Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. K. su padarytais nusižengimais sutiko iš dalies ir parodė, kad dėl darbo laiko apskaitos ne taip suprato darbo kodeksą, atsižvelgė į darbuotojų parašymus ir paliko tokius grafikus. Pripažino, kad darbo laikas viršijo leistinas normas. Dėl S. K. ir I. P. nelegalaus darbo neprisipažino ir parodė, kad I. P. buvo atėjusi apsidairyti gruodžio 1 d. porai valandų, toje pamainoje, su kuria ji turėjo dirbti. Virėja N. B. dirbo kavinėje laikinai, vietoj jos turėjo būti įdarbinta nauja virėja. I. P. pradėjo dirbti gruodžio 6 d., kaip ir nurodyta Sodros duomenų bazėje. Kadangi darbo inspektoriai pradėjo tardyti darbuotojus, nurodė, kad gresia 5 metai kalėjimo, už tai, kad klastoju dokumentus, ir tai sakė P., išgąsdino, ji suklydo, negalėjo gruodžio 1 d. matyti S. K., tada nepažinojo darbuotojų. S. K. pirmą kartą atėjo lapkričio mėnesį, siųsta iš darbo biržos, pokalbiui. Atėjo su mama, pasakė, kad serga vaikas dažnai, kalbėjo apie pusę etato, daugiausiai kalbėjo mama, išsiskyrė neradę bendro sprendimo, nes kaip parodė R. K. „man neaktualu darbinti žmones pusę etato“. Kavinės reputacija nėra labai gera, vakare susirenka asmenys, vartojantys alkoholį, pasitaiko muštynių, todėl normalu, kad norima apsidairyti prieš įsidarbinant. Kai susirgo padavėjos J. V. vaikas, R. K. parodė, kad paskambino S. K., pasakė, kad „ateitų apsidairytų kavinėje ir žiūrėsim, gal galės dirbti savaitgalį“. Atėjo guodžio 2 d., šeštadienį, „pabuvo valandą ar pusantros ir išsiskyrėme, jai sakiau, kad ateitų kitą savaitgalį, bus padavėja K. Ž. ir jai viską daugiau paaiškins, ji norėjo ateiti vakare, kad pažiūrėti kokia aplinka“. Nors S. K. sako, kad gruodžio 2 d. ji buvo susitikusi su J. V., ji matyt painiojasi, praėjo daug laiko, su ja galėjo susitikti lapkričio mėn., nes nuo gruodžio mėn. ši padavėja sirgo, ir gruodžio 2 d. ji bendravo su manimi (R. K.), tuo metu dirbo ir V. K. bet „V. K. jai nieko negalėjo paaiškinti“. Gruodžio 8 d., kai S. K. atėjo, jis jau buvo išvažiavęs, tą dieną atvyko ir darbo inspekcija. Dėl kavinėje esančių vaizdo kamerų parodė, pirmame aukšte vaizdo kamera atjungta, neveikia. Turėjo gruodžio 8 d. vakaro vaizdo įrašą, jis pateiktas darbo inspekcijai. Parodė, kad nesutinka, kad S. K. kūrė naudą įmonėje, ateityje bus atsargesnis, nes vadovaudavosi Aukščiausio teismo kolegijos išaiškinimu, kad naujas žmogus ateidamas į darbą gali pabūti, susipažinti su darbu, todėl mano, kad neperžengė leistinų normų.

Administracinio nusižengimo protokole R. K. kaltės nepripažino (b. l. 4).

