Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-89-90/2014 pagal ieškovės UAB „Kubiliaus transportas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo S. P. pareigos atlyginti materialinę žalą ieškovei UAB „Kubiliaus transportas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas argumentavo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą nepagrįstai padarytomis išvadomis dėl atsakovo kaltės, taip pat teismo sprendimo motyvavimo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apelianto nurodyti apeliaciniame skunde trūkumai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tuo tikslu teisėjų kolegija paskyrė apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ir išreikalavo papildomus rašytinius įrodymus, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikimo teismui būtinybė atsirado apeliacinės instancijos teisme (CPK 414 str.).

Pateiktus byloje įrodymus teisėjų kolegija priėmė į bylą CPK 314 str. pagrindu ir vertino kartu su esančiais byloje įrodymais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 185 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas S. P. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2012-10-04 iki 2013-06-04 (1 t., b. l. 14, 17) ieškovės UAB „Kubiliaus transportas“ įmonėje. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., b. l. 6–11). Atsakovas S. P. 2013-05-10 išvyko į komandiruotę į Rusiją Sankt Peterburgą su jam patikėtu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „Renders NH5L36“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas komandiruotėje atsakovas 2013-05-15 pristatė krovinį paskirties vietos adresu 2013-05-15 13.05 val., iškrauta 2013-05-15 16 val. (1 t., b. l. 128). Iš pateikto byloje žemėlapio matyti, kad apeliantas nukrypo nuo kelio (b. l. 99) ir nuvažiavo į Frunzės rajoną, o ne tiesiai tuo pačiu keliu atgal į Lietuvą. Apeliantas nukrypimą nuo kelio paaiškino tuo, kad privalėjo pailsėti, taip pat tuo, kad nebuvo sudarytas kelionės maršrutas važiuoti atgal į Lietuvą, taigi jis galėjo savo nuožiūra pasirinkti stovėjimo vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iki galo neatskleidė tikrų įvykio aplinkybių, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi surinktais byloje įrodymais, kurie, priešingai, negu aiškino apeliantas, patvirtina, jog jis neturėjo būtinybės važiuoti į Sankt Peterburgo Frunzės rajoną vien tam, kad surastų tinkamą poilsiui ir mašinos pastatymui aikštelę. Teismo vertinimu, pasirinkęs kitą kelionės maršrutą apeliantas turėjo tiesioginį suinteresuotumą važiuoti į Frunzės rajoną, kadangi šiame Sankt Peterburgo miesto rajone gyvena atsakovo žmona ir vaikai. Pažymėtina, kad automobilį su priekaba apeliantas paliko netoli savo šeimos narių namų (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl atmestinas jo argumentas, kad tuo pačiu keliu jis nevažiavo atgal į Lietuvą dėl to, kad negalėjo kelyje sustoti poilsio, o ne dėl noro susitikti su šeima. Taip pat apeliantas paaiškino, kad atvažiavęs į Frunzės rajoną jis visą poilsio laiką buvo automobilyje ir tik ryte trumpam buvo išėjęs nusiprausti, pavalgyti, tuo laiku paliko užrakintą automobilį su visais jam priklausančiais ir automobilio nuosavybės dokumentais aikštelėje. Priešingai, negu aiškina atsakovas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis, su priekaba paliktas prie gyvenamojo namo Nr. 54 (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo pavogtas tarp 5 valandos ir 8 valandos ryto (b. l. 37). Teisėjų kolegijos vertinimu, trijų valandų laikotarpis negali būti laikomas trumpalaikiu, todėl ir su apelianto argumentu, kad automobilį paliko be priežiūros trumpam laikui, nesutinkama. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad automobilį jis paliko saugiai vien dėl to, jog netoli automobilio stovėjimo vietos buvo vaizdo kamera. Teismo vertinimu, be vairuotojo paliktas krovininis automobilis gyvenamajame rajone techninio įrengimo (vaizdo kamerai) stebėjimui negali būti pripažinta saugia vieta automobiliui palikti. Pažymėtina, kad apeliantas palikdamas automobilį neįsitikino, jog vaizdo kamera veikia, jog į jos stebėjimo lauką patenka paliktas automobilis, o kaip vėliau paaiškėjo, vaizdo kamera neužfiksavo transporto vagystės fakto. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nesielgė protingai, teisingai ir apdairiai trims valandoms palikdamas nesaugomoje aikštelėje didelės vertės turtą su visais automobilio ir atsakovui priklausančiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nesilaikė elementarių saugumo taisyklių, elgėsi aplaidžiai, pažeidė pareiginių nuostatų 2.9, 2.12 punktų reikalavimus, neužtikrino jam patikėtos transporto priemonės ir jo žinioje esančių dokumentų saugumo (b. l. 185), taip pat pažeidė visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.2.1 punktą, kuris įpareigoja atsakovą rūpestingai saugoti turtą, naudoti jį tik savo darbo pareigoms vykdyti ir nenaudoti turto kitiems tikslams, šiuo atveju atsakovas panaudojo tarnybinį transportą važiuoti pas šeimos narius (b. l. 9, 1 t.). Taigi pagrįstai skundžiamu teismo sprendimu atsakovas pripažintas kaltu dėl padarytos ieškovei materialinės žalos, nes dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovė patyrė materialinę žalą, neteko didelės vertės turto, tarp atsakovo aplaidumo ir atsiradusios materialinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo materialinę žalą (CK 6. 245–248 str.).

