Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino, tačiau nurodė, kad gynėsi ir nurodė, kad 2022 m. birželio 5 d. paskambino draugei Š., kuri tuo momentu buvo pas A., pas savo brolį, po to ragelį perėmė J. G. ir pasikvietė į svečius. Jis apie 12 val. nuvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atėjo, tuo adresu buvo A. (apie trisdešimt metų yra draugai), G. Š. (kurį laiką buvo sugyventiniai, apie 7-8 metus gyveno kartu), J. G. (A. sugyventinė) ir G., bet šis dar iki mirusiojo su drauge atėjimo išėjo. Kai atėjo, buvo blaivus, o bute buvę asmenys, pas kuriuos atėjo, išgėrinėjo. Jis su savimi nieko neatsinešė, tik po to jo paprašė nueiti iki parduotuvės, jis nuėjo. Po to, jis prisijungė prie jų ir gėrė degtinę, ir alų. Bute jie išgėrinėjo ir po kurio laiko, apie 15.00 val., o gal kiek anksčiau, atėjo neprašyti J. Š. ir M. R., kurie buvo išgėrę, girti. Su atėjusiaisiais toliau išgėrinėjo. Žinojo, kad J. ir M. R. yra mėgėjai išgerti, gyveno tame pačiame name, aukštu viršuje, o bute pas juos greičiausiai buvo triukšmas, vyko pokalbiai, tai supratę, kad ten išgėrinėja, paprasčiausiai už dyką norėjo pasimėgauti alkoholiu ir atėjo. Po kiek laiko G. Š. nuėjo miegoti, po kurio laiko, taip pat nuėjo ir A., o kiti liko prie stalo. Pradėjus M. R., tarp jo ir M. R. įvyko apsižodžiavimas. Jo žodinis konfliktas su M. prasidėjo maždaug po pusvalandžio po to, kai šie atėjo. Jis sėdėjo prie stalo, ant kampo, o M. su J. lygtais sėdėjo ant lovos. Besėdint M. elgėsi agresyviai, pradėjo duoti nurodymus „paduok alaus stiklinę, įpilk stikliuką degtinės“, jis sakė, kad pats gali, pasiuntė jį velniop, kad „eik velniop, pats gali įsipilti“. M. pasakė „ar žinai kas aš toks?“, nes jis šio nepažinojo, bei M. pasakė, kad jis turėjo daug „chodkių“, o „chodkės“ vadinamos, kurie sėdėjo kalėjime. Po to, M. apsiramino, lygtais kaip ir viskas normaliai buvo. Kai įvyko apsižodžiavimas, tuo metu G. virtuvėje miegojo, ji dar iki atėjimo M. su J. nuėjo į virtuvę atsigulti, o J. nežino kur buvo, bet ji vaikščiojo tai į virtuvę, tai į tualetą, tuo momentu ten mažai kas sėdėjo. Gal po 15 min., gal po pusvalandžio išgirdo, kad jį, iš virtuvės, kviečia draugė G. Š., kuri pasakė, kad M. lenda prie jos ar čiupina, kažkaip panašiai, jis pasakė „ką čia darai, ko lendi, atsikabink“. M. nieko neatsakė į jo tą frazę, kažką paburbuliavo, šiam pasakė „raminkis, baik, atšok“, pasiuntė velniop, bei nusisukęs grįžo į kambarį, o M. liko virtuvėje. Nuėjęs į kambarį prisėdo ant lovos (kur buvo A.), bei maždaug po minutės atėjo M. R. ir prisėdo prie jo iš dešinės pusės. Jie pradėjo kalbėti ir šis jam su alkūne, atbulom iš kairės rankos, stuktelėjo į veido sritį. Kai jam pataikė į veido sritį, jis sakė „ką darai?“ ir prasidėjo, t. y. griežtai buvo sakoma „ar žinai, ką tu siuntinėji, ar žinai kas aš toks? Ar žinai, kas aš toks, kiek aš „chodkių“ turėjęs?“. Tada jis M. R. dar kartą pasiuntė velniop ir besėdėdamas pamatė, kaip artėja link jo peilis, t. y. M. R. dešine ranka kiša peilį link jo, suprato, kad šis jam durs. Jis manė, kad jį žaloja, nes M. tuo momentu buvo įsiutęs, kai šį jis pasiuntė rusiškai. Suprato, kad jam reikia gintis, nes kai pasakė, kiek „chodkių“ turi, žino, kad tai reiškia, kad sėdėjęs ne kartą. Pastebėjo, kad dešine ranka link jo eina peilis kažkur maždaug į pilvo sritį, tada jis sakė „ką išdarinėji?“, sėdėdamas nedaug atsitraukė, su ranka nustūminėjo. Atsitraukdamas pasisuko veidu į šį, nes vengė peilio. Kai atsisuko veidu, stūmė peilį kuo toliau nuo savęs. Kai nustūminėjo nuo savęs peilį, ėmė M. R. už rankos, už plaštakos, už delno. Kai stūmė nuo savęs peilį, turbūt buvo kažkiek prisistojęs. Jis stūmė nuo savęs, o šis link jo, peilis buvo pas M. R. dar rankose ir jie su tomis rankomis žaidė, grūmėsi. Kai M. R. laikė, jis šiam kaire ranka už delno paėmęs laikė, bet vis tiek stūmė, po to jis bandė dar peilį ištraukti ir ištraukdamas tada M. R. įdūrė. Po to jau nurodo, kad kai bandė ištraukti iš R. rankų peilį ir stumdamas, nes šis vis tiek link jo kišo peilį ir taip išėjo, kad ar jis ištraukė peilį iš M. R. rankos peilį ir įdūrė, ar su R. ranka, įdūrė šiam. Jis prisimena, kad rankos buvo kartu, tačiau tiksliai neatsimena kai dūrė ar buvo peilis M. rankose, ar jis jau buvo ištraukęs už geležtės. Grumtynių metu jis dar įsipjovė į pirštą, buvo kruvinos rankos. Jo rankos tapo kruvinos greičiausiai kai pirmą kartą, kai M. jam norėjo durti, kai jis atsitraukinėjo, atstūminėjo peilį nuo savęs, su kaire ranka stvėrė. Kai įdūrė, M. R. neteko jėgų, pasidarė ramus, peiliu daugiau nepuolė. M. R. liko sėdėti ant sofos, galvojo, kad turbūt pataikė, šis apsiramino nuo to ir jis su tuo peiliu apsisuko, išėjo į virtuvę. Kai nuėjo į virtuvę su peiliu, peilį turbūt paliko kriauklėje, nes plovėsi rankas, jam bėgo kraujas iš piršto, iš rankų, kairė ranka buvo prapjauta. Neatsimena kaip tas peilis atrodė, lyg buvo paprastas peilis, rankena, geležtė, nežino ar geležtė buvo smaili, neatkreipė dėmesio. Kai nusiplovė rankas, greičiausiai peilį paliko kriauklėje, tada parėjo iš virtuvės bei koridoriaus ir kambario tarpduryje pamatė, kad M. R. lyg ant žemės sėdėjo, bei prie šio jau buvo J. Š. ir J. G.. Kažkas pasakė, kad kviesti policiją, bet jis pasakė, kad pirmiau kviestų greitąją. Pats neiškvietė greitosios, nes buvo šokas, išsigandęs, nelabai tuo momentu susigaudė kas vyksta. Jis buvo šoke, išsigandęs bei išėjo iš to buto. Apie 16.00 val., gal po 16.00 val., išėjus iš buto jis išsikvietė taksi ir parvažiavo namo. Parėjęs namo vartojo alkoholį, nežino kiek išgėrė parvažiavęs, iki pusės butelio degtinės, gal mažiau, buvo užmigęs, bei tą pačią dieną sulaukė pareigūnų, kurie jį paguldė ant grindų, tuo metu kelėnai buvo nubrozdinti, ir buvo sulaikytas. Pareigūnai sakė, kad jie antrą kartą buvo pas jį, bet jis galbūt jau miegojo ir pirmą kartą negirdėjo, o antrą kartą atidarė duris. Kad įvyko tragedija sužinojo jau būdamas policijos automobilyje. Nežino kaip pas M. R. atsirado peilis, neatkreipė dėmesio ar ant stalo buvo padėta peilių. Jis tą vakarą pats peiliu nesinaudojo. Bandymas atimti peilį truko neilgai, trumpai viskas vyko, kelios sekundės. Labai miglotai atsimena, bet ne dėl girtumo, o dėl šoko, buvo peilis, stūmė, vengė šio, gynėsi, galvoje viskas susimaišė, bijojo dėl gyvybės, išsigando, stūmė, o pas šį vis dar peilis, vėl grumtynės, peilis, šis ramus. Sprendė, kad buvo užpuolimas, o ne paprastas peilio parodymas, nes veiksmas vyko į jį, peilis ėjo į jį, nesakė, kad papjaus, paprasčiausiai peilis pas šį rankoje ir peilis į jį eina. Jis suprato tai, kaip pavojų, jautė pavojų. Pas jį jau anksčiau buvo, kad peilis ėjo link jo, spėjo pasitraukti, galvą šiek tiek atitraukti, bet baigėsi taip, kad gydytojai pasakė, jog trūko kelių milimetrų, tai žino, kad jeigu peilis eina link jo, tai jau tikrai nieko gero. Grumtynių metu sėdėdami stumdėsi, nežino, negali net paaiškinti kaip tas kaklas buvo sužalotas gal grumtynių metu. G. Š. nebuvo atėjusi į kambarį tuo metu, kai vyko grumtynės su peiliu. Kur buvo J. Š. kai vyko grumtynės, nežino, gal virtuvėje, gal tualete, gal kambaryje kur nors sėdėjo toliau, bet šalia šios nebuvo. Jeigu būtų atėmęs peilį, tai M. dar kažkokiu būdu turbūt negalėjo jam toliau kelti pavojaus. Dūrė M. tikrai ne iš pykčio, jis nenorėjo nieko sužeisti, nei kad taip baigtųsi. Nežino, kodėl įvykio vietoje nesulaukė pareigūnų, nepaaiškino tos situacijos, buvo šokas, nežino, kodėl rankas, peilį plovė. Iki įvykio M. R. nepažinojo. Buvo girdėjęs, kad yra M. R., šio brolį pažinojo, buvo kelis kartus susitikę su J., sakė, kad dabar gyvena J. brolis su J., o J. jis pažinojo nuo seniai. Nelabai atsimena kas buvo pasakyta parodymų patikrinimo metu, bet viskas, ką dabar sako, tai viskas taip ir buvo. Parodymų patikrinimo metu jam reikėjo parodyti kaip viskas vyko, kurioje rankoje jis laikė peilį, kur jo ranka, kaip šis dūrė, kaip atitraukė, kaip peilis atsidūrė krūtinėje. Kai vyko konfliktas tarp M. R. ir jo, jam buvo tik rankos, pirštai sužaloti, o visi nubrozdinimai, sužalojimai atsirado policijos pareigūnų sulaikymo metu. Buvo tik įpjovimai, į nosį jam nelabai smarkus buvo smūgis, nebuvo mėlynės, paraudimų, po to, kai praėjo kelios valandos, atsirado ant kaktos pas jį nubrozdinimai. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kiek prisimena, teisingus parodymus davė 2022 m. birželio 6 d.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Apie 15 valandą pas J. ir A. į svečius atėjo M. R. ir J.. M. R. matė pirmą kartą, kas šis toks, kur gyvena, nieko nežinojo. J. pažinojo iš anksčiau, pavardė lyg Š.. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat, lyg (duomenys neskelbtini) name, gal ir dabar gyvena, nežino. M. ir J. užėjo šiaip, šių niekas nepasikvietė. Ko šie atėjo, nežino, gal šiaip, jokio alkoholio neatsinešė, bet prisėdo prie jų ir gėrė kartu degtinę. M. nebuvo agresyvus, elgėsi normaliai iš pradžių, o paskui išgėręs degtinės ėmė agresyvėti ir kabinėjosi prie jo. Nes jis tik vienas vyras ir buvo likęs, A. miegojo, kaip ir G.. M. kabinėjosi žodžiais, klausė, ar jis žino, kas šis per vienas ir panašiai. Tada jis pats pradėjo pykti, nepatiko jam M. kabinėjimaisi, pasiuntė šį velniop. Tada M. supyko, dar labiau pradėjo kabinėtis, klausė, ar jis žino, kas šis toks, ką jis čia tokį dabar siunčia ir panašiai, ir tada M. jam trenkė. Kuo trenkė, nepamena - alkūne ar kumščiu, nematė. Jie vienas šalia kito sėdėjo. Lyg alkūne trenkė. Pataikė jam į nosį, tarp akių, yra nubrozdinimas likęs. Kai M. jam trenkė, tada pas šį pamatė rankose peilį. Iš kur peilis pas M. atsirado, jis nematė, nesuprato. Kaip atrodė peilis, jis neatsimena. M. pradėjo tą peilį prie jo kaišioti, gąsdinti, kaišiojo jo krūtinės lygmeny, jis tuo metu lyg vis dar sėdėjo. Jis tada pradėjo rankomis gintis nuo to peilio, du kartus įsipjovė į pirštus besigindamas. Įsipjovė į dešinės rankos bevardį pirštą ir į kairės rankos rodomąjį pirštą. Jam pradėjo bėgti kraujas. Paskui nežino kaip buvo, bet tas peilis atsidūrė jo rankose. Nežino, kaip atsidūrė, nepamena šito, matyt, atėmė iš M. O paskui jau pamena, kad jis su tuo peiliu vieną kartą duria M.. Tik nepamena, kurioje rankoje laikė peilį ir į kurią vietą šiam dūrė. Jie abu sėdėjo lyg ant lovos, nepamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai įdūrė M., šis lyg sėdėjo, nepamena šito. Buvo apie 16.00 valanda, kai šiam įdūrė, tikslaus laiko nepamena. Pats tada ėjo į virtuvę plautis rankų, jos buvo kruvinos nuo jo paties rankų, nes buvo pirštai sužaloti, bėgo kraujas. Kur padėjo peilį, jis nepamena. Nepamena ir kaip atrodė peilis. Peilis buvo lyg paprastas, virtuvinis. Kai įdūrė M., nepamena kur buvo J. ir J.. A. tai tame pačiame kambaryje miegojo ant ištiestos lovos kampo po "kaldra" palindęs ir į sieną nusisukęs, o G. miegojo virtuvėje, ant kampo. Kai nusiplovė rankas virtuvėje, grįžo į kambarį. J. ar J. pasakė, kad M. bloga, nejuda. M., kiek matė, sėdėjo ant grindų, šio veido nematė, nežiūrėjo. Jis lyg pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kas iškvietė greitąją, jis nežino, nes pats tuo metu išėjo. Išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, bet ne ten, kur gyvena G. Š.. G. iš vis nematė per tą laiką, neatsimena jos nuo to momento, kai padūrė M.. Nežino, kur ji buvo, ar ji vis dar buvo bute, ar ne. Jam buvo šokas, buvo susinervinęs. Jam iš vis negalima nervintis. Jam yra nustatyta liga. Kai reikėjo eiti į armiją, gavo "baltą bilietą", jam nustatė psichopatiją, kaip sakė gydytoja, kad jam negalima duoti ginklo, nes jei susinervina, nekontroliuoja savo veiksmų. Dėl to jis niekur nebuvo gydomas ir nesigydė, tada, kai diagnozavo ligą, tuo viskas ir pasibaigė. Dėl to, kad M. baigsis blogai, jis nesitikėjo, manė, kad tik šiaip sužeidė ir viskas, kad atvažiuos greitoji, nuveš į ligoninę ir šis pasveiks. Kad M. mirė, sužinojo tada, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, sėdėjo jų automobilyje ir nugirdo, kad mirė. Suprato tada, ką padarė. G. čia ne prie ko, ji tikrai nedūrė, jos net nebuvo tame kambaryje, ji miegojo. Čia tik jo kaltė. Dėl to gailisi, neketino nužudyti, to nesiekė. Norėtų daugiau papasakoti apie įvykį, bet tiesiog dėl girtumo ir dėl patirto šoko nepamena. Jei prisimintų, kokiu peiliu dūrė, kur jį paskui padėjo, tikrai pasakytų. Gal jį virtuvės plautuvėje paliko, nežino. Žino tik tiek, kad įdūrė M., o paskui jau išėjo iš ten. Į tyrėjos klausimą: kodėl, kai atvyko pareigūnai į jo namus jo sulaikyti, jis jų neįsileido, atsakė, kad nežino, gal miegojo, dar grįžęs namo gėrė degtinę. Kad padarė šį nusikaltimą, jis prisipažįsta ir gailisi ( 3 t., b. l. 99-101). Pagarsinus parodymus kaltinamasis nurodė, perskaityti parodymai teisingi, bei papildomai nurodė, kad teisingi parodymai, kad jų nepažinojo, bei nėra parašyta, kad po antro konflikto, po virtuvės viskas įvyko su peiliu. Buvo du kartai kai jie konfliktavo žodžiais, po to antras kartas buvo virtuvėje, kai M. jau pradėjo ten. M. jam sudavė su kaire ranka. Nežino ar M. jam trenkė ar kumščiu, ar alkūne. Paprasčiausiai buvo veiksmas jam į veido sritį. Jis duodamas parodymus kai jį filmavo, ten taip pat pasakė, kad jis tiksliai nežino ar jis ištraukė tą peilį iš M., ar su šio ranka. Nežino, kodėl nurodė kategoriškai, kad peilis atsidūrė jo rankose, ten buvo pirma diena po viso įvykio, jis pats buvo nuo alkoholio pilnai neatsigavęs ir nėra taip paprasta viską atgaminti. Jis bandė atsiminti, kas įvyko tada.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Taip pat savo parodymus davė ir įvykio vietoje, kur viską parodė ir papasakojo. Visus duotus parodymus atsimena, jų nekeičia, nori tik papildyti, kad jis M. R. nedūrė du kartus, dūrė tik vieną kartą į krūtinę, į kaklą nedūrė. Mano, kad sužalojimas kakle atsirado grūmimosi metu, kai M. R. savo rankose turėjo peilį ir baksnojo į jį, o jis gynėsi, bandė tą peilį atimti, tad tuo momentu ir galėjo šis būti sužalotas į kaklą. Kai atėmė iš M. peilį, berods jį laikė kairėje rankoje, tiksliai nepamena ir šiam įdūrė vieną kartą į krūtinę. <...>. (3 t., b. l. 124-125). Pagarsinus parodymus kaltinamasis nurodė, kad jis norėjo iš M. atimti peilį, ištraukti, tai ir atėmė taip išeina, nes buvo ranka ant jo padėta, jis ištraukinėjo, norėjo atimti peilį iš šio, vengė, kad jam įdurtų. Net nežino kaip paaiškinti, ar jis su šio ranka, ar jis jau ištraukė. Išeina, kad jis dūrė, bet nežino ar tas peilis tikrai buvo jo rankose. Negali paaiškinti ar tas peilis tikrai buvo pas jį, ar su šio ranka buvo. Pasakė, kad dūrė, bet nežino ar dūrė su šio ranka, ar ištraukęs jau tą peilį. Viskas įvyko kai buvo grumtynės, M. laikė peilį rankose, vyko grumtynės su tuo peiliu, jis stumdėsi, jis su kaire ranka bandė ištraukti tą peilį. Jis su viena ranka nelaikė M. rankų, kita ranka nebandė atimti. Jis su kaire, nežino kur jo dešinė ranka buvo. Jis traukė ir tada taip išėjo. Tai buvo tik sekundžių dalys, neįmanoma susigaudyti tiksliai iki pat galo.