2017 m. gruodžio 13 d., 13 val. 00 min., įmonės vadovas R. K. įspėtas ir supažindintas su ANK 224 straipsnio 2 dalimi, VDI Vilniaus teritoriniam skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad S. K. 2017 m. gruodžio 8 d. buvo kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, kadangi ji buvo siųsta Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus dėl padavėjos – barmenės darbo. R. K. nurodė, kad S. K. negalėjo dirbti pilnu darbo krūviu, nes turi mažametį vaiką, kuris dažnai serga, todėl norėtų dirbti savaitgaliais. Su S. K. buvo sutarta, kad ji kavinėje – bare (duomenys neskelbtini) apsilankys porą penktadienio vakarų, susipažins su darbo specifika ir nuspręs dėl darbo minėtoje kavinėje – bare. R. K. nurodė, kad darbo santykiai su S. K. aptarti nebuvo, taip pat nebuvo aptartas darbo užmokestis. R. K. pažymėjo, jog su S. K. buvo sutarta, kad, jeigu ji norės dirbti kavinėje – bare (duomenys neskelbtini), apie darbo užmokestį, darbo sąlygas ir kitus reikalavimus būtų aptarę prieš sudarant darbo sutartį (b. l. 10).

Institucijos atstovė teisme paaiškino, jog gavus anoniminį pranešimą dėl galimai S. K. nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 8 d., 19 val. 00 min., atliktas kavinės patikrinimas. Įėjus į kavinę – barą (duomenys neskelbtini) prie baro stovėjo (duomenys neskelbtini) darbuotoja K. Ž.. Apklausiant darbuotoją, K. Ž. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. kavinėje dirba keturi darbuotojai. Bendraujant su darbuotoja iš kavinės pirmojo aukšto nešina daiktais ir, užėjusi už baro, pradėjo juos dėlioti kita baro darbuotoja, kaip vėliau tyrimo metu paaiškėjo S. K.. Kadangi S. K. užėjusi už baro sudėjo tam tikrus daiktus ir jos buvimas už baro, apranga, elgesys, nekėlė jokių abejonių, kad tai (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Atsižvelgiant į tai, buvo paprašyta jos prisistatyti, siekiant sutikrinti duomenis su VSDFV esančiais duomenimis. Išgirdusi minėtą prašymą, S. K. neprisistatė ir nubėgusi į pirmą kavinės aukštą bandė pasišalinti iš patalpų, tačiau tuo metu pirmajame patalpų aukšte sutiko vyriausiąjį darbo inspektorių T. V., po ko S. K. sustojo. Patikrinus duomenis, nustatyta, kad S. K. VSDFV apdraustųjų asmenų sąraše nėra. Patikrinimo metu kavinės – baro (duomenys neskelbtini) virtuvėje, esančioje pirmame patalpų aukšte, rastos dirbusios virėjos K. T. ir R. M., kurios yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir kurių duomenys pateikti VSDFV, nurodė, kad S. K. nepažįsta, ją mato pirmą kartą bei nežino, ką ji veikia kavinės - baro (duomenys neskelbtini) patalpose. Išsikvietėme įmonės vadovą į darbo inspekciją, kad pateiktų paaiškinimus, jis pasakė, kad K. darbų neatlikinėjo, užėjo į pagalbines patalpas parūkyti, kad buvo siųsta darbo biržos, tai rodo, kad buvo suinteresuota nerodyti darbo santykių. Įmonės vadovas pateikė žiniaraščius, darbo grafikus, paaiškino, kad K. darbų neatlikinėjo, užėjo į pagalbines patalpas parūkyti, kad buvo siųsta darbo biržos, tai rodo, kad įmonė ieškojo darbuotojų. Paprašėme, kad įmonės vadovas pateiktų vaizdo įrašus, bet buvo pasakyta kad pirmame aukšte kameros nefilmuoja, sugedo, antro aukšto kameros gruodžio 1 d. įrašo nebuvo, gruodžio 8 dienos įrašą pateikė. Gruodžio 15 d., tęsiant tyrimą dėl nelegalaus darbo, apklausiant darbuotojus, virėja I. P. nurodė, kad pradėjo dirbti gruodžio 1 d., sutartį pasirašė gruodžio 3 d. ji nurodė, kad kavinėje dirbo dvi virėjos ir dvi padavėjos, pavardžių nenurodė.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio parodė, kad kaip darbo inspektorius dalyvavo 2017-12-08 atliktame (duomenys neskelbtini) patikrinime, gavus informaciją, kad nustatytu laiku penktadienį – šeštadienį nuo 19 val. ik 24 val. įmonėje nelegaliai dirba S. K.. Nustatytą dieną pagal gautą informaciją nuvyko į įmonę trise. Apžiūros metu, vizualiai apžiūrėję pastatą, matė, kad yra dvi patalpos, yra du įėjimai, pro juos abu gali vaikščioti lankytojai, yra iškaba, nurodytas darbo laikas. Kolegės nuėjo per viršutinį įėjimą, atliko veiksmus, apklausinėjo darbuotojus, jis apžiūrėjęs pastatą ketino eiti į viršų, ir tuo metu susitiko su iš kavinės skubiai išeinančiu asmeniu, kaip vėliau nustatyta, S. K.. Buvo akivaizdu, kad ji bandė šalintis. Jai prisistatė, parodė darbo pažymėjimą, paprašė jos grįžti į vidų. Ji prisistatė, pasakė, kad yra S. K., pateikė paaiškinimą raštu, apklausa daryta su vaizdo kamera. Teikdama paaiškinimą S. K. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su vadovu R.. Jo pavardės iš pradžių pasakyti negalėjo. Taip pat nurodė, kad buvo šnekėta, jog už darbą gaus pusę minimalios algos. Nurodė, kad augina mažą vaiką, kad jai neapsimoka dirbti, nes gauna išmokas iš Darbo biržos ar iš Sodros. Apklausiant darbuotojus, buvo teikiami parodymai, kad niekas nieko nematė, niekas nieko nežino. Apklausus I. P. apie S. K. galimą darbą I. P. sakė, kad kavinėje dirba nuo 2017-12-01. Pasakius, kad Sodrai informacija perduota 2017-12-06, I. P. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tai normali praktika, darbdavys turi pirma pasižiūrėti, kaip dirbama virtuvėje. Datų apsirikimo nebuvo, žmogaus buvo kelis kartus perklausta.

