Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2YT-7108-559/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-23
Bylos Nr.: e2YT-7108-559/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00444-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Ramanauskienė
Pareiškėjas: A. L.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Augustė Vitkauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-7108-559/2025Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00444-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.6.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 23 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Augustei Vitkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) savivaldybė, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – gyvenamasis namas) statybai pagal 1988 m. galiojusią tvarką, tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tenkinus pirmąjį reikalavimą, tenkinti ir išvestinį – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal 1988 m. galiojusią tvarką ir atitinka tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą bei išduotą statybos leidimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 1988 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) deputatų vykdomasis komitetas sprendimu skyrė A. P. 600 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojo užsakyti techninę dokumentaciją ir sudaryti sutartį dėl neterminuoto žemės naudojimo. Šiuo pagrindu 1988 m. gegužės mėn. Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architektas Apyraše Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. individualinės statybos objektų, projektų suderinimo dokumentacijoje (suderinti bei patvirtinti planai, gen. planai, nužymėjimo brėžiniai) 1 tome patvirtino gyvenamojo namo projektą. Pagal išlikusį Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto Apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalą matyti, jog 1988 m. gegužės 17 d. tuometiniam žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui A. P., buvo suteiktas leidimas individualinei gyvenamojo namo statybai.

1988 m. statybos leidimas nėra išlikęs, o tai patvirtina (duomenys neskelbtini) regiono valstybės archyvo atsakymas, tačiau iš Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalo išrašo ir (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo atsakymo ir lydinčių dokumentų aiškiai matyti, kad leidimas buvo išduotas. Techninis projektas pagal (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo būtinas norint pradėti statybą, o leidimas statybai buvo gautas pagal 1988 m. Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalą, o tai įrodo, kad buvo gautas techninis projektas, nes techninį projektą buvo būtina gauti, kad būtų išduotas leidimas. Šiuo atveju iš Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalo išrašo matyti, kad leidimas buvo išduotas, vadinasi ir techninis projektas gautas. Nors šie dokumentai nėra išlikę, tačiau istorinių duomenų pagrindu matyti, kad jie buvo išduoti.

1992 m. liepos 20 d. tuometinio žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininko A. P. pavedimu Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filiale sudaryta kadastrinių žemės sklypo matavimų byla ir šiuo pagrindu valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras įregistruotas 88 procentų gyvenamojo namo statybos baigtumas.

2000 m. vasario 29 d. pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Įsigijimo metu gyvenamasis namas buvo pilnai baigtas ir pritaikytas gyventi, tačiau jo baigtumas VĮ Registrų centras įregistruotas 88 procentams. Įsigydamas namą, pareiškėjas iš buvusio savininko gavo dokumentus: Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalo išrašą, kurio tikrumą patvirtina (duomenys neskelbtini) regiono valstybės archyvo 2024 m. vasario 19 d. atsakymas ir 1992 m. liepos 20 d. Kadastro ir registro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo kadastrinių žemės sklypo matavimo bylą.

Laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 2000 vasario 29 d. pasikeitė šeši gyvenamojo namo savininkai, todėl gyvenamojo namo statybos leidimas ir techninis projektas šiai dienai nėra išlikę.

2003 m. pareiškėjas, siekdamas užbaigti gyvenamojo namo statybos įregistravimo procesą, individualioje V. R. įmonėje užsakė topografinę nuotrauką, o 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo užsakymu, siekiant užbaigti gyvenamojo namo įregistravimo procesą, sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje fiksuojamas 100 procentų gyvenamojo namo baigtumas. 2023 m. sausio mėn. pareiškėjas individualioje V. R. įmonėje užsako geodezinės kontrolinės nuotraukos atlikimą.