Dėl S. R. ieškinio, mano, kad neturtinė žala per didelė. Nežino kiek turėtų būti, reikėtų pagalvoti. Jis būtų M. R. vietoje, jeigu būtų nesigynęs, jis savo gyvybę gelbėjo, o dabar mokėti pinigus, nežino, reikia pagalvoti, šiuo momentu nieko negali pasakyti. Po įvykio nekvietė policijos, nepranešė, kad į jį kėsinosi su peiliu, nes jis nelabai mėgėjas kreiptis į policiją ir negalvojo, kad viskas taip tragiškai įvyko. Nežino kokia turėtų būti neturtinės žalos suma nukentėjusiajam S. R.. Dėl L. C. ieškinio, tai su laidojimo išlaidomis sutinka, su kremavimu, kostiumu, bet kodėl turėtų apmokėti paminklo pirkimą, tvorelių klojimą, su tuo tikrai nesutinka, o neturtinė žala taip pat per didelė.

Nukentėjusioji L. C. nurodė, kad šioje byloje ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Nukentėjo, nes 2022 m. birželio 5 d. buvo nužudytas jos brolis M. R.. 2022 m. birželio 6 d. vaikščiojo su savo anūke, kai jai paskambino J. Š. duktė bei pasakė, kad M. nebėra, mirė. Klausė kaip, kas įvyko, sakė, kad nežino. Klausė kur J., sakė, kad J. šiuo metu negali kalbėti, šiai šokas. Kojas pakirto, negalėjo to suvokti ir priimti, nes dieną prieš su broliu kalbėjo. Kiekvieną dieną broliui skambino, ar šis namuose, ar viskas gerai. Galvojo kaip viskas bus, kaip viską supirkti, negalėjo miegoti, visa atsakomybė teko jai, nes tuo metu jos brolis nedirbo, be to jos pačios invalidas vyras, reikėjo palikti, reikėjo žmogų surasti. Laidotuvės įvyko maždaug po savaitės laiko. Laidotuvių metu buvo jos broliai, J. Š., bei šios prašė papasakoti kaip viskas įvyko. J. Š. jai pasakė, kad jei ne tas peilis, kuris buvo ant stalo prie dešros. Taip pat sakė, kad susižodžiavo, tas vaikinas paėmė nuo stalo peilį ir tiesiog iš nervų jam dūrė. Sakė, kad ne jos brolis paėmė peilį, o kitas asmuo paėmė peilį. Nepaklausė J. ar ši matė sužalojimo momentą, bet jeigu ji teigia, kad nelaimingas tas peilis, kuris buvo prie dešros, tai iš to galima padaryti išvadą, kad matė. Jos brolis galėjo dar gyventi, gyveno su moterimi, kuri irgi mėgo alkoholį, viskas gavosi per alkoholį, jeigu nebūtų to alkoholio, neitų į tuos svečius, tai gal brolis ir gyventų. Brolio neprikelsi, šitas žmogus kol kas jų dar neatsiprašė. Pykčio negali laikyti, nes lygiai po penkių mėnesių palaidojo jaunesnį savo brolį. Sunku labai išgyventi, visa tai priimti ir atleisti. Su mirusiu broliu M. R. sutarė gerai, artimai bendravo, juo rūpinosi. Kada brolis atvažiuodavo jai visada padėdavo. Pavasarį atvažiuodavo pas ją į (duomenys neskelbtini), ten yra sodas, daržą sukasdavo, pagrybaudavo, sakė broliui gydytis, pasistengti negerti. Kai brolis išėjo iš įkalinimo įstaigos, tai visą laiką jai pabrėždavo, kad dabar nerūko, negeria už tai visada jį pagirdavo, kad šaunuolis, kad darbą susirastų, bet išėjo taip, kaip išėjo. Kada M. R. blaivus, tai su juo gali gražiai bendrauti, yra geranoriškas, tačiau kai išgeria, jeigu „užvedi“, matomai tas konfliktas ir kilo, kadangi išgėręs žmogus. Broliui priekabių reikėjo, šitą savybę jis turi, bet nužudyti negalėtų. Galvoja, kad 3 val., o 4 val. jau buvo įvykdyta žmogžudystė, tai per tą laiką nežino ar brolis galėjo būti tokiam apsvaigusiam stovyje, nužudyti šis tikrai negalėjo. Jos brolis atlikinėjo bausmę, iš pataisos namų išėjo 2015 metais. Išėjęs nei gėrė, nei rūkė, turėjo labai gerą moterį (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, paskui 2016 metais mirė mama, bei po mamos laidotuvių kažkas su broliu atsitiko ir išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), sakė, kad nori atskirai gyventi, o ta moteris nesutiko kartu važiuoti. Kai išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), brolis iš pradžių gyveno vienas adresu (duomenys neskelbtini) ir tuo metu nebuvo jokių nusiskundimų, paskui susipažino su J. Š., kuri buvo nedirbanti, bet gaudavo gerą pensiją (pensija būdavo gaunama apie 20 d.), o kai tik gauna pensiją, tai nusiperka butelį ir namuose geria. Negali pasakyti kiek laiko vykdavo išgertuvės, bet praktiškai vykdavo tol, kol pragerdavo pinigus. Kai išvažiavo brolis į (duomenys neskelbtini), bendraudavo telefonu. Kada gauna pensiją, tai neskambindavo. Faktiškai tie konfliktai būdavo ir su J. Š., kada kartu išgėrinėdavo. Butas, kuriame gyveno brolis, priklauso jai, ji iš savo pinigų mokėdavo visus mokesčius. Taip pat ji rūpinosi brolio laidotuvėmis dėl kurių patyrė neigiamų išgyvenimų, emocinių, bei neplanuotų finansinių išlaidų. Ieškinyje yra visos išlaidos, turtinė žala. Ji apmokėjo visas laidojimo išlaidas, bei neseniai gavo mirties pašalpą apie 370 Eur. Broliai neprisidėjo prie M. R. laidotuvių, nes S. tuo metu neturėjo darbo, J. jau sirgo. Dėl mirusiam broliui paminklo gaminimo su gamintoju susitarė susiskambinti vasario mėnesį bei po to pradės visus tuos darbus atlikti. Buvo atliktas preliminarus skaičiavimas kiek galėtų kainuoti. Dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, nurodė, kad negali iš vis įvertinti žmogaus gyvybės, todėl palieka teismui nuspręsti. Su broliu M. R. labiausiai palaikė santykius S. ir ji. Ji M. R. rūpinosi, kiekvieną mėnesį atvažiuodavo, atveždavo maisto, skambindavo. Jos brolis S. R. su M. bendraudavo, S. vienu metu ar tai 2020 m., ar tai 2021 m., neturėdamas darbo gyveno jos bute (duomenys neskelbtini) kartu su M., paskui (duomenys neskelbtini) susirado darbą S. persikėlė į (duomenys neskelbtini). Jos brolis M. ilgą laiką atlikinėjo bausmę. Brolis niekada prie jos tokių išsireiškimų, kad jis yra buvęs laisvės atėmimo vietoje, nėra sakęs, nes šis visada prie jos būdavo blaivus. Iš namo kaimynų nėra gavusi nusiskundimų dėl mirusio brolio elgesio.

Nukentėjusysis S. R. nurodė, kad mirusysis M. R. yra jo vyresnis brolis, su kuriuo jis tam tikrą laiko tarpą, po motinos mirties, gyveno (duomenys neskelbtini). Paskui jis rado (duomenys neskelbtini) darbą, išsinuomojo butą ir išėjo gyventi kitur, bet ryšys taip ir liko. Jis kiekvieną penktadienį važiuodavo po darbo, šeštadienį pabūna, o sekmadienį per pietus išvažiuoja. Paskui būdavo, jog kiekvieną savaitę nenuvažiuodavo, o per karantiną iš vis nevažiuodavo. Santykius su broliu palaikydavo telefonu, t. y. skambindavosi, t. y. į savaitę susiskambindavo apie šešis, penkis kartus. Kai nuvažiuodavo pas brolį, įvairiai sekėsi bendrauti, t. y. būdavo, jog sakydavo „pastatyk“ alaus, jis sakydavo, kad negali, darbe tikrina. Su broliu jo santykiai buvo labai draugiški. Jo brolis mėgdavo vartoti alkoholinius gėrimus, negali pasakyti ar dažnai vartodavo alkoholį. Jeigu atvažiuoja, tai brolis klausia kiek turi eurų, kad nors porą eurų duotų alui nusipirkti. Jis su sese visą laiką stengėsi atvažiuoti ryte, kad rastų blaivius. J., kuri gyveno su jo mirusiu broliu taip pat mėgstanti išgerti. Kai bendraudavo su M., šis nepabrėždavo, kad yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Neįsivaizduoja, koks gali žmogus girtis, kad yra sėdėjęs kalėjime. Prie jo M. negerdavo, gal vėliau, vakare. M. prieš sugyventinę galbūt rodydavo agresiją, nes ne vieną kartą ši buvo biškį „mėlyna“. Tuo metu jo brolis M. ir šio sugyventinė jau būdavo išgėrę, būdavo, kad bėgdavo ši, ir po savaitę ar dvi negrįždavo, bijodavo. Negrasindavo, o brolis sakydavo sugyventinei „ką tu darai?“, t. y., pvz., jis atvažiuoja, o M. sugyventinė rodo jam dėmesį, glosto jį. Jam sesuo L. C. paskambino ir pasakė, kad brolio M. R. nebėra. Paskambinusi sesuo jam aplinkybių nepasakojo, tik pasakė, kad jau nėra brolio. Prieš sužinant apie mirtį, jis su mirusiu broliu buvo bendravęs maždaug prieš savaitę - šeštadienį, gegužės mėnesio pabaigoje, buvo atvažiavę, sesuo atvežė švarių drabužių apsirengti. Sesuo L. C. sumokėjo laidotuvių išlaidas, jis neprisidėjo, nes dar ne pilną mėnesį dirbo. Jam nežinomos aplinkybės, kaip viskas įvyko. J. pasakė, kad juos pakvietė į trečią aukštą kažkokia kaimynė į svečius. J. nepasakojo kas įvyko, nesakė nieko, sakė, kad ji išbėgo iš to buto, kad ar greitąją, ar policiją kviesti, taip ši pasakė per laidotuves. Jeigu J. būtų mačiusi kaip buvo sužalotas jo brolis, tai ši būtų teisme, pasakytų ką matė, ką girdėjo. Su J. nekalbėjo apie šitą įvykį, ši tyli, nenori nieko sakyti. Jo sesuo žino daugiau aplinkybių, nes J. laidotuvių metu pasakojo jo sesei, o jis nieko negirdėjo, nes tyliai pasakojo. Brolis mirė nuo nukraujavimo, jam tai žinoma iš medicinos ekspertų. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu davė teisingus parodymus, bet ne jam pasakojo apie tai, kas įvyko.

