- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-19-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00021-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. F., A. A. S., Palangos
- Pareiškėjas
- UAB „Šilingės poilsio namai“
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. F. atstovo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. F., A. A. S., Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ statiniai (nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais ir kitus statinius) ant suteikto statybai žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (ar) kitu adresu, pagal pateiktus dokumentus yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota AUB „Šilingės poilsio namai“. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 17 d. akcinės bendrovės „ELFA“ valdyba posėdžio metu įsteigė UAB „Šilingės poilsio namai“, bendrovės poilsio namų „Šilingė“ bazėje adresu duomenys neskelbtini). Žemės sklypas su dalinai pastatyta valgykla pagal Turto perdavimo aktą perduotas UAB „Šilingės poilsio namai“. Šis nekilnojamasis turtas perduotas kaip turtinis įnašas už akcijas. Nurodė, kad šį faktą patvirtina - 1995 m. birželio 8 d. priedas prie Turto perdavimo akto - UAB „Šilingės poilsio namai“ perduodamų statinių ir žemės sklypų sąrašas, kuriuo perduodamas turtas adresu duomenys neskelbtini); 1995 m. rugpjūčio 2 d. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro išduotas nuosavybės registravimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad „Išduotas UAB „Šilingės poilsio namai, patvirtinantis, kad (pastatas, statinys, butas), esantis duomenys neskelbtini), remiantis LR 1991 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 297, LR 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. 1-680, LR 1990 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. 1-715 registruojama nuosavybės teise UAB „Šilingės poilsio namai“ vardu“, apie tai įregistruota 1995-06-01 d. Palangos valdybos pažymėjime AB95-38. Pareiškėjas nurodo, kad nuolatos prižiūrėjo turtą, kad pašaliniai asmenys nepatektų į dalinai pastatytus statinius, apjuosė statinius stop juosta; uždėjo lentelę, nurodančią, kad statiniai priklauso UAB „Šilingės poilsio namai“; tvarko ir šalina šalia statinių esančius krūmus, moka mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ statiniai (nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais ir kitus statinius) ant suteikto statybai žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (ar) kitu adresu, gal pateiktus dokumentus yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota UAB „Šilingės poilsio namai“. Nurodė, kad statiniais pareiškėjas naudojasi kaip nuosavybe teisėtai, jis yra teisėtas jų savininkas, prieš tai buvusių savininkų nėra, pagrindinio pastato – poilsio namų priklausinys yra valgykla, skirta 250 vietoms. Teismas konstatavo, kad pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, gavus šalių atsiliepimus, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu atlikti statinių bei nuosavybės teisės į juos teisinę registraciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. F. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad iš skundžiamo teismo sprendimo ir rezoliucinės dalies neaišku, apie kokius konkrečius statinius kalbama, kiek jų yra ir kur jie yra. Akivaizdu, kad tokio sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes neaišku, kokius daiktus reikia įregistruoti. Nurodo, kad teismo sprendime statinių vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), nors iš Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimo matyti, kad statiniai, kuriuos savivaldybės administracija prašo pripažinti bešeimininkiais ir kurie yra apskaityti kaip prekybos ir pagalbinio ūkio paskirties, yra adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad nesant privalomų ir tinkamai suformuotų dokumentų apie statinius pagal Kadastro įstatymo ir kitų poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad statiniai yra tinkamai suformuoti nekilnojamojo turto objektai, nes pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus šito neįmanoma patikrinti ir įvertinti, taip pat nustatyti ir jo paskirtį. Pažymi, kad nagrinėjant bylą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškimą visas šias aplinkybes detaliai išdėstė ir savo teiginius teisiškai argumentavo, tačiau pirmosios instancijos teismas šią suinteresuoto asmens poziciją ignoravo. Teigia, kad nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėja įrodė, kad statiniai nuosavybės teise turi būti įregistruoti UAB “Šilingės poilsio namai”. Nurodo, kad nors į bylą nėra pateikta įrodymų apie pareiškėjui priklausantį ir pagal 1995-08-02 pažymėjimą NTR įregistruotą nekilnojamąjį turtą, duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad nurodytu adresu yra „Šilingės poilsio namai”, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad pareiškėjai kaip turtinis įnašas už akcijas buvo perduoti statiniai su žemės sklypu duomenys neskelbtini). Neaišku, kodėl buvo pateiktas ne pats turto perdavimo aktas, o tik jo priedas, priede nenurodytas nei žemės sklypo plotas, taip pat nėra konkretizuota ir detaliai įvardinta bei apibūdinta “nebaigta statyba”, jei tai buvo turtinis įnašas už akcijas, o šis turtas yra nekilnojamieji daiktai, tai jie bent jau turėjo būti įtraukti į bendrovės apskaitą, tačiau tokių duomenų pareiškėja į bylą nepateikė, taip pat nepagrindė savo teiginių apie mokesčių už žemę mokėjimą, teritorijos ir statinių priežiūrą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija apeliacinį skundą palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja UAB “Šilingė” prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė neturi jokių teisių į UAB “Šilingė” prašomą pripažinti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, neturi teisinio suinteresuotumo į statinius, turimų dokumentų visuma įrodo, kad statinių nuosavybės teisė priklauso UAB “Šilingė” Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodomi nepagrįsti teiginiai, kad teismui nepateikti įrodymai apie minėtų statinių įtraukimą į UAB “Šilingė” balansą, nes pareiškėja pateikė tiek dokumentus, įrodančius turto perdavimą, tiek ir buhalterines ataskaitas, apie tokio turto įtraukimą į balansą. Teigia, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo argumentus ir kurie leistų abejoti, kad pareiškėja neturi teisės į statinius ir pažeidė CPK 178 str. numatytą įrodinėjimo pareigą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs, kad yra visos būtinosios sąlygos juridiniam faktui CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu nustatyti.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamojoje byloje keliamas juridinio fakto, kad pareiškėja valdo nuosavybės teise nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą ir kitus statinius, tikslu įregistruoti juos ir teises į juos Nekilnojamojo turto registre.
Dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą pagrįstumo.
Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutartimi į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtrauktos A. A. S. ir K. F.. K. F. vardu jos atstovas advokatas Rimvydas Paulauskas pateikė nagrinėjamą apeliacinį skundą.
Pareiškėjas tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teigė, kad šie suinteresuoti asmenys į bylą įtraukti nepagrįstai, nes sutikslinus pareiškimą ir prašant nustatyti juridinį faktą tik dėl nuosavybės teisės į pastatus, jos byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo.
Kolegija nesutinka su šiuo pareiškėjos teiginiu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios kategorijos bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę fakto, kuriems priimtas teismo sprendimas turės įtakos materialiosioms teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“, Teismų praktika Nr. 24). A. A. S. ir K. F. nepretenduoja į pastatus dėl kurių nuosavybės prašoma nustatyti juridinį faktą, tačiau šie statiniai pastatyti žemės sklype, kuriame jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, teismo sprendimas turės įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl jos pagrįstai įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis ir turi teisę apskųsti teismo sprendimą.
Dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, nei teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme.
Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir kt.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas, prašydamas nustatyti valdymo nuosavybės teisę į faktą, nurodė, kad nuosavybės teisę į į nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą ir kitus statinius, įgijo kaip AB (buvęs elektros variklių gamybinis susivienijimas) „ELFA“ turtinį įnašą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad AB „ELFA“ 1995-05-17 valdybos protokoliniu nutarimu (t. I, b. l. 17) ir 1995-05-25 steigimo sutartimi (t. I, b. l. 165), įmonės poilsio namų „Šilingė“ bazėje, įsteigė UAB „Šilingės poilsio namai“ ir perdavė bendrovei, kaip turtinį įnašą, kartu su teisiškai registruotu pastatu duomenys neskelbtini) neįregistruotą nebaigtą 250 vietų valgyklos ir kitų statinių statybą (t. I, b. l. 18, 175, 177, 178). Nebaigta statyba buvo įrašyta į UAB „Šilingės poilsio namai“ balansą ( t. I, b. l. 183-184, 186-188, 190-192, 193-195), biudžetui už ją ir žemės sklypą buvo mokami mokesčiai (t. I, b. l. 185). Taigi byloje įrodyta, kad nebaigta 250 vietų valgyklos statyba buvo perduota kaip turtinis AB „ELFA“ įnašas steigiant UAB „Šilingės poilsio namai“.
Pareiškėja, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad AB „ELFA“ perdavė jai nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą ir kitus statinius teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 str.). Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad tuometinio Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985-06-27 sprendimu Nr. 90 elektros variklių gamybiniam susivienijimui „ELFA“ buvo suteiktas 3 500 kv. m. dydžio žemės sklypas Šventosios detalaus išplanavimo projekte numatytame K-3 komplekse 250 vietų valgyklos statybai (t. I, b. l. 13). Šiame sklype buvo pradėta statyba, kuri 1995-06-08 turto perdavimo aktu, perduota UAB „Šilingės poilsio namai“. Statinio techninės ekspertizės akte nurodyta, kad pastatas iki esamo stovio pastatytas 1991 metais (t. I, b. l. 22-23). Nurodomu statinių statymo metu galiojo Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970-12-30 įsakymu Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namu, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ bei šiuo nutarimu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti (...) objektus įforminimo tvarka (galiojo iki LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo) ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad pastatai, statiniai ir butai turi būti registruojami (1 p.); savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami (5 p.); ją pakeitė 1996-08-23 nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek statinių (nebaigtos statybos) statybos metu, tiek perduodant juos pareiškėjai kaip turtinį įnašą, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Pradedant statybą statytojas turėjo turėti statinio projektą ir gauti leidimą statyti.
