Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ ir M. M. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 24 d. Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartimi ieškovė su UAB „Autofortas“ susitarė dėl visų rūšių transporto priemonių, ieškovės apdraustų Transporto priemonių (kasko) draudimo taisyklių sąlygomis arba nukentėjusių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sąlygomis, atstatomojo remonto pagal ieškovės arba UAB „Autofortas“ parengtą transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei dėl atstatomojo remonto darbų sąmatų parengimo kompiuterine programa.

2012 m. gruodžio 3 d. – 2013 m. gruodžio 2 d. UAB „4finance“ priklausantis automobilis MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio metu vairavo tokią teisę turintis trečiasis asmuo M. M., buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (2012 m. lapkričio 28 d. liudijimas LD Nr. 98269222, TIA Nr. 2278612070.

2012 m. gruodžio 11 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 206-210787 nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2014 m. gruodžio 11 d.

Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos nustatyta, kad 2013 m. gegužės 4 d. Nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėtame nutarime nurodyta, kad 2013 m. gegužės 4 d. apie 2 val. buvo gautas budėtojo pranešimas apie eismo įvykį P. Plechavičiaus gatvėje ties K. Škirpos gatve. Atvykę į įvykio vietą patruliai rado apgadintą automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja M. M. paaiškino, kad apie 2 val. vairuojant minėtą automobilį įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje atsivėrusią nepažymėtą kelio ženklais 2 m ilgio, 2 m pločio ir 0,10 m gylio duobę ir apgadino vairuojamą automobilį. Įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu ir galėjo būti apgadintas, įvažiavus į atsivėrusią nepažymėtą važiuojamojoje kelio dalyje duobę. Vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžvelgta, nes važiuojant tamsiu paros metu galėjo laiku nepastebėti nepažymėtos kelio ženklais duobės. Automobilio apgadinimai – priekinė dešinės pusės važiuoklė. Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad gatvės apšvietimas veikia, kelio danga duobėtas asfaltas, sausas, įspėjamųjų ženklų nėra. Kelio duobės plotis 2 m, ilgis 2 m, gylis 0,1 m, aštriais kraštais, be vandens, išorinių automobilio apgadinimo požymių nėra. M. M. paaiškinime nurodyta, jog per vėlai pastebėjo duobę P. Plechavičiaus gatvėje, bandė jos išvengti, tačiau įvažiavo į ją ir išgirdo išleidžiamo oro garsą, dešinė priekinė automobilio pusė nusėdo, skydelyje užsidegė draudžiantis važiuoti ženklas.

2013 m. gegužės 6 d. UAB „4finance“ pateikė ieškovei prašymą apžiūrėti transporto priemonę ir išmokėti draudimo išmoką (žalos registracijos Nr. 1360127). Įvykio aprašyme nurodė, kad važiuojant P. Plechavičiaus g. buvo įvažiuota į duobę dešine automobilio puse.

2013 m. gegužės 6 d. ieškovė surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą (žalos byla Nr. 1360127), kuriame nurodyti transporto priemonės MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai: keičiama – priekinė dešinės pusės rato padanga; remontuojama – priekinis dešinės pusės ratlankis ir priekinė važiuoklė (1 t., b. l. 20). Byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

2013 m. gegužės 16 d. UAB „Autofortas“ preliminarioje sąmatoje Nr. 00013648 nurodyta remonto/ardymo–surinkimo/kėbulo darbų (priekinės ir galinės ašių suvedimas, reguliavimas, ratų nuėmimai–uždėjimai, variklio skyriaus apdailos priekinės dalies ir priekinio dešinio amortizatoriaus nuėmimai–uždėjimai) kaina – 476,44 Lt.

2013 m. gegužės 16 d. UAB „Autofortas“ preliminarioje sąmatoje Nr. 00013648 nurodyta bendra remonto kaina su padanga ir amortizatoriumi 4 539,59 Lt, o transporto žalų vertintojo sąmatininko D. G. 2013 m. gegužės 29 d. rankraštiniu įrašu nurodyta viso 2 611, 49 Lt, 2013 m. liepos 8 d. rankraštiniu įrašu (jį padariusio asmens spaudo duomenys neįskaitomi) nurodyta: darbai – 191,75 Lt, dažymas ir medžiagos – 165,15 Lt, padanga atėmus 15 procentų – 251,94 Lt, viso 608,84 Lt.

2013 m. gegužės 20 d. UAB „Autofortas“ išrašė UAB „4finance“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 014283 bendrai 476,44 Lt sumai. Šios sąskaitos dar viename egzemplioriuje yra padaryti rankraštiniai įrašai – „amort. n/p, važiuoklės patikrinimas, ratų suvedimas, PVM nesusigrąžina“.

2013 m. birželio 4 d. raštu Kauno apskrities VPK informavo ieškovę apie įvykį.

2013 m. liepos 5 d. UAB „MBworkshop“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000285 nurodyta, kad UAB „4finance“ pirko amortizatorių MB už 3 700,00 Lt.

