Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams I. P., A. P., A. V. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų valstybės naudai 4763,67 eurus (16448 Lt) padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto agentūros aplinkos apsaugos departamento inspektorius N. P. nustatė, jog atsakovams I. ir A. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atsakovas A. V., veikdamas pagal A. P. įgaliojimą, neturėdamas leidimo nugenėjo penkis saugotinus medžius – paprastuosius klevus. Neteisėtai, pažeidžiant saugotinų medžių gyvybines funkcijas, nugenint penkis paprastuosius klevus, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, padaryta žala gamtai, kuri įvertinta 4763,67 Eur (16448,00 Lt) suma. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-30 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų A. V., I. P., A. P. 4763,67 Eur (16448,00 Lt) žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-22, iki sprendimo įvykdymo, ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Priteisė iš atsakovo A. V. 35,66 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovės I. P. 35,66 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo A. P. 35,66 Eur žyminio mokesčio valstybei. Konstatavo, kad atsakovų neteisėtais veiksmais, tai yra, nesilaikant teisės aktų reikalavimų genėjant saugotinus medžius, buvo padaryta žala aplinkai. Nurodė, kad atsakovams buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus apie poveikį aplinkai nugenėjus medžius, tačiau atsakovai šia galimybe nepasinaudojo, per daugiau nei pusę metų ekspertų išvados teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas N. P. paaiškino, jog nugenėti medžiai neatsigavo, ant jų nėra šakų, lapijos. Pažymėjo, jog atsakovų pateiktos fotonuotraukos nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, jog atsakovų sklype medžiai nugenėti taip pat, kaip ir aplinkinėse gatvėse, kadangi iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės spręsti, kada nuotraukose užfiksuoti medžiai buvo nugenėti, taip pat iš pateiktų nuotraukų nėra galimybių nustatyti, ar medžiai buvo genėjami laikantis teisės aktų reikalavimų, turint leidimus. Ta aplinkybė, jog atsakovė nesutinka atlyginti žalą ir nemano, jog turto priklausymas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įpareigoja sutuoktinę atlyginti trečiojo asmens menamai padarytą žalą gamtai, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė, kaip santuokoje įgyto turto bendraturtė, atleistina nuo civilinės atsakomybės. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir priteisti žalos atlyginimą.Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad medžių nugenėjimas žalos gamtai nepadarė, nes 2016 metų pavasarį nugenėti medžiai turi šakas, sužaliavo. Apeliantas mano, kad nėra visų sąlygų atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo sutikti sumokėti ieškovų prašomą ir teismo priteistą sumą žalai atlyginti. Nurodo, kad teismui, priimant 2016-03-30 sprendimą, ieškovų nebuvo atskleista ta aplinkybė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius 2015-11-24 išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr.AP2-291, pagal gautą leidimą iškirsti medžiai tame pačiame žemės sklype, kuriame yra ir klevai, kaip nurodo ieškovas, neteisėtai nugenėti atsakovų. Teigia, kad teismas be pagrindo taikė aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, jis nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkto nuostatų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotas 2015-11-24 Leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-291 neapima ginčo medžių. Atsakovų neteisėti veiksmai atlikti 2014 m., neturint privalomo leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos gamtai atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Nustatyta, kad 2014-06-25 atsakovui A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2014-07-08 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovui A. V. pagal LR ATPK 78 straipsnio dalį paskirta administracinė nuobauda – 350 Lt dydžio bauda už tai, kad A. V. pažeidė LR aplinkos ministro 2008-01-01 įsakymu Nr. D1-82 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų genėjimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. 2014-06-18 patikrinimo akte užfiksuota, jog patikrinus visuomeninės paskirties teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovams I. P. ir A. P., 2014-06-10 nustatyta, jog A. V., vykdydamas paruošiamuosius darbus administracinio pastato rekonstrukcijai, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nugenėjo penkis klevus bei neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų šalinimui, persodinimui ar genėjimui, visi medžiai nugenėti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tokiais veiksmais padaryta žala saugotiniems želdiniams pažeidžiant jų gyvybines funkcijas. Byloje pateiktas įgaliojimas, kuriuo atsakovas A. P. įgaliojo A. V. apipjaustyti medžius (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 ,,Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos nuostatomis, apskaičiavo gamtai padarytą žalą ir ją įvertino 16448,00 Lt. Atsakovams I. ir A. P. buvo siųsta ieškovo pretenzija dėl žalos atlyginimo.Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Apeliantas argumentuoja, kad nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkto nuostatų ir teismas be pagrindo taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Byloje nustatyta, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), augantys klevai nugenėti neleistinu būdu, t. y. nupjaustant visas skeletines medžių šakas, tokiu būdu pažeidžiant medžių gyvybines funkcijas, kaip tai apibrėžia 2014-03-12 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 24 punktas, 25.1 punktas, nugenėti medžiai neatsigavo, ant jų nėra šakų, lapijos. Netinkamai nugenėjus saugomus medžius buvo padaryta žala gamtai, todėl ji turi būti atlyginta, tokiu būdu yra pagrindas atsakingiems už kilusią žalą asmenims taikyti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas A. V. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų pagal A. P. pavedimą nugenėjo medžius (neteisėti veiksmai), dėl tokių atsakovo veiksmų buvo padaryta žala gamtai (priežastinis ryšys), kuri įvertina 4763,67 Eur suma (žala), taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Apeliantas argumentuoja, kad priteistinas žalos dydis yra nepagrįstas. Šis argumentas taip pat nepagrįstas.Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliantas nesutinka su žalos dydžio paskaičiavimu, tačiau savo paskaičiavimų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Nustatyta, kad atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala 16448,00 Lt (4763,67 Eur) paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos“ 22 p., 25.1 p. bei vadovaujantis želdinių atkuriamosios vertės įkainiais patvirtintais LR aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1 - 343 (paprastojo klevo įkainis buvo 32.00 Lt už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje). Medžių skersmenys ir būklė užfiksuoti 2014 m. birželio mėn. 18 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LTl-217, taigi darytina išvada, kad apelianto argumentai dėl netinkamai paskaičiuoto ir priteisto žalos dydžio nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Apeliantas pažeidė šią pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė. Taigi apelianto argumentas, kad teismui priimant 2016-03-30 sprendimą, ieškovo nebuvo atskleista ta aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius 2015-11-24 išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr.AP2-291 ir pagal gautą leidimą iškirsti medžiai tame pačiame žemės sklype, šiai bylai neturi teisinės reikšmės.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.