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad duodama paaiškinimus darbo inspektoriams susipainiojo su dienom, su virtuve susipažinti atėjo gruodžio 2 d., kada pradėjo dirbti nepamena tikslios dienos, “mane užspaudė darbo inspekcija, todėl pasakiau, kad buvau gruodžio 1 d.”.

(duomenys neskelbtini) darbuotoja I. P. 2017 m. gruodžio 15 d. įspėta ir supažindinta su ANK 224 straipsnio 2 dalimi, teikdama VDI Vilniaus skyriui paaiškinimą nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. kavinėje – bare (duomenys neskelbtini) dirbo keturi asmenys: du – virtuvėje, du bare. Gruodžio pirmą dieną darbą baigė 10.45 min. I. P. nurodė, kad darbo sutartį su kavinės – baro (duomenys neskelbtini) vadovu 2017 m. gruodžio 3 d. (b. l. 13).

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gruodžio pradžioje turėjo nedarbingumo pažymėjimą, I. P. pirmą kartą pamatė sugrįžusi į darbą. Matė S. K. pirmą kartą, kai ji buvo atėjusi pasiklausti dėl darbo, buvo šeštadienis, kokio mėnesio ir ar prieš biuletenį ar po, nepamena, nes tai buvo seniai. S. K. sakė, kad nori čia dirbti, todėl klausinėjo apie darbo pobūdį.

Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad I. P. buvo atėjusi pasižiūrėti darbo 2017 m. gruodžio 1 d., tiksliai gal nepamena, bet tą dieną ji (J. M.) dirbo su N. B.. Padavėja J. V. sirgo, vietoj jos buvo V. K.. I. P. buvo trumpai, ji (J. M.) aprodė jai virtuvę, pasakė, kad jos dirbs vienoje pamainoje. Po to I. P. atėjo dirbti tuomet, kai priklausė pagal grafiką, tiksliai nepamena, kada. S. K. nepažįsta ir nematė dirbančios kavinėje.

