Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jonavos paslaugos“ (toliau abi – ir ieškovės) ieškinį atsakovėms D. V. (buvusiai Z.) (toliau – ir atsakovė) ir G. Z. dėl mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo bei iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos (tretieji asmenys: D. Z., D. B. ir G. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį ir išvadai pateikti. Procesiniai dokumentai išvadą teikiančiai institucijai įteikti 2022 m. rugsėjo 26 d., procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Procesiniai dokumentai atsakovėms ir trečiajam asmeniui D. Z. įteikti 2022 m. spalio 5 d., procesinius dokumentus įteikiant atsakovei asmeniškai.

Teismas , spręsdamas, kad civilinė byla yra paruošta nagrinėti teismo posėdyje, ir šalys neprašo išreikalauti jokių rašytinių įrodymų, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti 2022 m. lapkričio 15 d. 9.30 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

2022 m. gruodžio 22 d. nagrinėjant bylą teismo posėdyje nutarta: atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu yra užsienyje, ten ji dirba, dalį skolos yra sumokėjusi, bus Lietuvoje sausio 23 d., atidėti bylos nagrinėjimą 2023 m. vasario 2 d. 9:30 val., sudarant galimybę atsakovei skolą sumokėti iki posėdžio, be to, iki kito teismo posėdžio pasiūlant šalims ir VTA išsiaiškinti dėl galimybės vaiko tėvui prisidėti prie vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškinį.

Tarnybos Skyrius 2022 m. gruodžio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su atsakove 2022 m. gruodžio 22 d. bendravo telefonu, ji paaiškino, kad ji su vaikais D., V. ir J. gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba, vaikai šioje šalyje lanko ugdymo įstaigą, nurodė, kad D. ir V. tėvas yra D. B. (gyvenantis (duomenys neskelbtini), bet su vaikais visiškai nebendraujantis ir neteikiantis jiems nuo 2015 m. priteisto išlaikymo po 80 Eur, savo nuosavo gyvenamojo būsto galimai neturintis, nedirbantis, anksčiau gyvenęs motinai priklaususiame socialiniame būste, turėjo žalingų įpročių), o J. – G. K., kuris 2018 m. vykusio teismo proceso dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo metu gyveno Norvegijoje, nors moka priteistą išlaikymą sūnui po 150 Eur per mėnesį, tačiau su sūnumi J. visiškai nepalaiko jokių ryšių, sūnų paskutinį kartą jis matė, kai J. buvo 1,5 metų, ir ji nežino kur jis gyvena. Atsakovė taip pat nurodė, kad svarsto galimybę likti gyventi Jungtinėje Karalystėje ir tokiu atveju ji atsisakytų socialinio būsto nuomos Lietuvoje.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, jog 2014 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo D. Z.“ atsakovei skirtas butas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), sudarant savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį terminuotam laikotarpiui iki 2017 m. gegužės 1 d. Atsakovė D. V. (buvusi Z.) (toliau – ir atsakovė arba nuomininkė, arba pagrindinė nuomininkė), 2014 m. balandžio 22 d. pasirašydama socialinio būsto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis arba Nuomos sutartis), įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (Sutarties 2 ir 3 punktai), tačiau mokesčiai nemokami. 2014 m. balandžio 23 d. nuomininkė pasirašė Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo mokėti mokesčius už techninę priežiūrą ir komunalines paslaugas nustatyta tvarka, o laiku neapmokėjus sąskaitos, mokėti 0,02 % delspinigius nuo įsiskolinimo dydžio už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 7 punktas). Butas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Gyventojų registro duomenimis atsakovė 2023 m. sausio 13 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę su dviem nepilnamečiais vaikais: J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Jos nepilnametis sūnus D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (priedas Nr.1). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė G. Z. tik 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl išbraukimo iš Buto nuomos sutarties. Todėl kaip nuomininko šeimos narys turėjo tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Sutarties 8 punktas). Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos būstui išsinuomoti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 31 punktu, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo būsto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Nuomininkė buto nustatyta tvarka nepridavė ir skolų nesumokėjo ir yra skolinga už Buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo Buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus bei už suvartotą elektrą bute, šaltą ir karštą vandenį, paskaičiuotą pagal skaitiklių parodymus. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais 2021 m. gruodžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka.