Pareiškėjos teismui pateikta komplekso 126 vietų poilsio bazė „Elfa“ Šventojoje objekto „250 vietų valgykla su tarnybinėmis, buitinėmis, ūkinėmis patalpomis“ darbo projekto genplano dalis Nr. 058-5839-GP ir architektūrinė – statybinė dalis Nr. 058-5839-AS, kurias 1990 m. parengė tuometinis Miestų statybos projektavimo institutas, nėra statinio projektas (t. II, b. l. 26, 27). Duomenų apie tai, kad buvo išduotas leidimas statyti, teismui nepateikta. Iš išdėstyto kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad nebaigta 250 vietų valgyklos su pagalbinėmis patalpomis statyba, į kurią prašė pripažinti nuosavybės teises, buvo pradėta ir vykdoma laikantis nustatytos tvarkos.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad neįrodyta ir kita sąlyga būtina prašomo juridinio fakto nustatymui, t. y. kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka. Statybos laikotarpiu galiojusioje leidimų statyti ir rekonstruoti pastatus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų (skyrių) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus be kitų dokumentų taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą; duotus leidimus statybai ar rekonstrukcijai buvo būtina registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose. Iš esmės analogiškas statybos užsakovo pareigas - gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, turėti parengtą, nustatytą tvarka suderintą ir patvirtintą statybos projektą, įregistruoti pradedamą statybą savivaldybėje – nustatė taip pat LR Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 p. Taigi leidimą statyti Šventojoje iki 1995 m. išduodavo Palangos miesto savivaldybė, jis turėjo būti užregistruotas tam tikslui skirtose registracijos knygose. Pareiškėjos atstovas 2007-11-09 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, tačiau gavo atsakymą patikslinti statybos leidimo išdavimo metus ir vietovės adresą (t. I, b. l. 25). Įrodymų, kad pareiškėja įvykdė nurodymą ir pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, byloje nepateikta, nors tokią galimybę pareiškėja turėjo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. Ž. paaiškino, kad 250 vietų valgykla su pagalbinėmis patalpomis buvo statoma prisilaikant nustatytos tvarkos, t. y. buvo statinio projektas bei buvo išduotas statybos leidimas, šie dokumentai buvo AB „ELFA“. Pareiškėjo atstovas 2013-01-14 kreipėsi į AB „ELFA“ prašydamas pateikti dokumentų kopijas (t. II, b. l. 20). AB „ELFA“ atsakė, kad įmonės archyve nebaigto statyti statinio, esančio adresu duomenys neskelbtini), statybos darbo projekto, techninio projekto, statybos leidimo ir/ar kitokių dokumentų nėra (t. II, b. l. 21). Šis atsakymas yra neinformatyvus, iš jo negalima suprasti ar prašomi dokumentai buvo, ar jų iš viso nebuvo, gal jų nėra tik AB „ELFA“ archyve, o to laikotarpio (praėjo daugiau kaip dvidešimt metų) dokumentai perduoti saugojimui į kitą archyvą. Todėl kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, kad dokumentų apie statybos leidimo išdavimą negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.
Dėl nekilnojamojo daikto suformavimo ir registravimo tvarkos ir pasekmių.
CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės tiesės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Nebaigtą statyti statinį Nekilnojamojo turto registre galima įregistruoti, pateikus statinio kadastro duomenų bylą, parengtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, ir pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, gautą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-07-21 įsakymu Nr. IV-112, 2 punktą, pažymą valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išduoda statytojui, turinčiam statybą leidžiantį dokumentą ir atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.
Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad statiniai, į kuriuos ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teises, buvo sukurti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir pateikti teisiškai įregistruoti. Byloje neįrodyta juridinę reikšmę turinčių faktų sąlygų visuma ir netenkintinas reikalavimas dėl reikalavimas nustatyti juridinį faktą dėl UAB „Šilinės poilsio namai“ nuosavybės teisių į nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su pagalbinėmis patalpomis, todėl atmestinas kaip išvestinis ir reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti ieškovės teises į statinius.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs juridinį faktą, kad UAB „Šilinės poilsio namai“ statiniai (nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais it kiti statiniai) nuosavybės yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklauso UAB „Šilinės poilsio namai“ ir turi būti bendrovės vardu įregistruoti VĮ Registrų centras, tinkamai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, neteisingai kvalifikavo byloje nagrinėtus teisinius santykius. Pirmosios instancijos taikytas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimas, nukrypimas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos lėmė neteisėtą sprendimo priėmimą, todėl šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos UAB „Šilingės poilsio“ namai prašymą atmesti.