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) nebedirba, paskutinės darbo dienos buvo gruodžio 1-3 d. ir ji nematė, kad I. P. būtų bandžiusi dirbti.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo gruodžio 8 dieną kartu su virėja K. T. ir padavėja K. Ž.. Virtuvės durys būna uždarytos, todėl ji nematė, kad būtų atėjusi S. K.. Pašaliniams asmenims į virtuvę įeiti neleidžiama. Maistą iš virtuvės paduoda tik padavėjai. Sezono metu dirba du padavėjai, dabar ne sezono metas. Neteko matyti, kad K. T. dirbtų su kasos aparatu, ar moka tai daryti, nežino.

Liudytoja K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad pamainoje dirba trise, ji – su R. M. – virėjos ir padavėja K. Ž.. S. K. nepažįsta, gal yra mačiusi, bet nepažintų. Gruodžio 8 dieną matė moterį ir vyrą sėdinčius kavinės pirmame aukšte, mano, kad tai buvo S. K. su vyru. Maistą jai atnešė padavėja K. Ž.. Būna tokių situacijų, kad žmonės pabeldžia į virtuvės duris ir virėjos jas atidaro. Su kasos aparatu dirbti moka, jei klientas perka maistą išsinešimui, dažniausiai atsiskaito baro pirmame aukšte, ir ji įjungia kasos aparatą, aptarnauja. Įprastai klientai valgo antrame aukšte, atsiskaito viršuje pas padavėją, ten yra kitas kasos aparatas. Ant apatinio kasos aparato kvitų gruodžio 1-2 d. pasirašė ji, gruodžio pirmą ji dirbo su R. M. ir K. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-12-08, dirbo trise, ji ir dvi virėjos - K. T. ir R. M.. Ji dirbo viršuje. Apačioje kasos aparatas buvo išjungtas, nes klientai valgo viršuje. Jei ateina maisto išsinešimui, juo aptarnauti su apačioje esančiu kasos aparatu moka virėja K. T.. Jai buvo pasakyta, kad ateis mergina apsižiūrėti darbo. S. K. buvo atėjusi vakare, “ji nieko neklausė, tarp mūsų nelabai vyko pokalbis, aš jai pasakiau, kaip reikia dirbti <…> ji buvo viena, visą vakarą vaikščiojo su striuke <…> apačioje ji sėdėjo prie staliuko su savo draugu ir kalbėjosi <…> K. pas mane maisto neužsisakė <…> buvo prie manęs priėjusi, kai aš kalbėjau su moterimis iš darbo inspekcijos, mes nieko nekalbėjome, ji užėjo į sandėlį ir nuėjo <…> Sandra buvo apačioje visą laiką, ji ateidavo į viršų, kiek aš jai ką pasakydavau, leidau užeiti už baro, kai ėjo į sandėlį pasidėti batus, gal ėjo parūkyti.‘

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad darbo birža ją siuntė pokalbiui į kavinę (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį. Pakalbėjo su direktoriumi, kad vaikas labai serga, tarėsi dėl pusės etato. Po kurio laiko direktorius paskambino, ir ji nuėjo pasižiūrėti. Tai buvo gruodžio 2 d., šeštadienis, susitiko su padavėja J. V., ji paaiškino, ką reikėtų daryti. Buvo sutarę su direktoriumi, kad ji ateis pasižiūrėti, tarėsi, kad dirbs savaitgaliais, jei jai patiks. Gruodžio 2 d. pažiūrėjo meniu, susipažino, kur kas yra, stebėjo, kokie žmonės renkasi, visą laiką buvo viršuje. Gruodžio 8 dieną vėl atėjo pasižiūrėti apie 7 valandą vakare, persirengė, bet neturėjo nei „žiursto, nei tušinuko“, „turėjo porą valandų stebėti kavinės apačią, turėjau laukti žmonių“. Atėjo į kavinę draugas, užsisakė kepsnį, ji (S. K.) nuėjo į virtuvę, paprašė, kad padarytų kepsnį, pati jam kepsnį atnešė, jis davė kortelę, kad atsiskaityti, kadangi ji nemokėjo to padaryti, nuėjo į antrą aukštą pas padavėją pagalbos, „bet nespėjau, užpuolė mane instancijos su kamerom, kaip kokią nusikaltėlę <...> išsigandau, galvojau, kad mane kažkas paskundė, galvojau gausiu didelę baudą <...> neleido draugui nunešti kortelės, sakė, kad kvies policiją, buvo nepagarba, tempimas už rankų <...> aš nedirbau, bet parašiau, kad turėjau dirbti, atėjau pabandyti, atėjau ir turėjau dirbti, aš neskiriu sąvokų pasibandyti ir pažiūrėti, aš atėjau ne sėdėti, o dirbti <...> dėl darbo tariausi su baro direktoriumi, dėl atlyginimo tarėmės, kad bus pusė minimalios algos, jei man patiks ir aš dirbsiu“.