Pareiškėjas nuo 2000 metų stengėsi įregistruoti pilnai užbaigtą gyvenamąjį namą, tačiau to nepavyko padaryti, nes nėra išlikęs 1988 m. techninis projektas ir statybos leidimas. Pareiškėjas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, per platformą (duomenys neskelbtini) pateikė statybos užbaigimo deklaraciją statinio ekspertizės rangovui UAB „B. s.“, tačiau ši deklaracija buvo atmesta su pastabomis, t. y. dėl to, kad pareiškėjas nepateikė deklaracijos patvirtinimui reikalingų statybą leidžiančių dokumentų, dėl kurių ir prašoma nustatyti juridinį faktą.

Dokumentų atkūrimas ne teismo tvarka nėra galimas, nes techninis projektas ir statybos leidimo originalas ir / ar kopija nėra užfiksuotas nei išlikusiuose dokumentuose, nei viešuose registruose. Nors išliko kai kurie netiesiogiai šį faktą pagrindžiantys dokumentai, tokie kaip žemės sklypo suteikimo sprendimas, leidimų registracijos žurnalo įrašai, jie nėra pakankami kaip savarankiški įrodymai, kuriuos galėtų pripažinti atitinkamos institucijos be teismo įsikišimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindinis pareiškimo reikalavimas – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo statybai pagal 1988–1992 m. galiojusią tvarką tuometinės kompetentingos valstybinės institucijos patvirtino techninį projektą ir išdavė statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti minėtą gyvenamąjį namą. Teismui patenkinus šį reikalavimą ir atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes, laikytina, kad būtina patenkinti ir išvestinį reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastato-gyvenamojo namo statyba buvo vykdyta pagal 1988–1992 m. tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą ir išduotą statybos leidimą. Jei teismas pripažįsta, kad statybos leidimas ir techninis projektas buvo išduoti pagal tuo metu galiojusią tvarką, logiška išvada, kad statyba buvo vykdoma teisėtai. Tai reikalinga tam, kad būtų išvengta prieštaringų situacijų, kai statybos teisėtumas būtų patvirtintas tik iš dalies, t. y. nurodant, kad buvo išduotas leidimas, tačiau nepagrindžiant, jog statyba buvo vykdoma pagal jį. Tokia situacija galėtų kelti abejonių dėl pastato statuso, trukdyti jo teisiniam įregistravimui, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, išvestinio reikalavimo patenkinimas yra būtinas siekiant užtikrinti teisinių pasekmių vientisumą ir aiškumą. Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu įregistruoti gyvenamojo namo statybos baigtumą 100 procentų ir užbaigti gyvenamojo namo statybos įregistravimo procesą.

Pareiškėjo atstovas N. S., dalyvaudamas 2025 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje palaikė pareiškimą.

Pareiškėjo atstovė Augustė Vitkauskienė teismo posėdžiuose palaikė pareiškimą ir papildomai paaiškino, kad pasikeitė daug šio gyvenamojo namo savininkų, todėl neišliko pirminiai dokumentai – statybos leidimas ir gyvenamojo namo projektas. Pareiškėjas kreipėsi į archyvus, ieškodamas dokumentų, ir visus archyvų atsakymus pateikia teismui, tačiau šių atsakymų nepakanka, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti namo baigtumą 100 procentų. Statybos leidimo galiojimo metu buvo pastatytas gyvenamasis namas. Pateiktoje teismui 1992 m. kadastrinėje byloje ir 2021 m. kadastrinėje byloje neatitinka gyvenamojo namo duomenys. Leidimas statybai išduotas gyvenamajam namui, kuris yra 87,18 kv. m gyvenamojo ploto ir 129,17 kv. m naudingo ploto, o 1992 m. kadastrinėje byloje yra nurodomas tik bendras plotas, o 2021 m. kadastrinėje byloje išskirti naudingas ir gyvenamasis plotas, nurodoma, kad gyvenamojo ploto yra 113 kv. m, t. y. vos 25 kv. m daugiau nei nurodyta statybos leidime, todėl tikėtina, kad 2021 m. kadastrinėje byloje patalpos buvo priskirtos ne gyvenamajam plotui, o naudingajam plotui ir galėjo pasikeisti gyvenamojo ploto vertinimas. Atliekant remontus, pagerėjant matavimo prietaisams pasikoregavo ir namo plotas. Gyvenamasis namas nebuvo rekonstruotas ir perstatytas nuo pat leidimo išdavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad tik pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodžius gyvenamojo namo statybos teisėtumą, t. y. kad ji buvo vykdoma laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos teisinius santykius, reikalavimų, taip pat, jeigu egzistuoja visuma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtų sąlygų, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui konstatuoti, būtų pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.