Nukentėjusysis S. R. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Dėl ko brolis buvo nužudytas, jis nežino. Teko bendrauti su M. sugyventine J., kuri nelabai norėjo pasakoti, sakė, kad nenori prisiminti. Užsiminė, kad ji ir M. buvo pakviesti pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą išgerti alkoholio. M. gyveno ketvirtame aukšte, o tie kaimynai - aukštu žemiau, trečiame. Tų kaimynų nepažįsta, jų nežino. Kaip pasakojo J., tame bute vyko išgertuvės, kurių metu ir buvo padurtas M., šiam buvo perpjauta gerklė ir padurtas į kepenis bei širdį, bent jau kiek pamena iš mirties liudijimo, bet tiksliai nežino. Kas toks padūrė, jis nežino, bet vyras kažkoks, ne senas, jaunas dar, apie 40 metų amžiaus. Kaip J. sakė, jie susiginčijo ir tas vyras padūrė M., dėl ko šis paskui mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nes nukraujavo. Kas dar dalyvavo tose išgertuvėse, nieko nežino. Žino tik tiek, kiek pasakojo J. (1 t., b. l. 141-142). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis S. R. nurodė, kad jo parodymai teisingi, jis būtent tą ir sakė.

Liudytoja J. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad ji gyveno pas savo sugyventinį M. R.. Jie abu turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, abu nedirbo, ne kasdien, bet dažnai išgerdavo alkoholio, ypač, kai turėdavo pinigų, tai yra, kai ji gaudavo pensiją. R., jo pavardės nežino, pažinojo tik iš matymo, tik per M., pati tiesiogiai su juo nebendraudavo, neturėjo jokių reikalų, nėra susipykusi, neturi priežasčių jo apkalbėti. R. draugės ar tai sugyventinės G. irgi nepažinojo, su šia nebendraudavo. 2022 m. birželio 5 d., dienos metu, gal jau buvo po pietų, kiek buvo valandų - nežino, su M. nuėjo pas kaimynus A. ir J., kurie gyvena aukštu žemiau nei jie. Jie abu su M. jau buvo girti, kai nuėjo į svečius, nes vis dar maža buvo, norėjosi dar išgerti alkoholio. Patys alkoholio neturėjo, nuėjo tuščiomis. Kad pas kaimynus vyksta baliukas, buvo supratę iš sklindančio garsaus kalbėjimo, nes buvo girdėti ir kitų žmonių balsai, nes gerai girdisi, kai kalbama garsiau. Kai nuėjo su M. pas kaimynus, kurie gyvena vieno kambario bute, šie neprieštaravo, kad prisijungtų ir jie. Kiek jau buvo su M. prieš tai suvartoję alkoholio, neprisimena, nes gėrė nebe pirmą dieną. Jautėsi gerokai apgirtusi, reikėjo „pachmielo“. Pas kaimynus buvo atėję į svečius R. su savo sugyventine ar drauge, viską prisimena tik per miglą. Pamena, kad sėdėjo visi kambaryje prie nedidelio staliuko ir gėrė alkoholį, nelabai prisimena ar užkandžiavo. Iš pradžių nebuvo jokių konfliktų, visi sėdėjo ir gėrė alkoholį. Visi sėdėjo ant sofutės, prie stalo. Ar visi buvo tuo metu prie stalo, kai prasidėjo konfliktas tarp M. ir R., tiksliai negali pasakyti, nes buvo prisigėrusi. Jai atrodo, kad gal ir visi, bet tiksliai negali pasakyti. Ji sėdėjo ant sofutės šone, toliau ant sofutės sėdėjo M., kas prie jos sėdėjo, neprisimena. R. sėdėjo priešais stalą lyg ant kažkokio foteliuko. Daugiau neprisimena, kur kas buvo. Pamena, kad begeriant alkoholį, jau praėjus kažkuriam laikui, R. susiginčijo dėl kažko su M., bet dėl ko ir kuris pirmas pradėjo ginčą, neprisimena, taip pat neprisimena apie ką buvo ginčas. Matė, kad ant stalo buvo užkanda, gal ir buvo tuo pačiu papjaustoma, bet ji peilio nepamena, pati nieko nepjaustė, todėl ir negali apibūdinti, kaip peilis atrodė. Sako, kad peilis buvo ant stalo tik galvodama, kad kažkas papjaustydavo užkandą. Jie patys jokio peilio neatsinešė. Nematė, kad R. su M. būtų pradėję muštis, jie tik žodžiais vienas kitą pradėjo siuntinėti, nes M. būdavo labai nervuotas, jis buvo pusę gyvenimo prasėdėjęs kalėjime, ji pati bijodavo jam kokį prieštaraujantį žodį pasakyti. Būdavo, kad duodavo supykęs jai į kuprą, pastumdavo, bet ji jam pretenzijų dėl to neturėdavo, į policiją nėra kreipusis. Girdėjo, kaip M. pasakė R.: "Eik tu nachui", bet neprisimena to momento, kaip R. padūrė peiliu M., nes buvo labai girta. Negali tvirtinti, kad M. buvo padurtas tikrai peiliu, bet taip galvoja ir niekas kitas, tik R. galėjo tai padaryti, nes ir konfliktavo, ginčijosi tik jie dviese. Lyg per miglą prisimena, kaip J. sakė, kad reikia kviesti greitąją, jai atrodo, kad M. buvo pasirėmęs - atsilošęs ant sofutės, ant kurios ir sėdėjo. Kas tuo metu buvo kambaryje, kai J. kalbėjo apie greitąją, nepamena, jai atrodo, kad gal dar buvo visi, bet nematė ir negirdėjo kas iškvietė greitąją ir policiją. Neprisimena kaip grįžo namo, jai atrodo, dar greitosios ir policijos nebuvo, kai ji išėjo. Buvo labai girta, o dar ir yra turėjusi galvos traumą per avariją, todėl jai visai blogai su atmintimi, o dar ir neatsimena dėl girtumo. Kaip ir kada iš kaimynų buto išėjo R. su G., neprisimena, gal ji jau buvo išėjusi. Neprisimena ar dar tą dieną pas ją buvo atėję kaimynai, nieko neprisimena. Neprisimena, kada ir kas pasakė, kad mirė M., nes po to įvykio nebegeria alkoholio, bet yra labai sukrėsta to, kas įvyko, pas M. bute nebūna, eina pas savo seserį arba pas dukrą, kad būti ne vienai. Ji kartu su M. gyveno tik apie metus laiko, todėl ji nesijaučia nukentėjusiąja ir nenori būti ja pripažinta, civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, kadangi M. laidos jo sesuo (2 t., b. l. 6-8). Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, surašyti iš jos žodžių. Papildomai nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartodavo, „padarydavo“ kartais. Neprisimena ar buvo tarp R. ir M. konfliktas. R. sugyventinės nebuvo, nematė. Neprisimena, jog apklausoje nurodė, kad sugyventinės vardas G.. M. tiek metų prasėdėjęs kalėjime irgi nervuotas būdavo žmogus. Nėra mačiusi, kad M. kitų asmenų atžvilgiu būtų agresyvus arba smurtautų. Ji su M. būdavo, kad pasibara ir vėl normaliai. M. su kaimynais nelabai bendraudavo. Per tą įvykį M. ramiai sėdėjo, o R. buvo kažkoks piktas. Nežino dėl ko R. galėjo būti piktas. M. ginčuose neakcentuodavo bei kitiems nesigirdavo, kad yra sėdėjęs daug kartų kalėjime. To vakaro metu M. neminėjo, kad yra teistas.

Liudytoja G. Š. nurodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. 2022 m. birželio 5 d. ar 6 d., buvo sekmadienis, dieną prieš įvykį atėjo pas brolį A. A., adresu (duomenys neskelbtini). Kai ryte atsikėlė, bute pas brolį buvo ji, brolis, J. G. brolio sugyventinė ir G., bet šis išėjo. Jie sėdėjo prie stalo, baliavojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino apie kelintą valandą tą dieną pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tą dieną stalas kambaryje stovėjo prie sofutės. Ji paskambino R., bet šis nelabai norėjo ateiti, J. paprašė ir šis sutiko ateiti. Gal prieš pietus ar per pietus atėjo R., kuris buvo blaivus. Iki R. ateinant, nežino kiek jie trise buvo išgėrę alkoholio, tačiau ji jautėsi dar normaliai. Atėjus R. keturiese sėdėjo prie stalo, šnekėjosi. Gal ir R. su jais vartojo alkoholį, ji nežiūrėjo. Po kiek laiko jos brolis su J. nuėjo miegoti, o ji pati nuėjo miegoti į virtuvę, kur yra platus suolas, virtuvinis kampas. Prieš nueinant miegoti R. žiūrėjo televizorių. Nežino kelintą valandą ji nuėjo miegoti, kiek laiko miegojo. Nuėjo miegoti, nes jai pradėjo labai skaudėti galvą, buvo išvargusi. Kada tie kaimynai pasirodė, tai „velnias“ juos žino, niekas jų nekvietė ateiti. M. pirmą kartą pamatė ne kai jai už kojos pradėjo liesti, šis su J. stovėjo, plovė vieną lėkštę ir paskui šie išėjo iš virtuvės, ji buvo tik galvą pasukusi į juos. M. plovė lėkštę, J. šalia šio stovėjo ir svyravo kaip reikalas. Po to, virtuvėje miegant pajuto, kad jai už kojų kažkas ima. Pažiūrėjo, pasakė „dink iš čia, neliesk“, bet žmogus nesuprato, dar ji su koja pastūmė. Paskui kaimynas vėl antrą kartą už kojų, tada ji pašaukė R. ateiti į virtuvę. Matė, kad jai koją lietė tie „atsivilkę‚, kur viršuje gyvena kaimynas, sakė, kad M.. M. buvo su J., kuri yra šio sugyventinė. Kai pakvietė R., M. buvo virtuvėje. J. virtuvėje nebuvo. Ji R. pasakė, kad M. nebūtų virtuvėje, o ji toliau gulėjo, net nežiūrėjo ką šie darė. Ji R. nieko nesakė, dėl ko šį pakvietė, tik pasakė, kad išvestų ir nebūtų virtuvėje M.. Kai iškvietė R. į virtuvę, kad išsivestų M. iš virtuvės, ji pasisuko, ant kito šono atsigulė, kažką lygtais šie šnekėjo, bet ką, tikrai negali pasakyti. R. ir M. nesibarė, nesipyko, būtų atkreipusi dėmesį, riksmų nebuvo. Ji nelabai ką girdėjo, miegojo, nes buvo pas brolį, jautėsi saugi. Nesiklausė kas vyksta kambaryje. Jeigu kambaryje būtų vykęs kažkoks konfliktas, tai būtų girdėjusi būdama virtuvėje, tačiau ji nieko negirdėjo. Paskui J. išbėgo iš kambario ir pasakė, kad M. guli, kad „J.“ „M.“ papjovė. Tiksliai nežino kokią konkrečiai frazę pasakė J. – ar įdūrė, ar padūrė. Tada ji iš to išgąsčio atsikėlė, pasižiūrėjo ir išėjo iš buto. Praeidama koridoriuje sustojo, bet į kambarį nėjo, matė, kad kambaryje M. buvo sukniubęs prie lovos. Kambaryje buvo brolis A. A., J. G., nežino ar J. koridoriuje stovėjo, ar ši įėjo į tą kambarį. Jau buvo brolis su J. atsikėlę, sėdėjo (brolis sėdėjo ant kėdės, o J. G. irgi šalia, ant kitos kėdės) sakė, kad reikia policijos, bet R. stovėjo išsigandęs, apsirengęs bei sakė, kokią policiją, kad greičiau kviestų greitąją. M. sukniubęs gulėjo, kaip įeini, tai po dešine pas juos lova stovi. Ten yra ir sofutė, ir lova, M. buvo prie lovos, beveik prie įėjimo į kambarį, porą žingsnių ir ta lova. Nuo sukniubusio M. stalas buvo gal už poros metrų. Kambaryje buvę asmenys nieko nekomentavo, visi išsigandę buvo, niekas nieko nematė. A. su J. sakė, kad nieko jie nematė, nes jie miegojo ir abudu atsikėlė, kai J. kažką rėkti pradėjo. R. tuo metu buvo koridoriuje, o paskui šis gal irgi išsigando ir išėjo. Prieš išeinant R. R. nerodė ar ant jo yra kokie nors sužalojimai, ji pati buvo išsigandusi, į rankas nežiūrėjo. R. R. nerodė ant savęs kraujo, jei būtų parodęs, tai būtų mačiusi, šiam irgi stresas buvo. Kai R. išėjo, ji išėjo gal po kokių 5 min. ar 10 min. Girdėjo kaip J. kvietė greitąją, ji išėjo, nes labai išsigando. Ji išėjo neapsirengusi, nes ėjo pas R. mamą, kuri ten šalia gyvena. Nežiūrėjo į šonus ar buvo kraujo, ji iš išgąsčio išbėgo. J. sakė, kad M. dūrė R., bet matyt M. jį užpuolė, nes R. nėra aršus kaip M.. J. išbėgo į tą koridoriuką, sakė, kad M. padurtas, sakė, kad atseit padūrė R., bet šis tikrai negalėjo pirmas pulti, gal ten jie sukonfliktavo, t. y. tikrai M. puolė pirmas, tačiau negali taip tvirtinti, bet M. visą (duomenys neskelbtini) gąsdino. Kai matė J., ši buvo apsvaigusi, t. y. buvo gerokai išgėrusi, svyruodama stovėjo prie virtuvės, daugiau negu jie. Jeigu R. R. sėdėjo prie stalo, tai matyt gal ir išgėrė kažkiek. Nematė peilių, dar kažko. Nežino kokiose vietose sėdėjo R. ir M., koks atstumas tarp jų buvo, ji buvo virtuvėje, padėčių negali nurodyti. Paties įvykio nematė. R. R. pažįsta labai seniai, o bendrauja 7 metus. Nežino koks jis yra pagal charakterį, agresyvumo jos atžvilgiu nebuvo, pasibardavo ir tiek, o kad muštis, tai ne. Peiliu jai nėra grasinęs, niekada nėra mačiusi, kad būtų agresyvus prieš kitus asmenis. R. per tą laiką, kiek ji su juo bendravo, nežino ar jai yra minėjęs, kad būtų buvęs anksčiau sužalotas, pats niekada nieko nepasakojo, ji pati nieko neklausinėjo. Apie M. žmonės šnekėjo, visi šio bijojo. Eidavo pas R. mamą, tai J. amžinai su mėlynėm paakyse, niekada sveikos nematė, kiek sutikdavo, tiek mėlyna. Kiek girdėjo M. su peiliu lakstydavo, gąsdindavo žmones, tačiau ji pati nematė.

Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Prabudo nuo triukšmo – M. sugyventinė J. atbėgusi į virtuvę rėkė, kad „J. M. papjovė“ <...>. (3 t., b. l. 31). Pagarsinus parodymus liudytoja nurodė, kad ji tai sakė, bei papildomi nurodė, „J.“ yra R. R., o „M.“ yra M., jo pavardės nežino, čia tas, kuris atėjo nekviestas.

Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Ji tada net pašoko, išsigando, atėjo iki koridoriaus, kuriame ant grindų matė kraują. Koridoriuje buvo ir R., kuris buvo išsigandęs ir pasimetęs. <...>. (3 t., b. l. 31). Pagarsinus parodymus liudytoja nurodė, kad R. prie kambario stovėjo. Kraują matė gal kai bėgo. Nežino kaip tas kraujas galėjo ten atsirasti, jeigu žmogus buvo sukniubęs prie sofos. R. palaukė kol iškvies greitąją ir išėjo, nes pirma J. kvietė greitąją.

Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Jie iki jam (R.) ateinant trise jau buvo degtinės butelį išgėrę. Kai R. atėjo, jis buvo blaivus, tada pradėjo gerti su jais kitą degtinės butelį, kokios jis talpos nepamena, gal 0,7, gėrė keturiese kambaryje. <...>. (3 t., b. l. 31). Pagarsinus parodymus liudytoja nurodė, kad nežiūrėjo kiek R. vartojo alkoholio, bet gėrė su jais kartu, bet jeigu šis buvo blaivus, tai daug galėjo negerti.

Liudytojas A. A. nurodė, kad žino dėl ko yra pakviestas. 2022 metais, prieš pusmetį, pas jį bute, adresu (duomenys neskelbtini) buvo švenčiama. Kai pradėjo švęsti, bute buvo jo sugyventinė J. G., paskui atėjo R.. Neatsimena ar R. atėjo prieš ar po to, kai atėjo jo sesuo, nes jau buvo daug išgėręs. Vakare iš darbo atėjo jo sesuo G. Š.. Neatsimena kokią konkrečiai dieną pas jį atėjo sesuo G. Š., tik žino, kad ji atėjo po darbo. Kai R. atėjo, susėdo ir išgėrė. Kai šventė, jis sėdėjo ant sofos, jo sugyventinė sėdėjo lyg šone ant taburetės, neatsimena kur sėdėjo R., gal šalia jo, gal ant taburetės, ten kas kur nori, tas ten sėdi. Nežino kur „M.“ su J. sėdėjo, jis jų neatsimena. Visi sėdėjo ant sofos, ne ant lovos. Prieš sofą būdavo dvi kėdės. Kambaryje, kuriame buvo švenčiama, jis ir atsigulė į lovą miegoti. Nepamena, nežino kada nuėjo miegoti. Tame kambaryje yra stalas, lova, televizorius, sofa. Sofa stovėjo prie stalo, o lova prie spintos. Jis miegojo lovoje. Prieš jam nueinant miegoti, nelabai atsimena ką veikė kiti asmenys. Mano, kad šie turbūt prie stalo pasiliko. Tuo metu, kai atėjo jo kaimynas M., jis miegojo, todėl nematė kada šis atėjo. Tas kaimynas gyvena virš jo, jį vadindavo „M.“, nors vardas M.. Atsikėlė kai policija pakėlė, nes girtas miegojo per visą tą įvykį. Jo sugyventinė kartu su juo gulėjo, o kada ši nuėjo miegoti jis neatsimena, gal šalia prigulė kai jis miegojo. Nematė kaimyno M. įvykio dieną, jis visą dieną buvo namuose. Jo manymu, kaimynas sėdėjo su savo drauge „J.“ prie laiptinės ir po to turbūt atėjo, nes žinojo, kad baliavoja. Kartais kai jis baliavoja, tai užeina tipo šunį išvesti ir prie stalo prisėda. Tai tokiu atveju tik taip galėjo būti, išgert norėjo ir užėjo. Jis policijos neatsimena, atsigavo tik kai jį policija išvarė į laiptinę iš jo namų. Policijai išvarius, jis, jo sugyventinė ir J. („J.“), nuėjo pas šią į namus, t. y. nuėjo į viršų pas kaimynus „M.“ ir J. („J.“). Klausė kas buvo, J. sakė, kad „nežinau, nemačiau, bet gerklę M. perpjovė“. Nelabai atsimena, kad kas kviestų greitąją. Jo sugyventinė gulėjo šalia jo, jam pasakojo, kad girdėjo bumbtelėjimą, pažiūrėjo, „M.“ guli prie lovos, tada iškvietė greitąją ir policiją. Iki jam nueinant miegoti nebuvo konfliktų tarp kažkokių asmenų. Kol buvo gyvas „M.“ su niekuo nedraugaudavo, su visais pykosi, koliodavosi, visi jam buvo blogi, aukštai save laikė, pas jį ateidavo tik porą eurų pasiskolinti. Girdėjo, kad kažką su atsuktuvu gąsdino, bet pats to nematė. Žinojo, kad „M.“ visą gyvenimą buvo teistas, visas kiemas žinojo, bei šis pats jam sakė. Būdavo, kad „M.“ kaip argumentą naudodavo, kad šis sėdėjęs, atlikęs bausmę. R. yra žmogus kaip žmogus. Konfliktiškesnis „M.“, nes jis mėgdavo visus „po savimi paspausti“, turbūt norėjo ant R. kažką „važiuoti“ ir taip gavosi tas konfliktas, nes iš R. pusės nebūna, kad šis pirmas pultų ar ką nors, čia tik iš „M.s“ pusės buvo. Niekada nebuvo, kad jo sesuo būtų nurodžiusi, jog R. smurtautų. Pažinojo M. (M.) brolį J.. M. mušdavo J., ne vieną kartą su „fanarais“ matė vaikščiojantį. J. sakydavo, kad vėl davė į snukį. Brolį per visą laiką gal du kartus matė pas M., o tos moters niekada nematė. Policijoje buvo apklaustas, jie jį apklausė ne kitą dieną, o dar kitą dieną. Geriau prisiminė aplinkybes, kai policijoje apklausė.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad R. R. pažįsta, šį vadina "J.", šio mama gyvena kaimynystėje, jie kartais bendrauja, jie nėra susipykę, neturi priežasčių apkalbėti. R. sugyventinė G. Š. yra jo sesuo, ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Ji gyvena tai su R., tai išsiskiria, nesuprasi jų, kaip sakoma, kartas nuo karto susibėga, bet bendro ūkio neveda. M., kurio pavardės nežino, jie jį vadino "M.", gyveno (duomenys neskelbtini), buvo jo kaimynas. M. turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, pastoviai būdavo girtas. Šis gyveno su J., pavardės nežino, kuri niekur nedirba, ir kartu su „M.“ nuolat vartodavo alkoholį. 2022 m. birželio 5 d. šventė su sugyventine J. G. Tėvo dieną. Ryte, apie 10 val., pas jį į namus atėjo jo sesuo G. su savo sugyventiniu R., ar šie atsinešė alkoholio, nepamena, kadangi šventė jau ne pirmą dieną. Kiek išgėrė tomis dienomis alkoholio, neprisimena, gėrė "šnapsą" – degtinę, kurios atsargų turėjo iš anksčiau. Jie keturiese kambaryje vartojo alkoholį. Po kažkiek laiko, kiek buvo valandų, nežino, atėjo „M.“ su J., bet šie alkoholio neatsinešė. Jie visi gėrė alkoholį ir jis "nulūžo", tai yra užmigo, tame pačiame kambaryje, ant lovos, prie sienos, o svečiai ir J. liko sėdėti prie stalo. Iki jis užmigo, jokių konfliktų tarp jokių asmenų nebuvo. Kiek tuo metu buvo valandų, nežino, bet buvo šviesu. Jam bemiegant, pajuto, kad yra žadinamas. Prabudęs pamatė, kad jį bando prikelti J., sakydama: "Pažiūrėk, M. reikia greitąją kviesti". Tai sakydama J. gulėjo lovoje šalia jo. J., R. ir G. nematė, kur šie tuo metu buvo, nežino. Pažiūrėjęs link stalo, pamatė ant grindų prie stalo, lyg tai ant kažkurio šono gulintį „M.“. J. pasakė: "M. pripjovė, reikia kviesti greitąją". Jis nesikėlė iš lovos ir prie „M.“ nėjo, nes buvo "trūkęs", neturėjo jėgų keltis. Nematė ar kambaryje buvo kraujo, taip pat nematė jokių sužalojimų pas „M.“. J. lyg tai buvo priėjusi prie „M.“, bet kuriuo metu tai padarė – nežino. Girdėjo, kaip J. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino greitajai, sakė, kad greičiau atvažiuotų, nes yra peiliu sužalotas žmogus. Tikslių jos žodžių neprisimena, nes blogai jautėsi dėl suvartoto alkoholio kiekio. Netrukus atvažiavo greitoji ir policija, jį prikėlė iš lovos, kurioje iki jų atvažiavimo gulėjo. Kiek suprato iš medikų kalbų, „M.“ tuo metu dar buvo gyvas ir šį greitoji išsivežė. Policijos pareigūnai liepė jam ir J. eiti iš buto, kadangi atlikinėjo kažkokius tyrimus. Jie su J. nuėjo pas J., kuri tuo metu buvo namuose. Kiek pamena, J. jam sakė, kad matė „J.“ su peiliu, o dėl ko ir kaip kas įvyko, ji jam nepasakojo, jis nežino. J. jiems tik pasakė, kad „J.“ pripjovė su peiliu „M.“, ji sakė, kad per gerklę pjovė, tačiau nieko konkrečiau, dėl ko ir kaip ten kas įvyko, ji nepasakojo. Kai pareigūnai baigė savo darbą, leido jam ir J. grįžti namo. Kai grįžo namo, toliau su J. gėrė alkoholį. Kad „M.“ mirė ligoninėje, kitą dieną kažkas pasakė. Žino, kad buvo sulaikyti R. ir G., bet nieko konkrečiau nežino. Kokius rūbus vilkėjo pas juos buvę asmenys, nepamena, ne tas jam rūpėjo, jis pats vilkėjo "rubaškę" ir mūvėjo treningus. Kuo buvo sužalotas „M.“, jis pats nematė, tik J. sakė, kad peiliu. Kokiu peiliu buvo sužalotas „M.“, nežino ir nematė, todėl pasakyti negali. Taip pat nežino kur tas peilis (2 t., b. l. 10-12). Pagarsinus parodymus liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi ir juos tvirtina. Papildomai nurodė, kad girtavo keletą dienų. Pagal jį iš tų dienų vieną dieną kartu buvo ir G. Š.. Jeigu įvykis buvo sekmadienį, tai tik spėja, kad gal G. Š. atėjo šeštadienį. Kai ėjo atsigulti, neatsimena ar J. buvo kambaryje, ar ji kartu su juo ėjo atsigulti, ar dar nėjo. Atrodo, kad lygtais jis pirmas ėjo gulti, bet tiksliai negali pasakyti. Kai J. jam sakė apie gerklę, tai J. buvo panašios būklės kaip ir jis, t. y. buvo girta, nes matėsi iš kalbos, judesių, gerai buvo prigėrusi. Gali būti, kad galėjo būti atėjęs ir J. sūnus G.. Greičiausiai šis buvo, nes esmė tame, kad šis pasakojo, kad kai išeidinėjo, tai matė, jog „M.“ su J. sėdėjo prie laiptinės. Kai G. išėjo, R. jau buvo atėjęs. Kol nemiegojo G. Š. lygtais kambaryje buvo, bet jis nuo pat ryto buvo „gatavas“. Mažai, kaip per miglą atsimena kai atėjo „M.“ su J., nes jau buvo girtas, turbūt šie atėjo ir jis nuėjo miegoti. Neatsimena ar tuo metu G. miegojo ar nemiegojo. Kai pamatė, kad „M.“ guli sužalotas, sunkiai atsimena kokiu atstumu nuo kambario durų šis gulėjo. Jis gulėjo, sakė, kad prie lovos buvo nukritęs, tai šalia jo, kažkur prie lovos nukrito. Atstumas nuo kambario durų 2,5-3 metrai. Kai kambaryje miegojo ant lovos, ta lova yra 1,8 metro, tai dvigulė lova. Tuo metu kai miegojo, jo sugyventinė atsigulė už jo miegoti, jis iš krašto gulėjo. Prie jo niekas nesėdėjo, bent jau neatsimena, kad kas sėdėtų. Kai po įvykio leido grįžti į namus, nematė kraujo, tik visur buvo pilna juodų miltelių. Nelabai atsimena, J. jam sakė, kad matė „J.“ su peiliu, o dėl ko ir kaip įvyko nepasakojo. Atvažiavo policija, pusę valandos viską tikrino, buvo tik policija, jau „M.“ buvo išvežtas. Sakė J. pasakyti kaip viskas vyko, ši pasakojo, kad „už savo diedo gulėjau ir išgirdau bumbt“, paklausė kur diedas, pasakė, kad guli šalia. Jį policija rado po pusės valandos. Nežino ar J. matė „J.“ su peiliu, jis nematė. Jis J. klausė kas ten buvo, ši sakė „nežinau, nemačiau, bet „M.“ perpjovė gerklę“. Sakė, kad jam paaiškintų ar mušėsi, stumdėsi, sakė, kad „nežinau, nemačiau, gerklę „M.“ perpjovė“. Daugiau nieko nežino iš šios.

Liudytoja J. G. nurodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas jos sūnaus 40-metis, šis gimęs (duomenys neskelbtini), porą dienų buvo vartotas alkoholis. Birželio 6 d., buvo sekmadienis, per pietus sūnus išėjo. Bute buvo G. Š., jos sugyventinis A. A.. Paskui gal ji pasiskambino, pasikvietė R.. R. atėjo apie pietus, lyg blaivus. Kai atėjo R., pasėdėjo kartu dar su R., tik nežino kiek laiko. Negali pasakyti ar R. su jais vartojo alkoholį. Ji buvo išgėrusi, jautėsi nuovargis. Iki jai nueinant miegoti daugiau niekas neatėjo. Kambaryje pas juos yra dvivietė lova, ji visą laiką miega prie sienos. Kai nuėjo miegoti, lygtai lovoje jau miegojo jos sugyventinis. Atsibudo nuo tokio judesio, lyg kaip lova sujudėtų, paskui J. rėkė, kad „peiliai, papjovė“, tada ji nuo sienos perlindo per savo sugyventinį, šoko prie stalo kviesti greitąją. Kai ji išlipinėjo iš lovos iki stalo M. R. (M.) buvo susirietęs į vidų, kol nuėjo iki to stalo telefono, šis parkrito ant šono. Nežino ką konkrečiai rėkė J., bet rėkė nenumirk. Kol ji prisiskambino, M. nuvirto ir J. prie šio puolė, tada ji šiai rėkė, kad neliestų jo, nes iš kažkur yra girdėjusi, kad negalima žmogaus liesti. Neleido J. M. liesti, kol neatvažiuos greitoji. Tuo momentu ji net nepasigedo, kad G. ir R. nėra, tik jau po to, kai atvažiavo greitoji, policija, žiūri, kad yra tik ji, A. ir J. Buvo policija pas jos sūnų ir jos sūnus paskui pasakė, kad čia labai greitai viskas įvyko. Sūnus jai sakė, kad kai jis išeidinėjo, matė, kad J. su M. buvo laiptinėje, prie suoliuko. Vadinasi, jeigu čia labai greitai buvo, J. ir M. pamatė, kad išėjo jos sūnus ir užlipo į viršų. Nepamena kaip atėję M. ir J. atsisėdo kambaryje. Tame kambaryje yra jų lova-dvigulė, praėjimas ir sofa - dvivietis fotelis, o stalas per vidurį. Prie stalo yra dvivietis fotelis, „pufikas“, tokios dvi spintelės, ant kurių jie labai dažnai atsisėda. Aplink stalą buvo dvivietis fotelis, laisvai 2-3 žmonės telpa, paskui „pufikas“ prie sekcijos ir šonuose yra tokios spintelės, kurias dažnai panaudoja vietoje kėdžių. Mano, kad tuo metu spintelės nebuvo panaudotos vietoje kėdžių, nes lygtais tos spintelės buvo vietoje. Neatsimena kaip jie buvo susėdę, kas ant dviviečio fotelio sėdėjo. Jai buvo šokas, lėkė kviesti greitąją. Kaip ir nematė pas kažką peilio. Tų peilių buvo, tortą pjaustė, ko ten tik nebuvo ant to stalo. Iš tų asmenų, kurie buvo bute, pas ką nors nematė peilio, šakutės ar dar kažko. Tikrai neitų miegoti, jeigu būtų M. su J. bute. Nematė, nežino koks buvo padarytas sužalojimas M. Nežino ar J. galėjo matyti sužalojimą, konfliktą. R. R. pažįsta 15 metų, nėra mačiusi piktumo būsenoje, koliojantis, pykstant, šis visą laiką su šypsena, toks taikus žmogus. Prieš ją M. nėra šokęs su peiliu, nes ji šiam buvo reikalingas žmogus, paskolindavo pinigų. Yra girdėjusi ne iš vieno kaimyno, iš pardavėjos, kad be peilių jis nevaikščiodavo. Mano, kad M. pats šoko, nes šis su tais peiliais mėgėjas vaikščioti, čia tik galėjo ar atimant peilį būti, ar kas, daugiau negali pasakyti, sako savo nuomonę. Būdavo, kad M. ir J. išvesdavo jų šunį. Žinojo, kad M. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nes šis pats nieko neslėpė, girdavosi, kad kalėjime atsėdėjo visą gyvenimą, čia gal kaip gąsdinimas visų, kad jį gerbti ar kaip, eidavo ir rėkdavo visiems, kad kalėjime atsėdėjęs. Nežino ar M. apie tai šnekėjo įvykio dieną, ji negirdėjo. Negirdėjo ar R. R. ką nors sakė dėl kvietimo. R. R. vadina „J.“. Atsimena kai buvo apklausta policijoje, buvo apklausta po įvykio gal po dviejų dienų. Policijoje pasakojo kaip buvo.

Liudytoja J. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad vieno kambario bute gyvena kartu su savo sugyventiniu A. A., kurį ji vadina A.. (duomenys neskelbtini) buvo jos sūnaus gimtadienis, o praėjusį savaitgalį, tai yra, 2022 m. birželio 4 d. ir 2022m. birželio 5 d., ji su A. turėjo išeigines nuo darbo, todėl nusprendė atsipalaiduoti ir išgerti alkoholinių gėrimų: alaus ir "baltos", tai yra, degtinės. Prisimena, kad visą šeštadienį su A. dviese gėrė alų ir degtinę, o vakare, apie 16.30 valandą, po darbo pamainos, pas juos į namus atėjo A. sesuo G., kuri dirba parduotuvėje "Norfa". Ji G. buvo prašiusi, kad ši iš darbo jai atneštų rūkytos mėsytės, parinktų jai geresnių mėsos gabaliukų. 2022 m. birželio 4 d. G. atsinešė tortą ir jos prašytos mėsos. Užėjusi pas ją su A., G. taip pat pradėjo kartu su ja ir A. gerti degtinę. Šeštadienį iki vakaro gėrė degtinę trise ir vėliau visi trise užmigo. Kai atsikėlė sekmadienį, tai yra, 2022 m. birželio 5 d., apie 10.00 valandą išvedė šunį ir toliau vartojo degtinę. Degtinės neišgėrė labai daug, ji tiesiog gurkšnojo po truputį. Tada neprisimena, ar ji paskambino R. R., tai yra, G. sugyventiniui, o gal pats R. paskambino ieškodamas G., bet pasikvietė R., kurį vadina "J.", atvykti pas ją su A. į namus. Tikslaus laiko, kada pas juos atvyko R., pasakyti negali, bet mano, kad jis atvyko prieš pietus. Ar R. buvo blaivus, kai pas juos atvyko, pasakyti negali, nes R. gerai nepažįsta ir nesupranta, koks jis būna blaivus. Kai R. atvyko, jis prisijungė prie jų ir tuomet degtinę vartojo jau keturiese. Tada jiems švenčiant kažkuriuo metu, turbūt jau buvo po vidurdienio, pas juos į butą atėjo kaimynai, gyvenantys vienu aukštu aukščiau virš jos su A., turbūt bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tų kaimynų pavardžių nežino, vardų taip pat, bet moterį vadino "J.", todėl mano, kad jos vardas gali būti J., o vyrą vadino "M.", todėl mano, kad jo vardas gali būti M.. "M." ir "J." pažinojo iš matymo, beveik kiekvieną dieną susitikdavo laiptinėje. "M." ir "J." buvo sugyventiniai, nei vienas iš jų nedirbdavo, "M." sakydavo, kad jam yra "zapadlo" eiti į darbą. Tuo jis norėdavo pasakyti, kad daug metų yra sėdėjęs kalėjime ir jam yra gėda dirbti. Ji su A. dažnai girdėdavo, kad pas "M." ir "J." bute nuolat vyksta išgertuvės, dažniausiai šie švęsdavo dviese. Ji su A. dienomis būna darbe, bet savaitgaliais ar per išeigines, kai būna namuose, tai "M." ir "J." kartais užeina pas juos ko nors pasiskolinti, pvz. degtukų, česnako, pinigų, paklausia gal jie norėtų, kad šie išvestų pavedžioti jų šunį ir jie šiems atsilygintų pinigais. Per šį savaitgalį, kol pas juos bute buvo švenčiama, "M." ir "J." tikriausiai girdėjo, kad jie švenčia ir daug kartų pas juos į namus ėjo ir siūlė išvesti šunį, bet jie vis atsisakydavo ir varydavo juos nuo buto durų. 2022 m. birželio 5 d., apie vidurdienį pas juos vėl atėjo "M." ir "J.", kurie atsinešė kuprinę ir maišą, pilną maisto. Šie sakė, kad iš kažkur atsinešė maisto, tikriausiai iš kokios nors labdaros. Ji jų nekvietė, bet šie patys užėjo pas juos į butą ir prisėdo prie stalo gerti alkoholinių gėrimų kartu su jais. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus kambaryje. Prisimena, kad A. vartojo alkoholinius gėrimus sėdamas ant jų lovos ir atėjus jų kaimynams, netrukus atsigulė miegoti. Ji dar truputį pabuvo kartu su likusiais, parūkė, bet paskui nusprendė taip pat atsigulti, nes norėjo išsimiegoti ir pailsėti prieš darbą. Kai atsigulė miegoti, G. su R. ir "M." su "J." toliau liko švęsti kambaryje. Jie rūko kambaryje, virtuvėje, į balkoną neina. Kai ji atsigulė miegoti, tai nekreipė dėmesio kas ir kur eina iš kambario ir ką daro bute. Kurią valandą ji atsigulė miegoti, pasakyti negali, nes nežiūrėjo į laikrodį. Prabudo nuo to, kad sujudėjo jų lova, taip pat tuo metu išgirdo garsą, kaip kažkas atsitrenkė į jų lovą. Iš pradžių pagalvojo, kad galbūt A. iškrito iš lovos, bet atsikėlusi pamatė, kad "M." susirietęs tupi prie jų lovos, nugara į lovą, pamatė, kad "M." pilvas ar krūtinė kraujavo. Kambaryje ant fotelio prie stalo tuo metu sėdėjo "J.", kuri sėdėjo tiesiai priešais "M.", ir jai atsikėlus "J." pradėjo rėkti. Tikslių jos žodžių neprisimena, bet ji rėkė maždaug taip: "Ojezus, ojezus". Tuo pačiu metu pamatė kambario tarpduryje R. su peiliu rankose. Pamatė, kad peilis buvo kruvinas ir R. valė peilio geležtę į savo megztinio rankovę. Tą peilį ji atpažino, kad tai yra jos peilis. Šio peilio geležtė buvo apie 15 cm ilgio, peilio rankena buvo plastmasinė, juodos spalvos. Tai buvo pats aštriausias jos turimas peilis. Šio peilio ašmenys buvo lygūs, be "dantukų", bet pati peilio geležtė buvo labai plona. Kur dabar yra šis peilis, pasakyti negali, nes ji jo nerado iki šiol. Pamačiusi, kad "M." kraujuoja, ji šoko iš lovos ir pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu buvo šoke, buvo labai pasimetusi, radusi savo mobiliojo ryšio telefoną, pamiršo, kokiu numeriu turi skambinti ir kviesti pagalbą, bandė skambinti ir numeriais 01, ir 02, paskui skambino 112. Nuo to momento, kai pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, ji daugiau jokių žmonių aplink save nematė, nežino ką kas veikė, kur kas buvo. Kai prisiskambino medikams, šie pradėjo klausinėti jos visokių klausimų - adreso, ar yra durų kodas, ar namuose yra šunų, klausė jos pavardės, bet ji jiems sakė, kad tik greičiau važiuotų. Taip pat medikai telefonu klausė ar sužalotas asmuo kvėpuoja, ar reaguoja į aplinką. Medikai atvyko labai greitai, išsikvietė dar vieną medikų brigadą, bet ji negalėjo žiūrėti į tokius dalykus, nes blogai jaučiasi matydama kraują, todėl nežiūrėjo kas vyko toliau. Tada pastebėjo, kad namuose nėra nei R., nei G.. Ji pradėjo vaikščioti po butą ir pamatė, kad jos bute liko G. batai, striukė, krepšys su darbiniais rūbais, vaistai. Apžiūrėjusi avalynę, pastebėjo, kad nėra jos šlepečių, todėl suprato, kad G. išėjo apsiavusi jos šlepetes. Kada iš namų išėjo R. ir G., pasakyti negali, nes nematė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, o medikai išsivežė "M." į ligoninę. Kai medikai išsivežė "M." ir išvyko policijos pareigūnai, "J." pasiliko pas ją bute, sėdėjo ant fotelio ir vis kartojo: "Kad tik jis liktų gyvas, kad tik jis liktų gyvas" ir taip sėdėjo apie valandą laiko, kol ji internete, kažkuriame naujienų portale perskaitė, kad peiliu (duomenys neskelbtini) sužalotas vyras mirė ir tuomet pasakė "J.", kad "M." ligoninėje mirė, taip rašo internete. Tuomet "J." išėjo iš jų namų. Apie tai, kad "M." mirė, sužinojo iš kažkurio naujienų portalo, kuriame buvo rašoma, kad "sugėrovai nužudė sugėrovą" ir gimimo metai, taip pat buvo rašoma, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), todėl suprato, jog rašoma apie "M.". Kaip "M." buvo sužalotas, nematė ir nežino, bet pagal tai, kad namuose pasigedo peilio ir virtuvėje ant sienos plytelių pamatė kraujo taškelius, todėl mano, kad "M." buvo sužalotas peiliu. Kas nužudė "M.", nežino, bet mano, kad tai buvo R., nes matė jo rankose peilį. Dėl ko iš jos namų pabėgo G., ji nežino (2 t., b. l. 2-4). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai nurodė, kad jie šuns nevedžioja, jeigu baliavoja, gal ne taip suprato. Žino, kad čia viskas buvo sekmadienį. 2022 m. birželio 5 d. „M.“ ir „J.“ atsinešė kuprinę ir maišą, pilną maisto. Nematė, kad „M.“ pilvas ir krūtinė kraujavo. Po to, kai tvarkėsi kambarius, tai kraujo nebuvo. Nežino ką čia rašė tyrėjas, jog „pamačiau, kad „M.“ pilvas ir krūtinė kraujavo“, ji negalėjo pamatyti, ji nematė, nes tai tikrai būtų prisiminusi. Gal jai pasirodė, bet kraujo ji tikrai nematė, kraujo net nebuvo. Kai M. nukrito, J. norėjo šį kelti, liepė šiai nelysti prie jo ir kai kvietė greitąją, tai ji vienintelė sėdėjo ant to dviviečio foteliuko. Dabar negali pasakyti kodėl taip nurodė, t. y. „tuo pačiu metu pamačiau kambario tarpduryje R. su peiliu rankose. Pamačiau, kad peilis buvo kruvinas ir mačiau, kad R. valė peilio geležtę“, jai pasirodė, kad R. lyg valė peilio geležtę į savo megztinio rankovę, nes dar „šiltus“ apklausinėjo. Gal jai tada taip pasirodė, ji nežino ar čia teisingi jos parodymai. Savo peilius iš tolo atpažintų. Tą peilį ji atpažintų, tai yra jos peilis. Ji keturių peilių iki šiol neranda. Ją apklausinėjo vyras, kuris rašė, jai liepė paskaityti, o ji akinių buvo nepasiėmusi ten nieko neperskaitė ir pasirašė. Vyras, rašydamas parodymus, jos klausinėjo kaip buvo, ji taip ir pasakojo. Apklausoje įvardijo būtent šitą peilį, nes juo daugiausiai naudojosi, galėjo tik taip pasakyti, jis tikrai nėra pats aštriausias. Tyrėjas jos klausinėjo, ji jam pasakojo, gal ir pasakė apie peilį, negali pasakyti. Dėl to, kodėl nesakė, kad nematė jokio peilio, o įvardijo peilį, kad jį laikė rankose, kaip valė, tai čia buvo praėjusios tik dvi dienos, dabar jau praėjo aštuoni mėnesiai, tai gal kažką ir matė tada. Nematė, kad M. kraujuoja, gal jai tik pasirodė, kad šis kraujuoja. Nebuvo to kraujo, ji kilimą pati plovė. Blogai jautėsi matydama ne kraują, vyras ne taip užrašė. Ji negalėjo sakyti visoje apklausoje apie kraują, nes ji kraujo tikrai akyse nematė ir paskui nematė, kai po kelių dienų, plovė viską. Ji kraujo lašelius pati valė virtuvėje nuo plytelių ir nuo spintelių. Kraujo kambaryje ji nematė. „J.“ pas juos buvo pasilikusi, taip jie ir sėdėjo, paskui policija juos išvarė kai atvažiavo ekspertai. Jie užlipo į ketvirtą aukštą, jų gal tris valandas neįleido į namus. Ten sėdėdama sužinojo, kad „M.“ mirė. Jos parodymai visose vietose teisingi. Nežino, kodėl pareigūnas taip užfiksavo jos parodymus, gal šis ne taip suprato.

