- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- e2-33-304/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00560-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.6Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant trečiojo asmens atstovui Tomui Valaičiui (nuotoliniu būdu vaizdo konferencijų programa ZOOM),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. G. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės turtinę žalą 2448,40 Eur, kompensacines palūkanas 17,44 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-09-27 vandeniu buvo sulietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpų lubos, sienos, grindys, vidaus patalpos durys, durų stakta, baldai – spintelės, stalas. Minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad ieškovės apdrausto turto remonto kaina sudaro 2478,24 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš buto Nr. 3, kuriame buvo trūkusi vandens maišytuvo žarnelė. Įvykio metu šį butą valdė atsakovė. Atsakovė šį butą buvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale. Šis draudikas ieškovei atlygino 2017-09-27 įvykio metu padarytą žalą turtui, kurį ieškovė tame pačiame pastate buvo apdraudusi, tai nėra tas pats turtas, dėl kurio reiškiamas ieškinys atsakovei. Atsižvelgus į 29,84 Eur, prašo priteisti žalą 2448,40 Eur.
Atsiliepimas
Atsakydama į trečiojo asmens atsiliepimą į ieškinį, ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo atlygino žalą ne dėl įvykio, aprašyto ieškinyje, t. y. trečiasis asmuo atlygino žalą, padarytą atsargoms regreso byloje Nr. R0001944010, o ieškinys reiškiamas dėl žalos, padarytos patalpoms regreso byloje Nr. R0001915451.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, taikyti senatį. Nurodė, kad žalą atlygino trečiasis asmuo. Savininkės nebuvo namuose, nes dirba užsienyje. Namas 1955 m. statybos, reikalingas kapitalinis remontas, stovis avarinis.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė apdraudė butą (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir šio turto savininko civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo 2018 m. sausio 30 d. sumokėjo ieškovei 2329,28 Eur draudimo išmoką, taip atlygindama apliejimo metu padarytą žalą. Ieškovė žinojo, kad Buto savininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl trečiajam asmeniui 2018 m. sausio 11 d. atsiuntė regresinį reikalavimą dėl ieškovės sumokėtos draudimo išmokos kompensavimo. Kartu atsiuntė pranešimą-apskaičiavimą, kuriame nurodytas ieškovės apdraustas klientas UAB „Levoriškis“, įvykio aprašymas – 2017 m. rugsėjo 27 d. vandens išsiliejimas iš Buto, žala patalpoms, gamybiniams įrengimams ir kitam UAB „Levoriškis“ turtui. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės paskaičiuota 4817,13 Eur draudimo išmoka, ieškovei sumokėjo 2329,28 Eur draudimo išmoką. Ieškovė tokio trečiojo asmens sprendimo dėl 2329,28 Eur draudimo išmokos mokėjimo neginčijo. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 27 d. nebuvo Buto savininke ar valdytoja, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo perleista Buto valdymo teisė, todėl neprivalo atlyginti padarytą žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip apskaičiuotas 2448,40 Eur žalos dydis. Draudimo išmokos dydis apskaičiuotas pagal kliento pateiktą sąmatą, netaikyta besąlyginė išskaita. Ieškovė išmokėjo 2478,24 Eur draudimo išmoką, teismui pateikė savo darbuotojos sąmatą, kurioje remonto darbų kaina nurodyta 4099,41 Eur, t. y. nepateikė įrodymų, kuo remiantis nustatė mokėtinos draudimo išmokos dydį. Ieškovė nepagrįstai reikia tiesioginį reikalavimą atsakovei, o ne trečiajam asmeniui. Atsakovė atsakytų tada, jei draudiko išmokėtos draudimo išmokos neužtenka visiškai atlyginti padarytus nuostolius arba draudikas atsisako sumokėti draudimo išmoką. Ieškovė pati nusprendė dėl trečiajam asmeniui reikštinų reikalavimų apimties – atlyginti patalpoms padarytą žalą neprašė. Taip ieškovė neįvykdė privalomo reikalavimo pretenzijas dėl žalos atlyginimo pirmiausia reikšti civilinės atsakomybės draudikui, o tik tada kreiptis į subsidiarų skolininką. Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė apie atsakovės sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį žinoma nuo 2018 m. sausio 11 d., ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą pretenzijoms trečiajam asmeniui reikšti, atitinkamai praleido senaties terminą ir reikšti pretenzijas subsidiariam skolininkui. Ieškovė neprašė trečiojo asmens atlyginti draudimo išmokos visa apimtimi, neginčijo trečiojo asmens sprendimo dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio, todėl negali apeinant senaties terminą reikšti tiesioginį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo savarankišku pagrindu.