Dėl iškeldinimo

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai). Kadangi atsakovės prievolių tinkamai nevykdė, todėl prašoma priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.210 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Atsakovės pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ji privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovės paskaičiuoti nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31d. mėn. 57,95 Eur delspinigiai priteistini iš atsakovių ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog 2014 m. balandžio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo Nr. (duomenys neskelbtini) Butas, nuosavybės teise priklausantis Jonavos rajono savivaldybei, buvo skirtas atsakovei D. Z. (šiuo metu – V., toliau – ir atsakovė), sudarant su ja savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį terminuotam laikotarpiui iki 2017 m. gegužės 1 d. Atsakovė, 2014 m. balandžio 22 d. pasirašydama socialinio būsto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis arba Nuomos sutartis), įsipareigojo mokėti Buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (Sutarties 2 ir 3 punktai). 2014 m. balandžio 23 d. atsakovė, kaip nuomininkė, taip pat pasirašė Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigodama mokėti mokesčius už techninę priežiūrą ir komunalines paslaugas nustatyta tvarka, o, laiku neapmokėjus sąskaitos, mokėti 0,02 % delspinigius nuo įsiskolinimo dydžio už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 7 punktas).

Kaip matyti iš Skolos pažymos, pateiktos su patikslintu ieškiniu, per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. susidarė 1 596,66 Eur skola už Butą bei buvo paskaičiuoti 57,95 Eur delspinigiai.

Be to, kaip nustatyta, pradiniu ieškiniu prašytas priteisti 989,65 Eur įsiskolinimas už Buto nuomą ir komunalines paslaugas laikotarpyje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., 23,23 Eur 0,02 proc. dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., ir 23 Eur žyminis mokestis, atsakovių bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėtas.

Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė G. Z. savo gyvenamąją vietą kitu adresu deklaravo 2023 m. gegužės 22 d., atsakovė D. V. su nepilnamečiais vaikais J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 13 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o Bute iki šiol tebėra deklaruotas tik nepilnametis D. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-691-527/2016 Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta prieš terminą, tačiau ieškinys dalyje dėl iškeldinimo buvo atmestas. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukiama teismo tvarka šiuo teismo sprendimu (kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs), o, vadovaujantis Nuomos sutarties 10.1 punktu, nuomininkas su šeima privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per 1 mėnesį nuo sutarties nutraukimo, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovei su šeima dar nėra kilusi prievolė išsikelti iš Buto į ieškinyje nurodytą kaip suteikiamą 37,14 m² ploto gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ieškinio šio reikalavimo dalyje atmetimas netrukdo ieškovei, suėjus Nuomos sutartyje numatytam 1 mėnesio terminui, kreiptis į teismą dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo, jeigu Nuomos sutarties 10 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimas nebus įvykdytas gera valia.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog buvusi Buto pagrindinė nuomininkė atsakovė D. V., kurios (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio sūnaus D. Z. gyvenamoji vieta tebėra deklaruota Bute, nustatyta tvarka Buto nėra pridavusi ieškovei UAB ,,Jonavos paslaugos“ ir patikslintu ieškiniu prašomų priteisti skolų nėra sumokėjusi. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog atsakovės pilnametė dukra G. Z. savo gyvenamąją vietą 2023 m. gegužės 22 d. deklaravo (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė G. Z. teisme paaiškino, jog ji ginčo laikotarpiu, už kurį šioje byloje pareikštais ieškiniais buvo ir yra prašoma priteisti už Butą susidariusią skolą solidariai iš abiejų atsakovių, ji negyveno, tačiau teismas vadovaujasi didesnę įrodomąją galią turinčiais oficialiais duomenimis, patvirtinančiais tai, jog G. Bute nebebuvo deklaruota tik nuo 2023 m. gegužės 22 d., kas, teismo nuomone, duoda pagrindą išvadai, jog atsakovė G. Z., Bute apsigyvenusi kaip buvusios pagrindinės nuomininkės šeimos narė ir deklaravusi tame Bute savo gyvenamąją vietą iki 2023 m. gegužės 22 d., bei apmokėjusi pradiniu ieškiniu prašytos iš atsakovių solidariai priteisti skolos likutį, privalo prisiimti tiek su faktiniu gyvenimu Bute, tiek su neišsideklaravimu iš Buto ir Buto nustatyta tvarka nepridavimu ieškovėms kylančias pareigas tik iki 2023 m. gegužės 22 d. Be to, nors patikslintame ieškinyje akcentuota, jog G. Z. tik 2023 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl jos išbraukimo iš Nuomos sutarties, teismo nuomone, tai neduoda pagrindo spręsti, jog atsakovė G. Z. tas pareigas, susijusias su skolos sumokėjimu už Butą, turi prisiimti iki 2023 m. liepos 12 d., kadangi, kaip jau minėta, Nuomos sutartis šiuo atveju jau buvo nutraukta 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-691-527/2016.

Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, taip pat fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis).

Šiuo atveju atsakovė G. Z., nors ir nebūdama pati sudariusi su Jonavos rajono savivaldybės administracija gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu, tačiau kartu su savo nepilnamečiu broliu D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamu jo motinos D. V. (buvusios pagrindinės Buto nuomininkės), ginčo laikotarpiu savo gyvenamąją vietą deklaravę Bute (kuriame apsigyveno teisėtu pagrindu – kaip pagrindinės nuomininkės šeimos nariai) ir neįrodę, kad iš Buto (kuris nustatyta tvarka buvusios pagrindinės nuomininkės iki šiol nėra priduotas ieškovėms) jie yra išsikraustę su visais savo daiktais, teismo nuomone, turi solidarią pareigą su atsakove D. V. (buvusia pagrindine nuomininke) mokėti nuomos mokestį ir už kitas Butui teikiamas paslaugas bei yra atsakingos už šios pareigos tinkamą vykdymą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis, 6.583, 6.589, 6.590 straipsniai).

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Bute, kuris nustatyta tvarka ieškovėms nėra priduotas iki šiol, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi atsakovė G. Z. (išsideklaravusi tik 2023 m. gegužės 22 d.) bei atsakovės D. V. nepilnametis sūnus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), už kurį atsakinga yra būtent jo motina D. V. (buvusi pagrindinė Buto nuomininkė), taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 1 596,66 Eur skola už Buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. iki šiol nėra sumokėta, įvertinus tai, kad atsakovė G. Z. savo gyvenamąją vietą Bute deklaravo tik iki 2023 m. gegužės 22 d., spręstina, jog ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovių solidariai priteistina tik 1 456,59 Eur skolos suma, paskaičiuota iki 2023 m. gegužės 22 d. (1 596,66 – 112,72 – 84,79 + 84,79 /31 x 21 d.), o iš atsakovės D. V. – 140,07 Eur skola, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį (CK 6.583 straipsnis, 6.499 straipsnio 2 dalis). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki nustatyto termino (CK 6.584 straipsnis). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių.

Patikslintame ieškinyje prašyta priteisti 57,95 Eur delspinigių suma, kaip nustatyta, taip pat nėra padengta, todėl šiuo sprendimu taip pat priteistina iš atsakovių. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2023 m. gegužės 22 d. paskaičiuota 5,09 Eur (7,52 / 31 x 21) už 2023 m. gegužės mėn. ir 8,07 Eur už 2023 m. birželio mėn. delspinigių, bendrai sudarančių 13,16 Eur, ši suma priteistina iš atsakovės D. V., o likusi iki 2023 m. gegužės 22 d. (t. y. iki atsakovės G. Z. išsideklaravimo) priskaičiuotų delspinigių suma, t. y. 44,79 Eur (nes 57,95 – 13,16), priteistina solidariai iš abiejų atsakovių.