Inspekcija atsiliepime nurodė, kad neregistruoti statiniai (nekilnojamieji daiktai), pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., įteisinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) nuostatomis. Nutarimo 11 punktu nustatyta, kad „Sąrašo nuostatos netaikomos laikiniesiems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams.“

Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas yra įregistruotas, būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1992 m., bendras plotas 280,92 kv. m, gyvenamasis plotas – 158,34 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. liepos 17 d. Gyvenamojo namo techniniu pasu, išduotu 1992 m. liepos 20 d., ir 1998 m. liepos 17 d. namų valdos techninės apskaitos kortele nustatoma, kad gyvenamojo namo statybos metai – 1992 m., bendras plotas – 280,92 kv. m. Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatoma, kad gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 1992 m., statybos pabaigos metai – 2021 m., baigtumo procentas – 100, bendras plotas – 274,04 kv. m.

Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta 1988 m. balandžio 5 d., baigta 1988 m. gruodžio 27 d.), nustatoma, kad leidimo, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), išdavimo data – 1988 m. gegužės 17 d., galiojimo laikas – 1991 m. gegužės 27 d. Dalyje „Pagrindiniai rodikliai“ nurodoma, kad pastato paskirtis – gyvenamasis namas, gyvenamas plotas – 87,18 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ (Žin., 1983, Nr. 24–251) (neteko galios 1988 m. gruodžio 14 d.), buvo patvirtinti nauji Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, taip pat Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai. Leista statyti individualius namus iki 130 kv. m naudingo ploto, iš to skaičiaus – iki 90 kv. m gyvenamo ploto.

Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ (Žin., 1989, Nr. 2–8) (neteko galios 1991 m. liepos 12 d.) buvo patvirtinti nauji Individualinės statybos nuostatai. Gyvenamasis individualių namų plotas neberibojamas, tačiau naudingas plotas negali viršyti 130 kv. m. Statyba leidžiama tam tikslui skirtame žemės sklype, turint patvirtintą statybos dokumentaciją, notariškai patvirtintą sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir statybos leidimą. Statyba laikoma baigta, kai atitinkamo miesto ar rajono vykdomasis komitetas patvirtina valstybinės komisijos aktą apie pastato priėmimą naudoti.

Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“ ( Žin., 1991, Nr. 23–621 ) nustatyta, kad individualinė statyba plėtojama visuose miestuose, kaimo gyvenvietėse ir vienkiemiuose, išskyrus saugomas teritorijas, kuriose statyba uždrausta. Patvirtinti nauji Individualinės statybos nuostatai. Individualaus namo dydis neberibojamas, nustatytas tik maksimalus pastatais užimtas žemės plotas (procentais nuo viso sklypo ploto). Nustatyta, kad individualaus namo statybą galima pradėti turint miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir Valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintą sutartį dėl žemės sklypo naudojimo individualinei statybai. Kadangi statybos leidimo privalomumas nuostatuose nenurodytas, Statybos ir urbanistikos ministerija 1991 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 109 “Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“ nustatė, kad miestų (rajonų) vyriausieji architektai, patvirtinę individualinės statybos projektą, jį įregistruoja statybos valstybinės priežiūros tarnyboje (šis įregistravimas laikomas statybos leidimu) ir tik po to patvirtintą ir įregistruotą projektą įteikia statytojui.

Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (Žin., 1991, Nr. 23– 630) (neteko galios 1996 m. rugpjūčio 23 d.) buvo patvirtinta pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Nustatyta, kad registruojami visi individualūs pastatai (tarp jų ir kaimuose), išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus. Įregistravus pastatą, savininkui išduodamas nustatytos formos pažymėjimas.

Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos” (Žin., 1992, Nr. 21–627) (neteko galios 2002 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad piliečiai individualinių namų statybai įsigytame sklype gali statyti bet kokio dydžio gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, taip pat rekonstruoti esamus namus ir pritaikyti pastatus verslui. Statybos projektus rengia projektavimo įmonės pagal miesto (rajono) vyriausiojo architekto parengtus pradinius duomenis arba patys sklypų savininkai. Projektus tvirtina miesto (rajono) vyriausiasis architektas. Sklypo savininkas (nuomininkas) gali pradėti statybą turėdamas patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje.

Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemose „A.“ ir dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje (DBSIS) atlikta paieška pagal adresą „<...>(duomenys neskelbtini)“, pagal pareiškėjo vardą ir pavardę, nustatyta, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „I.“ nustatyta, jog Inspekcija neturi duomenų, kad dėl Statinio buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.

Suinteresuoto asmens atstovė M. B., dalyvaudama 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad gyvenamojo namo techninis pasas bei kadastro ir registro byla patvirtina, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 1992 m, kitų įrodymų, kada tas namas pradėtas statyti nėra, vadinasi gyvenamas namas pradėtas statyti pasibaigus statybos leidimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis numato, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama. Statybos teisėtumas šiuo metu nebuvo tikrintas, nes gyvenamasis namas statytas daugiau kaip prieš dešimt metų. Namas buvo pastatytas po leidimo galiojimo, namo kvadratūra neatitinka leidimo ir tai patvirtina nekilnojamojo turto registro informacija. Jei leidimas galiojo iki 1991 m., o gyvenamąjį namą statė 1992 m, tada turėjo prasitęsti leidimą arba gauti naują leidimą statybai, statybą leidžiantys dokumentai iki 2010 m. buvo su nustatytu terminu. Jei leidimas nebuvo pratęstas ar gautas naujas leidimas, tada gyvenamojo namo statyba yra savavališka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registras), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): 280,92 kv. m bendro ploto, 260,13 kv. m naudingo ploto ir 158,34 kv. m gyvenamojo ploto pastatas – gyvenamasis namas, kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. liepos 17 d., nebaigtas statyti, baigtumo procentas 88%; pastatas-garažas; pastatas-pirtis (aprašymas: su terasa Tr. 10,32 kv. m); kiti inžineriniai statiniai šulinys; kiti inžineriniai statiniai-pavėsinė su židiniu. Registre, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, 2000 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Registre, registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,0776 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nuosavybės teisė į jį.

Gyvenamasis namas pirmą kartą buvo inventorizuotas 1992 m. liepos 20 d., duomenys keisti 1993 m. vasario 11 d., 1994 m. sausio 17 d., 1996 m. liepos 10 d., o paskutinį kartą gyvenamojo namo kadastro duomenys, kurie šiuo metu yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – Kadastras), buvo nustatyti 1998 m. liepos 17 d.

Registro (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis pirmą kartą nuo 1993 m. kovo 10 d. iki 1993 m. birželio 8 d. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą buvo įregistruota S. F. 1993 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurioje buvo nurodyta, kad A. P. ir L. P. parduoda, o S. F. perka „mūrinį gyvenamąjį namą su rūsiu ir priestatu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 158,34 kv. m naudingo ploto“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, todėl ir šiuo atveju duomenys apie gyvenamąją namą ir daiktines teises į jį buvo perrašyti į Registrą (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nerevizuojant šių duomenų teisingumo.

