Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2977-860/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-07-25
Bylos Nr.: eI3-2977-860/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01044-2024-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: G. V.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2977-860/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01044-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui G. V.,atsakovės atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą (patikslintą) atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. birželio 5 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas1, ir Inspekcijos Sprendimas, ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti raštuose keltus visus klausimus; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą byloje Nr. AG-150/13-2024 (toliau – ir Sprendimas2, ir LAGK Sprendimas); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio.

Paaiškina, kad Inspekcijai 2024 m. sausio 12 d. pateikė skundą (duomenys neskelbtini) (toliau visi prašymai ir skundai kartu – ir Prašymai). Tačiau, pareiškėjo teigimu, Inspekcija priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė nenagrinėti Prašymų, kadangi jie yra pasikartojantys, t. y. į Prašymuose esančius visus klausimus jau buvo atsakyta arba priimti sprendimai. Nurodo, jog dėl Sprendimo1 panaikinimo kreipėsi į LAGK. Tačiau LAGK priėmė Sprendimą2, kuriuo jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka tiek su Inspekcijos Sprenidmu1, tiek ir su LAGK Sprendimu2. Mano, kad sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei turi būti panaikinti. Pirmiausia nurodo, kad Inspekcija Sprendime1 nurodydama, jog į Prašymus neatsakys, nes jie yra pasikartojantys, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ). Anot pareiškėjo, jo Prašymai nėra pasikartojantys, o susiję su Inspekcijos 2017 m. gegužės 18 d. surašytu privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Tačiau Sprendime1 Inspekcija nepateikė jokių įrodymų (datų, konkrečių Inspekcijos raštų numerių), kuriais būtų nurodyta, jog į Prašymuose esančius visus klausimus jau buvo atsakyta arba priimti sprendimai. Tad mano, jog Inspekcija, neatsakydama į Prašymuose pateiktus klausimus, pažeidė gero administravimo principą. Taip mano, jog LAGK neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su Sprendimu1. Teigia, kad kaip įrodymas LAGK buvo pateiktas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ 2024 m. liepos 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). O tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad LAGK buvo informuota apie pateiktus naujus duomenis, kurie patvirtino, jog dar 2017 m. rugpjūčio 25 d. kvalifikuota matininkė nustatė, kad garažų boksų Nr. (duomenys neskelbtini) fasadinės sienos aukštis 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo 2.60 m. Pažymi, jog ši naujai išaiškėjusi aplinkybė patvirtino Prašymuose keliamų klausimų pagrįstumą bei būtinybę gauti aiškiai suprantamus atsakymus į užduotus klausimus. Tačiau skunde (patikslintame) pareiškėjas nesupranta, kokiu pagrindu LAGK padarė išvadą, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti Prašymus, jeigu Inspekcija fiziškai negalėjo priimti tinkamo sprendimo, nes naujos aplinkybės (nustatytas garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) fasadinės sienos aukštis H=2.60 m) buvo pateiktos 2024 m. liepos 12 d. Dar pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija buvo nenuosekli ir keitė reikalavimus Privalomojo nurodymo įvykdymui, nes nei viename rašte nėra nurodžiusi garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini) šlaitinio stogo lygio tinkamo Inspekcijai aukščio apibūdinimo bei nepripažįsta, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai buvo pakeisti iš neįvykdomų į įvykdomus. Taip pat teigia, kad būtent Inspekcijos pareiga yra išaiškinti jam, kaip jis dabar turėtų montuoti stogą ant garažų boksų (duomenys neskelbtini), nes siena buvo sužeminta iki paties jo išskaičiuotos reikšmės 2.40 m.

Atsiliepimas

2. Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog pareiškėjas pateikė Prašymus, kuriuose iš esmės kaip faktinį pagrindą nurodė Inspekcijos 2017 m. balandžio 7 d. – 2022 m. rugsėjo 27 d. laikotarpiu vykdytos administracinės procedūros metu nustatytas pareiškėjo, kaip savo paties samprotavimų išdavas, teigtas aplinkybes, susijusias su savavališkos statybos, konstatuotos garažų paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), garažų boksuose (duomenys neskelbtini), padarinių šalinimu bei Inspekcijos darbuotojų, vykdžiusių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) numatytas priežiūros bei su tuo susijusias viešojo administravimo funkcijas, šių funkcijų atlikimo vertinimu. Pažymi, kad įvertinusi Prašymus, priėmė skundžiamą Sprendimą1. Anot Inspekcijos, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ne pateikti Inspekcijos informacinio pobūdžio paaiškinimai dėl pareiškėjo pateiktų Prašymų nagrinėjimo, bet būtent Privalomasis nurodymas, su kurio turiniu kituose administracinės procedūros ir teisminiuose procesuose sutiko pats pareiškėjas ir kurio teisėtumą iš esmės patvirtino teismai, nagrinėję administracinio nusižengimo ir kitas bylas. Atsakovės nuomone, pareiškėjas siekia ginčyti dar 2022 m. rugsėjo 27 d. fiksuotą Privalomojo nurodymo įvykdymo procedūrą, nuo kurios užbaigimo praėjo daugiau kaip metai. Tad, Inspekcijos teigimu, nėra jokių objektyvių aplinkybių (tokių aplinkybių nepateikia ir pareiškėjas), kurios leistų jai atlikti veiksmus jau užbaigtoje administracinėje procedūroje. Tačiau tokie pareiškėjo veiksmai teikiant Inspekcijai daugkartinius prašymus iš esmės pasikartojančiais klausimais gali būti vertinami kaip tam tikro pareiškėjo nepasitenkinimo užbaigtos administracinės procedūros rezultatais ir tam tikro siekio padaryti institucijai spaudimą, siekiant pakeisti jau užbaigtos administracinės procedūros rezultatus, išdava. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog į jo Prašymus nebuvo atsakyta. Anot atsakovės, pareiškėjui teiktuose atsakymuose į jo daugkartinius prašymus, nurodyta, kad dėl Prašymuose keliamų klausimų, susijusių su Pastato aukščiu ir Privalomojo nurodymo įvykdymo konstatavimu, pareiškėjui jau buvo atsakyta. Pavyzdžiui, anot atsakovės, 2023 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) jis informuotas apie tai, kad dėl klausimų, susijusių su Pastato aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, taip pat Inspekcijos pareigūnų veiksmų / neveikimo galimai savo tarnybinėje veikloje nesilaikant / nesivadovaujant pareiškėjo kreipimuose nurodytų / įvardintų teisės aktų pareiškėjui buvo pasisakyta 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais daugkartiniais Inspekcijos raštais, teiktais pareiškėjui. Pažymi, jog dar 2022 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakymas į pareiškėjo 2022 m. spalio 3 d. skundus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui nurodė, kad „dėl 2022 m. spalio 3 d. skunde nurodytų Inspekcijos / Inspekcijos padalinių raštų, sprendimų, Jums pateiktų daugiau nei prieš 6 mėnesius, teisėtumo / pagrįstumo bei Inspekcijos pareigūnų veiksmų / neveikimo, (ne)vykdytų daugiau nei prieš 6 mėnesius (tame tarpe ir dėl Jums teiktų konsultacijų, kurios, pažymėtina, Jums nesukėlė jokių pareigų (bei nesuteikė jokių teisių), nes tokias pasekmes gali sukelti administracinis sprendimas (o ne pasisakymas teisės aktų taikymo klausimais), kaip šiuo atveju – Privalomasis nurodymas), vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktu, plačiau pasisakoma taip pat nebus“. Inspekcijos teigimu, jos teikti išaiškinimai, atsakymai pareiškėją tenkino, nes nebuvo skundžiami, tačiau vėliau, pareiškėjui pakeitus nuomonę, iškilo poreikis teikti Inspekcijai savo esme tapačius, tačiau kitaip formuluojamus klausimus (Prašymus).

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje:

- pareiškėjas palaikė skunde (patikslintame) išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad jis nežino Pastato fasadinės sienos aukščio. Jam aiškiai neatsakoma, ar kadastrinėje byloje nurodytas aukštis – 2,60 m., yra tinkamas nutrupėjusios sienos atstatymo aukštis. Pastebi, kad registre esantis (nurodytas) Pastato aukštis nesutinka su kadastrinėje byloje esančiais duomenimis, tad neaišku kuriais vadovautis. O Inspekcija jam aiškiai neatsako. Pareiškėjas dar teigė, kad po jo skundo pateikimo teismui, yra pasikeitusi faktinė situacija, kuri tik parodo, kad Inspekcijos atsakymai į jo užklausas dėl Pastato fasadinės dalies aukščio buvo netinkami, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgta priimant sprendimą.

Atsiliepimas

- atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutiko, prašė jį atmesti, ir palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas yra atlikęs Pastato statybos darbus (yra fiksuotos bent trys savavališkos statybos), tad faktiškai tie duomenys (aukščiai) skiriasi nuo dokumentuose esančių duomenų. Tad pareiškėjas dėl duomenų sutikslinimo turėtų kreiptis į Registrų centrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo Prašymuose pateiktų klausimų, ir LAGK Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad:

5.1. 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Savavališkos statybos aktas).

Savavališkos statybos akte nustatyta, jog pareiškėjas savavališkai atliko pastato – garažo boksų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kaip tai nurodyta nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją.

5.2. 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas.

Privalomuoju nurodymu pareiškėjas iki 2017 m. lapkričio 18 d. įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina sutvarkyti statybvietę (demontuoti surenkamų g/b plokščių denginį virš garažo boksų (duomenys neskelbtini), sužeminti minėtų boksų išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio ir sutvarkyti statybvietę).

5.3. Inspekcija 2022 m. rugsėjo 27 d. parengė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)

Minėtame akte konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

5.4. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. pateikė Inspekcijai Prašymus:

(duomenys neskelbtini).

6. Inspekcija, atsakydama į minėtus pareiškėjo Prašymus, 2024 m. birželio 5 d. surašė Raštą.

Inspekcijos Rašte, be kita ko, nurodyta, jog Prašymai iš esmės yra susiję su 2017 m. gegužės 18 d. Privalomuoju nurodymu, kuris yra įvykdytas. Padaryta išvada, jog atsižvelgiant į Prašymuose nurodytus duomenis bei vadovaujantis Inspekcijos turimais duomenimis Prašymuose nurodyti klausimai dėl Inspekcijos atsakymų, susijusių su Privalomojo nurodymo įvykdymu ir Pastato boksų (duomenys neskelbtini) aukščiu yra / buvo nagrinėjami LAGK ir teisme. Rašte taip pat atkreiptas dėmesys į VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktus. Inspekcija pažymėjo, jog Prašymuose pateikti klausimai Inspekcijoje nebus iš naujo nagrinėjami. Sprendime1 pateikta informacija, jog Inspekcija taip pat nenagrinėja klausimų, kurie priskirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7457-583/2024 nurodė, kad pareiškėjui buvo ir yra žinoma oficiali Inspekcijos pozicija dėl leistino Pastato aukščio. Inspekcija ginčijamame Sprendime1 padarė išvadą, jog pareiškėjas Inspekcijai pateiktuose Prašymuose ir toliau kelia iš esmės tapačius klausimus, pateikdamas skirtingas jų interpretacijas. Taip pat priminta apie Inspekcijos 2023 m. balandžio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt., teiktą informaciją. Sprendime1 dar pažymėta, kad visi Inspekcijos sprendimai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, kol nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodoma, jog Inspekcijos raštai pasirašyti Darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka, todėl jų papildomai tvirtinti nėra pagrindo. Sprendime1 priminta, kad netenkinus Inspekcijos raštams ar veiksmams, pareiškėjas gali nustatyta tvarka pateikti skundą teismui arba LAGK. Dėl Inspekcijos Konsultavimo skyriaus suteiktos informacijos nurodyta, kad Inspekcijos Konsultavimo skyrius nagrinėdamas paklausimą nevertina konkrečių faktinių aplinkybių; skyriaus specialistai konsultacijas rengia vadovaudamiesi tik paklausime nurodytais duomenimis; asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali keistis ir Inspekcijos konsultacijos turinys. Sprendime1 dar nurodyta, jog Asmenų konsultavimo Inspekcijoje taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-151, nenumatyta konkrečių situacijų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir / ar išvadų teikimo, todėl Prašymuose su tuo nurodytos aplinkybės detaliai nebus nagrinėjamos. Į pareiškėjo pretenzijas dėl Inspekcijos atstovavimo teisiniuose ginčuose ir (ar) Inspekcijos darbuotojos (-ų) teiktos melagingos informacijos, Sprendime1 nurodyta, jog Inspekcijos darbuotojai veikia pagal jiems teisės aktuose nustatytą kompetenciją. Nurodyta dar ir tai, jog Inspekcija neturi pagrindo abejoti savo įgaliotų atstovų kompetencija, o vien aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina įstaigos atstovo nurodyti teiginiai, nėra pagrindas konstatuoti jų veiksmų neteisėtumą (įskaitant tariamos melagingos informacijos teikimo), todėl pretenzijos dėl Inspekcijos atstovavimo teisiniuose ginčuose nenagrinėjamos, jų tinkamai nepagrindus. Sprendime1 pažymėta, jog Inspekcijai nepriskirta teisė bei kompetencija vertinti teismų poziciją, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakoma. Sprendime1 taip pat akcentuota, jog pareiškėjo Prašymai pilna apimtimi nėra konkretūs, aiškūs ir suprantami. Sprendime1 padaryta išvada, jog su Prašymais pateikti duomenys, nepatvirtina skunduose nurodytų aplinkybių, susijusių su Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybiniais nusižengimais, nekompetencija. Pažymima, kad įvertinus Prašymuose išdėstytą informaciją, nustatytas faktines aplinkybes bei įtvirtintą reglamentavimą, Inspekcijoje nebus pradėtas tyrimas dėl Inspekcijos darbuotojų veiksmų nesant tam pakankamo pagrindo. Sprendime1 paaiškinta, jog su norima dokumentacija pareiškėjas gali susipažinti Inspekcijos raštinėje iš anksto suderintu laiku. Atsižvelgiant į išdėstytą, Inspekcija nusprendė Prašymuose keliamų klausimų nenagrinėti, t. y. dėl jų nebepasisakyti, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktais.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos minėtu Raštu, kreipėsi į LAGK.

LAGK priėmė Sprendimą2, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Sprendime2, be kita ko, nurodyta, jog Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nenagrinėjo pareiškėjo Prašymuose pateiktų klausimų. Kadangi LAGK nustatė, jog pareiškėjui ne kartą Inspekcijos raštais (pvz., 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017 m. spalio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų panaikinimo“, 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2020 m. vasario 19 d. paklausimo“, 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų kreipimųsi“, 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų kreipimųsi“, 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų kreipimųsi“) atsakyta į jo Prašymuose keliamus klausimus, susijusius su leistinu Pastato boksų (duomenys neskelbtini) išorinių sienų aukščiu, taip pat galimai neteisėtais Inspekcijos pareigūnų veiksmais. LAGK taip pat pažymėjo, jog nors lingvistine išraiška Prašymų klausimai nėra identiški anksčiau Inspekcijos raštuose nagrinėtiems klausimams, tačiau iš esmės buvo spręsti klausimai dėl to paties dalyko ir (ar) tuo pačiu pagrindu ir (ar) dėl tų pačių aplinkybių. Taip pat Sprendime2 nurodyta, jog akivaizdu, kad pareiškėjas vis nauju prašymu (skundu) skirtingai suformuluoja iš esmės tuos pačius klausimus, tačiau tai nereiškia jog jie yra pateikti nauji ir institucija turi pareigą iš naujo į juos atsakyti. Priešingai, naujų duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnių Inspekcijos raštų pagrįstumu pareiškėjas į bylą nepateikė, nes pareiškėjui apie situaciją, susijusią su inspekcijos pareigūnų veiksmais, susijusiais su Pastato aukščiu, Inspekcijos pareigūnų veiksmais, žinoma iš anksčiau atliktų administracinių procedūrų ir pateiktų Inspekcijos atsakymų (išaiškinimų). LAGK pažymėjo ir tai, jog vertinant pareiškėjo pateiktą „Registrų centras“ 2024 m. liepos 12 d. VĮ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) svarbu tai, jog administracinio ginčo byloje nėra sprendžiama dėl pastato boksų (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros, kuri jau yra baigta konstatavus Privalomojo nurodymo įvykdymą, kaip ir nėra sprendžiama dėl teisės pareiškėjui atlikti nujus statybos darbus minėtuose boksuose apimties, todėl LAGK plačiau apie šiame rašte pateiktą išaiškinimą nepasisakė. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog visiškai neaišku, kuriuo sienos aukščiu vadovautis, LAGK pažymėjo, kad pareiškėjui turi būti žinomas Pastato boksų išorinių sienų faktinis aukštis, kadangi Inspekcijos pozicija dėl leistino Pastato boksų išorinių sienų faktinio aukščio ne kartą buvo išdėstyta atsakovės raštuose. Be to, pareiškėjui ne kartą buvo pateikti Inspekcijos atsakymai į klausimus, susijusius su Inspekcijos tarnautojų kompetencija, galiojančiu teisiniu jų veiklos ir atsakomybės reglamentavimu.

8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu ir LAGK Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas minėtus sprendimus panaikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti Prašymuose keltus visus klausimus.

9. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, susiję su LAGK Sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teismas plačiau dėl jų nepasisakys. Teismas toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (to paties straipsnio 12 dalis). Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (to paties straipsnio 5 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Taigi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

Taisyklių 29 punkte nurodyta, jog prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

11. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

12. VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti (2 punktas); paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 punktas); paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas (4 punktas); nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo (5 punktas).

13. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pareiškėjo teiktus daugkartinius besikartojančius Prašymus (iš viso net 38), jų turinį, Inspekcijos Raštą, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo Rašto.

14. Kaip matyti iš pareiškėjo Prašymų turinio, pagrindinis ir esminis klausimas, kad jam nėra aišku kaip reikėtų vertinti Inspekcijos darbuotojų pateiktas skirtingas pozicijas dėl leistino maksimalaus Pastato fasadinio aukščio, todėl prašė institucijos vadovo pašalinti šiuos prieštaravimus. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad jam taip ir neatsakoma, koks tiksliai turi būti Pastato fasado aukštis. Būtent tokią pagrindinę ir esminę problemą pareiškėjas pabrėžė ir teismo posėdžio metu.

15. Teismas, įvertinusi bylos medžiagą, mato, kad pareiškėjui ne kartą Inspekcijos raštais, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų panaikinimo“, 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų 2020 m. vasario 19 d. paklausimo“, 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų kreipimųsi“, 2021 m. sausio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų kreipimųsi“, 2021-07-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų kreipimųsi“ ir kt., buvo atsakyta į jo prašymuose / skunduose keliamus klausimus, susijusius su leistinu Pastato boksų (duomenys neskelbtini) išorinių sienų aukščiu.

16. Be to, analizuojant LVAT 2023 m. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-413-822/2023, matyti, kad pareiškėjas dar 2021 m. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriame buvo reikalaujama panaikinti Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo ji atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, kuriuose buvo keliami klausimai susiję su Pastato aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų vertinimu (įpareigojimais) šiuo aspektu, kadangi pareiškėjui į analogiškus klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais Inspekcijos raštais. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašymai yra kartotiniai, todėl remiantis VAĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, turėjo teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus.

Taip pat tie patys klausimai iš esmės buvo nagrinėjami ir RAT 2024 m. gegužės 6 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. eI3-7457-583/2024, kur Inspekcija vėl buvo atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo prašymus; teismas pareiškėjo skundą atmetė.

17. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo ir yra žinoma oficiali Inspekcijos pozicija dėl leistino Pastato aukščio – ji jam ne kartą buvo išdėstyta atsakovės siųstuose raštuose, į šį klausimą yra atsakyta ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais pačiais klausimais atsakymus bei išaiškinimus pareiškėjui yra teikusi ir VĮ Registrų centras savo 2019-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte. Jame pateikti išsamūs paaiškinimai dėl pastato (duomenys neskelbtini), bei jo dalių aukščių nesutapimų bei juos nulėmusių priežasčių.

18. Teismas šiuo aspektu dar pažymi, kad nors lingvistine išraiška pareiškėjo Prašymų klausimai nėra identiški anksčiau Inspekcijos raštuose nagrinėtiems klausimams, tačiau jų esmė neabejotinai yra tapati. Akivaizdu, jog pareiškėjas vis nauju prašymu (skundu) skirtingai suformuluoja iš esmės tuos pačius klausimus, pateikia kitokias tų pačių klausimų interpretacijas, tačiau tai nereiškia, kad jie yra pateikti nauji ir todėl institucija turi pareigą iš naujo į juos atsakyti. Pareiškėjas iš esmės piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

19. Pareiškėjas teigia, jog po jo skundo pateikimo teismui, yra pasikeitusi faktinė situacija, kuri tik parodo, kad Inspekcijos atsakymai į jo užklausas dėl Pastato fasadinės dalies aukščio buvo netinkami, todėl į tai taip pat turi būti atsižvelgta priimant sprendimą; pridėjo LAGK 2025 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21RE2- (AG2-3/16-2025), Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2025 m. liepos 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ir kt.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentai nesutinka.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LVAT praktiką administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimo teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ir ABTĮ) 3 straipsnis); administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu; administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013-12-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-1865/2013; 2014-02-18 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-133/2014).

Taigi, bet kokie pareiškėjo nurodomi pasikeitimai, po skundžiamo Rašto priėmimo, nedaro jokios įtakos Rašto teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad Inspekcija Rašte turėjo pagrindą remtis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktais bei pareiškėjo Prašymų nenagrinėti.

21. Teismas taip pat dar pažymi, kad pareiškėjo Prašymuose, be minėtos esminės aplinkybės, buvo keliami klausimai, susiję su Inspekcijos tarnautojų kompetencija, neteisėtais veiksmais, galiojančiu teisiniu jų veiklos ir atsakomybės reguliavimu bei jų vertinimu ir pan.

Tačiau į šiuos klausimus pareiškėjui taip pat ne kartą buvo atsakyta, tiek Inspekcijos raštuose, tiek LAGK nagrinėjant pareiškėjo daugybinius skundus, tiek ir teismuose. Tad šiuo atveju teismas remiasi anksčiau šiame sprendime išdėstytais savo argumentais ir atskirai plačiau nepasisako.

22. Pažymėtina ir tai, kad teikiamų Prašymų, kartojant iš esmės tuos pačius klausimus, pateikiant skirtingas interpretacijas, iš esmės manipuliuojant, nagrinėjimas negali būti neapibrėžtas, begalinis ir savitikslis, nes viešojo administravimo subjektų, tame tarpe ir Inspekcijos veikla, negali būti grindžiama ir vertinama tik formaliais kriterijais, ar pažodžiui atsakyta į keliamus klausimus, kas neatitiktų nei racionalumo, nei ekonomiškumo principų.

23. Be to, teismas dar pažymi, kad pareiškėjas Inspekcijai laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 12 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. pateikė net 38 Prašymus, iš esmės su tais pačiai besikartojančiais, skirtingai interpretuojamais, išvestiniais, papildomais ir pan. prašymais bei reikalavimais. O apskritai tais pačiais klausimais pareiškėjas, po Privalomojo nurodymo įvykdymo, t. y. po 2022 m. rugsėjo mėn., yra pateikęs virš 150 prašymų ir skundų. Tad tokia situacija tikrai nėra priimtina, racionali ir pagrįsta, todėl natūraliai daro pareiškėjo prašymus / skundus neaiškiais ir nesuprantamais. Tad Inspekcija nenagrinėdama Prašymų pagrįstai vadovavo ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktu.

24. Dar kartu pabrėžtina ir tai, jog šių aplinkybių visetas rodo, kad Inspekcija bei kitos institucijos pareiškėjui atsakymus dėl pastato (duomenys neskelbtini), ir kt. keltų klausimų jau yra pateikusios daugkartiniais raštais, o nuo pareiškėjo nurodomų aplinkybių jau yra praėjęs ir didesnis nei 1 mėnesio terminas (VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

25. Kas liečia pareiškėjo prašomus pateikti dokumentus dar papildomai pasakytina, kad iš Inspekcijos Rašto matyti, jog nebuvo atsisakyta teikti dokumentus pareiškėjui, tačiau jam buvo pasiūlyta su norima dokumentacija susipažinti Inspekcijos raštinėje iš anksto suderintu laiku.

26. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas Inspekcijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti ir LAGK Sprendimą. Nepatenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

27. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

28. Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. teismo sprendimas priimtas ne jo naudai, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu Inspekcija įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą (patikslintą) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjas Saulius Jakaitis