Kadangi atsakovės prievolės tinkamai nevykdė, iš jų ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo teisme iki teismo sprendimo kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu visiško įvykdymo (CK 2.210 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl iškeldinimo

LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose atsakovės D. Z. (dabar – V.) atžvilgiu yra išnagrinėtos septynios civilinės bylos: Nr. eL2-1763-814/2015 (priteista 797,23 Eur), Nr. 2-691-527 /2016 (priteista 963,10 Eur skolos), Nr. 2-92-217 /2017 (priteista 817,87 Eur), Nr. eL2-7819-217/2019 (priteista 1 887,18 Eur), Nr.eL2-32472-722/2019 (priteista 1 295,59 Eur), Nr. eL2-23031-559/2020 (priteista 960,49 Eur) ir Nr. eL2-30090-722/2021 (priteista 1 834,96 Eur skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų). Vykdomieji dokumentai pateikti antstolių kontorai priverstiniam skolos išieškojimui. Ieškovių teigimu, kurio atsakovės neužginčijo, išieškota skola per antstolių kontoras – 1 146,29 Eur, o bendra skola už Buto nuomą ir komunalines paslaugas 2023 m. liepos 31 d. yra 8 333 Eur ir vis didėja, nes nėra mokami einamieji mokesčiai.

Taip pat nustatyta, jog 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-691-527/2016 Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta prieš terminą, o dalyje dėl iškeldinimo ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nutraukiama teismo tvarka šiuo teismo sprendimu (kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs), o, vadovaujantis Sutarties 10.1 punktu, nuomininkas su šeima privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos per 1 mėnesį nuo sutarties nutraukimo, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovei su šeima dar nėra kilusi prievolė išsikelti iš Buto į ieškinyje nurodytą kaip suteikiamą 37,14 m² ploto gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ieškinio šio reikalavimo dalyje atmetimas netrukdo ieškovei, suėjus Sutartyje numatytam 1 mėnesio terminui, kreiptis į teismą dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo, jeigu Sutarties 10 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimas nebus įvykdytas gera valia.

Be to, nustatyta, jog teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr.2-92-217/2017 buvo nusprendęs: iškeldinti iš Buto J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, bei atsakovę D. Z. su nepilnamečiais vaikais G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimas priverstine tvarka įvykdytas nebuvo, vykdomoji byla buvo nutraukta, atsakovės šeimai į kitą gyvenamąją patalpą neišsikėlus ir toliau likus gyventi Bute.

Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos būstui išsinuomoti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 31 punktu, nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo būsto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog Buto priėmimo–perdavimo aktas iki šiol nepasirašytas.

Atsakovės G. Z. teigimu, Bute ji nebegyvena ir jos daiktų Bute nebėra, ką, teismo nuomone, patvirtina ne tik tai, kad 2023 m. gegužės 22 d. savo gyvenamąją vietą ji deklaravo kitu adresu, bet ir tai, kad 2023 m. liepos 12 d. ji kreipėsi į ieškoves dėl jos kaip šeimos narės išbraukimo iš Sutarties. Tuo tarpu atsakovė D. V., nors pati su dviem nepilnamečiais vaikais ir yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Bute tebėra deklaruotas atsakovės D. V. nepilnametis sūnus D. Z., už kurio išdeklaravimą atsakinga yra būtent jo motina, kuri, kaip buvusi pagrindinė Buto nuomininkė, iki šiol taip pat nėra nustatyta tvarka pridavusi (grąžinusi, perdavusi) Buto ir jo raktų ieškovėms ir nėra pasirašiusi priėmimo–perdavimo akto, be to, bylos nagrinėjimo metu ji net neteigė, kad Bute nėra likę jos daiktų, ir net nurodė, kad Butą nori išsaugoti tam atvejui, jeigu tektų grįžti iš užsienio, tuo labiau, kad, kaip matyti iš su patikslintais ieškiniais pateiktų Skolos pažymų, Bute yra vartojama ir elektra, ir šaltas bei karštas vanduo (kas rodo, jog Bute faktiškai yra gyvenama), spręstina, jog šioje byloje pagrįstai turi būti sprendžiama tik dėl atsakovės D. V. ir jos nepilnamečio sūnaus D. Z. dėl iškeldinimo iš Buto, kuriame gyvenama be teisėto pagrindo.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (žr. LAT 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003; kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nebesieja prievoliniai teisiniai santykiai (nes, kaip minėta, 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-691-527/2016 Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta prieš terminą), ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT), pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.