Pagal pareiškėjo su pareiškimu į bylą pateiktą Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalą A. P. buvo išduotas 1988 m. gegužės 17 d. leidimas statyti 87,18 kv. m gyvenamojo ploto ir 129,17 kv. m naudingo ploto 2-jų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą, kuris galiojo iki 1991 m. gegužės 17 d., o pagal Nekilnojamojo turto registro posistemėje „M.“ matininkės E. P. 2021 m. spalio 27 d. nustatytų gyvenamojo namo kadastro duomenų pagrindu parengtą gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 1992 m., t. y. gyvenamojo namo 2021 m. spalio 27 d. kadastro duomenų bylos duomenimis gyvenamasis namas pradėtas statyti pasibaigus išduoto 1988 m. gegužės 17 d. statybos leidimo terminui, statybos pabaigos metai 2021 m. Gyvenamojo namo 2021 m. spalio 27 d. kadastro duomenų bylos duomenimis skirtingai negu teigia pareiškėjas, gyvenamojo namo statyba baigta po to, kai pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 2000 m. vasario 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nėra teikęs prašymo pakeisti gyvenamojo namo (ir žemės sklypo) kadastro duomenis Kadastre bei Registre, registro įraše (duomenys neskelbtini), pakeisti duomenis, susijusius su į gyvenamąjį namą įregistruotomis daiktinėmis teisėmis, taip pat nėra gautas IS „I.“ pranešimas apie šioje sistemoje įregistruotą deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjo atstovė A. U., dalyvaudama 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, pilnai palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad atsiliepime ji suklydo rašydama statybos leidimo ir jo galiojimo datas, todėl atsiliepime reikėtų laikyti, kad statybos leidimas išduotas 1988 m. gegužės 17 d. ir galiojo iki 1991 m. gegužės 17 d. pagal leidimo apskaitos žurnalo duomenis. Namas inventorizuotas 1992 m. liepos 20 d. ir tai nustatoma iš kadastrų duomenų istorinės bylos, po to 1996 m. liepos 10 d., o paskutinį kartą 1998 m. liepos 12 d. ir šiais duomenimis nustatoma, kad gyvenamasis namas statytas 1992 m. Kadastro byloje, parengtoje 2021 m., taip pat nurodyta, kad statybos pradžios metai 1992 m. ir jokių duomenų, kad namas buvo statytas anksčiau jokiuose dokumentuose nėra. Kadastro duomenis nustato matininkai, jų duomenys perkeliami į nekilnojamojo turto kadastrą. 1998 m. liepos 17 d. yra nurodytas pastatytas nebaigtas statyti gyvenamasis namas: 280,92 kv. m bendras plotas, 260,13 kv. m naudingas plotas, 158,34 kv. m gyvenamasis plotas. A. P. 1993 m. kovo 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su S. F., A. P. buvo išduotas 1988 m. gegužės 17 d. leidimas statyti gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo rodikliai, kurie dabar įregistruoti nekilnojamojo turto registre, neatitinka leidimo statyti gyvenamąjį namą duomenų. Leidimo galiojimas buvo pasibaigęs iki 1992 m. pradedant statyti gyvenamąjį namą. Duomenys į nekilnojamojo turto registrą buvo perrašomi nuo 1998 m. sausio 1 d., šių duomenų nerevizuojant. Kadangi statyba nebuvo baigta, todėl nebuvo reikalaujama statybos leidimo, o kadastro duomenys patvirtina tai, kas yra atlikta realiai.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neturi duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodytų statinių suformavimą, statybos leidimo gavimą ar techninio projekto parengimą bei patvirtinimą. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio1 dalyje, 445 straipsnyje numatytoms sąlygoms bei pasitvirtinus aplinkybėms, kad techninis projektas buvo parengtas ir atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus bei statybos reikalavimus, pasitvirtinus, kad statybos leidimas buvo išduotas pagal tuo metu galiojusią tvarką, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1988 m. galiojusią tvarką, tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą pastatą-gyvenamąjį namą bei juridinę reikšmę turintis faktas, kad pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal 1988 m. galiojusią tvarką ir atitinka tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą bei išduotą statybos leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1988 m. galiojusią tvarką, tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą pastatą-gyvenamąjį namą.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 175 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ dalinio pakeitimo (neteko galios 1988 m. gruodžio 14 d.) buvo patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, kurių 2 punktas numatė, kad statomo individualinio gyvenamojo namo (jo dalies), priklausančio vienam piliečiui, maksimalus dydis neturi viršyti 130 kv. metrų bendrojo ploto, iš jų 90 kv. metrų gyvenamojo ploto; 3 punktas numatė, kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai gali būti pradėti statyti tik tam reikalui suteiktame sklype, turint nustatytąja tvarka patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, notariškai patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo ne terminuotam naudojimui ir leidimą statyba; 15 punktas numatė, kad individualinis gyvenamasis namas, ūkiniai ir buitiniai pastatai ar įrenginiai statomi pagal Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintus tipinius, kartotiniam naudojimui komiteto aprobuotus individualinius arba nustatytąja tvarka parengtus, suderintus ir miesto vyriausiojo architekto (architekto) arba rajono architekto patvirtintus individualinius projektus; 16 punktas numatė, kad techninę, dokumentaciją naujo individualinio gyvenamojo namo, ūkinių ir buitinių pastatų ar įrenginių statybai arba jų per statymui, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, priestatų bei ant statų statybai, panaudojant tipinius ar paruošiant individualinius projektus, rengia miesto vyriausiojo architekto (architekto) arba rajono architekto gamybinis personalas; 22 punktas numatė, kad leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto statybos ir architektūros valdyba (skyrius), miesto arba rajono architekto tarnyba. Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui.