2013 m. liepos 8 d. ieškovės akte prie žalos bylos Nr. 1360127 nurodyta, kad UAB „4finance“ nuostolio suma 4 785,28 Lt, PVM neatlyginama, naujų detalių nusidėvėjimo suma 518,00 Lt, o draudimo išmokos suma 4 267,28 Lt.

2013 m. liepos 9 d. pranešimu apie nuostolių atlyginimą ieškovė informavo UAB „4finance“ apie apskaičiuotą 4 267,28 Lt draudimo išmoką ir pervedė jai šią sumą sekančios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 6743718.

2013 m. liepos 16 d. ieškovė surašė pretenziją atsakovės administracijai dėl žalos atlyginimo.

2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė vėl kreipėsi su į atsakovės administraciją dėl žalos atlyginimo.

2015 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 43-2-1350 atsakovės administracija nurodė nusprendusi netenkinti ieškovės pretenzijos, nes neaišku kaip su minėtu įvykiu yra susijęs amortizatorius. Išskaičiavus amortizatoriaus sumą, pretenzija bus nagrinėjama iš naujo.

2015 m. lapkričio 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės administraciją pakartotinai, paaiškindama prašomos sumokėti nuostolių sumos skaičiavimus.

2017 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1201 (17) nurodyta, kad techniniu požiūriu vairuotojos veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, jeigu automobilio vairuotoja M. M. turėjo techninę galimybę išvengti įvažiavimo į duobę, tačiau laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės. Važiuodama orientaciniu 29 km/h greičiu M. M. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“, jei turėjo objektyvią galimybę pastebėti duobę ne mažesniu kaip 13,6 m atstumu, važiuodama orientaciniu 42 km/h – jei turėjo objektyvią galimybę pastebėti duobę ne mažesniu kaip 22,6 m atstumu. Negalima atmesti, kad automobiliui „Mercedes-Benz“ dešiniais ratais įvažiavus į duobę, o būtent kontaktuojant su jos briauna, buvo apgadinta priekinė dešinė padanga bei priekinis dešinysis ratlankis. Mažai tikėtina, kad vien dėl momentinio smūgio į nurodomos duobės briauną galėjo būti apgadintas (pažeistas) amortizatorius. Vizualiai apžiūrėjus automobilį iš išorės įvykio vietoje amortizatoriaus gedimas galėjo būti nenustatytas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą. Žala buvo patirta trečiojo asmens UAB „4finance“ automobiliui, kurį vairavo trečiasis asmuo M. M., įvažiavus į duobę, buvusią Kaune, P. Plechavičiaus gatvėje ties K. Škirpos gatve. Žalą atlygino minėto automobilio tuometinis draudikas – ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, pervedusi draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui – UAB „4finance“.

Ieškovė nurodo, jog žala atsirado dėl duobės Kauno miesto gatvėje, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnis). Analogiškos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos ir statinių savininko (valdytojo) atsakomybei kilti, be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (CK 6.266 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2009, Nr. 3K-3-222/2011, Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Šiuo atveju turtinė žala kildinama iš atsakovės neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, todėl nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas, 2004 m. vasario 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 3.1, 4–7 punktai).

Civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens ar nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 1, 4, 5 dalys). Atsakovės argumentai dėl vairuotojos veiksmų, turėjusių įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui – nerūpestingumas ir neatsakingumas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, turėjusios išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą (duobę), atmestini, nes grindžiami prielaidomis, kurias paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Trečiasis asmuo M. M. turėjo teisę vairuoti automobilį (vairuotojo teisės išduotos 2011 m. lapkričio 22 d.), jos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų policijos pareigūnai nenustatė, o duobę ji nurodė pastebėjusi per vėlai. Pažymėtina, kad byloje atliktos ekspertizės akte nurodyta, jog automobilio orientacinis greitis buvo nuo 29 iki 42 km/h, taigi, leistinas maksimalus greitis mieste nebuvo viršytas. Reikalauti iš vairuotojo, net ir turinčio nedidelį vairavimo stažą, žinoti ar numatyti kurioje gatvėje gali būti nepažymėta duobė, teisiškai nepagrįsta. Įrodymų, patvirtinančių automobilį MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusios M. M. didelį neatidumą, nerūpestingumą, neatsakingumą atsakovė nepateikė. Duomenų apie automobilio MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo M. M., neatitikimą techniniams reikalavimas nepateikta, automobilio apžiūra galiojo iki 2014 m. gruodžio 11 d., o atlikta ji buvo prieš nepilnus 5 mėnesius iki eismo įvykio. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko ne bekelėje, bet miesto gatvėje, todėl, nesant kelio nuorodų dėl kelio remonto ar kitokių apribojimų, negalima reikalauti iš vairuotojo važinėti tik ženkliai mažesniu nei leistinas greičiu ir koncentruoti dėmesį išskirtinai į gatvės dangos būklę, nes eisme dalyvauja ir kitos transporto priemonės bei pėstieji (CPK 185 straipsnis).

Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta žala, nes policijos pareigūnai nurodė tik automobilio MERCEDES BENZ E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės apgadinimus, o transporto priemonės techninės apžiūros akte taip pat nenurodytas amortizatoriaus sugadinimas.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas tikruosius nuostolius viršijantis žalos atlyginimas, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita ir abiem atvejais teisingumo principas pažeidžiamas. Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui – žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad patyrė žalą, o šiuo atveju jo teises perėmęs draudikas (ieškovė) (CPK 12 straipsnis). Šaliai neįrodžius nuostolių dydžio tiksliai, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus bylos medžiagą, šalių argumentus ir į tai kas aukščiau nurodyta, šiuo atveju konstatuotina, kad dėl žalos amortizatoriui atsiradimo (jo sugedimo ar sugadinimo) yra mišri atsakovės ir trečiųjų asmenų kaltė, todėl iš atsakovės priteistina tik pusė žalos atlyginimo už amortizatorių (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis).

Dėl padangos keitimo ir ratlankių remonto būtinumo bei kainos atsakovė esminių prieštaravimų nenurodė. Minėti sužalojimai užfiksuoti nuotraukose, apgadinimai pripažintini būdingais transporto priemonei įvažiavus į kelio duobę, todėl šių darbų (remonto) būtinumas ir išlaidų dydis laikytini realiai pagrįstais. 2013 m. gegužės 16 d. UAB „Autofortas“ preliminarioje sąmatoje Nr. 00012648 nurodyta remonto (ardymo – surinkimo) kėbulo darbų kainos, ratlankio dažymo darbų kainos, bei padangos kainos (išskaičiavus nusidėvėjimas 62 proc.) paskaičiavimai, o akte prie žalos bylos draudimo išmokos nurodytas draudimo išmokos paskaičiavimas su UAB „4finance“ įsigyto iš UAB „MBworkshop“ amortizatoriaus kaina (išskaičiavus nusidėvėjimas 14 proc.). Minėtose sąmatose ir jų pagrindu surašytame akte nurodytų darbų kainų paskaičiavimuose yra aritmetinio pobūdžio klaidų – UAB „Autofortas“ sąskaitoje faktūroje Nr. 014283 nurodyta suma su (duomenys neskelbtini)44 Lt, turi būti 452,24 Lt, remonto sąmatoje nurodyta 608,84 Lt, turi būti 610,84 Lt.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 167,27 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino prievolei įvykdyti praleidimą sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, ir tokios palūkanos skaičiuotinos nuo žalos padarymo arba, jei žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.261 straipsnis 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, tačiau prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-283/2012, Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu, nes šios palūkanos kompensuoja turinčio teisę gauti piniginę prievolę asmens (žalos atlyginimo atveju nukentėjusiojo) turtinius praradimus dėl savalaikio prievolės nevykdymo. Ieškovė nurodo, jog reikalauja palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2013 m. rugpjūčio 1 d. Byloje yra pateikta 2013 m. liepos 16 d. ieškovės pretenzija Nr. R0001380896, tačiau jokių įrodymų, kad ji buvo įteikta atsakovei ar jos administracijai byloje nėra. Tai, kad atsakovės administracija gavo 2015 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės pretenziją, patvirtina 2015 m. rugsėjo 30 d. raštas dėl žalų atlyginimo. Duomenų apie ankstesnės pretenzijos įteikimą ieškovė nepateikė, o atsakovė neigia ją gavusi. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tenkintinas nuo 2015 m. rugsėjo 12 d., pasibaigus ieškovės nustatytam terminui atlyginti žalą ir ieškovei iš atsakovės priteistina 22,43 Eur (768,67 Eur × 0,05 : 365 dienų × 213 dienų = 22,43 Eur) prašomų palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šis prašymas tenkintinas, nes įstatymai numato jai tokią teisę, todėl prašomos palūkanos iš atsakovės priteistinos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 185 straipsniai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-502-1443/2014, Nr. A146-1265/2013, kt.).

Ieškinį tenkinus iš dalies (~56 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei iš atsakovės – 17,92 Eur žyminio mokesčio ir 98,11 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; 2) atsakovei iš ieškovės – 143,72 Eur išlaidų už ekspertizę; 3) iš ieškovės valstybei – 7,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) iš atsakovės valstybei – 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 73). Atsakovei grąžintina 173,30 Eur jos sumokėtų ekspertizės atlikimui ir nepanaudotų lėšų, esančių teismo depozitinėje sąskaitoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje DNB banke) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje) 768,67 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 67 ct) turtinės žalos atlyginimo, 22,43 Eur (dvidešimt du eurus 43 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) žyminio mokesčio ir 98,11 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 11 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje) atsakovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje DNB banke) 143,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 72 ct) išlaidų už ekspertizę.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje) 7,13 Eur (septynis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje DNB banke) 9,07 Eur (devynis eurus 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje DNB banke) jos įmokėtos pinigų sumos už ekspertizę likutį – 173,30 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 30 ct), esantį Kauno apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.