- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1850-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00778-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- D. V., V. G.
- Ieškovas
- E. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų D. V. ir V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2292-343/2018 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams antstoliui Raimundui Stanislauskui, D. V., V. G. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu antstolio Raimundo Stanislausko ir atsakovo V. G. 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0070/17/01135, pagal kurį V. G. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį; taikyti restituciją: grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saulex“ iš atsakovo V. G. ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį; pripažinti negaliojančiu antstolio Raimundo Stanislausko ir atsakovo D. V. 2018m. rugpjūčio 2 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0070/17/01135, pagal kurį D. V. buvo perleista nuosavybės teisė į ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalį; taikyti restituciją: grąžinti UAB „Saulex“ iš atsakovo D. V. ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) dalį; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovas realią grėsmę, kad atsakovai D. V. ir V. G. gali imtis veiksmų, kurie pasunkins ar padarys neįmanomu galutinio teismo sprendimo vykdymą, siejo su atsakovų elgesiu, t. y. aplinkybe, kad atsakovai siekia perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą tretiesiems asmenims. Tokį atsakovų siekį patvirtina jų pozicija 2018 m. rugsėjo 11 d. prašyme, pateiktame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017, kuriame jie prašo panaikinti šioje civilinėje byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl draudimo UAB „Saulex“ perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą ir kartu su šiuo prašymu atsakovų V. G. ir D. V. pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad atsakovai kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pažymų sandoriams, susijusiems su žemės sklypu, išdavimo. Ieškovas prašyme taip pat nurodė, kad restitucijos taikymas natūra būtų galimas tik tuo atveju, jeigu žemės sklypas civilinės bylos nagrinėjimo pagal ieškinį laikotarpiu išliktų atsakovų V. G. ir D. V. valdyme. Atsakovams perleidus nuosavybės teisę į žemės sklypą tretiesiems asmenims restitucija natūra pripažinus aktą Nr. 1 ir aktą Nr. 2 negaliojančiais taps sunkiai įgyvendinama ar net taps neįmanomas tokio teismo sprendimo vykdymas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas antstolis Raimundas Stanislauskas, parduodamas žemės sklypą vykdomojoje byloje, pažeidė jo veiklai keliamus teisėtumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nukreipdamas išieškojimo pagal teismo įsakymą vykdymą, nepaisė ir pažeidė pagrįstas ir teisėtas iš taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių draudimo disponuoti žemės sklypu ir žemės sklypo arešto kylančias ieškovo teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovo E. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino - areštavo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiančių įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimų pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.
6. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovo išdėstytais argumentais, kad atsakovai nesąžiningai siekia žemės sklypą perleisti tretiesiems asmenims, konstatavo, jog tai pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovai D. V. ir V. G. (toliau kartu – apeliantai) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
7.1. Nei antstoliui Raimundui Stanislauskui ir apeliantams sudarant 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0070/17/01135, pagal kurį apeliantui D. V. buvo perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypo ½ dalį (toliau – Aktas Nr. 1), 2018 m. rugpjūčio 2 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0070/17/01135, pagal kurį apeliantui V. G. buvo perleista nuosavybės teisė į Žemės sklypo ½ dalį (Aktas Nr. 2), nei ieškinio pateikimo dieną ieškovas ne tik nebuvo Žemės sklypo savininkas, bet ir galiojo 2018 m. birželio 29 d. kasacinio teismo nutartis sustabdyti 2018 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalies vykdymą, kuria vadovaujantis ieškovas tvirtina, kad Žemės sklypo pardavimas apeliantams be varžytinių neva pažeidė esminę ieškovo teisę sudaryti su UAB „Saulex“ Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį;
7.2. Ieškovas, teikdamas ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nuslėpė faktines aplinkybes apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą UAB „Saulex“ kasacinį skundą bei apie minėtą 2018 m. birželio 29 d. kasacinio teismo nutartį sustabdyti 2018 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismo nutarties dalies vykdymą;
Šalies argumentai
7.3. Ieškovas pasirinko tokį pažeistų teisių gynimo būdą, kuris ne tik negali būti taikytinas pagal Lietuvos teismų praktiką, kadangi teismas gina pažeistas asmenų teises taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos, jeigu priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai. Be to, ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas sąžiningų Žemės sklypo įgijėjų apeliantų atžvilgiu.