(duomenys neskelbtini) regioninis valstybės archyvas 2025 m. vasario 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-23237, priedas 4.1) pateikė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto dokumentų fonde esančių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų (įrašo apie leidimo statybai Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimą 1988 m. gegužės 17 d., 1988 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo skyrimo, sklypo situacijos planų) kopijas ir nurodė, kad daugiau žinių apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą minėtame dokumentų fonde nėra.

(duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) deputatų vykdomojo komiteto 1988 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų skyrimo individualių gyvenamųjų namų statybai“ (DOK-23237, priedas 4.1) nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendžia skirti P. A., P., 600 kv. m žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigoja A. P. užsakyti rajono architekto gamybinėje grupėje techninę dokumentaciją ir sudaryti sutartį dėl neterminuoto žemės naudojimo.

Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto Apyrašu Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini) „1988 m. individualinės statybos objektų, projektų suderinimo dokumentacija (suderinti bei patvirtinti planai, gen. planai, nužymėjimo brėžiniai) 1 tomas“ (DOK-23237, priedas 4.1) sklypo situacijos planu nustatoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 600 kv. m, projektas buvo patvirtintas 1988 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto V. V., projektą sudarė V. S., užsakovas A. P..

Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1987 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 175 „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ dalinio pakeitimo statybos leidimas galėjo būti išduotas statybai tik turint patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto Apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini) „1988 m. individualinės statybos objektų, projektų suderinimo dokumentacija (suderinti bei patvirtinti planai, gen. planai, nužymėjimo brėžiniai) 1 tomas“ ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto įrašai Apyrašu Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini) „Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalas“ patvirtina, kad A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 600 kv. m projektas buvo patvirtintas 1988 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto V. V., projektą sudarė V. S., užsakovas A. P., po to 1988 m. gegužės 17 d. A. P. buvo suteiktas leidimas vykdyti individualią gyvenamojo namo statybą.