Atmestinas apelianto motyvas, jog ieškovei tariamai du kartus bus atlyginta žala už tos pačios transporto priemonės vagystę, nes ieškovė baudžiamojoje byloje pripažinta civiline ieškove (b. l. 108–109), taip pat ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui civilinėje byloje (b. l. 2–4). Kaip nustatyta byloje, kalti asmenys, pagrobę ieškovės transporto priemones, nenustatyti iki šiol, žala dėl transporto priemonių vagystės ieškovei neatlyginta, pirminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas (b. l. 111), o nuosavybės teise ieškovės vardu registruotos transporto priemonės išregistruotos iš Transporto priemonių registro (b. l. 203). Todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovei kelis kartus bus atlyginta turtinė žala skirtingose bylose. Pažymėtina, kad ieškovės automobilis ir puspriekabė nebuvo drausti nuo vagystės (kasko draudimu), todėl iš draudimo kompanijos už pavogtą turtą ieškovė išmokų taip pat negavo (b. l. 182).

Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu neteisingai nustatyta pavogto turto vertė, todėl neteisingai nustatyta ir priteistinos ieškovei iš apelianto žalos suma. Transporto priemonės, 2011-02-07 įsigytos ieškovės vardu, remiantis pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. TRUCKS 2011/0149, automobilis „Volvo FH12“ už 158 759,74 Lt, kuris pagal likutinę vertę ieškovės buhalterijoje apskaitytas 2013 m. gegužės mėnesį – 82 041,56 Lt, atitinkamai ieškovės buhalterinėje apskaitoje puspriekabės „Renders NH5L36“ likutinė vertė sudaro 1068,52 Lt, o tos pačios puspriekabės įsigijimo vertė, remiantis 2009-07-29 sąskaita faktūra BMR Nr. 0008, buvo 3 500 Lt. Ieškovė nepateikė byloje įrodymų apie pagrobtų transporto priemonių rinkos kainą, todėl ieškovės argumentas, kad 2013 m. gegužės mėn. pagrobtų transporto priemonių vertė buvo 154 706,40 Lt (b. l. 183), byloje neįrodytas jokiais patikimais įrodymais (CPK 12, 178 str.). Priešingai, nei teigia ieškovė, jos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriuos pateikė pati ieškovė, nurodyta (b. l. 183, 1 t.), kad transporto priemonės nuo įsigijimo momento buvo eksploatuojamos dvejų metų laikotarpiu, nusidėvėjo, transporto priemonių likutinė vertė 2013 m. gegužės mėn. buvo (82 041,56 + 1 068,52) 83 110,08 Lt (24 070,34 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei padaryta žala yra 24 070,34 Eur, o ne 44 806,07 Eur, kaip nurodė ieškovė (CPK 185 str.).

Civiliniame kodekse yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Taigi sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio nustatymo svarbu yra tai, jog turi būti atlyginta reali žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį, žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G. ir kt. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-3-302/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-426/2011). Vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas).

Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje, suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Taigi vadovaujantis CPK 178 straipsniu, darbuotojo kaltė ir neteisėta veika – darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – turi būti įrodyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė materialinės atsakomybės sąlygų atsakovo turtinei atsakomybei kilti.

Bylos duomenimis, su apeliantu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 9–11), remiantis šia sutartimi, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys (įskaitant priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų vykdydamas savo darbo pareigas (sutarties 2.1 punktas).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes su transporto priemone atvykęs į Sankt Peterburgą atsakovas buvo subjektyviai įsitikinęs, jog Frunzės rajone netoli atsakovo šeimos narių gyvenamosios vietos, esant sumontuotai lauko vaizdo kamerai, 2013 m. gegužės mėnesį (šviesiu paros laiku), yra saugi vieta palikti transporto priemonę be jo asmeninės priežiūros. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, taip pat įvertino ieškovės elgesį ir sprendžia, jog ieškovė veikė neprotingai, naudodama užsienyje krovinių pervežimui transporto priemonę, neįvertino verslo rizikos ir galimų nuostolių dėl transporto priemonės praradimo, buvo nepakankamai apdairi, neapdraudė jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės kasko draudimu, dėl to tapo priklausoma nuo atsakovo turtinės padėties, jo galimybės atlyginti ieškovei trečiųjų asmenų padaryta žalą. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad po transporto priemonių vagystės atsakovo sveikata pablogėjo, jis nedirba, jo šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai (1 t., b. l. 119–122). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti žalos atlyginimo suma iš atsakovo yra gana didelė, todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, priteistinos ieškovei žalos suma 10 proc. (2 407,03 Eur) mažintina (DK 257 straipsnio 5 dalis), tad ieškovei priteistinos žalos atlyginimo suma yra (24 070,34 – 2 407, 03) 21 663,31 Eur.

Kita sprendimo dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo už priteistą žalos atlyginimo sumą nekeistina.

Šių argumentų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo įrodymų kvalifikavimo ir DK normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, taikymo ir aiškinimo naikinamas dalyje priteistos ieškovei žalos atlyginimo sumos ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteisiamas 21 663,31 Eur žalos atlyginimas ir, kaip nurodyta anksčiau, paliekama galioti skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (21 663,31 Eur) nuo bylos iškėlime teisme dienos (2013 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, tarp šalių iš naujo perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi patenkinta 48,34 proc. ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisiama 650 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą (1 t., b. l. 23), vietoje ieškovės sumokėto už ieškinį (1185,70 Eur), atsakovui priteistina iš ieškovės 56,20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (194 Lt), nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovas buvo atleistas (1 t., b. l. 154, 155–156, 159–160). Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, 593,80 Eur išlaidos, kurių už apeliacinį skundą atsakovas nesumokėjo, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistos 237,40 Lt (68,75 Eur) kelionės išlaidos mažintinos iki 33 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Valstybei priteistinos išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p.), kurias teismas turėjo dėl procesinių dokumentų siuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims bylą nagrinėjant pirmosios instancijos (44,54 Lt) ir apeliacinės instancijos teismuose 7,27 Lt, iš viso 46,68 Lt (13,52 Eur). Atitinkamai priteistinos ir minėtos 13,52 Eur išlaidos valstybei: iš ieškovės – 7,03 Eur, iš atsakovo – 6,49 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–330 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimų patenkinimo panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškovės UAB „Kubiliaus transportas“ ieškinį dėl materialinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir sprendimą išdėstyti taip:

priteisti iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinio patenkinimui:

materialinę žalą – 21 663,31 (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 31 ct) Eur,

žyminio mokesčio išlaidas už ieškinio pareiškimą – 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur

ieškovei UAB „Kubiliaus transportas“ (į. k. 151290599, Marijampolė, Sporto g. 48, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“).

Priteisti iš ieškovės UAB „Kubiliaus transportas“ (į. k. 151290599, Marijampolė, Sporto g. 48, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 56,20 (penkiasdešimt šešis eurus 20 ct) Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą atsakovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, kurias asmuo privalo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660:

iš ieškovės UAB „Kubiliaus transportas“ (į. k. 151290599, Marijampolė, Sporto g. 48, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) 593,80 (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 80 ct) Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 7,03 (septynių eurų 3 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu;

iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 6,49 (šešių eurų 49 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos iš atsakovo žalos atlyginimo sumos (21 663,31 Eur) nekeisti.