Atsakovės D. V. ir jos nepilnamečio sūnaus D. Z. iškeldinimas iš ieškovei (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (žr. LAT 2006 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006; kt.).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovas, kaip turto savininkas, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę su jos nepilnamečiu sūnumi D. Z. iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, kad ji ir jos Bute registruotas sūnus D. Z. turi teisėtą pagrindą gyventi Bute bei juo naudotis patiems ar leisti tai daryti kitiems asmenims, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl atsakovės D. V. ir jos nepilnamečio sūnaus D. Z. iškeldinimo yra pagrįstas bei tenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. LAT 2011 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

Iš to seka, kad teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų.

CK 6.613 straipsnyje numatyta, jog pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Itin svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, jog teismas dar 2016 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-691-527/2016 Nuomos sutartį su atsakove nutraukė prieš terminą, o 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr.2-92-217/2017 teismas buvo nusprendęs iškeldinti iš Buto atsakovę D. Z. su nepilnamečiais vaikais G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės šeima į kitą pasiūlytą suteikti gyvenamąją patalpą nepersikraustė, nors turėjo visas galimybes nelikti be gyvenamojo ploto.

Atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus D., kurio vienintelio gyvenamoji vieta yra deklaruota Bute, iškeldinimas iš Buto, kuriame gyvenama be teisėto pagrindo teismui dar 2016 m. gegužės 19 d. Jonavos rūmų sprendimu už akių nutraukus su atsakove Nuomos sutartį, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nepažeidžia žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principo ir yra objektyviai reikalingas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus teisėtai apsigyventi socialiniame būste.

Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje C. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje M. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje C. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitu asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11). T. K. suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje B. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje S. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje P. ir W. prieš (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 31673/11).

Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė D. V., kaip buvusi pagrindinė socialinio Buto nuomininkė, pakankamai ilgą laiką elgiasi nesąžiningai ieškovų atžvilgiu, piktnaudžiauja savo teisėmis, nustatyta tvarka pagal priėmimo–perdavimo aktą nepriduodama (negrąžindama) ieškovei UAB ,,Jonavos paslaugos“ jai buvusio suteikto socialinio būsto, negrąžindama Buto raktų ir iš Buto neišregistruodama savo nepilnamečio sūnaus D., be to, galimai laikydama Bute savo daiktus.

V. S. 14 punktu ir CK 6.613 straipsniu, Sutarties terminui esant pasibaigusiam, atsakovė D. V., kuri, kaip buvusi pagrindinė nuomininkė, Buto iki šiol nustatyta tvarka nėra pridavusi ieškovėms, su nepilnamečiu sūnumi D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kurio vienintelio gyvenamoji vieta tebėra deklaruota Bute, iškeldintina iš Buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas, nuspręsdamas iškeldinti iš Buto tik atsakovę D. V. kartu su nepilnamečiu vaiku D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgia į tai, kad kiti du atsakovės nepilnamečiai vaikai, pačios atsakovės teigimu, su ja gyvena užsienyje, ką patvirtina ir oficialus rašytinis įrodymas – Gyventojų registro duomenys, iš kurių matyti, jog nuo 2023 m. sausio 13 d. J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) yra deklaravę išvykimą į Jungtinę Karalystę, o pilnametė dukra G. nuo 2023 m. gegužės 22 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), o 2023 m. liepos 12 d. ieškovėms yra pateikusi prašymą išbraukti ją iš Buto nuomos sutarties.

Pakankamai svarbiomis aplinkybėmis teismas laiko ir tai, jog atsakovė, kaip ji pati nurodė teismui, šiuo metu užsienyje yra dirbanti ir gaunanti atlyginimą bei kartu su dviem vaikais gyvenanti su jos nauju sutuoktiniu užsienyje, o jos sūnus D. Lietuvoje yra prižiūrimas krikštatėvių, todėl šiuo metu tiek atsakovės, tiek jos nepilnamečio sūnaus D. gyvenimo sąlygos, teismo nuomone, yra užtikrintos. O, be to, teismo nuomone, tuo atveju, jei pati atsakovė ateityje nebegebėtų pati pasirūpinti savo nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta, tai, kaip nurodė savo atsiliepime trečiasis asmuo D. B., jis, kaip nepilnamečio sūnaus D. tėvas, galėtų užtikrinti jo gyvenamąją vietą.