Liudytoja M. D. parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Lyg birželio 6 d., grįžo po dviejų dienų trukusių kelionių, pamatė aptvertą kiemą, pirmą laiptinę. Pagalvojo kad tas „tiuremčikas“, jį taip vadina, nes jo vardo ir pavardės po šiai dienai nežino, išžudė pirmą laiptinę, kadangi su peiliais svaidėsi prieš ją, prieš jos vaikus, prieš kaimynus. Išlipusi iš mašinos pasakė, kad turbūt „tiuremčikas“ užpjovė pirmoje laiptinėje kažką, tai jai pasakė, kad jį patį papjovė. Ji sakė, kad gaila to žmogaus, kuris tai padarė, tam žmogui ačiū, kadangi jie atsikvėps, visas jų namas pradėjo visai kitaip kvėpuoti. Ji bijodavo vakare iš mašinos išlipti, kviesdavosi vyrą, kad per langą žiūrėtų. Pas ją mašinoje visą laiką buvo kirvis, rankinuke plaukų lakas. Tas puolimas buvo toks, kad šis praeina ir sako duoti 5 Eur, visada spragsi su savo kažkokiu peiliuku. Kai ji pajuokaudavo, kad gali šį užmušti, tai tada nueidavo namo ir taip pasibaigia. Kadangi jos langai į kiemą, ji matydavo kaip šis motiną vaikydavo, kaip motina rėkdavo, lėkdavo ne kartą gelbėti ir ne ji viena. Yra daug kaimynų, kurie dirba, kurie negalėjo turbūt atvykti paliudyti, arba žmonės nenori veltis, nes visi džiaugiasi, kad jo nebėra ir žino, kad nieko nebekamuos. J., kuri su mirusiuoju gyveno, buvo dantys išmušti, kai susitinki, klausi kas atsitiko, paakiai mėlyni, tai sako „gavau nuo „M.“. Labai ačiū tam žmogui, kuris taip padarė ir išgelbėjo jų laiptinę, kiemą, (duomenys neskelbtini). Nuo mirusiojo kentėjo jos paaugliai vaikai, visi kiti, jos vyras. Žino kaltinamąjį kaip „J.“, kad gyvena kitame name, augęs prie jos, mačiusi jį. Galvoja, kad tai žmogus, kuris negalėjo užmušti net “tarakono”, o kodėl jis taip padarė, tai jį turėjo išprovokuoti tas “parazitas”.. Kaltinamasis eidavo pas A., jie ten draugai turbūt buvo, iš mašinos išlipdavo, tai pasisveikindavo, keletą kartų jai net tašes yra užnešęs į ketvirtą aukštą. Yra mačiusi, kad „M.“ (M.) tiesiogiai jos akyse smurtautų. J. Š. mušdavo, spardydavo, matė kaip stadione spardė, daužė, tiesiog baisu, ji rėkdavo per langą atsidariusi ką daro, kad kvies policiją, bet kai šie abudu gatavi kaip tapkės, tai sunku pasakyti ar atsimins, ar nenorės sakyti. Tokių dalykų policija nesprendžia. Kai paskambini ir kvieti, nesvarbu kuriam tu bekviestum policiją, tai retas atvejis, kad atvažiuoja. Kai užmuš, tai atvažiuos, policijos buvo ir bus šitoks atsakymas.

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jos parodymai dalyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad <...>. Pamena vieną įvykį, kai jis su J. pareidinėjo namo, ji žiūrėjo pro langą, ėjo abu rankomis susikibę, tada staiga M. kai trenkė J. į veidą, ta net aukštielninka nukrito, kraujais apsiliejo. Ji tada išbėgo į lauką, išnešė ledo J.. Nuo J. jautė alkoholio kvapą, o nuo M. nejautė, jai jis tada pasirodė blaivas. Paklausė jo, už ką jis jai taip. Jis atsakė, kad už tai, jog ją kažkur girtą rado ir čia dabar parsivelka namo. Ir čia daug tokių panašių atvejų buvo. O kiek dar savo motiną skriaudė. Sako, jis toks agresyvus, smurtaujantis buvo visuomet. Todėl ir gaila jai "J.", nes jis tikrai turėjo gintis. Jai bet kurio kito būtų gaila, nesvarbu, ar pažįsta jį, ar ne, nes tam žmogui tektų sėdėti už tai, kad nužudė smurtaujantį, agresyvų žmogų, kuris pats pirmas turbūt puolė. Kokios buvo nužudymo aplinkybės, ji tikrai nežino, girdėjo tik iš kalbų, kad buvo geriama pas A. A. bute, kad buvo tas M. ir "J.", ir, kad "J." padūrė M., kad visur buvo kraujo. Kaip A. A. su savo sugyventine J. sakė, kad M. pradėjo prie G., A. A. sesers, priekabiauti, kad M. turėjo peilį, o "J." gynė G.. Bet kaip buvo iš tikrųjų, nieko nežino. Gali tik daug papasakoti, koks buvo M. ir kad jų namui šiuo metu tapo saugiau gyventi (2 t., b. l. 27-29). Pagarsinus parodymus liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi, bei papildomai paaiškino, kad tai buvo kai parvažiavo namo ir išlipo iš mašinos, kai priėjusi prie policijos paklausė ar „tiuremčikas“ nužudė ką, ar „tiuremčiką“, tai policija tylėjo, o kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto viską jai papasakojo, kad ten kraujas, kadangi jo butas šalia to, (duomenys neskelbtini) gyveno „tiuremčikas“, o (duomenys neskelbtini) tas kaimynas, o tame bute, kuriame vyko, po apačia lygiagrečiai. Buvo toks įvykis, kur buvo konfliktas tarp „M.“ ir J., kur trenkė šiai į veidą ir ji išbėgo į lauką ledo išnešti.

Liudytoja R. P. parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Grįžusi sekmadienį iš sodo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) pamatė, kad viskas aptverta. Iš kaimynų sužinojo, kad įvyko žmogžudystė, kad nužudė vyrą vardu „M.“, o kaip, kas, tai tik iš kalbų. „M.“ buvo jos kaimynas, kuris gyveno ketvirtame aukšte, o ji gyvena penktame aukšte. Viskas prasidėjo gal kokie šeši metai atgal, jos dėl „M.“ buvo parašyti keli pareiškimai, t. y. kai šis grasino jos nepilnamečiui sūnui ir jų šeimai. Policija ėmėsi veiksmų, buvo į (duomenys neskelbtini) išsiųsti dokumentai, tačiau atėjo raštas, kad trūksta įkalčių ir buvo nutraukta byla. Po to įvykio „M.“ laiptinėje ją visą laiką terorizuodavo, kad „aš tave užmušiu, tau žarnas perpjausiu, tau bus šakės“, bet po to, šis atrodo sėdo į kalėjimą ir kurį laiką sėdėjo. Po to, kai šis grįžo, vėl buvo tas pats, ramiai nebūdavo galima praeiti, pastoviai visokiais žodžiais, pastoviai triukšmas būdavo iš apačios, dar prieš tai kiek policija buvo kviesta, kad mamą mušdavo. Tie grasinimai buvo daugiau kai šio mama buvo gyva, o paskui policijos nekvietė, tik tiek, kad šis šūkaudavo girtas ir tiek. Nebuvo, kad ant jos pultų su peiliais. Nepažįsta R. R.. Kaimynas, kuris gyveno po ja, gyveno su šviesia moterimi, šis prieš tą moterį smurtavo, vaikščiodavo pastoviai pamėlynavusi. Gal žmonės bijodavo kviesti policiją. Ji su dukra du ar tris kartus kvietė policiją, kai šis mušdavo mamą, jos sūnus eidavo pastovai šį raminti. Kaimynas gal daugiau išgėręs būdavo agresyvus, prisikviesdavo ten visokių draugų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20232-22 ir nuvykus į Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių, buvo patikrinti alkotesteriu G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 0,72 prom. girtumas, ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini)., kuriam nustatytas 1,06 prom. girtumas (1 t., b. l. 116-117).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad dėl girtumo buvo patikrinti šie asmenys: 2022-06-05, 16.51 val. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 3,15 prom. girtumas; 2022-06-05, 17.04 val. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,79 prom. girtumas; 2022-06-05, 19.20 val. R. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,25 prom. girtumas; 2022-06-05, 19.48 val. G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas 1,50 prom. girtumas (1 t., b. l. 118-121).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra penkių aukštų daugiabutyje, pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte esančiame vieno kambario bute, pažymėtu Nr. "(duomenys neskelbtini)". Prie laiptinės, pačioje laiptinėje bei bute rastos raudonos spalvos dėmės, kurių pavyzdžiai paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Bute, virtuvės patalpoje, rasti ir paimti peiliai: iš virtuvėje esančios plautuvės, nuo virtuvės patalpoje esančio stalviršio, prie plautuvės, ir nuo kambaryje esančios sekcijos lentynos. Nuo virtuvėje rastų peilių rankenų bei geležčių paimtos nuoplovos bei kvapo pėdsakais ir virtuvės patalpos foninis kvapas. Bute rastos ir paimtos cigarečių nuorūkos: keturios nuorūkos iš virtuvės patalpos, devyniolika nuorūkų iš kambaryje esančios peleninės ir lėkštės. Nuo virtuvės patalpoje esančio stalviršio, greta plautuvės, paimtas rankšluostukas su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 27-57).

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad Všį (duomenys neskelbtini) ligoninėje apžiūrėtas M. R. lavonas. Apžiūrint lavono kūną, dešinėje pusėje ant kaklo, po smakro linija, matoma durtinė žaizda. Kita durtinė žaizda matoma krūtinės srityje, šiek tiek dešiniau nuo krūtinkaulio. Kūną pavertus į dešinę ir kairę puses, daugiau akivaizdžių žaizdų ar smurto požymių nesimato (1 t., b. l. 58-72).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įtariamojo R. R. gyvenamoji vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris į vidų, patenkama į vieno kambario butą. Koridoriuje ant sienos matoma pakabinta juodos spalvos odinė striukė, kuri paimta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Koridoriuje ant grindų, po striuke matomi pilkos spalvos vyriški batai, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Batai paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš virtuvės patalpos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos paimti plautuvėje rasti du metaliniai virtuviniai peiliai bei įrankių dėkle rasti du virtuviniai peiliai plastikinėmis juodos spalvos rankenomis bei lenktinis peiliukas raudonos spalvos rankena. Šiukšlių dėžėje, kuri stovi po plautuve, rastos popierinės servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis, kurios taip pat paimtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kambaryje ant fotelio rastos juodos spalvos kelnės, ant kambaryje stovinčio staliuko rastas geltonos spalvos mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" bei medžiaginė skiautė su raudonos spalvos dėmėmis, šie rasti objektai taip pat paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Ant staliuko matomas nugertas degtinės butelis ir vienas stikliukas (1 t., b. l. 75-90).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2022 m. birželio 5 d. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) tikslu surasti asmenį, kuris sužalojo kitą asmenį peiliu, asmuo dėl patirtų sužalojimų neišgyveno ir mirė. Asmuo, nužudęs asmenį, galimai yra R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pasišalino, turėdamas rankoje peilį, todėl yra neadekvatus ir reikalinga imtis visų būtinų atsargumo priemonių. Nuvykus ir patikrinus adresą (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė. Tada buvo gauta duomenų, jog asmuo gali slėptis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten nieko nerasta. Bendraujant su budėtoju, šis nurodė, jog įtariamasis galimai grįžęs į savo namus. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), viduje buvo girdėti triukšmas, buvo pareikalauta nedelsiant atidaryti duris. Kadangi buvo gauta informacija, jog asmuo gali su savimi turėti peilį, buvo imtasi visų įmanomų ir būtinų atsargumo priemonių, pravėrus duris ir nustačius iš prieš tai matytos nuotraukos jog tai R. R., asmenį ištempė iš buto į laiptinę ir prieš asmenį buvo nedelsiant panaudota adekvati fizinė jėga. Asmuo greitai paguldytas ant žemės, jam uždėta specialioji priemonė antrankiai. Apžiūrint butą, daugiau asmenų bute nerasta, ant stalo mėtėsi kruvinos popierinės servetėlės, prieškambaryje matėsi krauju ištepta juodos spalvos striukė. Apžiūrint gulintį asmenį, nustatyta, jog dešinės rankos pirštas kraujavo. Mėginant bendrauti su asmeniu, šis nepanoro nieko paaiškinti, paklausus, kur yra peilis, kuriuo galimai sužalojo kitą asmenį, šis nurodė, jog jokio peilio jis neturėjo ir jis pats buvo sužalotas peiliu. Asmuo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas. Įvykis filmuotas kūno kamera B0F1EC5FE880 (1 t., b. l. 110-113).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl liudytojų paaiškinimų nurodyta, kad pareigūnams R. S. ir R. Č. nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendraujama su liudytojais: J. Š., J. G. ir A. A.. Visi trys galimai įvykio liudytojai buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, pastariesiems buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl bendravimas su pastaraisiais asmenimis buvo sudėtingas. Tačiau bendraujant su kiekvienu iš jų atskirai, J. Š. paaiškino, kad ji 2022 m. birželio 5 d., laiko nepamena kada, atėjo į svečius pas kaimynus A. ir J. išgerti alkoholinių gėrimų. Kartu su ja atėjo ir nukentėjusysis M. R.. Kiek ji pamena, pasakojo, kad kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, alų, kiek išgėrė nežino, tačiau jautėsi girta. Kambaryje buvo ji, nukentėjusysis, J., A., R. ir jo sugyventinė G.. Pastaroji paaiškino, kad kažkuriuo metu, laiko nežino, A. atsigulė į lovą tame pačiame kambaryje, nes buvo visiškai girtas ir užmigo, paskui į tą pačią lovą atsigulė už A. ir J., o ji liko prie stalo su M. ir R.. Kas paskui tiksliai įvyko, pastaroji nepamena, buvo girta, tačiau pasakoja, kad kažkuriuo metu M. ir R. išėjo į virtuvę parūkyti, kad R. išvadino M. nepadoriai, todėl pastarasis jam sudavė į veidą, o už tai R. M. ir padūrė, tačiau pastarosios paklausus, ar ši visą tai matė, paaiškino, kad ji nematė, kad ji buvo kambaryje ir gėrė alkoholį. Toliau bendraujant, pastaroji jau pradėjo kalbėti kitaip, kad nieko nematė ir nieko negirdėjo. Su pastarąja susikalbėti buvo itin sudėtinga dėl jos girtumo. Dar pastaroji aiškino, kad R. ir G. po įvykio pabėgo, minėjo, kad R. rankoje turėjo kruviną peilį, peilis buvo plonas, su ruda rankena, toliau bendraujant, jau ji vėl nieko nematė ir neatsimena. Todėl buvo bendraujama su buto šeimininke J. G., kuri taip pat buvo akivaizdžiai smarkiai apsvaigusi nuo alkoholio, ši paaiškino, kad 2022 m. birželio 5 d. ji buvo savo namuose su A. ir G. Š.. Pastaroji liko pas juos nakvoti iš po vakar dienos išgertuvių, kadangi jie geria jau nesustodami savaitę laiko. Ryte jiems atsikėlus, jie padarė "pachmielą", tada jai paskambino R., laiko tikslaus nepamena, galėjo būti tarp 10 ir 12 valandos, tikrai nebuvo anksti, kadangi jau parduotuvės pardavinėjo alkoholinius gėrimus. Šį dalyką pamena, nes atėjus R., ši jam davė savo banko kortelę ir liepė nueiti į parduotuvę nupirkti alkoholio, duonos, blynų, kažką dar pavalgyti. Kai R. grįžo, jie visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų ir degtinę. Pastaroji sakė, kad jai buvo bloga, todėl alaus negėrė, gėrė tik degtinę sveikatai pataisyti. Tuomet kažkuriuo metu pas juos atsivilko kaimynai iš viršaus, t. y. J. Š. ir M. R.. Pastarieji pas juos ateidavo išgerti, pavedžioti šunį, kai žinodavo, kad jie girtauja, kadangi kai jie girtaudavo, tai duodavo visiems pinigų ir alkoholio nupirkdavo, todėl jie ir atėjo. Kai šie atėjo, pradėjo taip pat gerti kambaryje alkoholinius gėrimus, kas ir kiek gėrė, nežino, nežiūrėjo. Jos teigimu, J. buvo jau visai neblaivi, sėdėjo ant pufiko prie stalo. Kažkuriuo metu, ji pamena, kad A. visiškai apgirto, todėl atsigulė į prie netoli stalo buvusią lovą, dar kažkurį laiką kažką burbuliavo. Tuomet, jos teigimu, visi kambaryje toliau gėrė ir kažkuriuo metu G. atsistojo, aprėkė R., kad šis nieko neuždirba, kad ji viena išlaiko šeimą, rėkė ant jo ir koliojo, ir apspjovusi jam veidą, išėjo miegoti į virtuvę prie stalo. Toliau pastaroji pasakojo, kad dar gėrė prie stalo, tačiau buvo jau visai apsvaigusi, todėl nuėjo į lovą ir perlipusi A. už jo atsigulė į lovą ir užmigo, kas vyko toliau, nematė. Praėjus kažkuriam laikui, ji prisimena, kad išgirdo kažkokį triukšmą ir atsikėlė pažiūrėti kas vyksta. Atsikėlusi ji pamatė kambaryje stovintį R., kuris rankoje turėjo peilį, jo rankos buvo kruvinos. Vienoje rankoje laikydamas peilį, su kita ranka, kurioje buvo kažkoks skuduras, jis valė peilį ir rankas nuo kraujo. Tuomet ji paklausė, kas vyksta, ir jis atsakė, kad pripjovė gaidį ir tuomet ji pamatė prie tarp kambaryje buvusio stalo ir lovos, kurioje ji gulėjo, prie spintelės atsirėmusį "M." (M.), kuris tuo metu buvo susiėmęs už krūtinės ir nuvirto ant šono, tuomet ji suprato, kad kažkas įvyko negero, perlipo miegantį A. ir puolė ieškoti savo telefono, kad iškviesti greitąją pagalbą. Kambaryje buvo prieblanda, todėl, kol ji ieškojo savo telefono, kažkuriuo metu iš buto dingo R. ir G.. Pastaroji aiškino, kad jie išėjo kartu, tačiau tiksliai to nematė. Taip pat pastaroji pamena, kad R. turėjo jos aštriausią peilį, kuris yra plonas, siauras, ilgas, kurio rankena yra juodos spalvos. Paklausus, ar ši galėtų atpažinti peilį, ši pasakė, kad galėtų, kadangi tai yra jos peilis ir ji savo peilius puikiai žino. Taip pat pastaroji aiškino, kad kol visas šis šurmulys buvo, J. sėdėjo ant pufiko beveik "komoje", girta, nelabai orientavosi, A. ir toliau girtas miegojo ir nieko nematė. Pastaroji radusi savo mobilaus ryšio telefoną ant spintelės iškvietė greitąją pagalbą. Taip pat pastaroji pasakė, kad ji girdėjo, kai R. dar buvo kambaryje su peiliu rankoje, G. jam pasakė: "Tai ką, blet, prisidirbai, tai atsakyk, būk bachūras". Kur tuo metu buvo G., pastaroji nematė. Po pokalbio su J. buvo mėginama atskirai pasikalbėti su A., tačiau į kitą kambarį pastarajam išeiti nepavyko, buvo visiškai neblaivus ir nepastovėjo ant kojų, labai sunkiai ir nerišliai kalbėjo. Pastarasis tik sugebėjo paaiškinti, kad jis gėrė, kad darė "gramulką" ir nulūžo prisigėręs, kad nieko, kas įvyko nematė ir negirdėjo, pradėjo pasakoti, koks jis yra geras auto dažytojas, kad jis geria jau savaitę laiko ir kad geria du kartus per metus. Daugiau su pastaruoju nieko pasikalbėti nepavyko dėl pastarojo neblaivumo. Taip pat toliau bendraujant jau su visais trimis kartu, tiek J., tiek J., sakė, kad R. ir M. buvo išėję į virtuvę parūkyti, dėl ko - neaišku, kadangi kambaryje buvo rūkoma, kad tarp jų ten įvyko konfliktas, tačiau nepavyko išsiaiškinti, kas šitai matė, kadangi nei vienas nesugebėjo paaiškinti normaliai. Kadangi nei vieno iš šių asmenų apklausti dėl jų girtumo nebuvo galimybės, todėl pastariesiems buvo išrašyti šaukimai 2022 m. birželio 6 d., 09.30 val. atvykti į (duomenys neskelbtini) PK apklausoms, tačiau A. net nesugebėjo pasirašyti ant šaukimo, todėl už jį pasirašė J. (1 t., b. l. 122-124).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su gyventojais nurodyta, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur bendravo su R. P. ir O. K., kurios apie įvykio aplinkybes nieko pasakyti negalėjo, tik paaiškino, kad dėl ankstesnio, agresyvaus nužudyto kaimyno M. R. ne kartą kreipėsi į policiją ir prokuratūrą (1 t., b. l. 125-126).

"MSM Savitarnos svetainės" išraše nurodyta, kad buvo sukurta užklausa Nr. UZK-841466 dėl vaizdo, garso įrašų ir įeigos išklotinių teikimo ir gauta prieiga prie kūno kamerų "Bodycam" vaizdo ir garso įrašų, prie ikiteisminio tyrimo pridėta 2022 m. birželio 5 d. 17 vaizdo ir garso įrašų (failų) (2 t., b. l. 37-38).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95000652707, skambučio pradžia 2022-06-05 16 07 48).mp3. Tarnybiniu kompiuteriu atidarius garso įrašą, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos, kuriuos toliau vadinsime "BPC operatorius" ir "Pranešėja". Įraše girdimas pokalbis: BPC operatorius: -112. Pranešėja: -Laba diena. BPC operatorius: -Laba diena. Pranešėja: -Mums reikia labai greitosios. BPC operatorius: -Adresą, kokiu reikalingi medikai? Pranešėja: -Labai reikalingi medikai, nes žmogus…BPC operatorius: -Adresas, adresas. Pranešėja: -(duomenys neskelbtini). BPC operatorius: -K.? Pranešėja: -K. gatvė (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: -(duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: -Jo. BPC operatorius: -O kas nutiko? Pranešėja: -Nu biškį su peiliu davė žmogus. BPC operatorius: -Nesupratau, kas nutiko? Pranešėja: -Su peiliu davė. BPC operatorius: -Kaip suprasti, davė, įdūrė? Pranešėja: -Įdūrė, jisai čiut gyvas. BPC operatorius: -Tai sau įsidūrė ar kaip? Pranešėja: -Ne ne ne. BPC operatorius: -O tai kas ten sakykit per situacija buvo? Pranešėja: -Susipyko ir su peiliu dūrė vienas žmogus. BPC operatorius: -Kas tokie susipyko ten, vyras su žmona, kas sakykit, ko nekalbat su manim? Pranešėja: -Vyras prieš vyrą. BPC operatorius: -Du pažįstami, sugėrovai, taip? Pranešėja: -Jo jo. BPC operatorius: -Kada čia viskas buvo? Pranešėja: -Va, prieš 15 minučių. BPC operatorius: -Ar stipriai kraujuoja tas kitas, į kurią sritį dūrė, į kurią vietą? Pranešėja: -Nu nematau, nes jisai užgriuvęs yra. BPC operatorius: -Guli ant žemės tas vienas vyras, taip? Pranešėja: -Jo, jisai guli ant žemės. BPC operatorius: -Kraujo daug išbėgę yra? Ar matosi, kuri vieta? Pranešėja: -Nu nematau, jisai išgriuvęs ant žemės. BPC operatorius: -Kelintas aukštas bus? Pranešėja: -(duomenys neskelbtini). BPC operatorius: -Durų kodas yra? Pranešėja: -Yra, ten telefonspynė, paskambinkit į (duomenys neskelbtini) ir aš įleisiu. BPC operatorius: -Telefonspynė, taip? Pranešėja: -Aha. BPC operatorius: -Ir jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: -J. G.. BPC operatorius: -J.? Pranešėja: -Jo. BPC operatorius: -Kaip pavardė? BPC operatorius: -Pavardę pakartokit. Pranešėja: -G.. BPC operatorius: -B., taip? Pranešėja: -Jo. BPC operatorius: -O ten tas sąmoningas yra? Pranešėja: -Nu, kaip sąmoningas, aš nežinau, aš bijau liesti, bet jis kvėpuoja, aš matau pilve. BPC operatorius: -Kvėpuoja, kokio amžiaus apytiksliai. Pranešėja: -Apie 60 metų, su viršum. BPC operatorius: -Supratau, informuoju aš tada medikus ir pareigūnus, laukite vietoje. Pranešėja: -Laukiam. Pokalbio pabaiga ( 2 t., b. l. 56-59).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini) 1654434834.2590890.mp3". Tarnybiniu kompiuteriu atidarius garso įrašą, girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir GMP darbuotojos, kuriuos toliau vadinsime "BPC operatorius" ir "GMP operatorė". Įraše girdimas pokalbis :GMP operatorė: -Greitoji pagalba. BPC operatorius: -Centras, Klaipėdos skyrius, kompleksinis, aš pasakysiu. GMP operatorė: -Taip. BPC operatorius: -Telefonas (duomenys neskelbtini). GMP operatorė: -Adresas? BPC operatorius: -(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. GMP operatorė: -Kelintame aukšte? BPC operatorius: -Trečias aukštas, telefonspynė skambinti. GMP operatorė: -Ir dabar dar namo numerį pasakykit. BPC operatorius: -(duomenys neskelbtini) butas. GMP operatorė: -Kas atsitikę? BPC operatorius: -Ten išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu vienas vyras kitam su peiliu dūrė. GMP operatorė: -Supratau, o kaip, sąmoningas, kvėpuoja? BPC operatorius: -Nukentėjęs, nukentėjęs apie 60 metų amžiaus, guli ant žemės, nesikelia, apie kraujavimą nieko negalėjo pasakyt, kvėpuoja. GMP operatorė: -Supratau, gerai, siunčiam medikus. Pokalbio pabaiga.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti kūno kamerų 2022 m. birželio 5 d. 17 vaizdo ir garso įrašų. Apžiūros protokole užfiksuota, kad:

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_162024_005.m4a", trukmė 5 min. ir 28 sek. užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į pirmąją namo laiptinę, užlipa į (duomenys neskelbtini) namo aukštą ir patenka į (duomenys neskelbtini) butą. Užėję į butą, pareigūnai bendrauja su įvykio vietoje esančiomis dvejomis moterimis, apžiūri ant grindų gulintį nukentėjusįjį M. R.. Bute esančių moterų klausia, kur yra galimas įtariamasis, bando nustatyti jo asmens duomenis. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyksta ir greitosios medicinos pagalbos brigada, tuo metu pareigūnams viena iš bute buvusių moterų nurodo galimo įtariamojo duomenis, kad tai R. R., pravardė "J.", nurodo, kad tarp vyrų kilo konfliktas, ir vienas peiliu dūrė kitam, o tada su peiliu pabėgo. Taip pat nurodo galimas jo buvimo vietas;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_162524_006.m4a", trukmė 5 min. 00 sek., pareigūnas bendrauja telefonu su budėtoju, nurodo įvykio aplinkybes, kad tarp asmenų įvyko žodinis konfliktas ir vienas asmuo kitam dūrė peiliu, įtariamasis pasišalinęs, nurodo įtariamojo duomenis ir galimas buvimo vietas;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_163023_007.m4a", trukmė 5 min. 00 sek., pareigūnai padeda greitosios medicinos pagalbos medikams paruošti nukentėjusįjį išnešimui;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_163522_008.m4a", trukmė 5 min. 00 sek., pareigūnai padeda greitosios medicinos pagalbos medikams išnešti nukentėjusįjį;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_164021_009.m4a", trukmė 5 min. 00 sek., pareigūnai padeda greitosios medicinos pagalbos medikams išnešti nukentėjusįjį, paskui grįžtą į įvykio vietą;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_173011_019.m4a", trukmė 5 min. 00 sek., pareigūnai aptaria tolimesnius veiksmus įvykio vietoje, duoda nurodymus dėl įtariamojo paieškos, patraukia pašalinius asmenis iš įvykio vietos;

- vaizdo įraše, pavadinimu "2022_0605_173510_020.m4a", trukmė 30 sek., pareigūnas fotografuoja įvykio vietą;

1. M. R. mirties priežastis - durtinis - pjautinis kiauryminis krūtines priekinės sienos sužalojimas su širdiplėvės, dešinės širdies ausytės, dešinio plaučio vidurinės skilties, diafragmos, kepenų, dešinio IV-o šonkaulio pažeidimais. Tai komplikavosi kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku.

3. M. R. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,89%o, o šlapime 3,21%o etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą.

4. M. R. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta.

5. M. R. konstatuota:

???5.1. durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės priekinės sienos sužalojimas su širdiplėvės, dešinės širdies ausytės, dešinio plaučio vidurinės skilties, diafragmos, kepenų, dešinio IV-o šonkaulio pažeidimais, padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių jrankiu, kuris smigo per odą į dešinę (nukentėjusiojo atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis. Dešinės pusės IV-o šonkaulio kremzlė padalinta duriančiu - pjaunančiu įrankiu ir kremzlei perlūžtant. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Durtinis - pjautinis kiauryminis krūtinės priekinės sienos sužalojimas su širdiplėvės, dešinės širdies ausytės, dešinio plaučio vidurinės skilties, diafragmos, kepenų, dešinio IV-o šonkaulio pažeidimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju, įvykus nukraujavimui į dešinę krūtinplėvės ertmę ir išsivysčius šokui, tapo mirties priežastimi.

???5.2. durtinė - pjautinė kaklo žaizda su raumens fascijos pažeidimu padaryta vienu trauminiu poveikiu, vienašmeniu, duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas, vertinant jo galimą gijimo trukmę gyvam asmeniui, atitiktų nežymų arba nesunkų sveikatos sutrikdymą.

6. Atsakyta išvados 1- ame ir 5- ame punktuose.

7. Pomirtinių sužalojimų M. R. nekonstatuota.

8. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose, tačiau tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi.

9. M. R. sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota.

12. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu M. R. buvo veidu į jį žalojusį asmenį.

13. Atsakyta išvados 5- ame punkte.

14. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tuo pačiu įrankiu - dešinės pusės IV-o šonkaulio kremzlės sužalojime žalojusio įrankio palikti dinaminiai pėdsakai (trasos), kurių vertė gali paaiškėti tiriant galimai žalojusį įrankį. Abi žaizdos durtinės - pjautinės, padarytos vienašmeniu duriančių- pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, Žaizdose užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės.

15. Atsakyta išvados 14- ame punkte.

18. M. R. lavonas teismo medicininiam tyrimui pristatytas nuogas (2 t., b. l. 101-106).

Kaltinamasis R. R. vaizdžiai rodydamas paaiškina situaciją teismo medicinos specialistei M. K.: Nukentėjusysis sėdėjo jam iš dešinės ir šis, norėdamas jam įdurti su dešine ranka, jis norėdamas išvengti peilio su kaire ranka atstūminėjo šio ranką. Buvo nukentėjusiajam paėmęs už plaštakos, jėga stumdė tą peilį, tačiau šis vis link jo, o jis nuo savęs. Norėdamas išvengti peilio, stūmė šio ranką su peiliu į šalį, šis stūmė į jį, o jis su kaire ranka nuo savęs ir stumiant įdūrė. Peilio geležtė buvo apie 15 cm ilgio, taip buvo parašyta, jis pats neatsimena.

