eAN2-257-926/2025, eAN2-385-737/2025.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės V. D. ir asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta L. S. apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Tiek Institucijos, tiek asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta L. S. apeliaciniuose skunduose ginčijamas skundžiamą nutartį priėmusio teismo procesinis sprendimas panaikinti Institucijos Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir iš esmės teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai bei surinkti visi šiai teisinei situacijai aktualūs įrodymai, kurie leido konstatuoti, kad L. S. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Apeliantų teigimu, papildomas tyrimas dėl šoninio atstumo tarp automobilio ir dviratininko nustatymo lenkimo metu šiuo atveju būtų perteklinis, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, jog vairuotoja dviratininką aplenkė saugiu atstumu, tuo tarpu dviratininkui nebuvo kilęs realus pavojus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, Institucijos bei L. S. apeliacinių skundų bei nukentėjusiojo atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Institucijos Nutarimas ir byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pateikė aiškius savo procesinio sprendimo motyvus bei teisingai išskyrė, kokios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje reikalauja papildomo tyrimo, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šio teisinio reglamentavimo analizė suponuoja išvadą, kad bylą tirianti Institucija turi imtis visų būtinų priemonių, siekiant surinkti visus konkrečiai teisinei situacijai aktualius įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius proceso dalyvių paaiškinimus, šiuos įrodymus gretinti ir palyginti tarpusavyje, siejant į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą teisingam procesinio sprendimo priėmimui byloje.

11. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimo metu ir apklausiamas apylinkės teisme nukentėjusysis A. A. nuosekliai tvirtino, kad 2025 m. liepos 31 d. apie 10.58 val. jam važiuojant dviračiu keliu (duomenys neskelbtini), L. S., vairuodama automobilį ir atlikdama dviratininko lenkimo manevrą, nesilaikė KET 126 punkte įtvirtinto reikalavimo lenkiant dviratininkus laikytis saugaus 1,5 m šoninio atstumo ir tokiu būdu, dėl sukeltos pavojingos situacijos jo saugumui, jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį bei staiga sukti į kelkraštį ir sustoti. Tuo tarpu apylinkės teisme apklausiama L. S. tvirtino, kad įvykio metu lenkdama dviratininką laikėsi saugaus atstumo, lenkdama jį buvo kirtusi ir liniją, tačiau tikslaus lenkimo atstumo nurodyti negali. Institucija, Nutarimu nutraukdama administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu, laikėsi pozicijos, kad jos veiksmuose nebuvo nustatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nes nors iš nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vairuotoja nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 m šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką saugiu atstumu, t. y. reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi, o dviratininkas į kelkraštį pasitraukė kuomet automobilis jau buvo pravažiavęs. Taigi, šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar automobilio vairuotoja, lenkdama dviratininką, laikėsi KET 126 punkto reikalavimų.

12. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, padarytos jos nuotraukos, nubraižyta kelio schema, išmatuotas eismo juostų plotis, apklausta L. S. bei iš Institucijos skundo turinio galima daryti išvadą, kad buvo apžiūrėtas ir nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas. Nors tiek Institucija, tiek L. S. apeliaciniuose skunduose nesutikdamos su apylinkės teismo sprendimu teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidusių Institucijai priimti minėtą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tačiau apygardos teismo vertinimu, su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti negalima. Visų pirma pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, vairavo transporto priemonę ir pažeisdamas KET sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Šioje nagrinėjamoje situacijoje yra aktualios KET 126 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad <...> Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta. Taigi, sutiktina su atsiliepimo autoriaus argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje esminė aplinkybė, kurią buvo būtina nustatyti šioje administracinio nusižengimo byloje, siekiant konstatuoti KET 126 punkto (ne)pažeidimą, yra šoninis atstumas tarp automobilio ir dviračio, dviratininko lenkimo momentu.

13. Visgi, nors Institucija atsiliepime pateiktame apylinkės teismui bei apeliaciniame skunde, pateiktame apygardos teismui, nurodė galimus skaičiavimus, iš išmatuoto eismo juostos pločio (3,44 m) atimant automobilio plotį, neskaičiuojant jo kairės pusės veidrodėlio (apie 1,91 m), tačiau kaip teisingai pastebėta nukentėjusiojo atsiliepime, šio aritmetinio skaičiavimo veiksmo metu nebuvo įvertinta, jog šiai situacijai aktualus atstumas turėtų būti skaičiuojamas tarp transporto priemonių (dviračio ir automobilio), taigi, konkretus ir tikslus atstumas tarp jų taip ir nebuvo nustatytas. Apygardos teismas pažymi, kad būtent tai, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytos visos įvykio aplinkybės, reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, o būtent – šoninis atstumas tarp automobilio ir dviračio, automobiliui atliekant dviračio lenkimo veiksmą, ir akcentavo skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės Institucijos atlikto tyrimo metu nenustatymas sudarė pakankamą pagrindą apylinkės teismui spręsti, kad administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nors pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, tačiau šiuo atveju iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti ir pačios Institucijos abejonės ne tik dėl paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau ir dėl jo galimos kvalifikacijos, tad akivaizdu, jog pagrįstam ir teisingam procesiniam sprendimui priimti trūksta duomenų, tad papildomų veiksmų atlikimas šiuo atveju yra būtinas.

14. Apeliaciniuose skunduose taip pat yra dėstomi ir kiti argumentai, susiję su L. S. veiksmų vertinimu ANK 417 straipsnio 7 dalies kontekste. Vis tik, šiuo atveju įvertinus tai, kad apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui panaikinti Institucijos Nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, bei tam, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tikslinga atlikti apylinkės teismo nutartyje nurodytus papildomus tyrimo veiksmus, siekiant iš anksto nedaryti įtakos tolimesniems Institucijos priimtiniems procesiniams sprendimams, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisakys.

15. Atsižvelgiant į visa taikas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu iš tiesų nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai reikšmingi šios teisinės situacijos objektyviam išnagrinėjimui. Juolab, dėl šios priežasties pačios Institucijos apeliaciniame skunde yra pateikiami dviprasmiški argumentai, t. y. sutinkama, kad L. S. nesilaikė KET 126 punkte numatyto 1,5 m atstumo automobiliui lenkiant dviratį, tačiau jos veiksmuose nenustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, bet kartu ir teigiant, kad jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatas, tačiau šio administracinio nusižengimo padarymas jai apskritai nebuvo inkriminuotas. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus bei asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta L. S. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėja Laima Šeputienė