2017 m. gruodžio 8 d., 19 val. 35 min., patikrinimo metu S. K. įspėta ir supažindinta su ANK 224 straipsnio 2 dalimi, pateikė VDI Vilniaus teritoriniam skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d., 19 val. 00 min., atėjo į kavinę – barą pabandyti dirbti barmene – padavėja. 2017 m. gruodžio 8 d. turėjo dirbti nuo 19 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. Nurodė, kad dėl darbo tarėsi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. K.. Sutartas darbo užmokestis – pusė minimalaus darbo užmokesčio. Pirmoji diena, kai ji atėjo į kavinę – barą (duomenys neskelbtini) pabandyti dirbti padavėja – barmene buvo 2017 m. gruodžio 1 d. (b. l. 9).

Iš byloje esančio 2017 m. gruodžio 1 d. pirmame kavinės – baro (duomenys neskelbtini) aukšte esančio kasos aparato Nr. (duomenys neskelbtini) fiskalinės ataskaitos matyti, kad, nustatyta, jog kavinė – baras 2017 m. gruodžio 1 d. dirbo iki 00 val. 02 min. (b. l. 2). Nustatyta, kad jį pasirašė K. T..

Teismo posėdžio metu susipažinus su kavinės (duomenys neskelbtini) antrojo aukšto 2017 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašu nuo 19 val. 00 min., nustatyta, kad S. K. užeina už antrame aukšte esančio baro, padeda daiktus ir bando šalintis bėgte į pirmą aukštą. Daugiau vaizdo stebėjimo kameros nefiksavo.

Teismo posėdžio metu susipažinus su kavinės (duomenys neskelbtini) lauko kameros 2017 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašu nuo 19 val. 00 min., matyti, kad pro laukines duris skubiai išeinančius vyrą ir moterį (teismo posėdžio metu nustatyta, kad moteris yra S. K.) pasitinka darbo inspektorius T. V., parodo savo pažymėjimą, visi kartu įeina atgal į kavinės patalpas.

Teismo posėdžio metu susipažinus su 2017-12-08 (duomenys neskelbtini) patikrinimo vaizdo medžiaga, nustatyta, kad S. K. patikrinimo metu paaiškino, jog darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nesudarė, atėjo „pabandymui, ar jai tiks darbas, ar ji tiks“, tarėsi su direktoriumi R., kad dirbs savaitgaliais, nes „ir apmoka tik už savaitgalius“, taip už mėnesį jai bus mokamas atlyginimas pusė minimalios algos. Pirmą kartą atėjo pabandyti dirbti „praeitą šeštadienį“, dirbo dvi valandas, gruodžio 8 dieną antras kartas, kai ji bando dirbti, taip pat dvi valandas.

Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad S. K. buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti padavėja (duomenys neskelbtini) 2017-10-30. (b. l. 55).

Pagal DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu DK normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų, t. y. darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.