Tuo tarp reikalavimas dėl atsakovės nepilnamečių vaikų J. ir V. ir pilnametės G. Z. iškeldinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, esant nustatytoms aplinkybėms, kad šių asmenų gyvenamoji vieta nebėra deklaruota Bute, atsakovė G. Z. yra parašiusi ieškovėms prašymą dėl jos išbraukimo iš Nuomos sutarties, be to, nesant į Bylą pateiktų jokių duomenų, kad būtent šie asmenys Bute šiuo metu gyvena ar kad Bute yra likę jiems priklausančių daiktų.

Dėl sprendimo iškeldinimo dalyje įvykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena užsienyje ir jai reikės laiko sugrįžti į Lietuvą ir susirasti kitą gyvenamąją patalpą bei laiko iškraustyti daiktus, sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymas atidėtinas mėnesiui laiko, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Iš dalies patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ iš atsakovių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas ieškovės UAB ,,Jonavos paslaugos“ sumokėtas 39 Eur žyminis mokestis. Kadangi iš 1 596,66 skolos 140,07 Eur, t. y. 8,77 proc., priteista vien tik iš atsakovės, o 1 456,59 Eur – solidariai iš abiejų atsakovių, konstatuotina, jog vien tik iš atsakovės priteistina 3,42 Eur žyminio mokesčio, to likusi suma, t. y. 35,28 Eur – iš abiejų atsakovių solidariai.

Kadangi ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu ir 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, valstybei iš atsakovės priteistinas ieškinio pareiškimo metu mokėtino 105 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista įstatymu, 75 procentai, t. y. 78,75 Eur, o iš atsakovės G. – 25 procentai, t. y. 26,25 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė G. Z., tik bylos nagrinėjimo metu išsideklaravusi iš Buto ir pasikreipusi į ieškovę dėl jos išbraukimo iš Sutarties, laikytina tokiu būdu geranoriškai patenkinusi ieškinio reikalavimą dėl jos iškeldinimo (kas reiškia, jog net tuo atveju, jei ieškinio dėl iškeldinimo prieš G. būtų buvę atsisakyta, ji būtų turėjusi sumokėti 25 procentus žyminio mokesčio taikant CPK 87 straipsnį 2 dalį).

Valstybė šioje byloje turėjo 54,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios valstybei priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir šalių procesiniam elgesiui (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys). Konstatuotina, jog atsakovės D. V. atžvilgiu buvo patenkinta 54,39 proc. (nes (1 456,59/ 2 + 140,07) x 100 proc. / 1 596,66) turtinio reikalavimo ir 75 procentai neturtinio reikalavimo, viso 64,7 proc. (nes 54,39/2 + 75/2), o atsakovės G. Z. atžvilgiu buvo patenkinta 45,61 proc. turtinio reikalavimo (nes (1 456,59/ 2 x 100 proc. / 1 596,66) ir 25 procentus neturtinio reikalavimo, t. y. viso 35,3 proc. (nes 45,61/2 + 25/2). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės D. V. priteistina 35,04 Eur, o iš G. – 19,34 Eur

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2023 m. rugsėjo 13 d. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovių D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523 Klaipėdos g. 17, Jonava LT-55169) 1 456,59 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. Eur, 44,79 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,28 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ (juridinio asmens kodas 156916523 Klaipėdos g. 17, Jonava LT-55169) Eur 140,07 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. liepos 1 d. Eur, 13,16 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,42 Eur žyminį mokestį.

Iškeldinti atsakovę D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnametį vaiką D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo dalyje dėl iškeldinimo vykdymą atidėti vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kitus reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 78,75 Eur žyminį mokestį (kuris, sprendimui įsiteisėjus, turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 35,04 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma sprendimui įsiteisėjus turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662), o tuo atveju, jei, sprendimui įsiteisėjus, šios sumos nebus sumokėtos, teismas išduos vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui per antstolius.

Priteisti iš atsakovės G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,25 Eur žyminį mokestį (kuris, sprendimui įsiteisėjus, turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 19,24 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (kurios, sprendimui įsiteisėjus, turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662), o tuo atveju, jei, sprendimui įsiteisėjus, šios sumos nebus sumokėtos, teismas išduos vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui per antstolius.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.