Tokiu būdu pateiktais dokumentais įrodyta, kad pirmajam gyvenamojo namo savininkui A. P. buvo išskirtas žemės sklypas, jis buvo įpareigotas užsakyti rajono architekto gamybinėje grupėje techninę dokumentaciją, ir jam buvo išduotas leidimas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pastato-gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas buvo patvirtintas 1988 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto V. V. ir (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. gegužės 17 d., išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1988 m. gegužės 17 d. iki 1991 m. gegužės 17 d. statyti (duomenys neskelbtini), pastatą – dviejų aukštų gyvenamąjį namą, 87,18 kv. m gyvenamojo ploto ir 129,17 kv. m naudingo ploto, pagal kartotinį projektą, sieninė medžiaga – plytos. Šis juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, nes pareiškėjas galės užbaigti šio gyvenamojo namo statybos įregistravimo procesą ir statybos baigtumą 100 procentų, o pareiškėjas neturi gyvenamojo namo statybos leidimo ir techninio projekto ir negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Pareiškėjas, tenkinus pirmąjį reikalavimą, prašo tenkinti ir išvestinį – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal 1988 m. galiojusią tvarką ir atitinka tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą bei išduotą statybos leidimą.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“, galiojęs iki 1988 m. gruodžio 14 d., ir patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, numatė, kad buvo leidžiama statyti individualius namus iki 130 kv. m naudingo ploto, iš to skaičiaus – iki 90 kv. m gyvenamo ploto; Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“, galiojęs iki 1991 m. liepos 12 d., ir patvirtinti nauji Individualinės statybos nuostatai jau gyvenamųjų individualių namų ploto neberibojo, tačiau numatė, kad naudingas plotas negali viršyti 130 kv. m, statyba buvo leidžiama tam tikslui skirtame žemės sklype, turint patvirtintą statybos dokumentaciją, notariškai patvirtintą sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir statybos leidimą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl individualinės statybos“, galiojęs iki 1992 m. gegužės 25 d., ir patvirtinti Individualinės statybos nuostatai neribojo gyvenamojo namo dydžio, nustatė tik maksimalų pastatais užimtą žemės plotą procentais nuo viso sklypo ploto, statybos leidimo privalomumas nuostatuose nenurodytas, tačiau Statybos ir urbanistikos ministerija 1991 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 109 “Dėl individualių namų statybos įregistravimo tvarkos“ nustatė, kad miestų (rajonų) vyriausieji architektai, patvirtinę individualinės statybos projektą, jį įregistruoja statybos valstybinės priežiūros tarnyboje (šis įregistravimas laikomas statybos leidimu) ir tik po to patvirtintą ir įregistruotą projektą įteikia statytojui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos”, galiojęs iki 2002 m. liepos 1 d., numatė, kad piliečiai individualinių namų statybai įsigytame sklype gali statyti bet kokio dydžio gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, taip pat rekonstruoti esamus namus ir pritaikyti pastatus verslui. Statybos projektus rengia projektavimo įmonės pagal miesto (rajono) vyriausiojo architekto parengtus pradinius duomenis arba patys sklypų savininkai. Projektus tvirtina miesto (rajono) vyriausiasis architektas. Sklypo savininkas (nuomininkas) gali pradėti statybą turėdamas patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje.

Byloje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad gyvenamojo namo gyvenamasis plotas gali skirtis nuo patalpų paskirties. Matininkas gali patalpas priskirti skirtingai paskirčiai ir tada pasikeis naudingo, gyvenamojo ploto dydžiai.

Lietuvos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto įrašai Apyrašu Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini) „Leidimų individualinei gyvenamųjų namų statybai vykdyti mieste registracijos žurnalas“ (DOK-23237 priedas Nr. 4.1) nustatoma, kad A. P. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 1988 m. gegužės 17 d. iki 1991 m. ir buvo leista statyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kurio gyvenamasis plotas 87,18 kv. m, naudingas plotas 129,17 kv. m, o jau 1993 m. kovo 5 d. pirkimo pardavimo sutartyje (DOK-58161) nurodoma, kad S. F. nupirko mūrinį gyvenamąjį namą su rūsiu ir priestatu (duomenys neskelbtini), kuriame yra 158,34 kv. m naudingo ploto ir tai patvirtina, kad jau 1993 m. kovo 5 d. gyvenamojo namo naudingas plotas buvo 28,17 kv. m didesnis nei nurodytas statybos leidime; be to byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad gyvenamasis namas pirmą kartą buvo inventorizuotas 1992 m. liepos 20 d., duomenys keisti 1993 m. vasario 11 d., 1994 m. sausio 17 d., 1996 m. liepos 10 d., 1998 m. liepos 17 d., gyvenamojo namo statybos pradžios duomenys nesikeitė ir visada nurodoma 1992 m. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) filialo byloje nurodyta, kad gyvenamasis namas pagrindinai inventorizuotas 1992 m. liepos 20 d. (DOK-23237, priedas 6.15) ir taip pat nurodomi gyvenamojo namo statybos metai – 1992.