Patikrinus minėtos įmonės 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo grafikus bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei kitą medžiagą nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį darbuotojai dirbo daugiau kaip po 12 valandų per darbo dieną (vyrėja J. M. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo po 14 valandų, padavėja J. V. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo po 14 valandų, 2017 m. lapkričio 4 d. ir 2017 m. lapkričio 18 d. dirbo po 13 valandų per dieną, virėja N. B. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo po 14 valandų per dieną), tuo pažeidžiant DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be kita ko, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį darbuotojai dirbo nesilaikant minimalaus poilsio reikalavimų (padavėja J. V. 2017 m. lapkričio 3 d. dirbo pagal 2017 m. lapkričio mėnesio darbo laiko grafiką nuo 10 val. min. iki 01 val. 00 min., o 2017 m. lapkričio 4 d. darbą pradėjo 10 val. 00 min. – paros poilsis truko 9 val. 00 min., 2017 m. lapkričio 4 d. darbą baigė 24 val. 00 min., o 2017 m. lapkričio 5 d. darbą pradėjo 10 val. 00 min. – paros poilsis truko 10 val. 00 min., padavėja K. Ž. 2017 m. lapkričio 10 d. dirbo pagal 2017 m. lapkričio mėnesio darbo laiko grafiką nuo 10 val. 00 min. iki 01 val. 00 min., o 2017 m. lapkričio 11 d. darbą pradėjo 10 val. 00 min. – paros poilsis truko 9 val. 00 min., 2017 m. lapkričio 11 d. darbą baigė 24 val. 00 min., o 2017 m. lapkričio 12 d. darbą pradėjo 10 val. 00 min. – paros poilsis truko 10 val. 00 min.), tuo pažeidžiant DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio mėnesį darbuotojai dirbo nakties laiku (padavėja J. V. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo nuo 10 val. 00 min. iki 01 val. 00 min. – nakties laiku dirbo 3 valandas, virėja K. T. 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. dirbo nuo 8 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. – nakties laiku dirbo 1 valandą, padavėja K. Ž. 2017 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 25 d. dirbo nuo 10 val. 00 min. iki 24 val. 00 min. – nakties laiku dirbo 2 valandas), tačiau 2017 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra pažymėtos faktiškai dirbtos valandos naktį, tuo pažeidžiant DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą (b. l. 2, 17, 18).

J. V. 2017 m. gruodžio 22 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. dirbo nuo 10 val. 00 min. iki 21 val. 00 min., 2017 m. gruodžio 22 d. dirbti pradėjo nuo 10 val. 00 min. ir turėjo dirbti iki 01 val. 00 min. J. V. dirbo R. K. nurodymu (b. l. 16).

Pagal DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punktą darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, o taip pat darbo laiką naktį. Vadovaujantis DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu DK normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, t. y. kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos.

ANK 96 straipsnio 3 dalyje numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.

ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Pagal byloje esančius duomenis bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą teismo posėdžio metu, R. K. vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio mėnesį darbuotojai dirbo daugiau kaip 12 valandų per darbo dieną, taip pat darbuotojai 2017 m. lapkričio mėnesį dirbo nakties laiku ir dirbo nesilaikant minimalaus poilsio reikalavimų. Todėl veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, ANK 100 straipsnio 1 dalį, kaip darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas ir darbo laiko apskaitos pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Dėl I. P. galimai nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu virėja I. P. parodė, kad duodama paaiškinimus VDI suklydo dėl datos, kad ji buvo atėjusi dėl darbo „pasižiūrėti“ 2017-12-02, o ne 2017-12-01, užtruko neilgai, lankėsi pirmoje dienos pusėje. Jai virtuvę aprodė ir būsimas darbo funkcijas aptarė su virėja J. M.. J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai nepamena ar gruodžio pirmą ar antrą dieną I. P. buvo atėjusi dėl darbo pokalbiui, bendravo su ja, nes jos pamainos virėja N. B. turėjo išeiti iš darbo ir buvo ieškoma, kas ją pakeis. N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena I. P., praėjo daug laiko, jos paskutinė darbo diena buvo 2017-12-03. I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios dienos, kada pradėjo dirbti nepamena, gal 4, gal 5 gruodžio, tačiau patikrinus gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, apklausus tomis dienomis dirbusias R. M. ir K. T., jų parodymai sutapo su J. M., kad I. P. dirba pamainoje su J. M. ir darbą pradėjo gruodžio 6 d. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad teismas galėtų nustatyti, jog I. P. dirbo nelegaliai. Todėl ši aplinkybė šalintina iš administracinio nusižengimo protokolo kaip neįrodyta.