Kaltinamasis R. R. vaizdžiai rodydamas paaiškina situaciją teismo medicinos specialistei M. K.: jis su kaire ranka griebė peilį, o nukentėjusysis tiesė dešinę ranką su peiliu link jo ir jis nustumdamas nukentėjusiojo ranką įdūrė.

Kaltinamasis R. R. paaiškina teismo medicinos specialistei M. K.: jis buvo sužalotas įvykio metu, jam buvo įpjautas pirštas, čia jau pačioje pradžioje. Nukentėjusysis norėjo jam įdurti, jis su dešine ranka atstūminėjo ir jam įpjovė, tada nustūmė ir stvėrė su kaire ranka. Tada prasidėjo grumtynės ir stumdymasis, nukentėjusysis vis tiek norėjo jam smogti, bet jis norėjo ištraukti peilį, o nukentėjusysis vis tiek jėga stūmė į jį. Norėdamas ištraukti, jis visa nukentėjusiojo energiją nukreipė link šio.

Kaltinamasis R. R. viso proceso metu nurodė, kad tarp jo ir M. R. įvyko žodinis konfliktas, t. y. besėdint M. elgėsi agresyviai, pradėjo duoti nurodymus, jis pasiuntė šį velniop, M. pasakė „ar žinai kas aš toks?“, nes jis šio nepažinojo, bei M. pasakė, kad jis turėjo daug „chodkių“, o „chodkės“ vadinamos, kurie sėdėjo kalėjime. Po to, buvo aiškinamasi dėl G. Š., kuri pasakė, kad M. lenda prie jos ar čiupina, jis pasakė „ką čia darai, ko lendi, atsikabink“, „raminkis, baik, atšok“, pasiuntė velniop, grįžo į kambarį. Nuėjęs į kambarį prisėdo ant lovos bei maždaug po minutės atėjo M. R. ir prisėdo prie jo iš dešinės pusės. Jie pradėjo kalbėti ir šis jam su alkūne, atbulom iš kairės rankos, nestipriai stuktelėjo į veido sritį. Kai jam pataikė į veido sritį, jis sakė „ką darai?“ ir prasidėjo, t. y. griežtai buvo sakoma „ar žinai, ką tu siuntinėji, ar žinai kas aš toks? Ar žinai, kas aš toks, kiek aš „chodkių“ turėjęs?“. Tada jis M. R. dar kartą pasiuntė velniop ir besėdėdamas pamatė, kaip artėja link jo peilis. Kaip matyti kaltinamasis viso proceso metu neneigė, kad peiliu sužalojo M. R., tačiau skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus jau nurodo iš esmės kitas aplinkybes dėl M. R. sužalojimo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos įtariamojo apklausos metu 2022 m. birželio 6 d. kaltinamasis R. R. nurodė, kad nežino kaip buvo, bet tas peilis atsidūrė jo rankose, nepamena šito, matyt, atėmė iš M., o paskui jau pamena, kad jis su tuo peiliu vieną kartą duria M.. Nepamena, kurioje rankoje laikė peilį ir į kurią vietą šiam dūrė. Jie abu sėdėjo lyg ant lovos, nepamena tiksliai, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 100), pagarsinus šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu jau kaltinamasis nurodė, kad nežino, kodėl nurodė kategoriškai, kad peilis atsidūrė jo rankose ir dūrė, ten buvo pirma diena po viso įvykio, jis pats buvo nuo alkoholio pilnai neatsigavęs. 2022 m. lapkričio 25 d. įtariamojo apklausos metu kaltinamasis taip pat parodė, kad kai atėmė iš M. peilį, berods jį laikė kairėje rankoje, tiksliai nepamena ir šiam įdūrė vieną kartą į krūtinę (3 t., b. l. 124-125). Pagarsinus teisiamojo posėdžio metu nurodė, net nežino kaip paaiškinti, ar jis su šio ranka dūrė, ar jis jau ištraukė ir dūrė. Viskas įvyko kai buvo grumtynės, M. laikė peilį rankose, vyko grumtynės su tuo peiliu, stumdėsi, jis su kaire ranka bandė ištraukti tą peilį. Parodymų patikrinimo vietoje jau nurodė, kad lyg bandė ištraukti peilį, nepamena tiksliai, o gal ir neištraukė to peilio, gal su M. R. ranka, nežino, bet dūrė R. R. ir prideda peilį manekenui prie pilvo, pasakė kad kažkur čia (3 t., b. l. 105). Specialisto išvados Nr. G 1068/2022 (02) , kuri surašyta 2022 m. birželio 6 d. tyrimo metu siekiant nustatyti R. R. sužalojimus, tiriamasis paaiškino: 2022 m. birželio 5 d. 16.07 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui, išgertuvių metu pas kaimyną, vieną kartą peiliu dūrė M. R. į priekinę viršutinę kūno dalį. Prieš suduodamas peiliu gavo smūgius su kumščiu per veidą. Kadangi buvo neblaivus tiksliau detalizuoti aplinkybių negali (2 t., b. l. 113). Teisiamojo posėdžio metu jau nurodo, kad kai nustūminėjo nuo savęs peilį, M. R. stūmė, jis norėjo kuo toliau peilį nuo savęs, ėmė M. R. už rankos, už plaštakos, už delno, bet vis tiek šio jėga ėjo link jo, peilis buvo pas M. R. dar rankose ir jie su tomis rankomis žaidė, grūmėsi. Kai stūmė nuo savęs peilį, turbūt buvo kažkiek prisistojęs, jis M. R. kaire ranka už delno paėmęs laikė, bet vis tiek stūmė, po to jis bandė dar peilį ištraukti ir ištraukdamas tada M. R. įdūrė. Kitu momentu jau nurodo, kad vengdamas, kai bandė ištraukti iš R. rankų peilį ir stumdamas, nes šis vis tiek link jo kišo peilį burnodamasi ir taip išėjo, kad ar jis ištraukė peilį iš M. R. rankos peilį ir įdūrė, ar su R. ranka, įdūrė šiam. Teismas, tokius kaltinamojo parodymus vertina surinktų įrodymų visumoje kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad grumtynių metu bandant atimti peilį iš M. R. rankų, su šio ranka, kurioje buvo peilis ir įdūrė M. R.. Tokia kaltinamojo pateikta įvykių versija prieštarauja teismo medicinos specialistės M. K. paaiškinimams ir iš dalies liudytojų J. G., A. A., J. Š. parodymams bei specialisto išvadai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos specialistė M. K., kuri surašė specialisto išvadą dėl M. R. mirties nurodė, kad kaltinamojo nurodyta versija mažai tikėtina gal makaluojantis ar besigrumiant į kaklą ir buvo galima grybštelti, bet tas kitas sužalojimas, juo labiau, kad su pilnu šonkaulio nupjovimu, toks mechanizmas visiškai abejotinas. Suprastų dar, jeigu smūgis būtų į pilvą ar kitur, kur nėra kaulų, tik minkšti audiniai, o čia buvo iš viršaus į apačią ir iš kairės į dešinę. Abejotinas dėl to, kad buvo ir nukentėjusiojo pasipriešinimas, ir nupjautas šonkaulis, ir kanalo kryptis. Turėjo būti nemažo ilgio peilis, jai čia labiau panašu, kad kaltinamasis turėjo būti aukščiau nukentėjusiojo. Kaltinamasis nurodė, kad jo ūgis 180 cm., jis pūtė į alkotesterį jau tik po to, ir buvo virš 2 promilių, bet tuo momentu buvo blaivesnis, nes jie ne visi kartu pradėjo gerti, nukentėjusysis jau atėjo girtas bei specialisto išvadoje yra nustatytas M. R. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio, kuris atitinką sunkų girtumą. Ji lieka prie savo nuomonės, kad kaltinamojo versija neįtikinama. Be to, tokie specialistės paaiškinimai iš dalies patvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio įtariamojo R. R. apklausos metu duotus parodymus, kad grumtynių metu su M. R. peilis buvo iš šio atimtas ir tada jau durta peiliu M. R. į krūtinės sritį. Be to, ir iš specialisto išvados matyti, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimų padarymo metu M. R. buvo veidu į jį žalojusį asmenį. Taip pat būtina įvertinti ir liudytojos J. G. tolimesnius parodymus, kai ši iš miegų pabunda, t. y. nurodė, kad ji pabudo nuo to, jog sujudėjo jų lova kur miegojo, bei išgirdo garsą kaip kažkas atsitrenkė į jų lovą. Atsikėlusi pamatė, kad „M.“ susirietęs tupi prie jų lovos, nugara į lovą, ant fotelio prie stalo sėdėjo J. („J.“), bei jai atsikėlus J. pradėjo rėkti „peiliai, papjovė“. Tuo pačiu metu pamatė kambario tarpduryje R. su peiliu rankose, peilis buvo kruvinas ir R. valė peilio geležtę į savo megztinio rankovę. Taip pat liudytojas A. A. iš dalies patvirtina liudytojos J. G. parodymus, jog po įvykio kai atvyko greitoji pagalba, policija ir jis, J. G. ir J. nuėjo pas šią į namus, J. jam sakė, kad matė „J.“ su peiliu. Be to, liudytojos J. G. parodymus patvirtina ir tai, kad ji bendraudama su GMP operatorę, kuri klausinėja apie paciento būklę bei aiškinantis aplinkybes taip pat nurodė, kad ji tik pamatė kruviną peilį (2 t., b. l. 60-64), taip pat ir atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą, kurie surašė 2022 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą, taip pat nurodė, kad atsikėlusi ji pamatė kambaryje stovintį R., kuris rankoje turėjo peilį, jo rankos buvo kruvinos, bei vienoje rankoje laikydamas peilį, su kita ranka, kurioje buvo kažkoks skuduras, jis valė peilį ir rankas nuo kraujo (1 t., b. l. 122-124). Be to, pat liudytoja J. G. praėjus kelioms dienoms po įvykio, buvo apklausta policijoje bei šie jos parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, bei dėl peilio nurodė, kad tada gal ir kažką matė, kai ji įvardijo peilį, kad R. R. jį laikė rankose, kaip valė, tai čia parodymai buvo duoti praėjus tik dviem dienoms po įvykio, o dabar praėjo jau aštuoni mėnesiai, tai gal kažką tada ir matė. Pagarsintuose parodymuose liudytoja detaliai nurodo, kaip atrodė peilis, tą peilį ji atpažino, kad tai buvo jos peilis, tai buvo pats aštriausias peilis, pati peilio geležtė buvo plona. Be to ir liudytoja J. Š., nors ir būdama girta, atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą taip pat nurodė analogišką aplinkybę kaip ir liudytoja J. G., kad ji matė jog R. rankoje turėjo kruviną peilį, peilis buvo plonas, su ruda rankena (1 t., 122-124). Be to, ir specialisto išvadoje Nr. S 385/2022(01) nurodyta, kad ant šio peilio rankenos (4 mėg.) nuoplovose nuo R. R. rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su R. R. DNR profiliu su 99,99999999999998% tikimybe. Taip pat ant šio peilio geležtės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su M. R. DNR profiliu su 99,99999999999996% tikimybe. (2 t., b. l. 120-141). Ši specialisto išvada taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, kad būtent iš M. R. peilis buvo atimtas kaltinamojo ir tik jau tada buvo durta M. R. į krūtinė, o ne kaip nurodo kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, kad jis M. R. su šio ranka jam laikant įdūrė. Iš specialisto išvados Nr. M 481/2022(02) matyti, kad būtent M. R. mirties priežastis - durtinis - pjautinis kiauryminis krūtines priekinės sienos sužalojimas su širdiplėvės, dešinės širdies ausytės, dešinio plaučio vidurinės skilties, diafragmos, kepenų, dešinio IV-o šonkaulio pažeidimais. Tai komplikavosi kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku. (101-106).

Kaltinamasis R. R. teigia, kad sužalojimus M. R. padarė gindamasis nuo pastarojo, nes iš jo elgesio bei rankoje laikomo peilio ir nukreipto į jį, suprato, kad M. R. gali jį nužudyti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nei būtinosios ginties situacijos, nei būtinosios ginties ribų viršijimo nebuvo.

Nors kaltinamajam įvykio metu ir nebuvo nustatytas bei užfiksuotas girtumas, nes kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, bei po įvykio vartojo alkoholį, tačiau kaltinamasis neneigė, kad ir įvykio metu vartojo alkoholį, bet teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad įvykį labai miglotai atsimena, bet ne dėl girtumo, o dėl šoko. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apie 12.00 val. būdamas blaivus atvažiavo pas A. į namus, kur jis gėrė degtinę ir alų, apie 15.00 val. atėjo J. Š. ir M. R. su kuriais taip pat toliau gėrė. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu bei specialisto išvadoje yra užfiksuoti paties kaltinamojo prisipažinimas, kad dėl girtumo aplinkybių neprisimena. Taip pat ir byloje apklausti liudytojai su kuriais tą dieną šventė patvirtino, kad ir R. R. tą dieną su jais vartojo alkoholį. Be to, sulaikymo metu R. R. 2022 m. birželio 5 d. 18.30 val., nustatytas 1,06 prom. girtumas (1 t., b. l. 116-117), bei pakartotinai vėliau, t. y. 2022 m. birželio 5 d. 19.20 val. R. R., jau nustatytas 2,25 prom. girtumas. Taigi, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog įvykio metu R. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. R. anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs bei laikomas šiuo metu neteistu (3 t., b. l.74-75), padarė baigtą, tyčinį, labai sunkų nusikaltimą sukėlusį negrįžtamas pasekmes, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų įvykio metu neturėjo (3 t., b. l. 71-73), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b. l. 79), nesilankė, nesigydė VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (3 t., 76), buvo tirtas VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dėl tinkamumo karinei tarnybai. Dgn.: Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (3 t., b. l. 82). 2022 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-621/2022 nurodyta, kad R. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (3 t., b. l. 87). Nedirbantis (3 t., b. l. 69). Nuo 2022 m. balandžio 21 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 70). Yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo iš anksto neplanavo, jis padarytas spontaniškai kilusio konflikto metu išprovokuotas nužudytojo.

2) nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo atlyginti nusikaltimu padarytą 15 000 Eur neturtinę žalą (4 t., b. l. 56). Ieškinyje nurodo, kad M. R. buvo jo vyresnysis, mylimiausias ir brangiausias brolis, su kurio palaikė gerus draugiškus ir glaudžius bendravimo ryšius. Dėl brolio staigios netekties yra skaudu, trūksta, ilgisi, nes galėjo dar gyventi. Dažnai kankina prisiminimai, pakyla arterinis spaudimas, skauda galvą. Kiek galėjo palaikė seserį morališkai, nes jai teko atlaikyti visą krūvį, pasirūpinti brolio laidotuvėmis, viską supirkti, nes jis finansiškai neturėjo galimybių padėti.

Posėdžio metu kaltinamasis R. R. civilinių ieškinių dėl turtinės žalos kas susiję su laidojimo išlaidomis, su kremavimu, kostiumu sutiko atliginti, tik nesutiko su turtine žala dėl apmokėjimo paminklo tvorelių klojimo, dėl neturtinės žalos nurodė, kad tiek nukentėjusiosios L. C., tiek nukentėjusiojo S. R. prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.