Kadastro duomenų byla (DOK-23237, priedas Nr. 8) nustatoma, kad H. N. matininkė E. P. 2022 m. kovo 23 d. pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys 1A formoje ir 2021 m. spalio 27 d. pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys 6 A formoje nurodo, kad gyvenamojo namo statybos pradžios metai – 1992, statybos pabaigos metai – 2021. Šiuo atveju matininkė E. P., Kadastro duomenų byloje nurodžiusi 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. kovo 23 d., kad gyvenamojo namo statybos pradžios metai 1992, patvirtina, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti pasibaigus išduoto 1988 m. gegužės 17 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminui, kuris baigėsi 1991 m. gegužės 17 d., o gyvenamojo namo statybos pabaigos metai 2021 m., t. y. jau pareiškėjui esant šio namo savininkui, nes jis nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgijo 2000 m. vasario 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. vasario 24 išrašu (e. bylos t. 1, b. l. 128–131) nustatoma, kad įregistruotas gyvenamojo namo bendras plotas 280,92 kv. m, naudingas plotas 260,13 kv. m, gyvenamasis plotas 158,34 kv. m, namo statybos pabaigos metai 1992, būklė – nebaigtas statyti, baigtumas 88 procentai, šių kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. liepos 17 d. Šiame išraše ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo bendras plotas ir gyvenamasis plotas neatitinka 1988 m. išduotame leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų gyvenamojo ploto87,18 kv. m ir naudingo ploto 129,17 kv. m, o taip pat neatitinka pareiškėjo nurodyti gyvenamojo namo statybos metai, gyvenamasis namas nebuvo statomas 1988 m., statybą reglamentuojantys teisės aktai nuo 1988 m. gegužės 16 d. keitėsi ne tik reglamentuojant statomo gyvenamojo namo dydį, bet ir būtinus dokumentus gyvenamojo namo statybai ir jų išdavimo tvarką.

Viešame registre registruoti duomenys apie gyvenamojo namo baigtumą 88 procentus yra nepakeisti, nenuginčyti ir galiojantys, todėl negalima teigti ir neįrodyta, kad gyvenamasis namas buvo statomas 1988 m. Teismas negali nustatyti gyvenamojo namo baigtumo ir kad gyvenamojo namo statyba atitiko 1988 m. galiojusią tvarką, techninį projektą, nes tai nėra priskirta teismo kompetencijai.

Teismas nėra įstaiga, kuri turi įgaliojimus patvirtinti statinių atitikimą techniniams projektams, tai nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, jog teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad šias aplinkybes, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma pagal 1988 m. galiojusią tvarką ir atitinka tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą bei išduotą statybos leidimą, nes gyvenamasis namas buvo statomas laikotarpyje 1992–2021 m. ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos, o ne teismas, todėl pareiškimas šioje dalyje atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Teismas nepasisako dėl argumentų, kurie yra nesusiję su pareiškimo reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Tikslu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalaus numeris (duomenys neskelbtini), statybos baigtumą 100 procentų ir užbaigti šio gyvenamojo namo statybos įregistravimo procesą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas buvo patvirtintas 1988 m. gegužės 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto V. V. ir (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. gegužės 17 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 1988 m. gegužės 17 d. iki 1991 m. gegužės 17 d. statyti (duomenys neskelbtini), pastatą – dviejų aukštų gyvenamąjį namą, 87,18 kv. m gyvenamojo ploto ir 129,17 kv. m naudingo ploto, pagal kartotinį projektą, sieninė medžiaga – plytos.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė