Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. N. ir E. S. (S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-14 nuosprendžio, kuriuo

K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-04-22 ir 2016-05-05 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – ketverių metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

2. E. S. nuteistas už tai, kad jis grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniaus m., veikdamas kartu su K. N., parašė laišką Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjui A. J. (A. J.), pavadinimu ,,MIRTIES Nuosprendis“ (išskyrus rankraštinį įrašą ,,Su šituo peiliuku bus supjaustytas tau snukys“, kurį parašė K. N.), kuriame atliko rankraštinius įrašus, išreikšdamas grasinimus: ,,Kas Jus uroda slikštine y Darba prijeme už ka žmonės teises tokias Bausmes gal jums ant senatvės Akis ištiesinti reikia kad acimintumet ka blogo padaretė busite pagautas Akininiai bus sudauziti ir y Subinė sukišti senas gaidžio Ašara pagausiu aš tave iš (necenzūrinis žodis) y burna ožgaidi gyventi gal nusibodo tave Jau seka pagaus (necenzūrinis žodis) mirsi Tiesiai svencionise Lauk pasekmiu prižadu bus...“, ir šį grasinančio pobūdžio laišką, kurio išsiuntimo Nr. 265, 2017-01-17 išsiuntė į Švenčionių rajono apylinkės teismą, esantį Vilniaus g. 26, Švenčionys, nurodydamas gavėją - teisėją A. J., kurį gavo ir perskaitė nukentėjusysis teisėjas A. J.. Tokiu būdu jis grasino nužudyti A. J. ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentas, jog nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstas.Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.Pažymėtina, kad grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-238-699/2016). Nuteistasis E. S. savo kaltės nepripažino, aiškino, kad jis grasinančio turinio laiško Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjui nesiuntė. Byloje nėra jokių tokį E. S. aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų.Iš 2017-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvados Nr. 11-506(17) matyti, jog specialistės pateikė kategorišką išvadą, kad laiške „MIRTIES Nuosprendis“ rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinius įrašus „Su šituo peiliuku bus supjaustytas tau snukys“) parašė E. S.“. Įvertinus rašto kalbos, bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimus, nustatyta, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro individualias požymių visumas (t. 1, b. l. 59-64). Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde kelia abejones minėtos specialisto išvados patikimumu, tačiau nenurodo jokio pagrįstų argumentų, kodėl, jo manymu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamame nuosprendyje remtis minėta išvada. Iš specialisto išvados matyti, jog nuteistojo rašysenos tyrimas buvo atliktas išanalizavus daugybę E. S. rašysenos pavydžių: laisvuosius rašysenos pavyzdžius 2013-12-09 paaiškinime Nr. 70 (8) -1018, 2014-04-03 Nr. 70 (8)-163, 2014-04-15 Nr. 70 (8)-207, 2014-05-01 Nr. 70-124, 2014-12-31 Nr. 70 (2)-8, 2015-01-19 Nr. 70-52, 2014-09-19 Nr. 70 (1)-655 pasiaiškinimuose, 2014-03-21 Nr. 70 (8)-130, 2014-03-21 Nr. 70 (8)-129 prašymuose, prašyme (be datos) Švenčionių VPK vyriausiajam policijos komisariatui, 2015-02-01 atsisakyme Nr. 70-64, 2017-01-07 prašyme LTI-K direktoriui bei sąlyginai laisvuosius E. S. rašysenos pavyzdžius 2017-02-13 pranešime apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokole, proceso veiksmo protokolo specialiame priede (t. 1, b. l. 59-64). Tyrimą atliko vyriausiosios ekspertės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją bei didelį ekspertinio darbo stažą (t. 1, b. l. 59-64). Abejoti specialųjį tyrimą atlikusių specialisčių kompetencija ir jų taikytų metodų pagrįstumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegijai dėl minėtos specialisto išvados išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių taip pat nekyla. Be to, pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą vertino kitų bylos įrodymų kontekste, kurie patvirtina, kad tai būtent E. S., veikdamas bendrai su K. N., parašė grasinančio turinio laišką Švenčionių apylinkės teismo teisėjui A. J.. Nuteistasis E. S. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine skunde prašė paimti jo rašysenos pavyzdžius ir paskirti pakartotinį jo rašysenos tyrimą. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio nuteistojo prašymo netenkino. Kaip jau minėta, specialusis E. S. rašysenos tyrimas buvo atliktas įvertinus didelį kiekį laisvųjų ir sąlyginai laisvųjų nuteistojo rašysenos pavyzdžių. Abejoti specialisto išvados teisingumu ir patikimumu nėra jokio pagrindo. Taigi papildomas nuteistojo rašysenos tyrimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, būtų perteklinis ir pažeistų proceso dalyvių teises į greitą procesą. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, o iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. S., jam suteikus galimybę savanoriškai pateikti rašysenos pavyzdžius, tai padaryti atsisakė (t. 2, b. l. 85). Nors nuteistasis E. S. aiškino, kad jis grasinančio laiško teisėjui siųsti neturėjo jokio tikslo, nes pastarasis jo atžvilgiu buvo priėmęs ir išteisinamąjį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistojo aiškinimą, esant aptartiems faktiniams duomenims, vertina, kaip jo siekį sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas A. J. E. S. atžvilgiu yra priėmęs ir nuosprendį, kuriuo pastarajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (2016-11-21), taip pat nutarimus, kuriais jis administracine tvarka nubaustas piniginėmis baudomis (2012-10-31, 2012-06-04, 2011-08-30). Taigi E. S. turėjo pagrindą įbauginti nukentėjusįjį A. J.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalas nepatvirtina, kad tai būtent jis 2017-01-17 išsiuntė laišką nukentėjusiajam, nes žurnale nėra jo parašo. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo l.e. direktoriaus pavaduotojo pareigas, atliekančio direktoriaus funkcijas G.Lepiochino 2017-12-15 rašto Nr. 9-13653 matyti, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės pateikti Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo kopijos, nes žurnalas nebuvo rastas, o Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnė, tuo metu kuravusi kameras ir buvusi atsakinga už žurnalo pildymą, įstaigoje jau nedirbo (t. 3, b. l. 98), tačiau vien ši aplinkybė, teisiamojo posėdžio metu ištyrus išrašą iš minėto dokumento, nepatvirtina, kad grasinančio pobūdžio laišką, inkriminuotą nuteistajam, nukentėjusiajam A. J. parašė ne E. S., o kitas asmuo.Nors iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime bausmę atliko iš tiesų ne toje pačioje kameroje, kaip ir nuteistasis K. N., tačiau tai nepaneigia, kad jie bendravo ir nusikalstamus veiksmus suderino kitais būdais. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis K. N. patvirtino, kad jis su E. S. bendraudavo per įstaigos kamerose esančius langus. Be to, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus V.Davidenko 2017-01-27 rašto Nr. 9-1234 matyti, kad patikrinus E. S. ir K. N. susirašinėjimą buvo nustatyta, kad E. S. susirašinėjo laiškais su M. L.: 2016-12-15, 2017-01-02, 2017-01-17 siuntė laiškus M. L., 2017-01-11 gavo laišką iš M. L.. K. N. taip pat susirašinėjo su M. L.: 2016-09-30 gautas laiškas iš M. L., 2016-10-03 buvo išsiųstas laiškas M. L. Patikrinus M. L. išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelę nustatyta, kad 2016-08-01, 2017-01-09 buvo siunčiami laiškai E. S., 2016-09-09, 2016-09-27 buvo siunčiami laiškai K. N.. 2016-12-19, 2017-01-04, 2017-01-19 gauti laiškai iš E. S., 2016-10-05 gautas laiškas iš K. N. (t. 1, b. l. 33). Taigi darytina išvada, jog E. S. su K. N. nusikalstamus veiksmus dėl laiškų, adresuotų nukentėjusiajam A. J., siuntimo ir jų turinio derino susirašinėdami per M. L.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad laišką Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjui A. J., pavadinimu „MIRTIES Nuosprendis“ (išskyrus rankraštinį įrašą „Su šituo peiliuku bus supjaustytas tau snukys“) parašė E. S..Pažymėtina, jog taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-542/2011, Nr. 2K-94/2013, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-410-693/2015, Nr. 2K-238-699/2016 ir kt). Iš Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjui A. J. nuteistojo E. S. siųsto laiško turinio matyti, jog laiške išsakyti tiesioginiai ketinimai susidoroti su nukentėjusiuoju: „būsite pagautas, akiniai bus sudaužyti ir į subinę sukišti“ ... „gyventi gal nusibodo, tave jau seka, pagaus, mirsi tiesiai Švenčionyse, lauk pasekmių, prižadu bus“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad gavęs tokio pobūdžio laišką jis jautė nerimą ir baimę dėl savo šeimos narių gyvybės ir sveikatos, buvo nemalonu (t. 3, b. l. 65). Tai, kad nukentėjusiojo baimė buvo pagrįsta patvirtina ir tai, kad E. S. yra ne kartą teistas, laišką išsiuntė iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos - Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstama praeitis ir turimi kriminaliniai ryšiai sustiprino nukentėjusiojo baimę dėl nuteistojo ketinimų įgyvendinimo realumo. Taigi, įvertinus A. J. išreikšto grasinimo turinį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad E. S. nusikalto bendrais veiksmais su K. N., t. y. nukentėjusiajam buvo atsiųsti net 3 panašaus pobūdžio laiškai, sustiprinantys grasinimo realumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. S. laiške išreikštas grasinimas buvo efektyvus. Dėl to nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grasindamas nuteistasis būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl grasinimo realumo ir pritaria, kad E. S. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. S. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę. E. S. praeityje ne kartą teistas (t. 2, b. l. 92-106), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 125-136), tyčinį nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tai nuteistąjį charakterizuoja, kaip linkusį nusikalstamas veikas daryti ir nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių asmenį. Be paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. E. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai E. S. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, artimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad E. S. paskirta bausmė, ne per griežta ir tinkama įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.Kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo E. S. atžvilgiu yra priimta ir daugiau nuosprendžių, kuriais paskirtos bausmės nėra tarpusavyje subendrintos, tačiau apeliaciniame skunde klausimas dėl bausmės bendrinimo/nesubendrinimo nėra keliamas, o šis klausimas galimas spręsti ir bausmės vykdymo metu BPK 361 straipsnio tvarka.

Dėl nuteistojo K. N. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistas K. N. apeliaciniame skunde savo kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį neginčija, taip pat sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu jam nustatydamas galutinę bausmę, nepagrįstai neįskaitė atliktos dvejų metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Paskirdamas nuteistajam K. N. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas K. N. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, subendrino su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016-04-22 ir 2016-05-05 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė - ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.Pažymėtina, kad BK 64 straipsnis numato bausmių bendrinimo taisykles, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, todėl prie galutinės subendrinamos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, įskaityti atliktos bausmės dalį – nėra pagrindo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, teisėtai ir pagrįstai neįskaitė nuteistojo atliktos bausmės, nustatytos Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi, kadangi paskirtą bausmę bendrino tik su K. N. neatlikta bausmės dalimi.Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistųjų K. N. ir E. S. (S.) apeliacinius skundus atmesti.