Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1743-657/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-12-04
Bylos Nr.: e2A-1743-657/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16800-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: E. D. K.
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: notarė R
Advokatai: Eglė Grucytė

Civilinė byla Nr. e2A-1743-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16800-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.4.; 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1701-429/2018 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei E. D. K. dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8SU-506; 2) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo E. D. K.“; 3) pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-26 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 4) taikyti restituciją natūra 0,0189 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0089 ha dalį grąžinti valstybės nuosavybėn, o E. D. K. iš valstybės – 1 201,92 Eur.

2. Nurodė, kad siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, kuris buvo pažeistas administraciniais aktais bei 2014 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi neteisėtai perleidus valstybinės žemės sklypą atsakovei, kadangi žemės sklypas negalėjo būti perleistas kaip įsiterpusysis ir negalėjo būti prijungtas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžiant teisės normas.

3. Atsakovė E. D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas pagal visus kriterijus laikomas įsiterpusiu, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų atsakovei priklausančių žemės sklypų, nesiriboja su kitu, atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, žemės sklypas neviršija 0,04 ha, šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Prašė taikyti senaties terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 panaikinimui.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad planas buvo inicijuotas asmens, turinčio iniciatyvos teisę, parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, patvirtintas kompetentingo subjekto, o ieškovė yra administravimo institucija, atsakinga už savo priimtus sprendimus, todėl ir atsakovės lūkesčiai galėjo būti didesni.

6. Trečiasis asmuo notarė R. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandorio tvirtinimui buvo pateikti visi reikiami dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8SU-506, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjos ir atsakovės E. D. K., patvirtintą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. V. (notarinio registro Nr. 8300); pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo E. D. K.“; pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-26 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; taikė restituciją natūra – valstybės nuosavybėn grąžino atsakovei E. D. K. 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 8SU-506 perleistą 0,0189 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0089 ha, o atsakovei E. D. K. iš valstybės – 1 201,92 Eur.

8. Teismas nurodė, kad pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, jog suformuotas ir atsakovei parduotas 0,0457 ha žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima būtų parduoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadangi jis ribojosi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, patvirtina žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, iš kurio matyti, kad ginčo žemės sklypo kampai, plane pažymėti 5 ir 6 numeriais, ribojasi su valstybine žeme, iš kurios žemės sklypai nėra suformuoti. Iš plano vizualiai matyti, kad nuo ginčo žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas yra panašaus dydžio ir kiek didesnis už ginčo žemės sklypo kraštinę tarp 7 ir 6 taškų, kuris sudaro 6,74 kv. m. Be to, plane yra pažymėtos gatvių ribos su apsaugine zona ir ši zona nesiriboja su ginčo žemės sklypu, o yra atitolusi nuo aptariamo nesuformuoto valstybinės žemės sklypo ribos per keletą metrų. Aptariamas nesuformuotas valstybinės žemės sklypas nėra apsauginė gatvės zona, jis nėra gatvės dalis, todėl atsakovės argumentas, kad ginčo sklypas ribojasi su gatve ir jame negali būti suformuotas kitas žemės sklypas, yra nepagrįstas. Kadangi ginčo žemės sklypas nesiribojo ir nesiriboja su keliu (gatve), todėl jis negalėjo būti laikomas siaura juosta ir įsiterpusiu žemės sklypu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punkte, tačiau žemės sklypui ribojantis su valstybine laisva nesuformuota žeme, kurioje galima suformuoti žemės sklypus ir juos parduoti aukciono tvarka. Nustačius šią aplinkybę, aplinkybė, jog šiuo metu yra reglamentuota siauros juostos dydžio sąvoka, neturi teisinės reikšmės, dėl jos plačiau nepasisakytina. Ginčo žemės sklypas pritaikius restitucij1 galėtų būti jungiamas su nesuformuotais valstybinės žemės plotais, ir sudaryti atskirą žemės sklypą, juo labiau, kad šiuo metu nėra reglamentuota, kokio dydžio gali būti formuojami nauji žemės sklypai, ir byloje nėra paneigta tokia galimybė, kad iš ginčo valstybinės žemės gali būti suformuotas naujas žemės sklypas. Tam neturi įtakos ir aplinkybė, kad yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, kadangi jis, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali būti keičiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius aplinkybę, kad 2014 m. gruodžio 1 d. 0,0089 ha ploto žemės sklypo Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjos ir atsakovės E. D. K., patvirtinta Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. V. (notarinio registro Nr. 8300), buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas – Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą – ši sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms.

9. Pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 ir 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 8SK-(14.8.100.)-26 – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8SU-506 pripažinimo negaliojančia – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiais aukščiau nurodytus administracinius aktus ir praleido vieno mėnesio apskundimo terminus jiems ginčyti, nes pati priėmė ginčijamus aktus ir apie jų turinį žinojo nuo jų priėmimo dienos, todėl jų apskundimo terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. gruodžio 26 d. ir 2015 m. vasario 20 d. Apie aplinkybes, kad skundžiamais individualiais administraciniais aktais galimai buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, ieškovė sužinojo po to, kai 2016 m. balandžio 14 d. darbo grupė surašė išvadą Nr. 1ZP-31(5.99), kurioje nurodė teisės aktų pažeidimus ir pasiūlė imti veiksmų dėl prijungto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo ir 2016 m. gegužės 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius pavedė spręsti šį klausimą tarnybos Kauno skyriui, 2016 m. rugsėjo 14 d. pavedė nespręsti šių klausimų, kol kita darbo grupė atliks tyrimą, ši grupė 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė išvadą dėl įgyvendinimo pateiktų pasiūlymų, o 2017 m. (tiksli data nenurodyta) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius pavedė spręsti šį klausimą tarnybos Kauno skyriui. Taigi, ieškovės atstovei aplinkybės, kad tyrimas dėl ginčo sklypo yra baigtas ir kad būtina viešąjį interesą ginti teisme, paaiškėjo ne anksčiau kaip 2017 m. sausio mėnesį. Ši aplinkybė bei situacijos sudėtingumas, įvertinus tai, kad ieškovės atstovei reikėjo susipažinti su visais dokumentais, patikrinti faktus, kurių buvo daug ir ne tik šioje byloje nagrinėjami, bet ir dėl kitų sklypų, sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundžiamiems administraciniams aktams skųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Net ir neatnaujinus terminų administraciniams aktams skųsti šioje civilinėje byloje, pagrindas ieškinio reikalavimui dėl valstybinės žemės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia neišnyktų, todėl bylos baigtis ir teismo sprendimu kylančios teisinės pasekmės iš esmės nepasikeistų.

10. Nustačius, kad šie individualūs administraciniai aktai, kaip ir 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas –Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą – šie individualūs administraciniai aktai pripažintini negaliojančiais. Pripažinus negaliojančia 2014 m. gruodžio 1 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,0089 ha ploto žemės sklypo, patvirtintą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. V. (notarinio registro Nr. 8300), taikytina abipusė restitucija – 0,0089 ha ploto žemės sklypas privalo būti grąžintas valstybės nuosavybėn, o atsakovei grąžintina už šį sklypą sumokėta pinigų suma – 4 150,00 Lt, kas atitinka 1 201,92 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė E. D. K., atstovaujama advokatės Eglės Grucytės, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas vilkino civilinės bylos nagrinėjimą. Nepaisant apeliantės, jos atstovės, trečiojo asmens prašymų bylą nagrinėti, teismas nepagrįstai atidėdavo bylos nagrinėjimą, nors ieškovas būdavo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Įstatymas reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, tačiau teismas jų nepagrįstai netaikė. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės dalyvavimą būtinu, kadangi visas aplinkybes ieškovas buvo nurodęs ieškinyje, jokių papildomų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, be to, tai nebuvo byla, kurioje nėra galimybės priimti sprendimą už akių.

1.2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus. Byloje turėjo būti taikytas ieškinio senaties terminas ir ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, ieškovas turėjo teisę sprendimą apskųsti per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Ieškovė nuo pat ginčijamo administracinio teisės akto priėmimo dienos žinojo apie pačios priimtą teisės aktą, tačiau net tris metus nesiėmė jokių veiksmų, laikė lokalinį teisės aktą galiojančiu ir jį vykdė. Be to, ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o praėjus trejiems metams nuo pačios priimto administracinio akto, kreipėsi į teismą, neprašydama atnaujinti praleisto termino. Rašytinio prašymo, kaip numatyta ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje, ieškovė nėra pateikusi, jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis nebuvo pateikta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas praleistą terminą ieškovei atnaujinti. Apeliantė prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovė neveikė kaip rūpestingas asmuo, neveikė aktyviai, efektyviai.

1.3. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini), pardavimo E. D. K.“. Šis įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant jokių teisės aktų. Apeliantei parduotas žemės sklypas yra 0,0089 ha, kuris yra įsiterpęs tarp jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais iš 0,0089 ha žemės sklypo atskiro žemės sklypo miesto teritorijoje nėra galimybės suformuoti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad galima suformuoti naują žemės sklypą taikius restituciją, kadangi nesigautų net minimalius reikalavimus atitinkantis žemės sklypas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė aplinkybes apie laisvą valstybinės žemės plotą. Šiai dienai yra priimti administraciniai aktai, kurių teisėtumas nėra kvestionuojamas ir kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad prie žemės sklypo, priklausančio apeliantei E. D. K., nėra laisvos valstybinės žemės. Ieškovė, ginčydama nurodytą 2014 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182, negalėjo remtis 2016 m. birželio 1 d. priimta nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, tačiau teismas sprendime šiuo klausimu visiškai nepasisakė.

1.4. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100)-26 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių šis sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, neaišku, kokių imperatyvių įstatymo normų jis neatitiko. Tuo tarpu CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą), yra suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti dėl keliamų reikalavimų ir jų patenkinimo ar atmetimo pagrindų, taip pat turi būti pasisakoma apie visų proceso šalių išdėstytus argumentus šiuo klausimu ir juos pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepasisakydamas dėl šio ieškinio reikalavimo, neanalizuodamas ir nevertindamas pateiktų įrodymų, susijusių su šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, akivaizdžiai pažeidė proceso teisės normas. Ieškovei priimant du administracinius aktus bei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, tiek Žemės įstatymo imperatyvios nuostatos, tiek LR Vyriausybės nutarimo imperatyvios nuostatos nebuvo pažeistos. 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100)-26 pripažinti negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra pagrindo.

1.5. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8SU-506. Šiuo atveju aukciono nebuvo ieškovės iniciatyva. Apeliantei valstybinės žemės sklypas buvo perleistas pagal pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias LR Vyriausybės nutarimo Nr. 2.15 punkto nuostatas, jų nepažeidžiant. Europos Žmogaus teisių Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje garantuojama nuosavybės apsauga. Ieškovo įgaliotiems asmenims priėmus ginčo sprendimus, perleidus žemės sklypą atsakovei, už kurį ji teisingai ir teisėtai sumokėjo, po trijų metų reiškiamas ieškinys dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia akivaizdžiai atima iš atsakovės nuosavybę, kurią ji teisėtai įgijo, valdo, moka mokesčius, gerina jos gerbūvį. Sujungtame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nėra nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8SU-506 būtų pažeidusi trečiųjų asmenų teises ar būtų uždrausta imperatyviomis įstatymo normomis, taip pat nenustatyta, kad sutartis būtų sudaryta nelaisva šalių valia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina faktus, kad ieškovės pozicija buvo vienareikšmiška, kad valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu ir turi būti perleistas apeliantei ir tik po 2016 metų, kai šalių sutartis buvo sudaryta, žemės sklypas buvo performuotas ir pagerintas, ši pozicija pakito. Trečiojo asmens notarės R. V. atsiliepimas patvirtina faktus, kad iki sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, būtent pardavėjas, tai yra ieškovė pateikė visus reikiamus dokumentus, parduodamo turto atžvilgiu jokių nuosavybės suvaržymų ar apribojimų disponuoti žemės sklypu nebuvo. Šios aplinkybės akivaizdžiai paneigia teismo padarytas išvadas. Pripažinti 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8SU-506 negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra pagrindo.

1.6. Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra. Realiai apeliantė patyrė didesnes išlaidas, susijusias su žemės sklypo performavimu, tvarkymu ir prižiūrėjimu. Už įsigytą žemės sklypą, laikotarpiu nuo 2014 m. iki dabar buvo sumokėta 27,11 Eur žemės mokesčio. Be to, žemės sklypas buvo išvalytas, išrauti kelmai, nutiestas įvažiavimas, kas kainavo 660,00 Eur, už žemės sklypo kadastrinius matavimus bei planų sudarymą buvo sumokėta 900,00 Eur, tačiau ieškovė minėtų atsakovės turėtų išlaidų net neketina kompensuoti.

12. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą. 2018 m. spalio 23 d. apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama priimti naujus įrodymus – fotonuotraukas bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kadangi teismo sprendimas neturės įtakos Kauno miesto savivaldybės administracijos teisėms bei teisėtiems interesams.

14. Atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog dviejų administracinių aktų apskundimo terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. gruodžio 26 d. ir 2015 m. vasario 20 d. Ieškovė, būdama savo srities specialiste, išmanydama teisės aktus, susijusius su valstybinės žemės pirkimu – pardavimu, nesiėmė jokių veiksmų iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., kuomet buvo pateiktas ieškinys, todėl byloje turėjo būti taikytas ieškinio senaties terminas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo inicijuotas asmens, turinčio iniciatyvos teisę, parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų, suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis bei patvirtintas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis 0,0189 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklauso E. D. K.. Taigi, žemės sklypas yra baigtas formuoti, įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui (ar jo įgaliotam asmeniui) priėmus sprendimą patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis ir parduotas atsakovei E. D. K.. Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka dalyvavo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procese, davė sutikimą, suderino sprendinius, pati suformavo ginčo žemės sklypą patvirtindama žemės sklypo kadastro duomenis, kurių pagrindu žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir sudarė valstybinės žemės pardavimo sandorį. Ieškovės veiksmai ir pozicija iki bylos iškėlimo buvo nuoseklūs ir natūraliai sukėlė atsakovei pagrįstus teisėtus lūkesčius. Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys dėl 2014 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8SU-506 pripažinimo negaliojančia ir eilės savo priimtų administracinių aktų panaikinimo turėjo būti pripažintas neracionaliu ir nepagrįstu. Teismas turėjo atsižvelgti, kad sudarant ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį, ta pati institucija buvo kompetentinga spręsti valstybinės žemės pardavimo klausimą, priimti sprendimus dėl to bei ta pati institucija sudarė ginčijamą sutartį su atsakove. Svarbu pažymėti, kad ta pati institucija ne tik turi kompetenciją spręsti dėl žemės pardavimo, bet ir yra atsakinga už savo priimtus sprendimus, kurie sukėlė pasekmes apeliantei. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovei parduotas žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų bei kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti laikomas siaura juosta. Teismo sprendime nenurodyta, kokiai konkrečiai teisės akto nuostatai prieštarauja tokie įsiterpusio valstybinės žemės ploto matmenys ir kodėl jis negali būti pripažintas įsiterpusiu, kaip siaura juosta. Teismas visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktų ištraukų iš (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto. Teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) gatvės techninio projekto sprendinių ir galimai neįvertino visų byloje esančių duomenų arba juos vertino netinkamai. Kauno miesto savivaldybės administracija su atsiliepimu pateikia informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patalpintą pilną (duomenys neskelbtini) gatvės projekto Situacijos, aukščių, dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą, kurio ištraukas buvo pateikusi atsakovė. Sprendimas, galimai, priimtas netinkamai ištyrus įrodymus ir visapusiškai neįvertinus byloje esančių duomenų.

15. Su atsiliepimu trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013 m. birželio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-130618-00488; Situacijos, aukščių, dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 30 d. pateikė atsiliepimą į apeliantės rašytinius paaiškinimus, kuriame prašė dėl apeliantės pateiktų dokumentų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

16. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. 2018 m. spalio 31 d. atsiliepime į rašytinius paaiškinimus nurodė, kad apeliantės pateikti rašytiniai paaiškinimai turi būti grąžinti apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, o 2018 m. spalio 23 d. papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, fotonuotraukas bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą ir prašė priimti naujus įrodymus, nes jie paneigia ginčijamo sprendimo argumentus apie laisvus valstybinės žemės plotus. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2013 m. birželio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-130618-00488 ir informacinėje sistemoje „Infostatyba“ patalpintą pilną (duomenys neskelbtini) gatvės projekto Situacijos, aukščių, dangų ir suvestinį inžinerinių tinklų planą ir prašė jį prijungti prie bylos, kaip patvirtinantį aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, teisėjų kolegija apeliantės ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio senaties

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai ieškovei atnaujino praleistą terminą skundžiamiems administraciniams aktams skųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016, kt.).

22. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 29 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba ginčija individualius administracinius aktus, kuriuos yra priėmusi pati ieškovė. Akivaizdu, kad ieškovei apie skundžiamų aktų, kuriuos pati priėmė, turinį tapo žinoma jų priėmimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 26 d., 2015 m. sausio 20 d. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovės ginčijamiems administraciniams aktams, kuriuos priėmė pati ieškovė, prasidėjo kitą dieną po šių aktų priėmimo, todėl ieškovė turėjo galimybę juos ginčyti teisme per vieną mėnesį nuo jų priėmimo.

24. Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 22 d., todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl šių individualių administracinių aktų ginčijimo.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pripažįsta apie ginčijamus aktus sužinojusi jų priėmimo metu, tačiau nurodo, kad apie šių aktų neteisėtumą jai tapo žinoma vėliau – gavus 2016 m. balandžio 14 d. darbo grupės išvadą Nr. 1ZP-31(5.99), todėl teismo posėdžio metu prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

27. Kaip jau minėta, ieškovei apie ginčijamus individualius administracinius aktus buvo žinoma nuo jų priėmimo dienos. Ieškovė aktyviai dalyvavo ginčo žemės sklypų formavimo procese (davė sutikimą formuoti žemės, sklypą, priėmė sprendimus dėl sklypų sujungimo), todėl apie galimus teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimus jai turėjo būti žinoma priimant ginčijamus sprendimus. Aiškinant byloje nustatytas aplinkybes priešingai susidarytų situacija, kai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pateikti skundą teismui, institucijos, ginančios viešąjį interesą atžvilgiu būtų taikomas skirtingai nei kitiems subjektams pateikiant skundus teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad institucijai, ginančiai viešąjį interesą, buvo ir turėjo būti žinoma apie viešojo intereso pažeidimą daug anksčiau, nei ji nurodo, į tokias aplinkybes negali būti neatsižvelgiama ir turi būti vertinama, jog institucija praleido terminą prašymui dėl viešojo intereso gynimo paduoti. Priešinga išvada būtų nesuderinama su teisėtumo, teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012).

28. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo praėjo labai daug laiko (daugiau kaip trys metai), jog ginčo 0,0089 ha žemės sklypas natūroje šiuo metu apskritai neegzistuoja, nes yra sujungtas į vieną žemės sklypą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų nepateisinama atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovei kaip institucijai įgyvendinančiai valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, turinčiai specialistų, nes tokiu atveju būtų sukuriama netoleruotina situacija, kai valstybės institucijai, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia lygiateisiškai su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos ir leidžiama teisme kvestionuoti savo pačios priimtų individualių administracinių aktų teisėtumą neapibrėžtą laiką, pasiteisinant, kad apie tokių aktų neteisėtumą buvo sužinota po keleto metų atlikus vidinius patikrinimus. Tokia situacija būtų iš esmės nesuderinama su pamatiniais teisinės valstybės principais – teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino senaties terminą administraciniams aktams ginčyti.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir konstatavus, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti, nesant pagrindo atnaujinti šį terminą, ir esant atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų ginčijimo atmestini, nes ieškinio senaties (aktų apskundimo) terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 str. 1 d.).

30. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, specifines šios bylos aplinkybes, viešojo intereso apsaugos reikalavimus, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga papildomai pasisakyti ir dėl kilusio ginčo iš esmės.

Dėl ginčo esmės

31. Byloje nustatytos sekančios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės:

- apeliantei E. D. K. nuo 2008 m. gegužės 19 d. nuosavybės teise priklauso 0,09 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas);

- apeliantei nuo 2001 m. liepos 9 d. nuosavybės teise priklausė pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Prie šio pastato buvo suformuotas 0,01 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė E. D. K. įsigijo pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. valstybinės žemės pirkimo – pradavimo sutartį Nr. 4759 (2015 m. sausio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas);

- E. D. K. 2013 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo plano rengimo, kurio tikslas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prijungti įsiterpusį (apie 93 kv. m) valstybinės žemės sklypą. Atsakovė E. D. K. ir K. R., atstovaujanti M. R. 2013 m. rugsėjo 16 d. pasirašė susitarimą dėl ginčo valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, patvirtintą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro (notarinio registro Nr. 3698), pagal kurį E. D. K. susitarė išpirkti 93 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto, o M. R. – 5 kv. m;

- Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 70-2-2722 „Dėl sutikimo prijungti valstybinę žemę prie sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių dėl sutikimo davimo atsakovei E. D. K. prie nuosavybės teise valdomo 100 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prisijungti apie 95 kv. m įsiterpusį, laisvą valstybinės žemės plotą. Ieškovė neprieštaravo plano rengimui, jeigu šio ploto negalima suformuoti kaip atskiro sklypo ir jei šis plotas nereikalingas visuomenės interesams. Taip pat nurodė, kad norimo prijungti sklypo riba turi būti formuojama išlaikant gretimų įregistruotų žemės sklypų ribą, bet ne toliau kaip iki kelio (gatvės) normatyvinės raudonosios linijos, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (duomenys neskelbtini) d. priėmė raštą Nr. 8SD-(14.8.7.)-5293 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“);

- Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. A-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ buvo nuspręsta leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2014 m. sausio 27 d. nustatė reikalavimus sklypo plano rengimui Nr. SPR-9133;

- ginčo žemės sklypo planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. A-1612 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“. Žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir paženklinto vietoje 2014 m. liepos 22 d. (Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas). Nustatant sklypo ribas dalyvavo gretimų sklypų savininkai – atsakovė E. D. K. ir K. R.. Suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas – 0,0089 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) mieste (adresas objektui nesuteiktas) 2014 m. spalio 30 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-650;

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1182 „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie(duomenys neskelbtini), pardavimo E. D. K.“ buvo nustatyta parduodamo sklypo kaina ir nuspręsta parduoti sklypą atsakovei E. D. K.. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8SU-506 su atsakove buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 1 d. ir pagal tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 8SU-505 buvo perduotas atsakovei. Sutartis patvirtinta Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. V. (notarinio registro Nr. 8300) ir 2014 m. gruodžio 1 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre;

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-26 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius duomenis pagal UAN „Geomatininkų grupė“ matininko A. P. 2014 m. rugpjūčio 14 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. sausio 22 d. įregistruotas naujai pertvarkytas (gautas sujungus E. A. K. priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0189 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei;

32. Priimti administraciniai sprendimai ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis iš esmės ginčijami tuo pagrindu, kad atsakovės E. D. K. įgytas 0,0089 ha žemės sklypas neatitinka laisvos, įsiterpusios valstybinės žemės statuso.

33. Šio pobūdžio valstybinės žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (toliau Žemės įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 12 d.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra nurodęs, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis tik nurodyti subjektai. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono privačių sklypų savininkams jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punktas numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017). Tokiu būdu, darytina išvada, kad asmeniui lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą reikalingi šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Tačiau sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

37. Įsiterpusiu nėra laikomas plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei parduotas 0,0089 ha žemės sklypas neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, todėl matė pagrindą panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su atsakove.

39. Iš byloje pateikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo plano (prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, parengto 2014 m. projektuotojo M. K.), matyti, kad 0,0089 ha ginčo žemės sklypas šiaurinėje ir vakarinėje pusėse (tarp taškų 5-4-7) ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiais sklypais (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje pusėje (tarp taškų 6-7) ribojasi su privačiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu K. R.. Tokios pačios aplinkybės nustatytinos ir iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio K. R. detaliojo plano koregavimo projekto, UAB „Planuotojai“ parengto pagrindinio brėžinio masteliu 1:500 (riba tarp taškų 7-8). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sklypą sudaro ne šlaitai, griovos.

40. Ginčas byloje kilęs dėl to, ar rytinėje dalyje ginčo žemės sklypas rytinėje pusėje pagal projektuotojo M. K. parengtą planą (tarp taškų 5-6) ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo ir galima ginčo žemės sklypą laikyti siaura juosta. Kaip matyti iš pateikto plano, taškai 5-6 pažymėti kaip besiribojantys su valstybine žeme. Iš byloje kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto UAB „Plentprojektas“ parengto statinio projekto (Situacijos, aukščių, dangų ir suvestinio inžinerinių tinklų plano ((duomenys neskelbtini).) rekonstravimo projekto) matyti, kad yra suprojektuoti (duomenys neskelbtini) g. rekonstravimo projekto sprendiniai – veja ir pilkų trinkelių danga (šaligatvis ir 4,5 m pločio įvažiavimas į ginčo ir atsakovei E. A. K. priklausantį žemės sklypą). Statybos leidimas rekonstruoti statinį ((duomenys neskelbtini) g.) Nr. LNS-21-130618-00488 išduotas 2013 m. birželio 18 d. ir vykdomi statybos darbai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai 6.3 punktą inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje yra laikomi gatvės elementais.

41. Byloje pateikti planai, brėžiniai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas neviršija teisės aktuose gyvenamosiose vietovėse nustatyto 0,04 ha ploto, šioje teritorijoje nėra numatyta suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskirų žemės sklypų / sklypo, sklypo riba sutampa su ištisine esamų sklypų riba. Ir nors atsakovei parduotas 0,0089 ha žemės sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame konkrečiai nėra suformuoto žemės sklypo, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų administracinių aktų panaikinimas ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia, nagrinėjamu atveju ne tik kad nesukeltų ieškovės siekiamų teisinių pasekmių, bet ir pažeistų pagrįstus atsakovės E. A. K. lūkesčius, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

42. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 nebuvo aiškiai apibrėžta, kas yra siaura juosta. Nagrinėjamu metu nuo 2016 m. gegužės 25 d. galiojančioje šio nutarimo 2.15 punkto redakcijoje nustatyta, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Iš trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės pateiktų (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projekto ir paaiškinimų matyti, kad 0,0089 ha žemės sklypas yra labai nedidelis – jo ilgis išilgai gatvės yra 10,51 m, plotis siekia nuo 6,74 iki 9.57 m. Pagal aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 pateiktą siauros juostos apibrėžimą, atsakovė E. D. K. įgytų teisę be aukciono nuosavybės teise įgyti 0,0089 ha žemės sklypą kaip įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų ir besiribojantį su laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiavimu į atsakovei E. A. K. nuosavybės teise priklausantį 0,01 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad suformuotas ir atsakovei parduotas 0,0089 ha ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, t. y. priimti administraciniai aktai ir su atsakove sudaryta šio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintus kriterijus bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos 2.15 punkto reikalavimams.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. Apeliantės teigimu, teismas vilkino bylos nagrinėjimą, o teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantės E. D. K. keliami klausimai dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamo pareigų atlikimo, proceso vilkinimo išeina už apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų. Pastebėtina, kad nesutikdama su teisėjos procesiniais veiksmais, apeliantė turėjo teisę pasinaudoti kitomis civilinėmis procesinėmis priemonėmis, tokiomis kaip teisėjo nušalinimas, galimai neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo apskundimas, kt.

45. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamas teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, teismas pasisakė ne dėl visų ieškinio argumentų, neanalizavo klausimų, kurie yra svarbūs nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje taip pat laikosi pozicijos, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (H. v. F., No. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog teismas būtų esmingai pažeidęs proceso teisės normų reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių padarė išvadą, jog ieškinys turėtų būti patenkintas.

Dėl bylos baigties

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį. Įvertinus visas aukščiau nurodytuose teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytas sąlygas, atsakovės E. D. K. apeliacinis skundas tenkintinas – Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

50. Atsakovė Eglė D. K. už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 50,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

51. Pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-4243-17018 E. D. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Už atsakovei teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybė turėjo 588,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame skaičiuje advokato užmokestis – 572,00 Eur, kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 16,72 Eur (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 10 d. pažyma Nr. NTP-7-9860, 2018 m. vasario 14 d. pažyma Nr. NTP-7-1111, 2018 m. balandžio 9 d. pažyma Nr. NTP-7-2269, 2018-07-04 pažyma Nr. NTP-7-4174). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 11, 24.3.6.1., 7, 24.3.6.1., 30.2 punktais šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

52. Ieškinį atmetus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įregistruoti viešame registre draudimą atsakovei E. D. K. disponuoti 0,0089 ha žemės sklypu, bei uždrausti bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą; taip pat vykdyti bet kokią veiklą šioje žemės sklypo dalyje susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą (CPK 149 str. 1).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovei E. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, valstybei 588,72 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įregistruotą viešame registre draudimą atsakovei E. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponuoti 0,0189 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0089 ha dalimi, bei uždrausti bet kokį turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą; taip pat vykdyti bet kokią veiklą šioje žemės sklypo dalyje, susijusią su projektavimo ir statybos darbų sukūrimu bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti į ją išieškojimą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė