- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-921-1032/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 580,37 Eur skolą, 835,48 Eur palūkanas, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, bei 3178,37 Eur skolą, 4817,60 Eur palūkanas, 660,08 Eur delspinigius, 54,15 Eur palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti bei priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
atlikus formalų įrodymų vertinimą laikytina, kad ieškinys pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 - 6.4, 6.37, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205, 6.210 straipsniais, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 27 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK bei 2010 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, pagal kurias atsakovui buvo suteikti minėtose sutartyse nurodyto dydžio kreditai, atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2013 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-13-6294/13-20-10 pirminis kreditorius AB „Swedbank“ perleido naujajam kreditoriui ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“ visus savo reikalavimus atsakovui pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK bei 2010 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Atsižvelgiant į tai, UAB „Gelvora“ turi reikalavimo teisę į susidariusį atsakovo įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei ar pradinei kreditorei būtų sumokėjęs.
Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovo sudarytų sutarčių pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinei kreditorei ir ieškovei 2013 m. vasario 22 d. sudarius Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10 tarp ieškovės ir atsakovo įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių sudarytų sutarčių pagrindu atsirado prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Reikalavimus pagal 2009 m. lapkričio 27 d. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK bei 2010 m. birželio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV sutartis perėmusi ieškovė įgijo visas pradinio kreditoriaus teisės ir pareigas. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditus, tačiau atsakovas nustatytais terminais kreditų negrąžino ir palūkanų nemokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas liko skolingas ieškovei 580,37 Eur skolą, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, bei 3178,37 Eur skolą, 660,08 Eur delspinigius, 54,15 Eur palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievoles ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusių įsiskolinimų dydį, todėl ieškovės reikalavimai 580,37 Eur skolos, 115,55 Eur delspinigius, 6,83 Eur palūkanų delspinigių pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, bei 3178, 37 Eur skolos, 660,08 Eur delspinigių, 54,15 Eur palūkanų delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV yra pagrįsti ir tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256, 6.258 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Kaip jau minėta, pagal sudarytas sutartis šalys susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. nuo kredito suteikimo dienos iki pat kreipimosi į teismą dienos. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.
Ieškovė prašo priteisti 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, paskaičiuotas ne tik už naudojimąsi pinigais iki kredito grąžinimo termino pabaigos, bet ir po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjai praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, t. y. už 6 metus ir 11 mėnesius, mokant sutartines 19 procentų dydžio palūkanas bei 4817,60 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 25 d. iki ieškinio parengimo dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo laikotarpį bei palūkanų sumą – atitinkamai 835,48 Eur palūkanas pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK ir 4817,60 Eur palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, kurių dydis abiem atvejais yra didesnis nei pradinė suteikta kredito suma, laikytina, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė. Esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai lyginant su pačios paskolos suma, palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant, - taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas 2 kartus - iki 417,74 Eur pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK, bei 2408,80 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 231 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, sumažinant iš atsakovo prašomą priteisti sumą, iš atsakovo ieškovui priteistina 167 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo G. Š. 580,37 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų 37 centų) skolą, 417,74 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 74 centų) palūkanas, 115,55 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų, 55 centų) delspinigius, 6,83 Eur (šešių eurų 83 centų) palūkanų delspinigius pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK bei 3178,37 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 87 centų) skolą, 2408,80 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuonių eurų 80 centų) palūkanas, 660,08 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt eurų, 8 centų) delspinigius, 54,15 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 15 centų) palūkanų delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 421,89 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno euro 89 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 580,37 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų 37 centų) pagal kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 09-096162-RK bei 20 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 3178,30 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 87 centų) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-040990-GV nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.