Atsiliepimas
8. Ieškovas E. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovo atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
Motyvuojamoji dalis
8.1. Ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize;
8.2. Visi ieškinio reikalavimai yra grindžiami išsamiai paaiškintomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Be to, ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais Aktą 1 ir Aktą 2 bei taikyti restituciją yra leistini ir reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnyje, todėl negali kilti abejonių dėl šių teisių gynybos būdų taikymo negalimumo;
8.3. Visi apeliantų išdėstyti argumentai atskirajame skunde yra išskirtinai susiję su ieškinio faktinių ir teisinių argumentų vertinimu.
9. Trečiasis asmuo S. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais atskirajame skunde, dėl to trečiojo asmens S. G. atsiliepimo argumentai plačiau nedėstomi.
10. Trečiasis asmuo UAB „Saulex“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais atskirajame skunde, dėl to trečiojo asmens UAB „Saulex“ atsiliepimo argumentai plačiau nedėstomi.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apeliantų atžvilgiu. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
13. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.
14. Apeliantai atskirajame skunde įrodinėja, jog ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šios sąlygos egzistavimo, bei sprendė, jog taip pat egzistuoja ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga – grėsmė, kad ieškovui galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
15. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 str. 3 d.), taip pat iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams kildina iš 2015 m. liepos 3 d. taikos sutarties (toliau – Taikos sutartis), kurios pagrindu UAB „Saulex“ įsipareigojo parduoti ieškovui 25 arų ploto žemės sklypą, suformuotą atidalinus iš UAB „Saulex“ nuosavybės teise valdomo 1,2523 hektaro ploto žemės sklypo. Tokie duomenys patvirtina, kad ieškiniu ieškovas siekia įrodyti savo, kaip Taikos sutarties šalies, teisių pažeidimą, t. y. įrodinėja Akto 1 ir Akto 2 neteisėtumą, restitucijos taikymo sąlygas, jo ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, o pastarieji – įrodymais. CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytinių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytinių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Atsižvelgiant į minėtą normą, sutiktina su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais Aktą 1 ir Aktą 2 bei taikyti restituciją (CPK 602 str. 2 d.) yra leistini pažeistų teisių gynimo būdai.
16. Apeliantų argumentų, kuriais jie ginčija ieškovo teises į ginčo objektus, pagrįstumas bus įvertintas tik nagrinėjant kilusį nagrinėjamoje byloje ginčą iš esmės, atlikus byloje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus pagal CPK numatytas taisykles. Klausimai, susiję su kasacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria sustabdytas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties dalies vykdymas, nėra nagrinėjimo dalykas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir savaime negali paneigti jų taikymo poreikio.
17. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo2018-01-25 nutartis civilinėje byloje e2-126-464/2018; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1489-370/2018; 2018-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-795/2018). Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196; 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).
18. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018). Nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai negalimas ieškovo, kaip Taikos sutarties šalies, teisių gynimo būdas arba tiek aiškiai nepagrįstas, kad tai buvo galima įžvelgti jau ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje ir buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Atskirojo skundo argumentai neįrodo aplinkybių, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui daryti priešingą išvadą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo įrodyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog areštas pats savaime yra asmenį varžanti priemonė, todėl jos taikymą būtina pagrįsti. Šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones areštuotas ginčo objektas – Žemės sklypas. Atsakovams perleidus Žemės sklypą kiltų grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, jog apeliantai atskirajame skunde neįrodinėja antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, todėl šioje nutartyje dėl šios sąlygos plačiau nepasisakoma.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.