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. iš Buto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkus vandens maišytuvo žarnelei, buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintos patalpos, įranga, baldai. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo apdraustos ieškovės. Ieškovė už patalpų sugadinimą E. T. išmokėjo 2478,24 Eur išmoką, už prekių/atsargų sugadinimą UAB „Levoriškis“ išmokėjo 3317,13 Eur draudimo išmoką, už sugadintą biuro įrangą išmokėjo 1500 Eur draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietos patalpos, atsakovei priklauso nuosavybės teise nuo 2018 m. gegužės 10 d. Atsakovė Butą apdraudė gyventojų turto draudimu, civilinė atsakomybė apdrausta 3000 Eur sumai. Ieškovė trečiajam asmeniui pateikė pranešimą-apskaičiavimą apie UAB „Levoriškis“ sugadintą turtą, prašė atlyginti draudimo išmoką. Trečiasis asmuo sutiko apmokėti ir apmokėjo ieškovei 2329,28 Eur draudimo išmoką.
Dėl draudimo išmokos priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip savininkas (valdytojas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Buto savininke atsakovė tapo nuo 2018 m. gegužės 10 d., t. y. įvykio 2017 m. rugsėjo 27 d. atsakovė nebuvo Buto savininkė.
Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose, todėl nenustačius šios aplinkybės, kad būtent atsakovė yra atsakingas subjektas, nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kilusios žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir draudėjui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nors pasekmės – nuostoliai – atsirado, tačiau nesant kaltės, negalima nei deliktinė, nei kitokia atsakomybės rūšis, todėl konstatuotina, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.
Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei nesant visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
Taip pat pažymėtina, kad 207 m. rugsėjo 27 d. įvykio metu buvo sugadintos E. T. priklausančios patalpos, jai išmokėta 2478,24 Eur draudimo išmoka, bei sugadintos UAB „Levoriškis“ priklausančios prekės ir biuro įranga, jai išmokėta 4817,13 Eur draudimo išmoka. Ieškovė trečiojo asmens prašė atlyginti draudimo išmoką, išmokėtą UAB „Levoriškis“ už sugadintas prekes, biuro įrangą, o E. T. išmokėtos draudimo išmokos už sugadintas patalpas neprašė atlyginti. Trečiasis asmuo atlygino dalį ieškovės prašomos draudimo išmokos, išmokėtos UAB „Levoriškis“, t. y. 2329,28 Eur. Tokio trečiojo asmens sprendimo atlyginti dalį UAB „Levoriškis“ išmokėtos draudimo išmokos ieškovė neskundė.
CK 6.245 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. CK 6.254 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Kaip minėta, ieškovė, žinodama, kad Buto savininko civilinė atsakomybė yra apdrausta, neprašė trečiojo asmens atlyginti E. T. išmokėtą draudimo išmoką, ieškovė nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų atsisakęs atlyginti nuostolius, todėl neturi pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimais į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-307-701/2016), todėl šiuo atveju trečiasis asmuo turi teisę reikalauti byloje taikyti ieškinio senatį.
Ieškovei apie atsakovės draudiką buvo žinoma 2018 m. sausio 11 d., kai ji trečiajam asmeniui siuntė dokumentus dėl draudimo išmokos išieškojimo. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nereiškė reikalavimo trečiajam asmeniui atlyginti draudimo išmokas visa apimtimi, t. y. atlyginti tiek draudimo išmoką už sugadintas prekes, buitinę techniką, tiek už sugadintas patalpas. Ieškovė neskundė trečiojo asmens sprendimo atlyginti dalį draudimo išmokos už sugadintas prekes, buitinę techniką. Teismas laiko, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškinio senaties termino pradžia – 2018 m. sausio 29 d. (trečiojo asmens pateikta informacija išmokėti 2329,28 Eur draudimo išmoką), pabaiga – 2019 m. sausio 29 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.128 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą trečiajam asmeniui pretenzijoms reikšti. Ieškovei nereiškus reikalavimo visa apimtimi trečiajam asmeniui, ji, kaip praleidusi senaties terminą, negali reikšti ir tiesioginio ieškinio atsakovei.
Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą trečiajam asmeniui pretenzijoms reikšti, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinį, būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės, tačiau atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.